Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-29353-996/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-19
Bylos Nr.: 2-29353-996/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23213-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: G. A.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus
Advokatai: Dainius Dargevičius

Kategorijos

1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
1.3.6.3.2.11Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2-29353-996/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23213-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui Vytautui Nemeikai,

atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ atstovei laikinai einančiai Vilniaus lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ direktorės pareigas Natalijai Mustafajevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus lopšeliui–darželiui „Vėrinėlis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. A. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–8), prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ (toliau – Darželis) direktorės pareigų neteisėtu, priteisti jai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinę žalą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) 2018 m. kovo 26 d. įsakymu buvo sudaryta komisija jos, kaip Darželio direktorės, veiklai ištirti, 2018 m. gegužės 14 d. ji gavo pranešimą dėl darbo pareigų pažeidimų, kuriame buvo nurodoma, jog ji yra įtariama šiurkščiai pažeidusi darbuotojo darbo pareigas, nes būdama atsakinga už Darželio veiklą, galimai pažeidė pranešime nurodytas pareigas, bei prašoma pateikti paaiškinimą su atsakymais į kiekvieną pranešime minimą darbo pareigų pažeidimą, šie jos paaiškinimai buvo reikalingi išvadai dėl jos veiklos parengti. Nurodė, kad grįžusi į darbą po ligos sužinojo, kad išvada dėl jos veiklos buvo priimta dar 2018 m. gegužės 8 d., t. y. nesulaukus jos paaiškinimų, 2018 m. gegužės 31 d. ji buvo nušalinta nuo darbo pareigų, 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – VMS) taryba, atsižvelgusi į 2018 m. birželio 11 d. išvadą, nusprendė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukti su ja darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 7 punkto pagrindu, apie atleidimą iš darbo ji sužinojo 2018 m. birželio 27 d. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ji neginčija aplinkybės, jog jos darbo metu galėjo būti padaryti formalūs Darželio darbo organizavimo trūkumai, tačiau tai, ieškovės įsitikinimu, nėra tokie pažeidimai, už kuriuos ją būtų galima atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teigė, kad Darželis neteikė jokių patalpų nuomos paslaugų – tuo metu, kai vieni Darželio ugdytiniai pagal tėvų ir bendruomenės narių pageidavimus vykdė papildomas veiklas, mokytojai su kitais ugdytiniais (kurių tėvai neišreiškė pageidavimo papildomam ugdymui) grupėse, kieme ir kitose Darželio patalpose, nepažeidžiant ugdymo procese numatytų tikslų, toliau vykdė ugdymo proceso organizavimą: užsiėmė sportu, šokiais, daile ir kita veikla, bendradarbiavimas su profesionaliais sporto, dailės, choreografijos (šokių), užsienio kalbų mokytojais ir kitais specialistais yra ugdymo proceso dalis, todėl mano, kad Darželis neturėjo pareigos VMS ugdymo įstaigų elektroninėje patalpų nuomos sistemoje pateikti trumpalaikes sutartis, sudarytas su būrelių vadovais, derinimui ir tvirtinimui. Pažymėjo, kad nors sudarytose sutartyse su „Lego education“ būrelio mokytoja (2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis Nr. 9), dailės–keramikos būrelio mokytoja (2017 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 7) ir viešąja įstaiga „Sanrei“ (2017 m. kovo 13 d. sutartis) per suklydimą buvo nurodyta pareiga suteikti materialinę paramą Darželio ugdytinių reikmėms, visa parama skiriama Darželiui buvo gauta laikantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, t. y. savanoriškai ir neatlygintinai. Pabrėžė, kad nors susitarimas su D. B. dėl nuotolinio darbo nebuvo tinkamai įformintas, tačiau faktiškai toks susitarimas tarp šalių buvo pasiektas, šalys dėl to neturėjo jokių pretenzijų, darbuotoja, dirbusi nuotoliniu būdu, žinojo savo teises ir pareigas dirbant nuotoliniu būdu, žinojo, kuriam asmeniui privaloma atsiskaityti už atliktą darbą, be kita ko, buvo aprūpinta visomis reikalingomis darbo priemonėmis ir dėl to jokių skundų neteikė, kartu pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju buvo operatyviai imtasi veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti – Darželyje yra parengti vidiniai dokumentai dėl nuotolinės darbo tvarkos. Paaiškino, kad renginių salėje ugdymo veikla yra vykdoma mokytojų, papildomo ugdymo mokytojų, dėl vaikų saugumo tvarka šiose patalpose yra prižiūrima visų ugdytojų, auklėtojų padėjėjos geranorišku susitarimu, reikalui esant renginių salėje valydavo veidrodžius bei atlikdavo lengvą valymą grindų šluoste po užsiėmimo, už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms buvo skirtas papildomas apmokėjimas, kuris buvo įformintas 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P-109. Ieškovės įsitikinimu, susitarimas dėl papildomo darbo nebūtinai turi būti sudaromas raštu, nagrinėjamu atveju susitarimas dėl papildomo darbo buvo sudarytas žodžiu ir už papildomą darbą buvo teisingai atlyginama, darbuotojos, kurios atliko papildomą darbą, jokių pretenzijų ar skundų neturėjo, jokių neigiamų pasekmių dėl šių aplinkybių Darželiui nekilo. Pripažino, kad iš pradžių per apsirikimą Darželyje buvo patvirtinta darbo taryba susidedanti iš keturių narių, tačiau ši klaida buvo vėliau ištaisyta patvirtinant Darželyje darbo tarybą, susidedančią iš trijų darbo tarybos narių. Pripažino, kad pakartotiniai darbo tarybos rinkimai buvo suorganizuoti per skubėjimą galimai nesilaikant kai kurių formalumų, tačiau Darželio viduje darbo tarybos rinkimų ir jų teisėtumo niekas iš darbuotojų nekvestionavo ir jų neginčijo, Darželio darbo taryba buvo išrinkta remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose, todėl, ieškovės įsitikinimu, formalūs Darželio darbo tarybos rinkimų pažeidimai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir dėl to Darželiui žalos nekilo. Ieškovės vertinimu, ji darbo pareigų pažeidimų nepadarė, priešingai, visada stropiai vykdė savo darbo pareigas, o VMS, atstovaujamos VMSA, deklaruojami darbo pareigų pažeidimai yra tik formalūs, todėl tokia jai pritaikyta pasekmė – atleidimas iš darbo yra neproporcinga ir neadekvati, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Kartu pažymėjo, kad VMS tarybos įvardinti darbo pareigų pažeidimai nepatenka į DK 58 straipsnio 3 dalyje numatytą šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, o DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas negalėjo būti taikomas, nes nėra darbdavės lokalaus teisės akto, kuriame tokie pažeidimai būtų įvardinti kaip šiurkštūs. Pabrėžė, kad nepagrįstai nušalinus ją nuo darbo, o vėliau nepagrįstai ją atleidžiant už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ji patyrė stresinę įtampą, išgyvenimus, depresiją, nerimą, nemigą, kitus sveikatos sutrikimus, tai turėjo neigiamos įtakos jos emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų, neužtikrintumą savo ateitimi bei sugadino reputaciją, dėl ko prašo neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėjo ir tai, kad įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas darbo sutarčiai nutraukti buvo praleistas – kadangi pranešimą iš VMSA dėl darbo pareigų pažeidimų ji gavo 2018 m. gegužės 14 d., šią dieną laikoma, kad VMSA tapo žinomi jos darbo drausmės pažeidimai, todėl darbo sutartį su ja VMS turėjo nutraukti vėliausiai 2018 m. birželio 14 d., tačiau to nepadarė, VMS taryba su ja darbo sutartį nutraukė tik 2018 m. birželio 20 d., todėl, ieškovės įsitikinimu, tokiais savo veiksmais VMS padarė taip pat ir procedūrinius darbo sutarties nutraukimo pažeidimus, todėl sprendimas dėl darbo sutarties su ja nutraukimo yra naikintinas ir šiuo pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją; prašė atnaujinti senatį; sutiko, kad buvo padariusi klaidų, tačiau teigė, jog klysti yra žmogiška; papildomai paaiškino, kad priimtus įsakymus buhalterinei apskaitai teikdavo; buvusi valytoja visko viena išvalyti nespėdavo, todėl prašė darbuotojų gera valia dirbti papildomą darbą, tai sutiko daryti 4–5 darbuotojos gera valia, Darželyje dar organizuodavo talkas; šiuo metu niekur negali įsidarbinti, sugadinta jos reputacija tokiu atleidimo pagrindu, darbo birža nemoka išmokų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė įsakymu buvo leidusi darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu; už papildomus darbus buvo apmokama, pati VMS nesuteikė Darželiui papildomo valytojos etato; pateiktas įrodymas, kad su pareiginiais nuostatais auklėtojų padėjėjos buvo supažindintos; pagal Nuostatų 19.12 punktą, Darželio vadovas organizuoja darbuotojams kursus, todėl jie buvo darbuotojams skirti, pati ieškovė juose nedalyvavo, jokių paramų Darželis nėra gavęs iš viešųjų įstaigų sudarytų sutarčių pagrindu; pagal Nuostatų 23.1 punktą, Darželis privalo bendradarbiauti su kitais asmenimis, tai ir buvo daroma; jokia žala nėra padaryta; Valstybinė darbo inspekcija nerado jokių darbo tarybos rinkimų pažeidimų.

Šalies argumentai

VMS, atstovaujama VMSA, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 48–71).

