- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-250-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16073-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2020 m. vasario 3 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti sodų paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už sutartyje numatytą 7 000 Eur kainą. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 15 d. Apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį atsakovas ieškovą turėjo informuoti elektroniniu laišku arba trumpąja žinute. Ieškovas atsakovui pervedė 3 000 Eur avansą sutarties įvykdymui užtikrinti. Iki 2020 m. kovo 15 d. negavęs žinių iš atsakovo, ieškovas 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku pareikalavo nurodyti, dėl kokių priežasčių atsakovas vengia sudaryti pagrindinę sutartį, pažymėjo, kad, atsakovui nenurodžius pagrindinės sutarties sudarymo datos, pareikalaus sugrąžinti avansą ir sumokėti netesybas. Atsakovas 2020 m. kovo 19 d. nurodė ieškovui papildomai sumokėti 500 Eur, teigdamas, kad tiek turės papildomų išlaidų sutarčiai įvykdyti. Ieškovas nesutiko mokėti papildomai, todėl atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį numatytomis sąlygomis, į ieškovo laiškus neatsakė, tik 2020 m. gegužės 28 d. grąžino 3 000 Eur avansą (po ieškovo advokato E. Greičiaus skambučio).
3. Pagal Preliminariosios sutarties 5.3 punktą šalys įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos gauti visus sutikimus, leidimus, pažymas ir kitus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti; 5.4.5 punkte numatyta, kad nepagrįstas vilkinimas sudaryti pagrindinę sutartį yra pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas; pagal 6.1 punktą, jeigu pardavėjas atsisako arba nepagrįstai vengia iki sutarties 2.1 punkte nustatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo be atskiro pirkėjo reikalavimo per 10 kalendorinių dienų nuo nurodyto termino pabaigos pirkėjui grąžinti 5.1 punkte nurodytą pinigų sumą ir sumokėti jam 3 000 Eur dydžio baudą (netesybas); 6.1.1 punkte numatyta, kad pardavėjas laikomas nepagrįstai vengiančiu sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu iki 2.1 punkte apibrėžto termino pabaigos nepateikia pirkėjui pardavėjo pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį; pagal 6.1.3 punktą pardavėjas laikomas nepagrįstai vengiančiu sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu pardavėjas nepagrįstai reikalauja pagrindinėje sutartyje nustatyti naujas šia sutartimi nenumatytas sąlygas, kurios savo turiniu laikytinos esminėmis, arba iš esmės pakeisti šia sutartimi numatytas pagrindinės sutarties sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai vertintini kaip pardavėjo nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį, dėl to jo atžvilgiu turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovas 2020 m. gegužės 27 d. atnaujino savo žemės sklypo pardavimą, patalpindamas skelbimą portale www.ntzemelapis.lt.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad sąžiningai įgyvendino savo ikisutartines prievoles. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, priklausančių nuo trečiojo asmens (banko) valios, o ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas negalėjo numatyti tokios aplinkybės, dėl to nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už ikisutartinių prievolių pažeidimą. Atsakovas grąžino ieškovui pagal Preliminariąją sutartį gautą 3 000 Eur sumą. Ieškovas, reikalaudamas priteisti 3 000 Eur netesybas, nepagrindė savo patirtų nuostolių sumos.
6. Atsakovas pažymėjo, kad šalys 2020 m. vasario 3 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl 0,0677 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 7 000 Eur, kurioje susitarė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2020 m. kovo 15 d. Prieš sudarydamas Preliminariąją sutartį, atsakovas 2020 m. sausio 23 d. kreipėsi į banką sutikimo parduoti žemės sklypą, t. y. iš anksto ėmėsi būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti paruošiamųjų veiksmų, apie tai ieškovą informuodavo telefonu. Dėl banko atstovų delsimo pateikti atsakymą į jo prašymą ir siurprizinių banko reikalavimų pateikti trijų žemės sklypų vertinimus pagrindinė sutartis sulygtu terminu nebuvo sudaryta. Pasibaigus terminui, šalys bandė tartis dėl kitų terminų, atsakovas siūlė pasidalinti turto vertinimo išlaidas, ieškovas nustatė pageidaujamą naują terminą (2020 m. balandžio 7 d.), todėl atsakovas uždelsė grąžinti ieškovui 3 000 Eur avansą. Tik atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas 2020 m. gegužės 27 d. atnaujino skelbimą aruodas.lt skelbimų portale.
Šalies argumentai
7. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas pagrindinės sutarties pasirašymui galėjo ruoštis 41 dieną (nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 15 d.), per kurias, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.3 punktu, turėjo gauti visus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai pasirašyti. Skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis, atsakovas yra nekilnojamojo turto agentas, tarpininkaujantis ar parduodantis ne vieną objektą, todėl žinojo ir suprato, kokių leidimų/sutikimų reikia, norint parduoti nekilnojamąjį turtą, suprato preliminariųjų sutarčių svarbą bei reikšmę. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalas (nekilnojamojo turto agentas), elgėsi ypatingai nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai. Preliminariosios sutarties 6.4 punkte šalys patvirtino, kad su baudomis sutinka ir atsisako teisės prašyti jas sumažinti ar panaikinti. Ieškovas vis dar sutiktų įsigyti atsakovo parduodamą žemės sklypą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, buvo ta, kad ieškovas nesutiko papildomai sumokėti 500-600 Eur už turto vertinimą. Šalys netesybų dydį nustatė Preliminariojoje sutartyje (6.1, 6.4 punktai). Atsakovas nurodė, kad baudos dydį susieti su mokamo avanso dydžiu yra normali verslo praktika.
Atsiliepimas
8. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis pasibaigė dėl nenumatytų aplinkybių, neįprasto komercinėje praktikoje banko reikalavimo atlikti ir kito atsakovui priklausančio turto vertinimą, reikalavimo pakeisti kredito sutarties sąlygas, o ne dėl nesąžiningo atsakovo elgesio, todėl jam negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Ieškovas nepagrindė patirtų nuostolių dydžio, reikalavimas priteisti pusės žemės sklypo kainos dydžio netesybas yra nepagrįstas. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo siūlytą preliminariosios sutarties projektą, todėl turėtų būti aiškinama ieškovo nenaudai. Pats Preliminariosios sutarties sudarymo faktas reiškia, kad šalys nebuvo pasirengusios sudaryti pagrindinę sutartį ir susitarė dėl termino, per kurį ketino pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovas kreipėsi į banką sutikimo šalims dar nepasirašius Preliminariosios sutarties, galiojant sutarčiai šalys bendraudavo telefonu. Atsakovas pavėlavo grąžinti avansą, nes tikėjosi susitarti su ieškovu dėl naujų sąlygų kitai preliminariajai sutarčiai. Atsakovas nėra profesionalus nekilnojamojo turto agentas, neturi sertifikato.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 700 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 249,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, derėjosi, išreiškė ketinimą ir buvo suinteresuotos sudaryti sutartį: ieškovas ieškojo įsigyti būtent tokį žemės sklypą namui statyti, atsakovas turėjo interesą parduoti šį žemės sklypą, kad būtų sumažinti turimi įsipareigojimai kredito įstaigai. Dėl to šalys derino šio turto kainą ir atsakovas sutiko jį parduoti ieškovui už 7 000 Eur, t. y. mažesnę, nei nurodyta skelbime, kainą. Ieškovas sumokėjo 3 000 Eur avansą, atsakovas sutiko su tokio dydžio avansu ir, atitinkamai, tokio dydžio netesybomis. Ieškovas žinojo, kad atsakovas turi gauti banko sutikimą dėl parduodamo turto, o atsakovas tuo metu buvo įsitikinęs, jog iki Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nustatyto termino gaus banko sutikimą. Suderinus sąlygas, ieškovas parengė Preliminariosios sutarties projektą, kurį abi šalys pasirašė. Ieškovas pervedė atsakovui 3 000 Eur avansinį mokėjimą, skirtą jo sutartinėms prievolėms užtikrinti. Atsakovas iki Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos (2020 m. kovo 15 d.) nepateikė ieškovui pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nepakvietė sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovas 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad nėra gavęs pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų ir pranešimo apie pagrindinės sutarties pasirašymą, bei prašė per 3 darbo dienas informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kada bus pasirašoma pagrindinė sutartis, priešingu atveju – iki 2020 m. kovo 26 d. grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Atsakovas 2020 m. kovo 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad bankas reikalauja trijų atsakovui priklausančių ir bankui įkeistų sklypų įvertinimo, turto vertinimo kaina yra 500-600 Eur, ir klausė, ar ieškovas sutinka mokėti 500-600 Eur daugiau. Ieškovas nesutiko sumokėti už atsakovui priklausančių trijų žemės sklypų įvertinimą tam, jog atsakovui būtų išduotas banko leidimas parduoti vieną iš atsakovui priklausančių žemės sklypų ieškovui.
