Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoieškovo A. N. (A. N.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. (A. N.) patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl valdymo teisės pažeidimo, trečiasis asmuo O. B. (O. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 3d. priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo priteista 800 Euratstovavimo išlaidų atsakovo A. L.naudai.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, jog bylos šalis dėl svarbių priežasčių negalėjo laiku pranešti teismui dėl neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdįir, kad nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 punktas). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija pasyviajai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006).

Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis (CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovui tiek 2020 m. vasario 28 d. nutartis skirti teismo posėdį, tiek 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartys dėl teismo posėdžio perkėlimo dėl paskelbto karantino, įteiktos tinkamai (CPK 118 straipsnio 1-2 dalys, 175¹ straipsnio 9 dalis), tai pripažįsta ir ieškovo atstovas, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas į 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. numatytą posėdį neatvyko, jokių prašymo nepateikė.

Ieškovo atstovas teigia, kad 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. teismo posėdžio data paskirta neatsižvelgiant į jo,kaip advokato, užimtumą. Nurodo, kad įšį posėdį ieškovo atstovas neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl užimtumo kitoje byloje, kuri buvo paskirta anksčiau, nei šioje civilinėje byloje. Be to, buvo tikimasi, jog 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. posėdis neįvyks ir bus atidėtas dėl karantino ir sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo.

Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. 9.00 val. paskirtas teismo posėdis neįvyks ir pažymėjo, kad atsižvelgus į šalių atstovų užimtumą, teismo posėdis perkeltinas kitai datai – 2020 m. gegužės 28d. 9.00 val., todėl atmestini atstovo teiginiai, kad teismo posėdžio data paskirta, neatsižvelgiant į jo kaip advokato užimtumą.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, skirdamas posėdžio datą, tikrina Liteko sistemoje fiksuojamą advokatų užimtumą, kitų galimybių tikrinti užimtumą teismas neturi. 2020 m. balandžio 16 d. perkeliant teismo posėdžio datą, Liteko sistemoje nebuvo pažymėta, jog ieškovo atstovas 2020-05-28 bus užimtas kitoje byloje. Be kita ko, šių aplinkybių nepagrindė ir ieškovo atstovas – nepateikė duomenų, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje posėdis 2020-05-28 paskirtas anksčiau nei šioje byloje. Priešingai, LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. teisiamasis posėdis Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-245/2020 paskirtas tik 2020 m. gegužės 12 d., taigi vėliau nei šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atstovas neneigia, jog jam buvo žinoma apie 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. suplanuotą teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-844-965/2020. Tai patvirtina ir tai, kad 2020-04-16 nutartis ir pranešimas apie perketą posėdį jam buvo išsiųstas tą pačią dieną per Epp. Ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl byla yra elektorinė. Taigi ieškovas ir jo atstovas turėjo turėjovisas galimybes matyti elektroninės bylos eigą. Pažymėtina ir tai, kad advokatas turi pareigą informuoti teismą apie savo užimtumą kitose bylose, o ne pasyviai tikėtis, kad teismo posėdis neįvyks dėl šalyje paskelbto karantino. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas turėjo nedelsiant imtis priemonių, siekiant suderinti naują teismo posėdžio datą iškart po to, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių jis negalės dalyvauti teismo jau paskirtame teismo posėdyje. Pastebėtina ir tai, kad būtent teismui kyla pareiga karantino laikotarpiu užtikrinti tinkamą asmenų ir visuomenės sveikatos apsaugą teismo posėdžių metu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, ir teismas turi visas galimybes šios pareigos laikytis. Kadangi teismas 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. numatyto teismo posėdžio neatšaukė ir neperskyrė kitai datai, o atstovas prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl jam nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog posėdis neįvyks ir bus atidėtas. Tokiu būdu, nei ieškovas, nei jo atstovas nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, tai yra sąžiningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio jis nepateikė, kadangi atsakovas išreiškė valią, esant CPK numatytiems pagrindas, priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu, teismui nustačius CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, dėl to pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Ieškovas paduodamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo prie pareiškimo pateikti ne tik pareiškime minimus motyvus ir argumentus, galėsiančius turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir juos pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei įrodymų, patvirtinančių, kad civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 287 straipsnio 3, 4 dalis).

Teismas, atlikęs byloje šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikinęs, kad yra pagrindas priimti būtent tokį sprendimą, priėmė sprendimą už akių –ieškovo ieškinį atmesti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šalys byloje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Byloje pateiktų įrodymų pakako bylos išnagrinėjimui. 2020 m. vasario 28 d. nutartimi teismas išaiškino šalims, kad jos turi teisę iki 2020 m. kovo 20 d. pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai ir pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat prašymus, tačiau ieškovas daugiau jokių papildomų įrodymų į bylą nepateikė, jų nepateikė ir kartu su pareiškimu. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepateikiant naujų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai, darytina išvada, kad ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 7, 287, 288 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo jo patirtas300 Eur bylinėjimosi išlaidasuž atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą. Kartu su pareiškimu pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, o išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, iš ieškovo atsakovui priteistinos 300 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo A. N. (A. N.) pareiškimo dėl 2020 m. birželio 3d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.) atsakovui A. L. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.