VMS, atstovaujama VMSA, paaiškino, kad 2018 m. kovo 20 d. buvo gautas anoniminis Darželio bendruomenės laiškas, kuriame buvo informuojama apie susidariusią sudėtingą situaciją, nepakeliamą mikroklimatą Darželyje dėl ieškovės veiksmų, 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. buvo gauti anoniminiai Darželio tėvų skundai dėl ieškovės įgaliojimų viršijimo, kuriuose abejojama jos kompetencija ir veiksmais, 2018 m. balandžio 27 d. buvo gautas dar vienas Darželio bendruomenės skundas, o 2018 m. gegužės 8 d. gautas Darželio tarybos narių (tėvų atstovų) skundas, kuriame pakartotinai informuota apie nepatenkinamą ieškovės elgesį ir veiklą; gautiems skundams nagrinėti VMSA direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 40-120/18(3.1.1.E-TD2) buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija), kuri 2018 m. gegužės 8 d. pateikė išvadą Nr. A32-1226/18(2.1.15-KS) (toliau – 2018 m. gegužės 8 d. išvada) apie Darželio direktorės – ieškovės veiklos išnagrinėjimą. Nurodė, kad pasitvirtinus skunduose nurodytiems faktams, buvo pradėtas darbo pareigų pažeidimų tyrimas, 2018 m. gegužės 14 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie darbo pareigų pažeidimus, ieškovė nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, 2018 m. gegužės 28 d. VMSA buvo gautas ieškovės 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinimas. Teigė, kad 2018 m. birželio 11 d. buvo surašyta tyrimo dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo išvada Nr. A164-37/18(3.4.53-PD3) (toliau – 2018 m. birželio 11 d. išvada), kurioje konstatuota, kad ieškovė ignoravo daugelį DK reikalavimų ir padarė darbo pareigų pažeidimų daugėtą, t. y. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, savo kaltės neįžvelgė ir nepripažino, neįžvelgė padarytos žalos ir neigiamų pasekmių, nors savo veiksmais pakenkė Darželio ir VMS prestižui, dėl ko buvo siūloma pripažinti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei kreiptis į VMS tarybą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo, 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 1-1580 „Dėl darbo sutarties nutraukimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą su Vilniaus lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ direktore G. A.“ (toliau – skundžiamas sprendimas) VMS taryba nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškove pripažinus, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Pažymėjo, kad tyrimo dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimų metu buvo nustatyta, jog papildomo ugdymo užsiėmimai, kuriuos vesdavo ne Darželio darbuotojai, pagal nustatytą užimtumo grafiką vykdavo Darželio salėje, metodiniame kabinete, vaikų kampelyje, muzikos salėje arba lauke, tuo tarpu dalis muzikos užsiėmimų, kuriuos vedė Darželio mokytojos, vyko grupėse, o ne salėje, nes salėje tuo metu vykdavo papildomo ugdymo užsiėmimai, tyrimo metu buvo patikrintos Darželio bendradarbiavimo sutartys dėl vaikų papildomo ugdymo, kuriomis viešosios įstaigos ir būrelių vadovai įsipareigojo ugdyti Darželio auklėtinius pagal patvirtintas mokymo programas, o Darželis įsipareigojo užtikrinti galimybę auklėtiniams lankyti užsiėmimus ir nustatytu laiku leisti naudotis Darželio patalpomis bei inventoriumi, tačiau šiose bendradarbiavimo sutartyse nebuvo numatytas mokesčio už patalpų nuomą įkainis, atsiskaitymo sąlygos, šios sutartys nebuvo suderintos su VMSA Švietimo, kultūros ir sporto departamentu. Pabrėžė, kad VMS tarybos ir VMSA direktoriaus patvirtinti teisės aktai nenumato galimybės sudaryti bendradarbiavimo sutarčių, todėl, VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, ieškovė sudarydama bendradarbiavimo sutartis sąmoningai vengė sudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkančias sutartis ir jas derinti nustatyta tvarka, mainais tam tikrais atvejais gaudama materialinę paramą, o ne nuomos mokestį, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė VMS tarybos 2010 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ (VMS tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1-285 redakcija) (toliau – VMS tarybos sprendimas dėl salių ir kitų patalpų nuomos) 2.1, 2.2, 2.4, 4 (dalį dėl sutarties derinimo prieš sudarant sutartį) punktų reikalavimus ir VMSA direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 30-1603 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų VMS ugdymo įstaigų elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklių (toliau – elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklės) 6, 10, 11, 12 punktų reikalavimus. Pabrėžė, kad ieškovei sandorius dėl savivaldybei priklausančio turto sudarant ne pagal nustatytą tvarką, o pasirašant niekur nereglamentuojamas bendradarbiavimo sutartis, buvo pažeistas viešosios teisės principas bei VMS teisės aktai. VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ieškovės pozicija, kad bendradarbiavimo sutartyse nurodytos sąlygos dėl įsipareigojimo teikti materialinę paramą Darželiui buvo įrašytos per klaidą, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga bei vertintina tik kaip gynybinė ieškovės pozicija, nes ieškovės aukštos pareigos suponuoja ir jos atitinkamą atsakomybę už tinkamą įstaigos veiklos vykdymą, tame tarpe ir sutarčių sudarymą, be to, bendradarbiavimo sutartys nebuvo vienodos – į kai kurias sutartis buvo sąmoningai įtrauktos nuostatos dėl materialinės ar kitokios paramos suteikimo, ieškovės tikrąją valią gauti tam tikrą paramą patvirtina ir Komisijos nustatyta aplinkybė, kad tokia parama faktiškai buvo teikiama. Nurodė, jog Komisija tyrimo metu nustatė, kad Darželyje nebuvo patvirtintos nuotolinio darbo tvarkos, nuotolinio darbo vietos reikalavimų, nuotolinio darbo priemonių aprūpinimo tvarkos, nuotolinio darbo metu naudojimosi darbo priemonėmis taisyklių, kaip tai nustato DK 52 straipsnio 1 ir 3 dalys, nors Darželyje nuotoliniu būdu nuo 2018 m. vasario 1 d. 0,5 etato dirba techninio (IT) mokymo priemonių specialistė D. B., tokiu būdu VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ieškovė raštiškai nenumatydama susitarimo dėl nuotolinio darbo ir nepatvirtinusi su nuotoliniu darbu susijusių tvarkų, demonstruoja teisės aktų nuostatų neišmanymą ir atmestiną požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi. Teigė, kad ieškovė auklėtojų padėjėjoms pavedė vykdyti pareiginiuose nuostatuose nenumatytą funkciją – valyti aktų salę, ir nesudariusi susitarimų dėl papildomo darbo (VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, susitarimai dėl papildomo darbo turėjo būti sudaryti raštu) auklėtojų padėjėjas įpareigojo pagal sudarytą grafiką atlikti papildomą valymo darbą, o priemokų už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms nemokėjo – VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ieškovė savo teiginių, jog už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms buvo skirtas papildomas apmokėjimas arba suteikiamos laisvos dienos, nepagrindė, priešingai, tyrimo dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimų metu buvo kreiptasi į biudžetinę įstaigą „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau – BĮBA), apskaitančią ir kontroliuojančią atsiskaitymus VMS biudžetinėse švietimo įstaigose, tame tarpe ir Darželyje, nustatytu laiku apskaičiuojančią ir pervedančią darbo užmokestį ir kitas išmokas, kuri nurodė, kad ieškovės įsakymų dėl auklėtojų padėjėjoms skirtų priemokų už aktų salės valymą nebuvo gavusi, taip pat nebuvo informuota apie suteiktas laisvas dienas auklėtojų padėjėjoms. Pabrėžė, kad ieškovė priėmusi į darbą dvylika darželio auklėtojų padėjėjų iki 2018 m. gegužės 8 d. jų pasirašytinai nesupažindino su pareigybių aprašymais, nors tokia jos pareiga buvo numatyta DK 42 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad ieškovė pažeidė Darželio nuostatų 14 punktą ir Darželio direktoriaus pareigybės aprašymo 12.15 punktą, nes nesilaikė DK nustatytų reikalavimų dėl darbo tarybos rinkimų ir neinicijavo laiku rinkimų komisijos sudarymo, o ieškovės pozicija, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir formalūs, nesukėlę Darželiui žalos, VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, parodo ieškovės atmestiną ir neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi ir savo pareigų atlikimą. VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ieškovės teiginius, kad ji visada stropiai vykdė savo pareigas paneigia ne tik aukščiau išdėstyti nustatyti darbo pareigų pažeidimai, kuriuos ieškovė laiko formaliais ir mažareikšmiais, tačiau ir tai, kad nuo pat ieškovės įdarbinimo Darželyje buvo gaunami darbuotojų bei tėvų skundai dėl ieškovės kompetencijos eiti direktorės pareigas ir visais atvejais buvo galima stebėti konfliktą tarp ieškovės ir Darželio bendruomenės, kurį buvo bandoma spręsti kviečiant į pokalbius ieškovę, bendraujant su darbuotojais, teikiant pasiūlymus, rekomendacijas, įpareigojimus, o taip pat ir skiriant nuobaudas ir nors teigiamą efektą tokios priemonės duodavo, tačiau jis būdavo trumpalaikis ir konfliktai atsinaujindavo, ieškovės kompetencijos eiti direktorės pareigas klausimai kildavo nuolat. VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos sąlygos ieškovės atsakomybei atsirasti: ieškovė savo pareigų tinkamai neatliko, nes elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, ne pagal protingo asmens elgesio kriterijus, tokiais savo veiksmais ji pakenkė Darželio ir VMS prestižui, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo kaltės dėl nei vieno anksčiau išvardyto pažeidimo nepripažino, nepasižadėjo ateityje vengti panašių atvejų, o savo paaiškinime demonstravo atmestiną ir neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi ir savo pareigų vykdymą, mano, kad jos požiūris į tinkamą pareigų atlikimą ir ateityje nepasikeis, dėl ko visiškai prarado pasitikėjimą ieškove ir jos gebėjimu tinkamai eiti Darželio direktorės pareigas – Darželio steigėja negali toleruoti tokio ieškovės aplaidumo ir teisės aktų nesilaikymo, kuris ne tik kad jau sukėlė neigiamas pasekmes, bet realu, kad gali sukelti ir tolimesnes neigiamas pasekmes, atsiliepiančias ne tik darbuotojų, bet ir ugdytinių, jų tėvų gerovei. VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ji turėjo pilną kompetenciją ir teisę kvalifikuoti ieškovės pažeidimus šiurkščiais, nes ieškovės padaryti pažeidimai yra reikšmingi imperatyvių teisės nuostatų nesilaikymo atvejai, liečiantys ne tik įstaigos, kaip juridinio asmens, veiklos kokybę, bet ir konkrečių fizinių asmenų – įstaigos darbuotojų, vaikų ir jų tėvų teises ir interesus, šiuo atveju buvo nustatytas ne vienas ieškovės darbo pareigų pažeidimas, o jų daugėtas, kas rodo, kad ieškovė ne vienoje srityje, bet daugelyje savo pareigas vykdė netinkamai, kartu pabrėžė, kad ieškovė vadovavo visai visuomenei svarbiai įstaigai – Darželiui, kurioje ugdomi mažamečiai vaikai ir dėl kurios netinkamai organizuojamos ir vykdomos veiklos reaguojama jautriai, todėl tokios įstaigos vadovo tinkama kompetencija ir teisės aktų reikalavimų laikymasis yra ypač reikšmingas kriterijus tinkamam ir sėkmingam įstaigos funkcionavimui, vaikų ir jų tėvų gerovės užtikrinimui. Mano, kad pateikdama net kelis prašymus atleisti ją iš darbo kitais pagrindais ieškovė siekė nesąžiningai išvengti atsakomybės už savo padarytus pažeidimus. VMS, atstovaujamos VMSA, vertinimu, ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o vien ta aplinkybė, kad ieškovė dėl atliekamo tyrimo galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, ypač turint omeny ieškovės einamų pareigų reikšmingumą ir reikalavimus joms, negali reikšti, kad ieškovės atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, ieškovė nepateikė pakankamai paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji patyrė kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, ji apsiriboja vien deklaratyviais teiginiais apie išgyvenimus ir depresiją, todėl ieškovės reikalavimas jai atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. VMS, atstovaujama VMSA, su ieškovės pozicija, kad jau 2018 m. gegužės 14 d. ji žinojo apie ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus, nesutinka – tuo metu ieškovei buvo pateiktas pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimų, tačiau tokiu pranešimu nebuvo konstatuoti darbuotojos darbo pareigų pažeidimai, tokiu pranešimu darbuotoja buvo informuojama apie jos galimai padarytus pažeidimus, dėl kurių jos prašoma pasiaiškinti, tik darbdavei gavus darbuotojos paaiškinimus ir įvertinus juose nurodomas aplinkybes gali būti konstatuota, ar darbuotoja padarė darbo pareigų pažeidimus, nustatyti kitas drausminės atsakomybės sąlygas. VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės darbo pareigų pažeidimai buvo konstatuoti 2018 m. birželio 11 d. išvadoje, todėl ieškovės darbo pareigų pažeidimai paaiškėjo anksčiausiai 2018 m. birželio 11 d., vadinasi, ieškovę iš darbo atleidus 2018 m. birželio 19 d. sprendimu, vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. prašymu ieškovė prašė įforminti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir laikyti darbo santykius nutrauktais nuo 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 14 d. pateikė naują prašymą nutraukti darbo sutartį jau nuo 2018 m. birželio 29 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalies, pirmasis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, todėl jei ne drausminė atsakomybė, darbo sutartis su darbuotoja būtų buvusi nutraukta jos prašymu nuo 2018 m. birželio 29 d., vadinasi, ieškovė bet kokiu atveju Darželyje nebūtų dirbusi ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 29 d., ji pati siekė išeiti iš darbo, todėl, VMS, atstovaujamos VMSA, įsitikinimu, darbuotojos prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos net iki teismo sprendimo įvykdymo yra visiškai nepagrįstas nepaisant atleidimo teisėtumo įvertinimo ir galėtų būti tenkintas nebent ta apimtimi, kuri neviršytų 2018 m. birželio 29 d. Pastebėjo ir tai, kad darbo bylose palūkanų pagal prievoles institutas netaikomas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės VMS, atstovaujamos VMSA, atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Darželis atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu dalyvavusi jo atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, paaiškindama, kad Darželyje dirba nuo 2018 m. birželio 1 d., rado Darželį apleistą, kolektyve iš ieškovės pusės buvo naudojamas psichologinis smurtas; Visuomenės vertinimo tarnyba 2018 m. balandžio 14 d. buvo nurodžiusi, ką reikia atlikti, ieškovė iki 2018 m. birželio 1 d. nieko nebuvo atlikusi, ji (Darželio nauja laikina vadovė) atėjusi į Darželį iki 2018 m. liepos mėn. viską atliko; salės valdymas įeina į vieno etato valytojos valomą plotą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. T. parodė, kad dirba Darželyje logopede nuo 2009 m., yra profsąjungos atstovė; Darželyje darbo tarybos rinkimai vyko tris kartus, pirmą kartą susirinko tik pedagogai, buvo paaiškinta, kad reikia iš dviejų asmenų sudaryti komisiją, kuri atstovaus VMS, ir tai kartu bus darbo taryba, į tą tarybą balsuojant rankų pakėlimu buvo išrinkta ji ir auklėtoja Ala, ėmė sakyti, kad taip yra negerai, kad tai jokia ne darbo taryba, tuomet vasario mėn. vyko antri rinkimai, vėl buvo tik pedagogai, ji (liudytoja) pakvietė dar ir sekretorę, kad būtų ir techninio personalo darbuotojas, buvo išrinkti penki nariai, po to apie balandžio mėn. vyko treti rinkimai, tuomet buvo pakviesti jau visi darbuotojai atvykti 17 val., nurodant, kad dalyvavimas visų būtinas, balsavimas vyko slapta, iš visų trijų rinkimų tai buvo objektyviausi rinkimai, jai ėmus reikšti savo nuomonę juose, ieškovė jai liepė pasėdėti ir patylėti, buvo išrinkti trys nariai, rinkimai vyko taip, jog kiekvienas darbuotojas ant lapelio užrašė, ką jis renka į darbo tarybos narius; auklėtojų padėjėjos klausė, ar tai jų pareiga valyti salės grindis ir langus; ji (liudytoja) matė, kaip penkios darbuotojos valė salę, sakė, kad už tai joms nemokama; ji (liudytoja) su savo pareigybės aprašymu dirbant ieškovei nebuvo supažindinta; 2018 m. balandžio mėn. raštą, palaikantį ieškovę, kai kurie darbuotojai pasirašė, nes buvo priversti tai padaryti, jie sakė, kad nežinome, ar gerai, kad tą raštą pasirašėme; dirbti su ieškove dėl jos bendravimo buvo labai sunku.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad nuo 2016 m. spalio 17 d. dirbo Darželyje auklėtojos padėjėja, nuo šiandien dirba auklėtoja; aktų salę valė, dėl to buvo problemos su ieškove, ieškovė liepė salę valyti, už šį papildomą darbą apmokėjimo negavo, salės veidrodžių valymas trukdavo apie 15 min., visos salės išvalymas trukdavo apie 40 min., dėl to turėdavo ateiti anksčiau į darbą, salę valydavo 2–3 kartus per mėnesį; su pareiginiais nuostatais supažindinta buvo; auklėtojų padėjėjos į pirmuosius darbo tarybos rinkimus kviestos nebuvo, trečiuose rinkimuose dalyvavo, jie vyko po darbo, ji buvo paskirta į komisijos nares; ieškovė su ja kalbėdavo kaip ne su žmogumi; 2018 m. balandžio mėn. darbuotojų rašto apie ieškovę turinys neteisingas, pas ją (liudytoją) niekas dėl jo pasirašymo atėjęs nebuvo, kiti darbuotojai jį pasirašė dėl baimės būti atleisti iš darbo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad Darželyje dirba sargu, dieną nedirbdavo, dienos metu dirbo tik kai atlikdavo papildomą elektriko darbą, tuo metu su ieškove vykdavo pirkti medžiagų, jam už papildomą darbą būdavo apmokama, su juo ieškovė elgėsi normaliai, ją matydavo retai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad Darželyje dirba naktiniu sargu, į darbą ateidavo, kai ieškovė jau būdavo išėjusi, kartais dieną dirbdavo papildomus remonto darbus Darželyje, vykdavo su ieškove pirkti medžiagų, už papildomą darbą jam buvo apmokama, ieškovė gera vadovė, su 2018 m. balandžio mėn. darbuotojų raštu apie ieškovę susipažino ir jį pasirašė, girdėjo, kad yra konfliktai tarp ieškovės ir kitų darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Darželio direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2010 m. spalio 14 d. (t. II, b. l. 132), VMSA direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu sudaryta Komisija, atlikusi ieškovės veiklos tyrimą, surašė 2018 m. gegužės 8 d. išvadą apie ieškovės veiklos išnagrinėjimą (t. III, b. l. 70–81), 2018 m. gegužės 14 d. ieškovei įteiktas 2018 m. gegužės 14 d. pranešimas apie darbo pareigų pažeidimus Nr. A164-28/18(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo pareigų pažeidimų (t. III, b. l. 82–83), VMSA 2018 m. gegužės 28 d. gauti ieškovės 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinimai (t. III, b. l. 101–104), VMS meras 2018 m. gegužės 30 d. potvarkiu Nr. 23-81/18(1.2.4E-TD2) nuo 2018 m. gegužės 31 d. trisdešimčiai kalendorinių dienų ieškovę nušalino nuo Darželio direktorės pareigų (t. II, b. l. 2, t. III, b. l. 107–108); 2018 m. birželio 11 d. VMSA Personalo departamentas surašė 2018 m. birželio 11 d. išvadą (t. III, b. l. 112–129); 2018 m. birželio 19 d. skundžiamu sprendimu VMS taryba nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškove pripažinus, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t. II, b. l. 75–79).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl ieškinio senaties termino