11. Teismas nurodė, kad iš Preliminariosios sutarties sąlygų negalima daryti išvados, jog šalys buvo sutarusios dėl kainos pokyčio, atsižvelgiant į ateityje galimai atsirasiančias papildomas išlaidas, susijusias su banko sutikimu. Teismas pažymėjo, kad iš Preliminariosios sutarties nuostatų visumos analizės, šalių (atstovų) paaiškinimų negalima daryti išvados, jog ieškovas buvo prisiėmęs įsipareigojimus sumokėti kitas išlaidas (jų dalį), susijusias su pagrindinės sutarties sudarymu, nei nurodyta 5.5 punkte ir 5.3, 6.2.3 punktuose, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuos pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo pateikti ieškovas. Dėl to teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo keisti sutarties sąlygas, ir darė išvadą, jog yra Preliminariosios sutarties 6.1.3 punkte numatyta nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį sąlyga. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog bankas pareikalavo ne tik atsakovui priklausančio žemės sklypo, parduotino ieškovui, vertinimo, o ieškovas nesutiko sumokėti žemės sklypų įvertinimo išlaidų, teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo atleisti atsakovą nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Preliminariosios sutarties 7 punktą (dėl nenugalimos jėgos). Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas Preliminariąją sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus iki sutarto termino gauti visus sutikimus, leidimus, pažymas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti (5.3 punktas), elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Viešoje erdvėje atsakovas prisistato kaip nekilnojamojo turto brokeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovas, parduoda ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra sudaręs apie 5 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, todėl sutiktina su ieškovu, jog atsakovas turi patirties tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad, atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį dėl to, jog nebuvo gautas būtinas banko sutikimas tuo pagrindu, kad ieškovas nesutiko sumokėti už trijų atsakovui priklausančių žemės sklypų vertinimą, kuris, be kita ko, susijęs išimtinai su atsakovo ir banko sutartiniais santykiais (kredito sutartimi), laikytinas nepagrįstu vengimu (atsisakymu) sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindžiantis atsakovo kaltę, todėl sudaro pagrindą ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pagrindinė sutartis Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ar nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kaip tai numatyta 6.2.1-6.2.3 punktuose, ar kitų ieškovo veiksmų, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
14. Kartu teismas vertino, kad šalių sulygtos 3 000 Eur netesybos yra itin didelės ir neatitinka protingumo, proporcingumo principų. Netesybų dydis sudaro daugiau nei 42 proc. (apie 42,86 proc.) įsipareigoto sudaryti sandorio vertės ir tai yra neproporcingai didelė netesybų suma. Nors Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad į nuostolių sumą įskaičiuotos išlaidos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis, kelionėmis ir kitos su šios sutarties sudarymu bei rengimusi sudaryti pagrindinę sutartį, derybomis (6.4 punktas), atsakovui procesiniuose dokumentuose reiškiant nesutikimą su netesybų dydžiu, ieškovas neteikė į bylą duomenų, patvirtinančių konkrečius nuostolius – tiesiogines išlaidas (jų dalį visoje netesybų sumoje). Byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina ieškovo argumentų dėl nuostolių prarastos galimybės forma.
15. Įvertinęs bylos aplinkybes pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismas priėjo prie išvados, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 700 Eur sumos (t. y. 10 proc. įsipareigoto sudaryti viso sandorio vertės), ir būtent tokio dydžio netesybas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo 3 000 Eur netesybų, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas pakankamai neįsigilino į bylos esmę, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl netesybų dalies, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
16.2. Teismas vadovavosi vien atsakovo argumentais dėl neva per didelių sutartinių netesybų, visiškai nevertino ieškovo argumentų, kodėl šalys savo laisva valia susitarė dėl būtent tokio dydžio sutartinių netesybų.
16.3. Šalys niekieno neverčiamos, laisva valia pasirinko būtent tokį savo prievolių užtikrinimo būdą – sumokėto avanso sumą laikyti minimaliais nuostoliais, vienai iš šalių vengiant sudaryti pagrindinę sutartį. Prieš sutardamos, kokio dydžio avansas ir sutartinės netesybos bus įtvirtintos Preliminariojoje sutartyje, šalys diskutavo, kokia suma būtų ženkli, galėsianti užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą. Dėl to buvo nuspręsta, kad pagrindinės sutarties sudarymui užtikrinti bus numatyta 3 000 Eur suma, kuri taip pat bus susieta su mokamu avansu.
16.4. Apelianto įsitikinimu, teismo priteista 700 Eur netesybų suma, neatliktų jokios reikalavimo užtikrinimo funkcijos. Tokio dydžio suma visiškai nerodytų šalių ketinimų įvykdyti savo įsipareigojimus rimtumo, todėl konkrečiu atveju sieti baudos dydį su pagrindinio sandorio suma ir dėl to prieiti prie išvados, kad baudos dydis – per didelis, nėra teisinga. Šiuo konkrečiu atveju šalys nusprendė, kad tokia suma bus 3 000 Eur.
16.5. Teismas nepagrįstai mažai reikšmės suteikė ieškovo nurodytai aplinkybei, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto agentas, veikiantis kaip savo srities žinovas. Atsakovui šioje byloje turi būti taikomi aukštesni teisingumo, protingumo, sąžiningumo standartai, ginantys eilinio pirkėjo teises. Apeliantas yra paprastas asmuo, siekiantis įsigyti sodo žemės sklypą. Nekilnojamojo turto sandorį apeliantas vykdo trečią kartą gyvenime, tuo tarpu atsakovas – nekilnojamojo turto agentas. Dėl to visiškai nesvarbu, atsakovas pardavinėja kitų žmonių turtą ar savo – jis savo veikloje turi vadovautis aukštesniais standartais nei eilinis asmuo. Kadangi Preliminarioji sutartis buvo sudaryta abiejų šalių, sutarties sąlygos po derybų buvo patvirtintos abiejų šalių, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai sumažino sutartinių netesybų sumą iki atsakovui palankios 700 Eur sumos.
