Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. ir gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir L. R. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. R. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė L. R. paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasikėsino įgyti ir siuntė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei kontrabanda, pasinaudojant pašto paslaugomis, neturėdamas leidimo gabeno tas pačias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

laikotarpiu iki 2017 m. gegužės 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 1,0934 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,9 %, susitarė su šiuo asmeniu, kad šią narkotinę medžiagą atsiųstų paštu, siuntos pristatymui nurodė savo kaip gavėjo vardą ir pavardę, suteikė gyvenamosios vietos adresą – „L. R., (duomenys neskelbtini), Lithuania“ ir tokiu būdu inicijavo narkotinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šią narkotinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant nurodytu adresu, bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2017 m. gegužės 18 d., apie 16.50 val., ją patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, narkotinę medžiagą surado, tokiu būdu L. R. šias narkotines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai siuntė ir pasikėsino įgyti, be to, tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, neturėdamas leidimo į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno minėtas narkotines medžiagas.

2) atmetus prašymą dėl laisvės apribojimo bausmės paskyrimo, pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį L. R. paskirtas bausmes, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 20 MGL dydžio baudą, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant 30 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio baudą, į kurią įskaityti laikiną sulaikymą – vieną parą, ją prilyginant 2 MGL, bei galutinio 18 MGL dydžio baudos mokėjimo terminą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui;

2.3. Pažymima, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai individualizavęs bausmę, tai nebūtų L. R. skyręs baudos, o kitą BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus atitinkančią bausmę – laisvės apribojimą. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl L. R. turėjo būti paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. Įvertinus tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje be baudos dar yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir arešto bausmės, bei atsižvelgiant į L. R. asmenybę (pirmą kartą teistas, prisipažino nusikaltęs, yra dirbantis, nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų), kitas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos keistinos švelnesnėmis bausmėmis – laisvės apribojimu. Apeliantų vertinimu, tokia bausmės rūšis būtų teisinga ir protinga, atitiktų proporcingumo principą bei nenukryptų nuo teismų suformuotos praktikos skiriant bausmes už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (pvz., Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-211/2018 už analogiškas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės). Be to, kadangi pati laisvės apribojimo bausmė numato prievolę be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl nusikalstamų veikų apibūdinimo ir kaltininko asmenybės, manytina, kad nėra pagrindo L. R. skirti papildomus įpareigojimus ar draudimus.

2.4. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu. Teigiama, kad paskirta 150 MGL dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neadekvati L. R. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai ir kitoms bylos aplinkybėms. L. R. anksčiau nebuvo teistas, pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, byloje nėra duomenų, jog L. R. būtų linkęs nusikalsti. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas laikinas sulaikymas, pats ikiteisminis tyrimas ir teismas jau perauklėjo L. R., dėl to galima teigti, kad nagrinėjamoje byloje bausmės tikslai yra pasiekti, todėl L. R. paskirtos baudos dydis neatitinka teisingumo principo, nuteistojo asmenybės bei yra akivaizdžiai per didelis. Prašoma atsižvelgti į sunkią L. R. finansinę padėtį, kurią patvirtina pateiktos kredito sutartys, iš kurių akivaizdu, kad paskirtos baudos L. R. negalės sumokėti iš karto ar per trumpą laikotarpį. Atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kai panašiose situacijose kaltininkams skiriamos kur kas mažesnės baudos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-651/2018 buvo paskirta galutinė bausmė – 33 MGL dydžio bauda). Nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertinus L. R. asmenybę (pirmą kartą teistas, teigiamai charakterizuojamas), jo veiksmus teisminio proceso metu (prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs, davė išsamius parodymus) bei kitas bylos aplinkybes (nuteistojo veiksmus sąlygojo ne piktybinis siekis pažeisti įstatymą, bet lengvabūdiškas požiūris į įstatymu uždraustas veikas ir atsakomybės griežtumo nežinojimas), L. R. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį skirtina bausmės tikslus padėsianti pasiekti 30 MGL dydžio bauda, kurią sumažinus vienu trečdaliu bei įskaičius laikino sulaikymo laikotarpį, likusios 18 MGL dydžio baudos mokėjimo terminas išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui, kas užtikrintų L. R. finansinės padėties stabilumą ir leistų laiku sumokėti paskirtą baudą.