Pažymėtina, kad VMS, atstovaujama VMSA, prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovės teigimu, ji kreipimosi į teismą termino nėra praleidusi. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė, teismui nustačius praleistą senaties terminą, jį atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo nušalinta nuo Darželio direktorės pareigų (t. II, b. l. 2, t. III, b. l. 107–108), iš bylos medžiagos visumos (t. I, b. l. 54–58, t. II, b. l. 13–14, 40, t. III, b. l. 149–153, Darbo ginčų komisijos posėdžio įrašas, įrašo laikas 5:39–6:14) matyti, kad apie skundžiamą sprendimą ieškovė sužinojo ne 2018 m. birželio 27 d., kaip kad nepagrįstai ji teigė, o anksčiau, skundžiamo sprendimo priėmimo metu stebėdama VMS tarybos posėdį nuotolinėmis priemonėmis, t. y. 2018 m. birželio 19 d., kuomet ir vyko VMS tarybos posėdis šiuo klausimu, tuo tarpu ieškinį dėl atleidimo iš darbo ieškovė teismui pateikė tik 2018 m. liepos 26 d., tai yra, praleidusi vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo jau kitą dieną (2018 m. birželio 20 d.) po skundžiamo sprendimo priėmimo elektroniniu laišku dėl to kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (t. II, b. l. 13–14), ir po trijų dienų, t. y. 2018 m. birželio 22 d. tikslino savo Darbo ginčų komisijai pateiktą prašymą, išreikšdama nesutikimą su atleidimu iš darbo (t. II, b. l. 15–17), atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra darbuotoja, neturinti teisinio išsilavinimo, su advokatu atstovavimo sutartį sudarė 2018 m. birželio 26 d. (t. I, b. l. 10), o advokatas vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kaip jis tvirtino teismo posėdžio metu, laiko, jog ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl atnaujina jai ieškinio senaties terminą.