16.6. Teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų argumentų dėl ieškovo prarastos galimybės piniginės vertės. Teismo posėdyje ieškovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu ginčo žemės sklypą atsakovas pardavinėja už 9 000 Eur. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino žodinio bylos nagrinėjimo metu. Vadinasi, atsakovas iš ginčo situacijos gaus daug didesnę naudą – už parduodamą žemės sklypą gaus 2 000 Eur daugiau, negu buvo sutarta Preliminariąja sutartimi. Apelianto teigimu, tai akivaizdžiai patvirtina jo argumentus dėl prarastos galimybės įsigyti sklypą už mažesnę kainą, o atsakovo – įgytą galimybę parduoti sklypą brangiau. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie miško, visų kitų parduodamų sklypų kainos žymiai didesnės (+ 3000 Eur), negu atsakovo parduodamo žemės sklypo. Dėl to akivaizdu, kad apelianto prarastos galimybės piniginė vertė siekia sutartinių netesybų sumą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą – atsakovui priteistinų netesybų sumą sumažinti nuo reikalaujamos 3 000 Eur iki 700 Eur. Apelianto skundas, kuriame nepateikta nei papildomų argumentų, nei įrodymų, susijusių su apelianto patirtų nuostolių dydžiu, yra atmestinas.
Atsiliepimas
17.2. Teismas tinkamai ir pagrįstai argumentavo savo išvadas dėl netesybų mažinimo. Remdamasis prievolės dydžiu, kaip kriterijumi, kuriuo remiantis buvo sumažintos netesybos, teismas vadovavosi galiojančiomis teisės taikymo taisyklėmis, nenukrypo nuo aktualios teisės taikymo praktikos bei tinkamai pagrindė savo išvadą sumažinti netesybų sumą iki sprendime nurodytos (CPK 263 straipsnis).
17.3. Ikisutartiniuose santykiuose atsakovas neturėjo kokio nors pranašumo, galinčio vienaip ar kitaip lemti sutartinių netesybų dydžio nustatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta pagal apelianto siūlytą sutarties projektą, dėl to ji turėtų būti aiškinama apelianto nenaudai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamojo turto veikla neužsiima, pardavinėja tik savo turtą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl atsakovo, kaip nekilnojamojo turto agento, statuso. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas (apeliantas) yra verslininkas.
17.4. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde papildomai neargumentavo savo patirtų nuostolių ar praradimų vertės. Atsakovas ieškovui dar iki civilinės bylos iškėlimo grąžino visą pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą avanso sumą. Dėl to apelianto reikalavimas 40 proc. sandorio vertės dydžio netesybų priteisimo atmestinas kaip prieštaraujantis pamatiniams civilinės teisės protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
17.5. Atsižvelgiant į sprendimo teisinės bei faktinės argumentacijos didelę apimtį, kelių apeliaciniame skunde įvardytų aplinkybių nenurodymas sprendime, kuriuo išspręsti visi ieškinyje kelti teisinio ir faktinio pobūdžio klausimai, negali būti pagrindas naikinti teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliantas (ieškovas) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – du skelbimus iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo www.aruodas.lt dėl parduodamų sodo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliantas (ieškovas) teigia, kad analogiški ginčo Žemės sklypui sklypai tame pačiame kaime, toje pačioje sodininkų bendrijoje parduodami už daugiau kaip 3 000 Eur didesnes kainas, todėl, atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti ginčo Žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo prarastos galimybės piniginė vertė siekia sutartinių netesybų sumą; tai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai sumažino ieškovui priteistinas sutartines netesybas.
21. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pareiga pateikti įrodymus tenka šaliai, kuri suinteresuota tam tikrų aplinkybių įrodymu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių jam įrodymus apie panašių į ginčo Žemės sklypą sodo žemės sklypų pardavimo kainas pateikti pirmosios instancijos teismui.
24. Kita vertus, įvertinus nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo pobūdį, pripažintina, kad daugiau įrodymų apie sodo žemės sklypų, esančių tame pačiame kaime, toje pačioje sodininkų bendrijoje, kaip ginčo Žemės sklypas, pardavimo kainas padėtų visapusiškiau ir objektyviau nustatyti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovas, gavęs apeliacinį skundą, turėjo galimybę susipažinti su jais ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti savo poziciją dėl šių įrodymų reikšmės, sprendžiant šalių ginčą dėl Preliminariojoje sutartyje sulygtų netesybų mažinimo.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija priima apelianto (ieškovo) su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), kuriuos tirs bei vertins kitų nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis).
26. Ginčo šalys 2020 m. vasario 3 d. sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sudaryti 0,0677 ha sodų paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis) už 7 000 Eur kainą. Šalys susitarė Pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pardavėjo rašytinio pranešimo pirkėjui apie pasirengimą sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 15 d. Ieškovas (pirkėjas) Preliminariosios sutarties sudarymo dieną įsipareigojo pervesti atsakovui (pardavėjui) 3 000 Eur dydžio avansą, kuris bus įskaitytas į Žemės sklypo kainą pagal Pagrindinę sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad, jeigu atsakovas (pardavėjas) atsisako arba nepagrįstai vengia sulygtu terminu sudaryti Pagrindinę sutartį, jis be atskiro ieškovo (pirkėjo) reikalavimo per 10 kalendorinių dienų nuo termino pabaigos privalo grąžinti ieškovo sumokėto avanso sumą ir sumokėti šiam 3 000 Eur dydžio baudą (netesybas). Analogiška atsakomybė netesybų forma nustatyta ieškovui (pirkėjui) – jeigu pirkėjas atsisako arba nepagrįstai vengia sulygtu terminu sudaryti Pagrindinę sutartį, pardavėjas turi teisę negrąžinti gauto avanso, kuris lieka jam kaip netesybos (bauda) už pirkėjo įsipareigojimo sudaryti Pagrindinę sutartį nevykdymą. Preliminariojoje sutartyje šalys taip pat nustatė atvejus, kuriais bus laikoma, kad pardavėjas ar pirkėjas nepagrįstai vengia sudaryti Pagrindinę sutartį.