2.5. Jei ankstesni apeliacinio skundo prašymai būtų atmesti, prašoma atsižvelgti į sunkią nuteistojo finansinę padėtį, tai, kad L. R. prisipažino nusikaltęs, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas, jau pats sulaikymo taikymas ir vykęs baudžiamasis procesas perauklėjo nuteistąjį, L. R. yra jauno amžiaus, nėra sukūręs šeimos, gyvena vienas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, finansinių įsipareigojimų, dėl to išdėstyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 98 MGL dydžio baudos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo L. R. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama L. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo, taip pat neginčijamos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam L. R. paskirta bausme, teigiama, jog už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam parinkta bausmės rūšis – bauda yra per griežta, bei prašoma L. R. paskirti laisvės apribojimo bausmę arba sumažinti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį L. R. paskirtos baudos dydį bei nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

6. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas L. R. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

9.1. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, o BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Skundžiamu nuosprendžiu L. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 MGL dydžio bauda, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 150 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį bei L. R. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL dydžio bauda.

9.2. Apeliacinio skundo prašymo nuteistajam L. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti laisvės apribojimo bausmę nėra pagrindo tenkinti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prašoma paskirti laisvės apribojimo bausmė nepagrįstai įvardijama kaip švelnesnė. BK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tokios bausmių rūšys: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šios bausmės yra išvardintos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia. Taigi, apeliaciniame skunde prašoma paskirti bausmės rūšis – laisvės apribojimas yra griežtesnė negu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), kurių nagrinėjamoje byloje nėra paduota, todėl nuteistojo L. R. teisinė padėtis negali būti bloginama.

9.3. L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. R. nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas, dirba, yra jauno amžiaus, be to, įvertino tai, kad L. R. nusikalstamus veiksmus sąlygojo ne piktybinis siekis pažeisti įstatymą, bet lengvabūdiškas požiūris į įstatymu uždraustas veikas ir tinkamas veikos pasekmių neįvertinimas, kas netgi sudarė pagrindą L. R. paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje.

9.4. Taigi, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. R. asmenybę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti L. R. paskirtų bausmių. Teisėjų kolegijos nuomone, L. R. paskirtos baudos už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek paskirta galutinė subendrinta bauda, kurių dydžiai ženkliai mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų baudų už neatsargų ir sunkų nusikaltimus vidurkius, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.

9.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama bloga nuteistojo L. R. finansinė padėtis. Vien dėl finansinių įsipareigojimų pagal būsto kredito ir vartojimo kredito sutartis L. R. finansinė padėtis savaime negali būti vertinama kaip bloga. Priešingai, byloje nėra duomenų, jog L. R. būtų susidūręs su finansiniais sunkumais, negalėtų vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Be to, teismo paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ilgesniam laikotarpiui. Tikrąsias nuteistojo L. R. galėjimo (ar negalėjimo) sumokėti baudą aplinkybes bus galima nustatyti tik pradėjus vykdyti nuosprendį. BK 47 straipsnio 6 dalyje netgi yra numatyta galimybė, nuteistajam dėl objektyvių priežasčių negalint sumokėti paskirtos baudos, pakeisti ją viešaisiais darbais.

9.6. Taip pat nuteistajam L. R. nėra pagrindo skirti švelnesnės bausmės remiantis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmes, vadovaujasi bausmės individualizavimo principu, t. y. bausmės rūšį ir jos dydį kaltininkui parenka pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Vien tai, kad kitose baudžiamosiose bylose už panašius nusikaltimus buvo paskirtos kitokios bausmės nei nagrinėjamoje byloje, savaime nereiškia, jog L. R. buvo neteisingai paskirta bausmė.

9.7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nenustatė termino, per kurį L. R. turi sumokėti jam paskirtą baudą, nors privalėjo tai padaryti pagal BPK 352 straipsnio 1 dalį. Tačiau ši teismo klaida nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio ir gali būti ištaisyta nuosprendžio vykdymo metu nuteistajam kreipusis į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti baudos sumokėjimo terminą.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. R. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą atmesti.