Dėl vieno mėnesio termino sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojos padaryto pažeidimo priimti

Aukščiau pateikta DK 58 straipsnio 6 dalies nuostata patvirtina, jog sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl padarytų pažeidimų turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Ieškovės įsitikinimu, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas darbo sutarčiai su ja nutraukti buvo praleistas, nes, jos manymu, 2018 m. gegužės 14 d. buvo ta diena, kuomet VMS, atstovaujama VMSA, sužinojo apie pažeidimą, tuo tarpu darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2018 m. birželio 19 d. Su tokia ieškovės pozicija VMS, atstovaujama VMSA, nesutiko, teigdama, kad ieškovės darbo pareigų pažeidimai buvo konstatuoti 2018 m. birželio 11 d. išvadoje, todėl vieno mėnesio terminas sprendimui nutraukti darbo sutartį priimti nebuvo praleistas.

Pabrėžtina, kad darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti, ar dėl darbuotojo padaryto pažeidimo yra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu. Kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbuotojo darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams. Jeigu apie darbo pareigų pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės spręsti darbo santykių tęstinumo klausimo, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam tokią teisę. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Pagal VMS tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-129 patvirtintų Darželio nuostatų (toliau – Darželio nuostatai) (t. II, b. l. 189–197) 4 punktą, Darželio savininkė yra VMS, pagal Darželio nuostatų 5 punktą, Darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra VMS taryba ir būtent jai, pagal Darželio nuostatų 5.2 punktą, suteikta teisė priimti ir atleisti iš darbo Darželio vadovą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMS buvo gauti skundai dėl susidariusios neigiamos situacijos Darželyje (t. III, b. l. 44–51, 53–55, 58–60), gautiems skundams išnagrinėti buvo sudaryta Komisija, kuri atlikusi tyrimą pateikė 2018 m. gegužės 8 d. išvadą (t. III, b. l. 70–81), kurioje detaliai nurodė, kurie skunduose nurodyti faktai pasitvirtino bei vienu iš siūlymu pasiūlė įpareigoti VMSA Personalo departamentą atlikti darbo pareigų pažeidimų nustatymo ir įspėjimo procedūras ieškovės atžvilgiu. Taigi, Komisijai nustačius gautų skundų pagrįstumą, buvo priimtas sprendimas pradėti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą ieškovės atžvilgiu, ką patvirtina VMSA Personalo departamento direktoriaus rezoliucija (t. III, b. l. 70) ir tolimesni VMSA Personalo departamento veiksmai – 2018 m. gegužės 14 d. ieškovei įteiktas 2018 m. gegužės 14 d. pranešimas apie darbo pareigų pažeidimus Nr. A164-28/18(3.4.53-PD3) (t. III, b. l. 82–83), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo pareigų pažeidimų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės VMS, atstovaujama VMSA, pozicija, kad 2018 m. gegužės 14 d., kuomet ieškovei buvo pateiktas pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimų, nėra ieškovės darbo pareigų pažeidimų paaiškėjimo darbdavei diena, nes šiuo pranešimu nebuvo konstatuoti darbuotojos darbo pareigų pažeidimai – tokiu pranešimu darbuotoja buvo informuojama apie jos galimai padarytus pažeidimus ir dėl šių pažeidimų ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti – pabrėžtina, kad tik darbdavei gavus darbuotojos paaiškinimus ir įvertinus juose nurodomas aplinkybes, darbdavė gali konstatuoti, ar darbuotoja padarė darbo pareigų pažeidimus bei nustatyti kitas drausminės atsakomybės sąlygas. Taigi, 2018 m. gegužės 14 d. pateikiant ieškovei pranešimą apie galimus darbo pareigų pažeidimus ir nustatant jai terminą tokio paaiškinimo pateikimui iš esmės buvo pradėtas galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas ieškovės atžvilgiu, šio tyrimo metu visi 2018 m. gegužės 8 d. išvadoje nustatyti pažeidimai, susiję su ieškovės veiksmais atliekant savo pareigas, buvo nagrinėti ir vertinti atskirai, darbo pareigų pažeidimo tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo baigtas 2018 m. birželio 11 d., kuomet VMSA Personalo departamentas parengė 2018 m. birželio 11 d. išvadą (t. III, b. l. 112–129), todėl būtent 2018 m. birželio 11 d. darbdavės atstovei – VMSA tapo žinoma apie ieškovės darbo pareigų pažeidimus ir nuo šios dienos VMSA atsirado pareiga nedelsiant apie tai pranešti VMS tarybai, turinčiai teisę spręsti, ar nustatyti darbo pareigų pažeidimai sudaro pagrindą ieškovę atleisti iš darbo.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad VMS tarybai 2018 m. birželio 19 d. skundžiamu sprendimu priėmus sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove – pripažinus, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vieno mėnesio terminas, įtvirtintas DK 58 straipsnio 6 dalyje, praleistas nebuvo.

Dėl atleidimo iš darbo

Kaip jau teismas nustatė aukščiau, pasitvirtinus VMS gautuose skunduose nurodytai informacijai, buvo pradėtas galimas ieškovės darbo pareigų pažeidimo tyrimas (t. III, b. l. 70–81), 2018 m. gegužės 14 d. ieškovei įteiktas 2018 m. gegužės 14 d. pranešimas apie darbo pareigų pažeidimus Nr. A164-28/18(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo pareigų pažeidimų (t. III, b. l. 82–83), 2018 m. gegužės 28 d. gauti ieškovės 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinimai (t. III, b. l. 101–104), 2018 m. birželio 11 d. VMSA Personalo departamentui surašius 2018 m. birželio 11 d. išvadą galimas ieškovės darbo pareigų pažeidimo tyrimas buvo baigtas (t. III, b. l. 112–129); 2018 m. birželio 19 d. skundžiamu sprendimu VMS taryba nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškove DK 58 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 7 punkto pagrindu, pripažinus, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t. II, b. l. 75–79).

