Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-07-12 · Civilinė byla Nr. CIK-915/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-05Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-07-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
CIK-915/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23213-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Simniškis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alė Bukavinienė
Ieškovas
G. A.
Nr. 3P-1194/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23213-2018-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 12 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 8 d. gautu ieškovės G. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir kuriuo ieškovės ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo atmestas.

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai skyrė nepakankamai dėmesio tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių santykių vertinimui bei nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų kaip viseto, netinkamai kvalifikavo ieškovės padarytus pažeidimus. Iki atleidimo momento ieškovei buvo įteikta daug pagyrimų ir paskatinimų, kurie buvo pateikti šioje civilinėje byloje, tad iš teismų praktikos akivaizdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010, 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktas, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015), kad teismai neatskleidė visos bylos esmės ir netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės padaryti pažeidimai formalūs. Ieškovė nepadarė jokios turtinės ar neturtinės žalos atsakovui, todėl teismai negalėjo padaryti išvados, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir nukrypo nuo tuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAlė BukavinienėAntanas Simniškis