Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. N. (A. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo A. N. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl valdymo teisės pažeidimo, trečiasis asmuo O. B. (O. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ir nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

10. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

11. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia sprendimo už akių, kuris buvo priimtas nei ieškovui, nei jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, peržiūrėjimo tuo pagrindu, kad ieškovo atstovas pagrįstai tikėjosi, jog posėdis neįvyks, be to, tą dieną buvo užimtas kitoje byloje, taip pat dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, neatskleidė visų bylos aplinkybių ir nepasiekė pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo.

13. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės tvirtina, jog vien tai, kad ieškovo atstovas neinformavo teismo (vadovaudamasis galiojusiais Vyriausybės nutarimais ir tikėdamasis, kad posėdis bus atidėtas vėl pokarantininiam laikotarpiui) apie neatvykimą į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje, negali būti neginčijamu pagrindu priimti neteisingą sprendimą ir tokiu būdu pažeisti ieškovo teises ir teisėtus interesus.

14. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. 9.00 val. paskirtas teismo posėdis neįvyks, ir pažymėjo, kad, atsižvelgus į šalių atstovų užimtumą, teismo posėdis perkeltinas į kitą dieną – 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į advokato užimtumą kitose bylose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, skirdamas posėdžio datą, tikrina „Liteko“ sistemoje fiksuojamą advokatų užimtumą, kitų galimybių tikrinti užimtumą teismas neturi. 2020 m. balandžio 16 d. perkeliant teismo posėdžio datą, „Liteko“ sistemoje nebuvo pažymėta, jog ieškovo atstovas 2020 m. gegužės 28 d. bus užimtas kitoje byloje, šių aplinkybių nepagrindė ir ieškovo atstovas – nepateikė duomenų, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje posėdis 2020 m. gegužės 28 d. paskirtas anksčiau nei nagrinėjamoje byloje. Priešingai, remiantis „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. teisiamasis posėdis Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-245/2020 paskirtas tik 2020 m. gegužės 12 d., taigi vėliau nei šioje byloje.

15. Apelianto teiginiai, kad teismo posėdis Kauno apygardos teisme buvo paskirtas anksčiau nei šioje byloje, kadangi buvo suderintas iš anksto telefonu, o ne rašytiniu pranešimu ir pažymėtas „Liteko“ sistemoje vėliau 2020 m. gegužės 12 d. dėl tikėtino teismo darbuotojų nuotolinio darbo karantino metu, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybes, jog teismo posėdis Kauno apygardos teisme buvo suderintas dar iki 2020 m. balandžio 16 d., bet pažymėtas „Liteko“ sistemoje tik 2020 m. gegužės 12 d., t. y. ne po kelių dienų, bet beveik po mėnesio, vertina kaip keliančias pagrįstų abejonių ir mažai tikėtinas.

16. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodo, jog jam buvo žinoma apie 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. suplanuotą teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-844-965/2020. Tai patvirtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 16 d. nutartis ir pranešimas apie perkeltą teismo posėdį jam buvo išsiųsti tą pačią dieną per EPP. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatas turi pareigą informuoti teismą apie savo užimtumą kitose bylose, o ne pasyviai tikėtis, kad teismo posėdis neįvyks dėl šalyje paskelbto karantino. Ieškovo atstovas turėjo nedelsiant imtis priemonių, siekdamas suderinti naują teismo posėdžio datą iškart po to, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių jis negalės dalyvauti teismo jau paskirtame teismo posėdyje.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog ieškovo atstovas neinformavo teismo apie neatvykimą į posėdį vadovaudamasis galiojusiais Vyriausybės nutarimais, tikėdamasis, kad posėdis bus atidėtas vėl pokarantininiam laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad būtent teismui kyla pareiga karantino laikotarpiu užtikrinti tinkamą asmenų ir visuomenės sveikatos apsaugą teismo posėdžių metu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, ir teismas turi visas galimybes šios pareigos laikytis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturi pakankamo dydžio posėdžių salės, kurioje teismas būtų galėjęs nagrinėti šią bylą dalyvaujant visoms proceso šalims, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi būtent teismui yra nustatyta pareiga vertinti galimybes dėl bylos nagrinėjimo teismo patalpose, vadovaujantis Vyriausybės priimtais sprendimais dėl paskelbto karantino, o ne proceso šalys turi teisę vertinti, kokio dydžio posėdžių salėse turi būti nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio vietą, datą ir laiką skiria bylą nagrinėjantis teismas, todėl, prieš skirdamas teismo posėdį, teismas įvertina visas aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl karantino. Nepaisant šalyje paskelbto karantino, bylos šalys visada privalo informuoti teismą apie neatvykimą į teismo posėdį.