Iš skundžiamo sprendimo (t. II, b. l. 75–79) turinio matyti, kad VMS taryba sprendė, jog ieškovė, vadovaudama Darželiui ir būdama atsakinga už Darželio veiklą, padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: nevykdė daugelio DK nuostatų bei 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl įstaigos darbo tarybos ir mokytojo atstovo į įstaigos tarybą narių tvirtinimo“ patvirtino Darželio darbo tarybą iš penkių, o ne iš trijų narių, įsakymu nesudarė rinkimų komisijos, renkant komisiją nesilaikė reikalavimo balsuoti slaptai, 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl pakartotino darbo tarybos rinkimo“ įpareigojo direktoriaus pavaduotoją ugdymui ir direktoriaus pavaduotoją ūkiui, o ne rinkimų komisiją organizuoti Darželio darbo tarybos rinkimus, 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-49 „Dėl įstaigos darbo tarybos narių rinkimo“ patvirtino rinkimų komisiją ir pati paskyrė rinkimų komisijos pirmininką, taip pat apribojo rinkimų komisijos įgaliojimus pavesdama tik skaičiuoti balsus ir paskelbti rezultatus, rinkimų komisiją sudarė nesilaikydama nustatyto 6 mėnesių nuo 2017 m. liepos 1 d. termino, 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-54 „Dėl įstaigos darbo tarybos tvirtinimo“ patvirtino darbo tarybą paskirstydama darbo tarybos nariams pareigas, nors darbo tarybos nariai tai turėjo nuspręsti patys; nuo 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-22 „Dėl D. B. pareigų keitimo“ įdarbino D. B. 0,5 etato techninio (IT) mokymo priemonių specialiste ir leido jai dirbti raštu nenustačiusi nuotolinio darbo tvarkos, vietos reikalavimų, aprūpinimo nuotolinio darbo priemonėmis tvarkos ir naudojimosi darbo priemonėmis taisyklių; iki 2018 m. gegužės 8 d. vertė auklėtojų padėjėjus vykdyti Darželio auklėtojų padėjėjų pareigybių aprašymuose nenumatytą funkciją – valyti aktų salę ir nesudariusi susitarimų dėl papildomo darbo auklėtojų padėjėjus įpareigojo pagal sudarytą grafiką atlikti nesulygtą papildomą valymo darbą, o priemokų nemokėjo, tačiau tai žinodama tiek sudarytai Komisijai jos veiklai ištirti, tiek savo pateiktame paaiškinime melagingai teigė priešingai – kad auklėtojų padėjėjams už papildomą darbą skiriamos priemokos arba suteikiamos papildomos laisvos dienos; priėmusi į darbą dvylika Darželio auklėtojų padėjėjų iki 2018 m. gegužės 8 d. jų pasirašytinai nesupažindino su pareigybių aprašymais; nevykdė VMS tarybos sprendime dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos ir elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklėse numatytų nuostatų ir VMS ugdymo įstaigų elektroninėje patalpų nuomos sistemoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. BĮBA nepateikė derinti ir tvirtinti nei vienos trumpalaikės sutarties, sudarytos su viešąja įstaiga ir būrelio vadovu; taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, nes su „Lego education“ būrelio mokytoja G. T., dailės–keramikos būrelio mokytoja R. J. ir viešąja įstaiga „Sanrei“ sudarytose sutartyse nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga arba būrelio vadovas įsipareigoja suteikti materialinę paramą Darželiui, o su viešąja įstaiga „Pilni namai“ sudarytoje sutartyje nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga įsipareigoja savarankiškai teikti anglų kalbos mokymo paslaugas Darželio darbuotojams; šių darbo pareigų pažeidimų visumą VMS taryba pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko ieškovę atleido iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 7 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Apie darbo drausmės pareigų priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo aplinkybės, kad jos darbo metu galėjo būti padaryti formalūs Darželio darbo organizavimo trūkumai, tačiau tai, ieškovės vertinimu, nėra tokie pažeidimai, už kuriuos ją būtų galima atleisti iš darbo kaip už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; ieškovė neįželgė savo padarytų pažeidimų rimtumo, dėl jų nesigailėjo, nesuvolė dėl tokio jos elgesio kilusių padarinių svarbos.

Nustatyta, kad nuo 2010 m. spalio 14 d. ieškovė ėjo vadovaujančias – Darželio direktorės – pareigas (t. II, b. l. 132). Ieškovė buvo pasirašiusi apie susipažinimą su Darželio nuostatais (t. II, b. l. 189–197), pagal kuriuos Darželis savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, VMS tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir Darželio nuostatais (14 punktas), Darželio direktorius dirba vadovaudamasis steigėjo patvirtintu pareigybės aprašymu (41.1 punktas), puoselėja demokratinius Darželio bendruomenės narių santykius (41.8 punktas), rūpinasi Darželio intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, racionaliu jų panaudojimu (41.11 punktas), vadovaudamasis DK, priima ir atleidžia iš darbo pedagoginį ir ūkinį personalą (41.15 punktas), yra atsakingas už visą Darželio veiklą (41.24 punktas). Ieškovė buvo pasirašiusi apie susipažinimą su Darželio direktorės pareigybės aprašymu (t. III, b. l. 17–19), pagal kurį vadovaudama Darželiui ji įsipareigojo DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimti į darbą ir atleisti iš jo Darželio darbuotojus (12.11 punktas), vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, VMS tarybos sprendimus, VMSA direktoriaus, Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus, to paties departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo įsakymus, kitų teisės aktų reikalavimus (12.15 punktas). Be to, DK įtvirtina pareigą ieškovei veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise, paklusti darbdavio nurodymams, darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 24 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas pabrėžia, kad tokias pareigas – Darželio direktorės – einančiai darbuotojai yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais, tie patys kriterijai taikomi sprendžiant dėl tokios darbuotojos atsakomybės; tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas (vadovaujančias pareigas) einančiai darbuotojai keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, Darželio auklėtinių tėvų pasitikėjimui, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių; VMS, kaip Darželio savininkės, bei Darželio bendruomenės pasitikėjimas tokia darbuotoja, be kita ko, įvertinant ir Darželio vykdomos veiklos specifiką, yra itin reikšmingas. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime VMS taryba kaip vieną iš nustatytų ieškovės darbo pareigų pažeidimų įvardijo tai, kad ieškovė VMS ugdymo įstaigų elektroninėje patalpų nuomos sistemoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. BĮBA nepateikė derinti ir tvirtinti nei vienos trumpalaikės sutarties, sudarytos su viešąja įstaiga ir būrelio vadovu. Ieškovė šių aplinkybių neneigė, taip pat neginčijo, kad jai buvo žinoma VMS nustatyta tvarka dėl patalpų nuomos sutarčių sudarymo ir tvirtinimo, tačiau, jos įsitikinimu, ji tokios pareigos neturėjo, nes, pagal ją, jos Darželio vardu dėl Darželio auklėtinių papildomo ugdymo sudarytos bendradarbiavimo sutartys su viešosiomis įstaigomis ir būrelio vadovais neturėjo būti derinamos ir tvirtinamos aukščiau nurodyta VMS nustatyta tvarka, nes Darželis neteikė jokių patalpų nuomos paslaugų, Darželis bendradarbiavo su mokytojais ir specialistais vykdydamas ugdymo programą.

Be to, VMS taryba skundžiamame sprendime kaip vieną iš nustatytų ieškovės darbo pareigų pažeidimų nurodė tai, kad ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, nes su „Lego education“ būrelio mokytoja G. T., dailės–keramikos būrelio mokytoja R. J. ir viešąja įstaiga „Sanrei“ sudarytose sutartyse nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga arba būrelio vadovas įsipareigoja suteikti materialinę paramą Darželiui, o su viešąja įstaiga „Pilni namai“ sudarytoje sutartyje nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga įsipareigoja savarankiškai teikti anglų kalbos mokymo paslaugas Darželio darbuotojams. Ieškovė, pasisakydama dėl šio jai priskiriamo darbo pareigų pažeidimo, teigė, kad visa parama Darželiui buvo gaunama laikantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų savanoriškai ir neatlygintinai, sudarytose sutartyse pareiga suteikti materialinę paramą darželio ugdytinių reikmėms buvo nurodyta per suklydimą.