27. Vykdydamas Preliminariosios sutarties 5.1 punkte įtvirtintą susitarimą, ieškovas (pirkėjas) į atsakovo (pardavėjo) sąskaitą 2020 m. vasario 3 d. pervedė 3 000 Eur dydžio avansą.
28. Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. kovo 15 d.) Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
29. Ieškovas 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad nėra gavęs Pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų ir pranešimo apie šios sutarties pasirašymą, bei prašė per 3 darbo dienas informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kada bus pasirašoma Pagrindinė sutartis, priešingu atveju – iki 2020 m. kovo 26 d. grąžinti 3 000 Eur avansą ir sumokėti 3 000 Eur baudą.
30. Atsakovas 2020 m. kovo 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad AB SEB bankas, kuriam yra įkeistas parduotinas Žemės sklypas, reikalauja trijų atsakovui priklausančių ir bankui įkeistų sklypų įvertinimo, turto vertinimo kaina yra 500–600 Eur. Atsakovas klausė, ar ieškovas sutinka mokėti 500-600 Eur daugiau.
31. Ieškovas 2020 m. kovo 20 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jis nėra atsakingas už banko sutikimo atsakovo Žemės sklypui parduoti gavimą, taip pat ir tokio sutikimo gavimo kaštų dengimą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, kaip pardavėjas, savo jėgomis ir kaštais turi užtikrinti visų Žemės sklypui parduoti reikalingų dokumentų gavimą, o ieškovas, kaip pirkėjas, užtikrina savalaikį atsiskaitymą pagal sutartį. Ieškovas nurodė, kad nesutinka sumokėti už atsakovui priklausančių trijų žemės sklypų įvertinimą tam, jog atsakovui būtų išduotas banko leidimas parduoti vieną iš atsakovui priklausančių žemės sklypų ieškovui.
32. Atsakovas 2020 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške ieškovui pažymėjo, kad Preliminariojoje sutartyje jie yra sutarę dėl 7 000 Eur kainos, tačiau atsirado neplanuotų išlaidų dėl banko reikalavimo įvertinti visus žemės sklypus, tai atsakovui papildomai kainuos 500-600 Eur. Atsakovas nurodė, kad, sudarydamas Preliminariąją sutartį, jis šių išlaidų neplanavo, jų patirti nenori, todėl klausia ieškovo, ar jis sumokės už šias papildomas išlaidas; jeigu ne, bankas neduos leidimo parduoti sklypą. Atsakovas pasiūlė ieškovui apsispręsti, ar jis papildomai sumokės už žemės sklypų vertinimą, ar nutrauks Preliminariąją sutartį.
33. Ieškovas 2020 m. kovo 25 d. elektroniniame laiške atsakovui pažymėjo, kad Preliminariąja sutartimi yra sutarta ne tik dėl kainos, bet ir atsakomybės, kad sandoris įvyktų. Ieškovas pakartotojo, kad banko reikalaujamas žemės sklypų vertinimas ir banko sutikimas Žemės sklypui parduoti – atsakovo rūpestis ir pareiga, tai aiškiai įrašyta Preliminariojoje sutartyje. Ieškovas nurodė nematąs reikalo nutraukti sutartį ir prašė atsakovo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
34. Atsakovas 2020 m. kovo 25 d. elektroniniame laiške pažymėjo, kad jis nori parduoti Žemės sklypą, tačiau paaiškėjo, jog bankui reikės ne tik parduodamo vieno Žemės sklypo, bet trijų žemės sklypų vertinimo. Atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti Preliminariosios sutarties pakeitimą, numatant, kad jis moka už trijų sklypu vertinimą, bet, jeigu gauna jam nepalankų banko atsakymą, tai su ieškovu per pusę dalinasi vertinimo išlaidas, nemoka ieškovui baudos, o avansą grąžina atėmęs iš jo pusę vertinimo išlaidų.
35. Ieškovas 2020 m. balandžio 5 d. atsakė, kad jis nesutinka su pasiūlymu keisti Preliminariosios sutarties sąlygas, nes banko sutikimo parduoti Žemės sklypą gavimas – atsakovo pareiga. Ieškovas pasiūlė atsakovui išsispręsti klausimus su banku ir pasiruošti Pagrindinės sutarties sudarymui iki 2020 m. balandžio 27 d.