18. Ieškovo atstovas prie atskirojo skundo pridėjo savo 2020 m. balandžio 6 d. prašymą dėl teismo posėdžio perskyrimo į kitą dieną Kauno apygardos teismui (baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-245/2020), kuriame nurodo, kad 2020 m. gegužės 14 d. 9.30 val. negalės dalyvauti byloje, nes 2020 m. gegužės 14 d. 9.00 val. turės dalyvauti posėdyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose bei 2020 m. gegužės 14 d. 10.30 val. posėdyje Klaipėdos apygardos teisme. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, teismai (tiek apylinkės, tiek apygardos) nagrinėjo bylas dalyvaujant proceso šalims karantino metu, o, susidubliavus laikui, ieškovo atstovas teikė rašytinį prašymą teismui perskirti teismo posėdį į kitą dieną, o ne pagrįstai tikėjosi, kad teismo posėdis neįvyks, kaip nurodoma nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad nurodyti teismo posėdžiai vyko 2020 m. gegužės 14 d., tai yra net 2 savaitėmis anksčiau nei nagrinėjamoje byloje (2020 m. gegužės 28 d.), kurioje ieškovo atstovas nedalyvavo, apie savo neatvykimą nepranešė ir jokių prašymų neteikė. Be to, remiantis tuo pačiu ieškovo atstovo 2020 m. balandžio 6 d. prašymu, matyti, kad, nepaisant šalyje paskelbto karantino, advokatas savo klientams atstovavo teismo posėdžiuose 2020 m. gegužės mėn. 7, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 26 dienomis bei birželio mėnesio 2, 3, 4, 8, 9, 16, 22, 23, 30 dienomis.

19. Kadangi teismas 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. numatyto teismo posėdžio neatšaukė ir neperskyrė į kitą dieną, o ieškovo atstovas prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl jam nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog posėdis neįvyks ir bus atidėtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nei ieškovas, nei jo atstovas nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, tai yra sąžiningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio jis nepateikė. Kadangi atsakovas išreiškė valią, esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių ieškovui, teismas nustatęs CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, pagrįstai jį priėmė.

20. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą, nurodo, kad byloje liko daug neištirtų aplinkybių, todėl formalus įrodymų vertinimas ir sprendimo už akių priėmimas nebuvo galimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, prasilenkia su elementaria logika pateiktų prašymu kontekste, kadangi ieškovas pateikė prašymus atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės O. B. dalyvavimą pripažinti būtinu, taip pat kaip liudytoją apklausti L. L. dėl sutarties sudarymo aplinkybių ir ištirti atsakovo pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių autentiškumą, savo motyvams pagrįsti ieškovas nebuvo pajėgus pateikti jokių rašytinių įrodymų, nes šie procesiniai veiksmai turėjo būti atliekami teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui pateikė 2019 m. lapkričio 20 d. Kadangi ieškinys turėjo trūkumų, ieškovas buvo įpareigotas pateikti patikslintą ieškinį, kurį pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. Teismas patikslintą ieškinį priėmė 2019 m. gruodžio 3 d. 2019 m. gruodžio 3 d. išsiųstas teismo pranešimas atsakovui. 2020 m. sausio 13 d. atsakovo atstovė pateikė prašymą prisijungti prie e-bylos kortelės atstovaujant atsakovui. 2020 m. vasario 10 d. atsakovas per EPP pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas teikė tam tikrus prašymus dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį, prašymus gauti liudytojo adreso duomenis, nustatyti trečiojo asmens privalomą dalyvavimą teismo posėdyje. 2020 m. vasario 28 d. teismas priėmė nutartį, kuria skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje balandžio 21 d.; išsiuntė teismo šaukimą liudytojai L. L.; šalims išaiškino, kad jos turi teisę iki 2020 m. kovo 20 d. pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai ir pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat prašymus; prašymo dėl įrodymo išreikalavimo ir trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu netenkino. Atsakovo atstovė, vykdydama 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartį, 2020 m. kovo 20 d. pateikė teismui savo prašymus, kuriuos teismas tenkino. Tuo tarpu ieškovo atstovas ir pats ieškovas jokių veiksmų po patikslinto ieškinio pateikimo neatliko, neatliko ir teismo nurodytu terminu, neteikė teismui jokių prašymų išreikalauti įrodymus, iškviesti ir apklausti liudytojus, nustatyti proceso šalių dalyvavimą būtinu, t. y. elgėsi pasyviai, nesidomėjo bylos eiga, net neatvyko į bylos nagrinėjimą.

22. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra priimtas teismo sprendimas už akių, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta, be kita ko (3 punktas), aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; (4 punktas) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, pavirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. To paties straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas.

23. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (287 straipsnio 3 dalis). Ieškovas paduodamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo prie pareiškimo pateikti ne tik pareiškime minimus motyvus ir argumentus, galėsiančius turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir juos pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, patvirtinančių, kad civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (287 straipsnio 3, 4 dalis). Teismas, atlikęs byloje šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikinęs, kad yra pagrindas priimti būtent tokį sprendimą, priėmė sprendimą už akių – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šalys byloje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų pakako bylai išnagrinėti.

24. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovo 2020 m. birželio 23 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatyta, kad ieškovas / jo atstovas vėl nepateikė jokių turimų įrodymų, susijusių su byla, nereiškė teismui prašymo padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimai, išdėstyti prašymo rezoliucinėje dalyje, buvo panaikinti 2020 m. birželio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; atnaujinus bylos nagrinėjimą bei atlikus įrodymų tyrimą, tenkinti ieškovo ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jokie priedai (įrodymai), be žyminio mokesčio kvito, nebuvo pridėti. Taigi, matyti, kad ieškovas, negalėdamas gauti kokių nors, jo manymu, reikalingų dokumentų, įrodymų, neprašė teismo jų išreikalauti, neteikė kitokio pobūdžio prašymų, savo iniciatyva neteikė (nepridėjo) jokių dokumentų, įrodančių / pagrindžiančių jo pareiškimo reikalavimus.

25. Apeliantas nurodo, kad pateikė daug prašymų, tačiau tokie argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes, kaip matyti iš ieškovo pareiškimo, prašoma buvo tik panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jokių konkrečiai suformuluotų prašymų teismui ieškovas neteikė, t. y. savo prašymo rezoliucinėje dalyje jų neįvardijo. Nors apeliantas motyvuoja tuo, kad negali pats apklausti liudytojų ar pateikti rašytinių įrodymų, vis dėlto konkrečiai nesuformulavo ir neprašė teismo išreikalauti tam tikrų įrodymų, apklausti liudytojų ar kt. Šių prašymų ieškovas nepateikė prašydamas panaikinti sprendimą už akių, minėto pobūdžio prašymus (tačiau nekonkrečius) pateikia tik atskirojo skundo dėstomojoje dalyje, nors visuotinai yra žinoma ir CPK reglamentuota, kad prašymai turi būti išdėstyti aiškiai procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, prasilenkia su elementaria logika ieškovo pateiktų prašymu kontekste ir savo motyvams pagrįsti ieškovas nebuvo pajėgus pateikti jokių rašytinių įrodymų, nes šie procesiniai veiksmai turėjo būti atliekami teisme, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi suteikė galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus, prašymus, tačiau ieškovas tuo nepasinaudojo, jokių naujų prašymų ar įrodymų nepateikė ir kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepateikdamas naujų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuomet, kai, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas įsitikina, kad jų pakanka priimti teisingą sprendimą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikinęs, kad yra pagrindas priimti būtent tokį sprendimą, priėmė sprendimą už akių – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymas, teismas sprendė, kad jų pakanka teisingam bylos išnagrinėjimui. Taigi, sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi ieškovo pateikti argumentai neįrodė ieškinio pagrįstumo, taigi nesudarė pagrindo jo tenkinti. Tai, jog teismo priimtas sprendimas nėra palankus ieškovui, nereiškia, kad byloje esančių įrodymų nepakako teisingam sprendimui byloje priimti.

28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikus jokių naujų rašytinių įrodymų, yra neteisėta, kadangi analogiška situacija buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1968-254/2018, kuria sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

31. Pažymėtina, kad atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra priimti procesiniuose sprendimuose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1968-254/2018, nors šios bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamo atvejo, faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, pagal formuojamą teismų praktiką, tai nelaikytina precedentu šioje byloje ir ja remtis nėra jokio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat ieškovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena sprendimo už akių panaikinimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai bei detaliai ir motyvuotai aptarė ieškovo nurodomas aplinkybes ir sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atskirąjį skundą, priteistina atsakovui A. L. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.