Iš į bylą pateiktų ieškovės Darželio vardu sudarytų su viešosiomis įstaigomis ir būrelių vadovais bendradarbiavimo sutarčių (t. II, b. l. 198–199, t. III, b. l. 20–31) matyti, kad šiomis sutartimis viešosios įstaigos ir būrelių vadovai įsipareigojo ugdyti Darželio auklėtinius pagal patvirtintas mokymo programas, o Darželis įsipareigojo užtikrinti galimybę auklėtiniams lankyti užsiėmimus ir nustatytu laiku leisti naudotis Darželio patalpomis bei inventoriumi. Iš 2018 m. birželio 11 d. išvadoje nustatytų aplinkybių (t. III, b. l. 112–129) matyti, kad šios sutartys buvo vykdomos – papildomas Darželio auklėtinių ugdymas nustatytu grafiku nustatytose Darželio patalpose buvo vykdomas, šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Taigi, įvertinus šiomis bendradarbiavimo sutartimis prisiimtus abipusius įsipareigojimus, akivaizdu, kad šalių bendradarbiavimas, t. y. papildomas nevienkartinis auklėtinių ugdymas, buvo galimas tik tuo atveju, jei nustatytu laiku nustatytai laiko trukmei Darželis užtikrins laisvas patalpas papildomam Darželio auklėtinių ugdymui, todėl šios sutartys, nors ir pavadintos bendradarbiavimo sutartimis, iš esmės atitinka Darželio patalpų nuomos sutartis, vadinasi, jas sudarant ir tvirtinant ieškovė privalėjo vadovautis VMS tarybos sprendime dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos ir elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklėse numatytomis nuostatomis ir šias sutartis pateikti derinti ir tvirtinti BĮBA VMS ugdymo įstaigų elektroninėje patalpų nuomos sistemoje, tačiau ieškovė to nedarė, taip pat ieškovė aukščiau nurodytose sutartyse nenumatė mokesčio už patalpų nuomą įkainio, atsiskaitymo sąlygų, nenurodė nuomos terminų valandomis, nors tokią pareigą, kaip įstaigos vadovė, turėjo pagal teisės aktų nuostatų reikalavimus, tokiu būdu VMS neturėjo realios galimybės patikrinti, ar įstaigos vardu sudaroma sutartis nesukuria sąlygų korupcijos atsiradimui ir plitimui, tuo tarpu kai iš nustatytos tvarkos akivaizdu, jog VMS, kuri siekia didinti savo autoritetą visuomenėje, formuoti teigiamą vietos valdžios įvaizdį, užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plitimui, yra itin svarbu, kad visos VMS ugdymo įstaigų, valdančių pastatus patikėjimo teise, sudaromos sutartys būtų suderintos – tik tuomet, kai VMS ugdymo įstaigų vadovai vadovaujasi šia VMS nustatyta tvarka, ji turi realią galimybę vykdyti korupcijos atsiradimo ir plitimo prevenciją.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriose ieškovės Darželio vardu sudarytose bendradarbiavimo sutartyse vietoj nuomos mokesčio papildomo ugdymo vadovui ar užsiėmimą vykdančiai mokyklai buvo nustatyta pareiga suteikti materialinę paramą Darželio ugdytinių reikmėms pagerinti (t. II, b. l. 198–199, t. III, b. l. 26–27, 30–31), o viešajai įstaigai „Pilni namai“ buvo nustatyta pareiga savarankiškais pagrindais du kartus per savaitę vykdyti anglų kalbos tęstinius mokymus Darželio darbuotojams iki 2018 m. gegužės 31 d. (t. III, b. l. 24–25). Pabrėžtina, kad tokios aukščiau aptartos sutartinės nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, jog parama yra teikiama savanoriškai ir neatlygintinai. Teismas sutinka su VMS, atstovaujamos VMSA, pozicija, jog ieškovė už suteikiamas Darželio patalpas Darželio auklėtinių papildomam ugdymui vietoj nuomos mokesčio iš esmės faktiškai reikalavo paramos suteikimo, nors tai draudžia įstatymas. Teismas ieškovės argumentus, kad sudarytose sutartyse pareiga suteikti materialinę paramą Darželio ugdytiniams buvo nurodyta per suklydimą, atmeta kaip nepagrįstus – tokios nuostatos buvo nustatytos ne visose bendradarbiavimo sutartyse, nors penkios iš septynių bendradarbiavimo sutarčių ieškovės Darželio vardu buvo sudarytos tą pačią dieną (t. III, b. l. 20–29), be to, kaip jau teismas nustatė aukščiau, viešoji įstaiga „Pilni namai“ sutartimi nustatytą įpareigojimą savarankiškais pagrindais du kartus per savaitę vykdyti anglų kalbos tęstinius mokymus Darželio darbuotojams faktiškai vykdė, tą patvirtino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, vien tai, kad tuose mokymuose nedalyvavo pati ieškovė, o tik Darželio darbuotojai, esmės nekeičia; visos šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės tikrąją valią gauti tam tikrą paramą Darželiui, tokią išvadą patvirtina ir pačios ieškovės Komisijai paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, jog šių sutarčių pagrindu Darželio bendruomenė gavo naudą tiek ugdymo kokybei gerinti, tiek materialiai Darželiui gavus dovanas (t. III, b. l. 77).

Sistemiškai įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sutinka su VMS, atstovaujamos VMSA, pozicija, kad ieškovė sąmoningai vengė sudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkančias sutartis su Darželio auklėtinių papildomą ugdymą teikiančiais mokytojais/viešosiomis įstaigomis ir jas derinti nustatyta tvarka, tam, kad vietoj nuomos mokesčio, tam tikrais atvejais gautų materialinę paramą tiesiogiai Darželiui – pabrėžtina, kad ieškovės siekis užtikrinti geresnę Darželio materialinę padėtį, Darželio darbuotojų motyvavimą ir/ar Darželio auklėtinių gerovę neatleidžia jos nuo pareigos šių tikslų siekti įstatymų ir kitų teisės bei vidaus aktų nustatyta tvarka ir juo labiau neatleidžia jos nuo atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą.

Taigi, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad VMS taryba pagrįstai pripažino, jog ieškovė nevykdė VMS tarybos sprendime dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos ir elektroninės patalpų nuomos sistemos naudojimo taisyklėse numatytų nuostatų ir VMS ugdymo įstaigų elektroninėje patalpų nuomos sistemoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. BĮBA nepateikė derinti ir tvirtinti nei vienos trumpalaikės sutarties, sudarytos su viešąja įstaiga ir būrelio vadovu, taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, nes su „Lego education“ būrelio mokytoja G. T., dailės–keramikos būrelio mokytoja R. J. ir viešąja įstaiga „Sanrei“ sudarytose sutartyse nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga arba būrelio vadovas įsipareigoja suteikti materialinę paramą Darželiui, o su viešąja įstaiga „Pilni namai“ sudarytoje sutartyje nurodė, kad papildomo ugdymo įstaiga įsipareigoja savarankiškai teikti anglų kalbos mokymo paslaugas Darželio darbuotojams.

Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad VMS taryba ieškovės darbo pareigų pažeidimu taip pat pripažino tai, kad ji įdarbino D. B. 0,5 etato techninio (IT) mokymo priemonių specialiste ir leido jai dirbti raštu nenustačiusi nuotolinio darbo tvarkos, vietos reikalavimų, aprūpinimo nuotolinio darbo priemonėmis tvarkos ir naudojimosi darbo priemonėmis taisyklių. Kaip jau teismas nustatė aukščiau, ieškovė turėjo pareigą priimti ir atleisti iš darbo Darželio darbuotojus vadovaudamasi DK nuostatomis (Darželio nuostatų 41.15 punktas, t. II, b. l. 189–197, Darželio direktoriaus pareigybės aprašymo 12.11 punktas, t. III, b. l. 17–19), taigi, priėmusi sprendimą įdarbinti D. B. nuotoliniu būdu (tai, kad D. B. dirbo Darželyje nuotoliniu būdu ieškovė patvirtino Komisijai atliekant tyrimą dėl skunduose pateiktos informacijos pagrįstumo (t. III, b. l. 72)) ieškovė visų pirma privalėjo vadovautis imperatyviomis DK 52 straipsnio nuostatomis – raštu nustatyti nuotoliniu būdu įdarbinamos darbuotojos darbo tvarką, darbo vietos reikalavimus, suteikiamas naudoti darbo priemones, aprūpinimo jomis tvarką ir tik priėmus atitinkamas vidines tvarkas, sudaryti su šia darbuotoja darbo sutartį, tuo tarpu pati ieškovė pripažįsta, kad šių DK nustatytų imperatyvių pareigų iki D. B. priėmimo į darbą nuotoliniu būdu ji nesilaikė, leido jai dirbti raštu nenustačiusi nuotolinio darbo tvarkos, darbo vietos reikalavimų, suteikiamų naudoti darbo priemonių, aprūpinimo jomis tvarkos ir naudojimosi darbo priemonėmis taisyklių. Pabrėžtina, kad tokių teisės aktų parengimas po to kai ieškovė jau sudarė nuotolinio darbo sutartį niekaip nepaneigia fakto, kad tokio darbuotojo priėmimo metu imperatyvios DK nuostatos buvo pažeistos, atitinkamai darbo pareigų pažeidimas ieškovės buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nors ir teigė, kad tokie vidaus aktai Darželyje jos po D. B. priėmimo į darbą nuotoliniu būdu buvo parengti, tačiau tokių įrodymų nei teikdama paaiškinimą VMS, nei teismui, vėlgi, nepateikė – ieškovės teismui pateiktas 2018 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. P-75 „Dėl D. B. darbo sutarties papildymo“ (t. III, b. l. 194) šios teismo išvados nekeičia ir vidaus aktų dėl nuotolinio darbo Darželyje pagal DK nuostatas priėmimo nepatvirtina. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad savo pareigas ieškovė vykdė netinkamai, imperatyvias DK nuostatas dėl nuotolinio darbo tvarkos ignoravo – tai, kad tarp ieškovės ir D. B. buvo pasiektas susitarimas dėl nuotolinio darbo, o darbuotoja dėl to neturėjo jokių pretenzijų, žinojo savo teises ir pareigas, žinojo kam privalanti atsiskaityti ir buvo aprūpinta visomis reikalingomis darbo priemonėmis, niekaip neatleidžia ieškovės nuo imperatyvių DK nustatytų pareigų atlikimo ir juo labiau niekaip nepašalina jos atsakomybės dėl aukščiau nurodytų imperatyvių DK nuostatų nesilaikymo, priešingai, tokie ieškovės paaiškinimai, teismo vertinimu, tik patvirtina aplaidų ir neatsakingą ieškovės požiūrį į imperatyviai jai įstatymo nuostatomis nustatomų pareigų vykdymą.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad VMS taryba kaip vieną iš ieškovės nustatytų darbo pareigų pažeidimų taip pat įvardijo tai, kad ieškovė iki 2018 m. gegužės 8 d. vertė auklėtojų padėjėjus vykdyti jų pareigybių aprašymuose nenumatytą funkciją – valyti aktų salę ir nesudariusi susitarimų dėl papildomo darbo auklėtojų padėjėjus įpareigojo pagal sudarytą grafiką atlikti nesulygtą papildomą valymo darbą, o priemokų nemokėjo. Ieškovė neginčijo, kad auklėtojų padėjėjos reikalui esant aktų salėje valydavo veidrodžius bei atlikdavo lengvą valymą grindų šluoste po užsiėmimo, tačiau, jos teigimu, tai jos darydavo geranorišku sutikimu, susitarimas dėl papildomo darbo buvo sudarytas žodžiu ir už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms buvo teisingai atlyginama. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Darželio auklėtojų padėjėjos pagal savo pareiginius nuostatus neturėjo pareigos valyti aktų salės, tuo tarpu ieškovės teiginius, kad susitarimas su auklėtojų padėjėjomis dėl papildomo darbo buvo pasiektas žodžiu geranoriškai ir joms už papildomai atliekamą darbą buvo teisingai apmokama, paneigia bylos medžiaga – VMS pateiktuose skunduose (t. III, b. l. 44–51, 58–60) buvo skundžiamasi, kad auklėtojų padėjėjos verčiamos nustatytu grafiku valyti renginių salę ir už šį darbą nėra apmokama, ši skunduose išdėstyta informacija Komisijai atlikus tyrimą dėl skunduose nurodomos informacijos pagrįstumo pasitvirtino – Komisijos atsitiktine tvarka apklaustos auklėtojų padėjėjos patvirtino, kad salės valymas užtrunka apie 40 min. ir už tai joms nėra apmokama, Komisijos tyrimo metu ieškovė nors ir informavo, kad už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms buvo skirtas papildomas apmokėjimas arba suteikiamos laisvos dienos, tačiau įsakymų dėl apmokėjimo ar laisvų dienų suteikimo pateikti negalėjo, apie tai, kad ieškovės įsakymų dėl auklėtojų padėjėjoms skirtų priemokų už aktų salės valymą nėra gavusi, patvirtino ir BĮBA, nurodydama, jog yra pateikti keli įsakymai tik už padidėjusį darbo krūvį kolegių ligos metu, apie suteiktas laisvas dienas auklėtojų padėjėjoms BĮBA taip pat nebuvo informuota (t. III, b. l. 70–81), nors, akivaizdu, tokia informacija esant pagrindui, BĮBA, skaičiuojančiai ir nustatyta tvarka išmokančiai Darželio darbuotojams darbo užmokestį (t. III, b. l. 1–7) be jokios abejonės turėjo būti pateikta ir jai žinoma. Tai, kad auklėtojų padėjėjoms nebuvo mokama už aktų salės valymą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Š., kuri parodė, kad dirbdama auklėtojos padėjėja aktų salę valė ieškovės paliepimu, dėl to konfliktavo su ieškove, ir už šį papildomą darbą apmokėjimo negavo, šias liudytojos J. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojos Z. T. parodymai duoti teisme – auklėtojų padėjėjos jai skųsdavosi, kad už aktų salės valymą apmokėjimo negaudavo, auklėtojų padėjėjas valančias aktų salę ji matydavo. Teismas taip pat pabrėžia, kad priemokos darbuotojams už papildomą darbo krūvį nėra apmokėjimas už darbuotojų atliekamą papildomą, jų pareiginiuose nuostatuose nenumatytą, darbą ir ieškovė, kaip vadovaujančias pareigas užimantis asmuo, be jokios abejonės turėjo pareigą tai suvokti. Kaip jau teismas nustatė aukščiau, pasitvirtinus VMS gautuose skunduose nurodytai informacijai, buvo pradėtas ieškovės galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimas ir ieškovė buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, be kita ko, pranešime ieškovei buvo nurodyta, kad ji Komisijai teikė neteisingą informaciją dėl auklėtojų padėjėjoms už papildomą darbą skiriamų priemokų ar suteiktų papildomų laisvų dienų (t. III, b. l. 82–83), tačiau ieškovė, teikdama paaiškinimus (t. III, b. l. 101–104), vėlgi, jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė (nors akivaizdu, kad įrodymus, paneigiančius įtariamą darbo pareigų pažeidimą, būtų teikęs kiekvienas atsakingai savo teisėmis besirūpinantis darbuotojas), tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir teismui, argumentų, dėl kokios priežasties įrodymų pateikti negalinti, nenurodė, taigi, savo gynybinę poziciją iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teikti paaiškinimai dėl apmokėjimo už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms prieštaringi: nors ieškovė savo paaiškinimuose (t. III, b. l. 101–104) nurodė, kad poreikis papildomam darbui – renginių salės valymui Darželyje atsirado 2017 m. rugpjūčio 24 d. VMSA direktoriui priėmus sprendimą sumažinti valytojos etatą iš 1,5 į 1,00 etato, ką ieškovė tvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau ieškovės įsakymas dėl papildomo apmokėjimo už papildomą darbą auklėtojų padėjėjoms buvo įformintas 2017 m. gegužės 23 d. (t. III, b. l. 193), t. y. tuomet, kai poreikio auklėtojų padėjėjams atlikti papildomą darbą – aktų salės valymą dar nebuvo – valytojos etatas sumažintas dar nebuvo, be to, šiame įsakyme papildomai atlikti auklėtojų padėjėjų darbai nedetalizuojami, priemokos šiuo įsakymu buvo skirtos už 2017 m. gegužės mėn. laikotarpį, tuo tarpu byloje nėra ginčo, jog aktų salės valymas auklėtojų padėjėjams buvo priskirtas ir 2018 m. Ieškovės pateiktas jos 2018 m. balandžio 24 d. priimtas įsakymas Nr. P-83 „D. T. S. priemokos už papildomą darbo krūvį“ (t. III, b. l. 192) tinkamo apmokėjimo už papildomą darbą visiems ginčo laikotarpiu valiusiems aktų salę auklėtojų padėjėjams nepatvirtina, šis įsakymas patvirtina tik tai, kad ieškovė iš esmės nesuvokė skirtumo tarp apmokėjimo už papildomą darbo krūvį ir apmokėjimo už papildomą darbą, ji šiuo įsakymu skyrė auklėtojos padėjėjai T. S. darbo užmokesčio priemoką už papildomą darbą (renginių salės valymą už 2018 m. balandžio mėn. laikotarpį) nurodydama, kad jai skiriamas apmokėjimas už papildomą darbo krūvį ir tokį įsakymą dėl apmokėjimo ieškovė priėmė tik šiai auklėtojos padėjėjai pateikus prašymą dėl apmokėjimo už aktų salės valymą – akivaizdu, kad esant geranoriškam tarpusavio susitarimui dėl papildomo darbo (aktų salės valymo) ir ieškovei tinkamai apmokant už šį papildomą darbą toks prašymas ieškovei net nebūtų pateiktas, be to, byloje nėra įrodymų, kad šis įsakymas ieškovės buvo pateiktas BĮBA. Siekdama pagrįsti savo poziciją dėl laisvų dienų suteikimo auklėtojų padėjėjams už papildomą darbą ieškovė teismo posėdžio metu pateikė gautus darbuotojų prašymus dėl laikino nebuvimo darbe (t. III, b. l. 195–200), tačiau tai, kad ieškovė tenkindama darbuotojų prašymus jiems leisdavo laikinai jų darbo metu nebūti darbe dėl jų prašymuose nurodomų priežasčių (nors leidimo viza yra tik ant vieno iš pateuiktų prašymų) niekaip neįrodo, jog toks laisvas laikas jiems buvo suteiktas už jų papildomai atliktą darbą – pabrėžtina, kad DK įpareigoja darbdavę su darbuotojais bendradarbiauti, gerbti jų teises, šeimyninius įsipareigojimus, be kita ko, tam tikrais atvejais DK imperatyviai nustato pareigą darbdavei išleisti darbuotoją iš darbo ir už šį laikotarpį mokėti jam darbo užmokestį (pvz. DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad žodinio geranoriško susitarimo su auklėtojų padėjėjomis dėl papildomo darbo tarp šalių nebuvo, ieškovė, pasinaudodama jai suteiktais valdingais įgaliojimais, nurodė auklėtojų padėjėjoms nustatytu grafiku atlikti papildomą darbą – valyti aktų salę ir už šį papildomą darbą visoms šį papildomą darbą ne vieną mėnesį atlikusioms auklėtojų padėjėjoms priemokų nemokėjo, o darbdavės atstovams teigė priešingai – tokiais veiksmais ieškovė ne tik kad pažeidė imperatyvias DK normas dėl papildomo darbo ir apmokėjimo už jį, visiškai ignoruodama darbuotojų – auklėtojų padėjėjų teisėtus interesus ir lūkesčius, bet ir jai DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą darbdavės atžvilgiu įgyvendint savo teises ir vykdant pareigas, veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad VMS taryba dar vienu iš nustatytų ieškovės darbo pareigų pažeidimų įvardijo tai, kad priėmusi į darbą dvylika Darželio auklėtojų padėjėjų iki 2018 m. gegužės 8 d. jų pasirašytinai nesupažindino su pareigybių aprašymais, tokią ieškovės pareigą nustato DK 42 straipsnio 4 dalis, pagal kurią darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog Darželyje dirbusios auklėtojų padėjėjos iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo supažindintos su pareiginiais nuostatais, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š., nurodžiusi, kad su auklėtojų padėjėjų pareiginiais nuostatais ji buvo supažindinta. Taigi, ieškovė auklėtojų padėjėjus su jų pareiginiais nuostatais supažindino pasirašytinai, vadinasi, DK 42 straipsnio 4 dalimi jai nustatytos pareigos nepažeidė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šis darbo pareigų pažeidimas skundžiamame įsakyme nurodytas nepagrįstai. Visgi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Komisijai atliekant tyrimą, tiek ieškovei teikiant paaiškinimus VMSA Personalo departamentui galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu ji teismui pateikto įrodymo apie tinkamą auklėtojų supažindinimą su pareiginiais nuostatais nepateikė ir būtent toks ieškovės pasyvumas lėmė klaidingą (nepagrįstą) šio skundžiamame sprendime nurodyto darbo pareigų pažeidimo nustatymą.