36. Ieškovas 2020 m. balandžio 27 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jo, kaip pirkėjo, geranoriškai pratęstas terminas įsipareigojimams įvykdyti praėjo, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 6.1.1, 6.1.4 punktais, atsakovas, kaip pardavėjas, laikomas nepagrįstai vengiančiu sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl ieškovas prašo, kad atsakovas nedelsdamas grąžintų 3 000 Eur avansą bei sumokėtų 3 000 Eur baudą, iš viso – 6 000 Eur, pervesdamas šią sumą iki 2020 m. balandžio 30 d. į ieškovo nurodytą banko sąskaitą.
37. Atsakovas 2020 m. balandžio 28 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jau sumokėjo už dviejų sklypų vertinimą 400 Eur, liko įvertinti vieną žemės sklypą tam, jog bankas duotų sutikimą parduiti sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad patyrė 400 Eur nuostolių, ir klausė, kokių nuostolių patyrė ieškovas.
38. Ieškovas 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovas neatlieka veiksmų ir neteikia dokumentų, reikalingų Pagrindinei sutarčiai sudaryti, taip pat negrąžina ieškovui jo sumokėtų pinigų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas arba turi sumokėti Preliminarioje sutartyje sulygtas sumas, arba pasiūlyti realią išeitį iš susiklosčiusios padėties, priešingu atveju ieškovas kreipsis į teisininkus.
39. Atsakovas 2020 m. gegužės 4 d. pasiūlė ieškovui susimokėti 200 Eur, tuomet atsakovas atliks trečiojo sklypo vertinimą ir lauks AB SEB banko sutikimo paduoti Žemės sklypą. Atsakovas pažymėjo, kad jis nemokės 200 Eur už vertinimą, nes ir taip jau patyrė 400 Eur nuostolių, o pagal dabartinę nutrauktą sutartį daugiau investuoti nenori.
40. Ieškovas 2020 m. gegužės 4 d. klausė, kiek atsakovui reikėtų laiko trečiojo sklypo vertinimui atlikti ir banko sutikimui gauti. Į šį klausimą atsakovas neatsakė.
41. Ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. parašė atsakovui, nurodydamas, kad nesulaukia atsakymo. Atsakovui į laišką nesureagavus, ieškovas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į advokatą, prašydamas padėti gauti iš atsakovo visas pagal Preliminariąją sutartį priklausančias sumas.
42. Atsakovas skelbimų portale www.aruodas.lt 2020 m. gegužės 27 d. atnaujino skelbimą apie ginčo Žemės sklypo pardavimą, nurodydamas, kad šis sklypas parduodamas už 9 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po šiuo skelbimu atsakovas pasirašė kaip nekilnojamojo turto brokeris.
43. Atsakovas 2020 m. gegužės 28 d. grąžino ieškovui 3 000 Eur avansą.
44. Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas iš atsakovo, nepagrįstai atsisakiusio sudaryti Pagrindinę sutartį, priteisti Preliminariojoje sutartyje sulygto dydžio netesybas – 3 000 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo ją sudaryti, nurodęs, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo vengimą ar nepagrįstą atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį, kartu vertino, jog Preliminariojoje sutartyje ginčo šalių sulygto dydžio netesybos – 3 000 Eur – yra neprotingai ir neproporcingai didelės (sudaro apie 42,86 proc. įsipareigoto sudaryti sandorio kainos), todėl konstatavo esant pagrindą netesyboms mažinti ir priteisė ieškovui iš atsakovo 700 Eur netesybų (10 proc. pagrindinio sandorio kainos).
46. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti šalių susitarimu nustatyto dydžio netesybas, prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteisti visą Preliminariojoje sutartyje sulygtą netesybų sumą – 3 000 Eur.
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai, nepagrįstai atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, taikymo
47. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad Preliminariojoje sutartyje šalių laisva valia nustatyto dydžio netesybas, kurios yra šalių iš anksto sulygti ir neįrodinėtini kreditoriaus nuostoliai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino, vertindamas jų dydžio pagrįstumą vieninteliu aspektu – sutartą baudos dydį (3 000 Eur) lygindamas su pagrindinio sandorio suma (7 000 Eur). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo išdėstytų argumentų, kodėl šalys susitarė taikyti būtent tokio dydžio netesybas, susietas su mokamo avanso suma.
48. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliantas (ieškovas) nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde papildomai neargumentavo savo patirtų nuostolių ar praradimų vertės, dėl to reikalavimas 40 proc. sandorio vertės dydžio netesybų prieštarauja pamatiniams protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
49. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, kt.).
51. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Preliminariojoje sutartyje aiškiai susitarė, kad tuo atveju, jeigu viena iš šalių nepagrįstai vengs ar atsisakys sulygtu terminu sudaryti Pagrindinę sutartį, privalės kitai šaliai sumokėti netesybas – 3 000 Eur dydžio baudą.
52. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
53. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visumą, pripažįsta visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Preliminariojoje sutartyje sulygtu terminu (iki 2020 m. kovo 15 d.) Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo vengimo ir šis vengimas buvo nepagrįstas: Preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl kainos pokyčio, atsižvelgiant į ateityje galbūt atsirasiančias papildomas atsakovo išlaidas banko sutikimui gauti, todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas sutiktų keisti šalių sulygtą kainą; atsakovo nurodytos papildomos išlaidos, susijusios su AB SEB banko reikalavimu atlikti trijų atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie yra įkeisti bankui, vertinimą, susijusios išimtinai su atsakovo ir banko sutartiniais santykiais; Preliminariojoje sutartyje nėra ieškovo įsipareigojimo padengti tokio pobūdžio išlaidas ar jų dalį, todėl, ieškovui nesutikus nurodytų išlaidų dengti, atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį Preliminariojoje sutartyje sulygtomis sąlygomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Preliminariosios sutarties 6.1.3 punkte šalys susitarė pardavėjo nepagrįstą reikalavimą iš esmės pakeisti šia sutartimi numatytas Pagrindinės sutarties sąlygas laikyti pardavėjo nepagrįsto vengimo sudaryti Pagrindinę sutartį atveju.
54. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, jog Pagrindinė sutartis Preliminariojoje sutartyje sulygtu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ar nepagrįsto vengimo sudaryti Pagrindinę sutartį arba kitokių ieškovo veiksmų, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, jog kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).
56. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos būtinos sąlygos taikyti atsakovui Preliminariojoje sutartyje numatytą civilinę atsakomybę netesybų forma. Atsakovas neįrodė civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Akivaizdu, kad atsakovo įvardytos aplinkybės dėl banko reikalavimo atlikti ne tik ieškovui parduotino, bet ir kitų dviejų žemės sklypų, kuriuos atsakovas yra įkeitęs bankui kredito sutarties įvykdymui užtikrinti, vertinimą, negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kurios teiktų pagrindą atleisti atsakovą nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
57. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę netesybų forma, kartu nurodo, jog, pripažindamas ginčo šalių Preliminariojoje sutartyje sulygto dydžio netesybas (3 000 Eur) neprotingai didelėmis ir jas sumažindamas (iki 700 Eur), teismas neatsižvelgė į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas vertinant šalių susitarimu nustatyto netesybų dydžio protingumą ir proporcingumą pagal įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuluotus netesybų mažinimo kriterijus.
58. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6. 258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės (neprotingai didelės), taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
60. Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Žemesnės instancijos teismas
61. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).
62. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
63. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
64. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, bet tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015, kt.).
65. Nagrinėjamos bylos aspektu visų pirma pažymėtina tai, kad Preliminariojoje sutartyje abiem šalims nustatytos vienodo dydžio netesybos – tiek ieškovas (pirkėjas), tiek atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį atveju sumokėti 3 000 Eur dydžio baudą.
66. Nurodytina ir tai, kad Preliminariosios sutarties 6.4 punkte šalys pareiškė ir patvirtino, jog šioje sutartyje nustatytos netesybos laikytinos sąžiningomis, teisingomis ir protingomis, bei pareiškė, kad jos nebūtų mažinamos. Šalys susitarė, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytos baudos dydis laikomas minimaliais nuostoliais, kuriuos atitinkama šalis patiria dėl išlaidų, susijusių su teisinėmis konsultacijomis, kelionėmis, taip pat kitų išlaidų, susijusių su šios sutarties sudarymu, rengimusi sudaryti Pagrindinę sutartį, derybomis.
67. Atsakovas akcentuoja, kad Preliminariosios sutarties projektą rengė apeliantas (ieškovas), todėl, pasak atsakovo, šios sutarties sąlygos aiškintinos apelianto (ieškovo) nenaudai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
68. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, gavęs apelianto (ieškovo) parengtą Preliminariosios sutarties projektą, būtų siūlęs pakeisti sąlygas dėl taikytinų netesybų dydžio, o ieškovas būtų nesutikęs šių sąlygų koreguoti. Pasirašydamas Preliminariąją sutartį, atsakovas sutiko su joje nurodytu netesybų dydžiu, kuris, minėta, abiem šalims yra vienodas. Taigi atsakovas ne tik sutiko pats mokėti 3 000 Eur dydžio netesybas, jeigu Preliminarioji sutartis nebus įvykdyta dėl jo kaltės, bet ir sutiko gauti 3 000 Eur dydžio netesybas iš ieškovo, jeigu Preliminarioji sutartis nebus įvykdyta dėl šio kaltės. Kadangi Preliminariosios sutarties sąlygos, nustatančios netesybas, vienodos abiem sutarties šalims, šios sąlygos aiškios, nepaisant to, kad aptariamos sutarties projektą rengė apeliantas (ieškovas), nėra pagrindo sutarties sąlygų aiškinti jo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis siekė derėtis su ieškovu dėl Preliminarioje sutartyje nustatyto netesybų dydžio, siūlydamas nustatyti mažesnį (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė ir pripažino, kad Preliminariosios sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio jam buvo suprantamos ir priimtinos.
69. Vertintina ir tai, kad, bylos duomenimis, atsakovas, atnaujinęs ginčo Žemės sklypo pardavimo skelbimą, pristatė save kaip nekilnojamojo turto brokerį, ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovas pardavinėja nemažai kitų nekilnojamojo turto objektų. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad jis neturi nekilnojamojo turto agento sertifikato, nepaneigia byloje nustatytų faktinių duomenų, jog atsakovas turi patirties nekilnojamojo turto pardavimo srityje, taigi jam turėjo būti žinomi Preliminariosios sutarties neįvykdymo teisiniai padariniai, tarp jų – pareiga mokėti sutartyje sulygto dydžio netesybas.
70. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, nevertino apelianto (ieškovo) argumentų dėl prarastos jo galimybės įsigyti Žemės sklypą už Preliminariojoje sutartyje sutartą 7 000 kainą. Anot apelianto, visų kitų parduodamų žemės sklypų, esančių toje pačioje vietovėje kaip ir ginčo sklypas, kainos yra bent 3 000 Eur didesnės, negu šalių sulygta Žemės sklypo kaina, todėl akivaizdu, jog apelianto prarasta piniginė vertė siekia sutartinių netesybų sumą – 3 000 Eur.
71. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurodė, kad žemės sklypą siekė įsigyti namo statybai, todėl domėjosi tais (duomenys neskelbtini) esančiais žemės sklypais, kurie būtų šalia vandens, netoli miško ir ne prie pagrindinio kelio. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ieškovas iki šiol kito panašaus žemės sklypo neįsigijo, nes jie yra gerokai brangesni.
72. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantas byloje pateikė du skelbimus iš internetinio nekilnojamojo turto skelbimų portalo www.aruodas.lt. Iš šių skelbimų matyti, kad (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje vietovėje, kurioje yra ir ginčo Žemės sklypas, panašių sklypų kaina siekia atitinkamai 10 000 Eur ir 13 000 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą taip pat pateikė dvi nuorodas į internetinius skelbimus, tačiau juose nurodyti žemės sklypai yra visai kitoje vietoje nei Ginčo sklypas, todėl vertintini būtent apelianto (ieškovo) pateikti skelbimai, kaip tiksliau atspindintys galimą panašių žemės sklypų kainą.
73. Vertinant apelianto argumentus dėl galimų nuostolių prarastos galimybės forma, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovas, atsisakęs sudaryti su apeliantu Pagrindinę sutartį ir parduoti Žemės sklypą už 7 000 Eur kainą, netrukus skelbimų portale www.aruodas.lt atnaujino skelbimą apie ginčo Žemės sklypo pardavimą, nurodydamas, jog šis sklypas parduodamas už 9 000 Eur kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši ir pirmiau nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį apeliantas neteko realios galimybės tokį ar panašų žemės sklypą įsigyti už Preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą – 7 000 Eur, nes šiuo metu pardavinėjamų panašių žemės sklypų, esančių toje pačioje vietovėje, kaina yra keliais tūkstančiais eurų didesnė, nei šalių sulygta Žemės sklypo kaina. Taigi darytina išvada, kad apeliantas byloje įrodė tikėtinus savo nuostolius (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
74. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad internetiniuose skelbimuose nurodyta žemės sklypų kaina yra tik preliminari, paprastai atspindi tik pardavėjų norus ir derybų būdu gali būti mažinama, savaime nepaneigia pirmiau nurodytos išvados, nes, minėta, sprendžiant netesybų dydžio klausimą, kreditorius turi įrodyti tik tikėtinus nuostolius ir tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį, o ne faktiškai patirtus nuostolius.
75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika dėl sutartinių netesybų mažinimo, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas individualias aplinkybes (Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl paties atsakovo kaltės – nepagrįsto vengimo, o galiausiai ir atsisakymo sudaryti sutartį; atsakovas, būdamas tiesiogiai su nekilnojamojo turto objektų pardavimų verslu susijęs asmuo, pripažino, kad Preliminariosios sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio jam buvo aiškios, suprantamos ir priimtinos; šalių nustatytas netesybų dydis yra artimas galimiems apelianto (ieškovo) nuostoliams, konstatuoja, kad apeliantas byloje įrodė, jog Preliminariojoje sutartyje šalių sulygtas netesybų dydis – 3 000 Eur – šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas ir protingas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliantui pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos didintinos iki 3 000 Eur.
76. Apeliacinės instancijos teismui padidinus pirmosios instancijos teismo apeliantui priteistų netesybų dydį nuo 700 Eur iki 3 000 Eur, atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
78. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
79. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – padidinus apeliantui priteistų netesybų sumą nuo 700 Eur iki 3 000 Eur, laikytina, kad apelianto ieškinys byloje patenkintas visiškai.
80. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas (ieškovas) patyrė 1 068 Eur bylinėjimosi išlaidų: 68 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (600 Eur už ieškinio parengimą ir 400 Eur už dubliko parengimą). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 068 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
81. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliantas (ieškovas) patyrė 652 Eur bylinėjimosi išlaidų: 52 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
82. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas patenkintas, ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, apeliantui (ieškovui) iš atsakovo priteistina 652 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
patenkinti apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Z. (V. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 068 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Z. (V. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.