Skundžiamame sprendime VMS taryba taip pat nurodė ieškovės darbo pareigų pažeidimus, susijusius su Darželio darbo tarybos rinkimais, t. y. ieškovė 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-l 8 „Dėl įstaigos darbo tarybos ir mokytojo atstovo į įstaigos tarybą narių tvirtinimo“ patvirtino Darželio darbo tarybą iš penkių, o ne iš trijų narių, įsakymu nesudarė rinkimų komisijos, renkant komisiją nesilaikė reikalavimo balsuoti slaptai, 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl pakartotino darbo tarybos rinkimo“ įpareigojo direktoriaus pavaduotoją ugdymui ir direktoriaus pavaduotoją ūkiui, o ne rinkimų komisiją organizuoti Darželio darbo tarybos rinkimus, 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-49 „Dėl įstaigos darbo tarybos narių rinkimo“ patvirtino rinkimų komisiją ir pati paskyrė rinkimų komisijos pirmininką, taip pat apribojo rinkimų komisijos įgaliojimus pavesdama tik skaičiuoti balsus ir paskelbti rezultatus, rinkimų komisiją sudarė nesilaikydama nustatyto 6 mėnesių nuo 2017 m. liepos 1 d. termino, 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-54 „Dėl įstaigos darbo tarybos tvirtinimo“ patvirtino darbo tarybą paskirstydama darbo tarybos nariams pareigas, nors darbo tarybos nariai tai turėjo nuspręsti patys, šių darbo pareigų pažeidimų ieškovė iš esmės neginčijo, ji pripažino, kad iš pradžių per apsirikimą Darželyje buvo patvirtinta darbo taryba susidedanti iš keturių narių, tačiau ši klaida buvo vėliau ištaisyta, taip pat pripažino, kad pakartotiniai darbo tarybos rinkimai buvo suorganizuoti per skubėjimą galimai nesilaikant kai kurių formalumų.

Visų pirma, teismas pakartotinai pabrėžia, kad ieškovė užėmė vadovaujančias pareigas, todėl jos pareigų atlikimui taikomi didesni atidumo, rūpestingumo standartai, tuo tarpu tokie ieškovės paaiškinimai, jog iš pradžių per apsirikimą Darželyje buvo patvirtinta darbo taryba susidedanti iš keturių narių, o vėlesni darbo tarybos rinkimai buvo suorganizuoti per skubėjimą galimai nesilaikant kai kurių formalumų teismo vertinami itin kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbo tarybos institutas atsirado tik 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam DK, kas atitinkamai ieškovei, kaip vadovaujančias pareigas užimančiam asmeniui, suponavo būtinybę savalaikiai, itin atidžiai susipažinti su DK nuostatomis, reglamentuojančiomis ne tik darbo tarybos sudarymo procesą, atitinkamai darbdavio turimus įgaliojimus šiame procese, bet ir darbo tarybos paskirtį – tai, kad ieškovė jau būdama atleista iš darbo išklausė naujojo DK mokymus (t. III, b. l. 158) niekaip nepaneigia šios teismo išvados. Teismas pabrėžia, kad darbo taryba yra darbuotojus atstovaujantis organas, dėl ko įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti darbo tarybos nepriklausomumą nuo darbdavio, nustatė ne tik imperatyvią darbo tarybos rinkimų tvarką, bet ir apibrėžė konkrečius darbdavio įgaliojimus šiame procese. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (t. III, b. l. 43, 52, 56–57, 61, 70–81, 112–129) patvirtina, kad ieškovė, būdama Darželio direktore, nesilaikė DK imperatyviai nustatytos darbo tarybos rinkimų tvarkos, akivaizdžiai viršijo jai DK nustatytus įgaliojimus, susijusius su darbo tarybos rinkimais, tinkamai atlikti DK jai nustatytas pareigas, susijusias su darbo tarybos rinkimu Darželyje, ji nesugebėjo net ir organizuodama darbo tarybos rinkimus tris kartus, šiuos grubius pažeidimus darbo tarybos rinkimų metu patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. Š. ir Z. T. parodymai. Teismas pabrėžia, kad įvertinant darbo tarybos funkcijas ir paskirtį darbovietėje, ieškovės, kaip įstaigos vadovės, veiksmai, kuriais buvo pažeistos imperatyvios DK nuostatos, susijusios su darbo tarybos rinkimų tvarka, nėra ir negali būti vertinami tik kaip formalūs pažeidimai – ieškovei nesilaikant DK nustatytos darbo tarybos rinkimų tvarkos, be pagrindo priskiriant sau įgaliojimus, priskirtus darbo tarybos rinkimų komisijai, darbo tarybos nepriklausomumo principas nebuvo užtikrintas, dėl ko Darželio darbuotojų pasitikėjimas renkama darbo taryba, kaip jų teises atstovaujančio nepriklausomo organo, buvo sumenkintas. Tai, kad darbuotojų skundų dėl įvykusių darbo tarybos rinkimų ieškovė, kaip Darželio vadovė, negavo, šios teismo išvados nepaneigia, priešingai, VMS gauto skundo (t. III, b. l. 44–46) turinys šią išvadą patvirtina. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nesilaikė nustatyto 6 mėnesių termino nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo tarybos rinkimų komisijai sudaryti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis) – nors toks terminas, teismo vertinimu, yra išties pakankamas ne tik susipažinti su naujomis DK nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo tarybos sudarymą, išsiaiškinti visus kilusius neaiškumus dėl naujų DK nuostatų, bet ir jas įgyvendinti praktiškai, ieškovė darbo tarybos rinkimų komisiją įsakymu sudarė tik 2018 m. balandžio 9 d. (t. III, b. l. 56), ir ją, vėlgi, sudarė netinkamai, nes viršijo jai, kaip darbdavio atstovei, DK nustatytus įgaliojimus – šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog ieškovė savo pareigų tinkamai atlikti nesugebėjo. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skundžiamame sprendime VMS taryba pagrįstai konstatavo ieškovės darbo pareigų pažeidimus, susijusius su darbo tarybos Darželyje rinkimais, ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, pagrindo šiuos ieškovės darbo pareigų pažeidimus laikyti formaliais nėra, priešingai, aukščiau aptarti ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai patvirtina neatsakingą, nederamą ieškovės, kaip Darželio vadovės, požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi ir darbo pareigų atlikimą.

Teismas, įvertinęs į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad skundžiamame sprendime VMS tarybos nurodytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas – auklėtojų padėjėjų nesupažindinimas su pareiginiais nuostatais, pagal bylos medžiagą nenustatytas, tačiau visi kiti skundžiamame sprendime nurodyti ieškovės darbo pareigų pažeidimai nustatyti, ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, nevykdė teisėtų darbdavės reikalavimų ir įstatymuose jai nustatytų imperatyvių pareigų, dėl ko buvo pakenkta Darželio ir VMS prestižui, pažeisti ne tik VMS, bet ir Darželio darbuotojų teisėti interesai ir lūkesčiai. Ieškovės argumentai, kad darbdavė negalėjo skundžiamame sprendime nurodytų darbo pareigų pažeidimų vertinti šiurkščiais, atmetami kaip nepagrįsti – teismas sutinka su atsakovės VMS, atstovaujamos VMSA, pozicija, kad šiurkščiais daarbo pareigų pažeidimais gali būti ir DK nenurodyti atvejai – pabrėžtina, kad būtent darbdaviui suteikiama teisė vertinti, ar nustatyti darbo pareigų pažeidimai yra šiurkštūs, ir tokią teisę darbdavys turi nepriklausomai nuo to, ar jis priėmė lokalų teisės aktą, nustatantį, kokie pažeidimai laikomi šiurkščiais, ar ne, atitinkamai ir atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu taip pat tenka darbdaviui.

Nagrinėjamu atveju teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad ieškovė vadovavo visai visuomenei svarbiai įstaigai – Darželiui, kurioje ugdomi mažamečiai vaikai ir dėl kurios netinkamai organizuojamos ir vykdomos veiklos reaguojama jautriai, todėl teismas sutinka su atsakovės VMS, atstovaujamos VMSA, pozicija, kad tokios įstaigos vadovo tinkama kompetencija ir teisės aktų reikalavimų laikymasis yra ypač reikšmingas kriterijus tinkamam ir sėkmingam įstaigos funkcionavimui, vaikų ir jų tėvų gerovės užtikrinimui, todėl teismas, įvertinęs nustatytų darbo pareigų pažeidimų daugėtą, ieškovės nederamą ir itin aplaidų požiūrį į šiuos darbo pareigų pažeidimus, aplinkybę, kad ieškovė kritiškai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, siekė išvengti atsakomybės, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nepaisant ieškovės darbo santykių metu gautų padėkų (t. III, b. l. 160–170), klausimas dėl jos tinkamumo eiti Darželio direktorės pareigas ne kartą buvo keliamas (t. II, b. l. 133–188), sprendžia, kad VMS, atstovaujama VMSA, pagrįstai dėl ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimą tokia darbuotoja bei pagrįstai šių darbo pareigų pažeidimų visumą vertino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (tai, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas, susijęs su auklėtojų padėjėjų nesupažindinimu su jų pareiginiais nuostatais, likusių darbo pareigų pažeidimų visumos vertinimo šiurkščiu nekeičia), dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokią darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 7 punkto pagrindu, tokia darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems darbo pareigų pažeidimams, procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad darbo sutartis su ieškove teisėtai ir pagrįstai nutraukta DK 58 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 7 punkto pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo Darželyje direktorės pareigose neteisėtu atmetamas, taip pat atmetamas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jos nuomone, neteisėtu nušalinimu nuo darbo ir neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, jai sukelta depresija, dvasiniais išgyvenimais, stresu, nerimu, nemiga, kitais sveikatos sutrikimais, jaustu neužtikrintumu savo ateitimi bei sugadinta reputacija. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai bei nenustačius DK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos darbdavio teisės tiriant darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes nušalinti darbuotoją nuo darbo procedūrų pažeidimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavės atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atmetamas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti jai metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymų priteisti joms bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės G. A. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė