Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su prašymu patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. B., notaras E. S., notaras M. S., akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės ir atsakovės viena kitos atžvilgiu 2012 m. birželio 29 d. atliktą turimų prievolių įskaitymą buhalteriškai 3 143 504,11 Eur (10 853 891 Lt) sumai ir 2013 m. birželio 30 d. atliktą turimų prievolių įskaitymą tarpusavio skolų užskaitymo aktu 40 701,80 Eur (1 866 935,19 Lt) sumai, bendra įskaitymų suma – 3 684 205,92 Eur;

2) pripažinus atliktus įskaitymus ab initio negaliojančiais, taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovės 3 684 205,92 Eur dydžio sumą ieškovės naudai;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1) ieškinį atmesti;

2) ieškovės reikalavimui dėl įskaitymo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu taikyti ieškinio senatį;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ kreditorės UAB „Ladavas“ ir UAB „Uderna“ pareiškimais prašė įtraukti jas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismo nutartimis UAB ,,Ladavas“ ir UAB „Uderna“ prašymai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atmesti.

6. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ kreditorės UAB „Ladavas“, UAB „Uderna“, UAB „Luodė“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Šoklys“, UAB „Perdanga“ prašymu prašė netvirtinti taikos sutarties šioje byloje, jeigu tokia bus pateikta teismui tvirtinti.

7. Teisme 2024 m. vasario 28 d. gautas likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ prašymas patvirtinti 2024 m. vasario 28 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašyme nurodoma, kad taikos sutarties 2.12 punktu šalys patvirtino, jog jos papildomai pareiškia ir garantuoja, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio, t. y. šalims žinoma, jog: (i) rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos; (ii) byla nutraukiama teismo nutartimi; (iii) nutartyje nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos; (iv) bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; (v) teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties 2.17 punktu susitarė ir įtvirtino bendrą prašymą, jog ieškovė ir atsakovė prašo teismo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei nutraukti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

8. Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo ir 2024 m. vasario 28 d. sudarė taikos sutartį. Aplinkybių, kad šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalims CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, CK 6.985 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

9. Teisė būti taikos sutarties šalimi išimtinai priklauso bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu be kitų atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai). Atsižvelgiant į tai, byloje netgi nedalyvaujančių likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ kreditorių prašymai netvirtinti taikos sutarties ir juose nurodyti motyvai ir argumentai plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

10. Be to, pažymėtina, kad ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ 2023 m. rugsėjo 1 d. sušauktam kreditorių susirinkimui, kuris priėmė nutarimą 5-tuoju darbotvarkės klausimu: pritarti UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlymui dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 sudarymo ir įgalioti (įpareigoti) nemokumo administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 (dabartinis Nr. e2-155-524/2024) UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Nutarimas yra galiojantis, t. y. ieškovės kreditorių balsų dauguma pritarta taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje esminėmis taikos sutarties sąlygomis.

11. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 40 straipsnio 2 dalis), todėl šalių prašymas tvirtinti taikos sutartį tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

12. Pažymėtina, kad tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, tiek atskirai kreditoriai, jei jie mano, kad dėl bankrutuojančią įmonę administruojančio nemokumo administratoriaus kaltės, funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo patyrė žalą, jie turi teisę reikalauti ją atlyginti, taip pat reikalauti sumažinti atlygį (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio 5, 7 punktai, 44 straipsnio 10 punktas).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

13. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje žyminis mokestis nebuvo mokamas, kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo

14. Šalys taikos sutarties 2.7 punktu, be kita ko, susitarė, kad viena kitos civilinėje byloje faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

16. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis taikos sutarties 2.7 punktu bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.

Dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei

17. Šalys taikos sutarties 2.8 punktu nurodė, jog kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą ieškinį, o šalys ginčą užbaigė taikos sutartimi, žyminis mokestis (jo dalis) iš kitos šalies nepriteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-915/2018).

18. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

20. Tačiau, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą nagrinėtoje civilinėje byloje. Teisės aktai nenumato šalims teisės atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021). Teismo vertinimu, analogiškai pasisakytina ir dėl visų į valstybės biudžetą išieškomų bylinėjimosi išlaidų.

21. Šalių pateiktoje taikos sutartyje 2.8 punkte nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-915/2018 aptarta skirtinga situacija, nei šioje byloje. Toje byloje šalys sudariosios taikos sutartį buvo įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, ir restruktūrizavimo byloje turtinį reikalavimą pareiškusi kreditorė, todėl jos abi buvo atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktai). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovė yra likviduojama dėl bankroto įmonė, kuri taip pat atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau nenustatyta pagrindų, kuriais nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje būtų atleistina atsakovė.

22. Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. sausio 20 d. pateiktu ieškiniu reiškė 3 684 205,92 Eur turtinį reikalavimą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nebuvo tenkintas. Vertintina, jog atsakovė ieškovės turtinį reikalavimą taikos sutartimi iš dalies (apie 1,36 proc.) tenkino, kadangi įsipareigojo sumokėti ieškovei 50 000 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovė pateikė ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), konstatuojama, jog ieškovė, jeigu nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už ieškiniu pareikštą 3 684 205,92 Eur turtinį reikalavimą būtų turėjusi mokėti 21 090 Eur dydžio žyminį mokestį, o sudarius taikos sutartį ieškovei būtų gražinta 15 817,50 Eur šio žyminio mokesčio (21 090 Eur. x 75 proc.,CPK 87 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju valstybei liktų 5 272,50 Eur (21 090 Eur. x 25 proc., CPK 87 straipsnio 2 dalis) jau sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi, kaip minėta, atsakovė šioje byloje nėra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į šalių elgesį, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, iš atsakovės valstybei priteistina po taikos sutarties patvirtinimo valstybei liekančio žyminio mokesčio dalis proporcinga ieškovės reikalavimo daliai, kurią atsakovė taikos sutartimi įsipareigojo tenkinti, t. y. 71,71 Eur (5 272,50 Eur x 1,36 proc.) (CPK 94 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei

23. Šalys taikos sutarties 2.7 punktu, be kita ko, susitarė, kad šalys prašo teismo nutartimi, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų, priteisti iš atsakovės.

24. CPK 92 straipsnyje nurodyta, jog išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Jeigu iš šalies pagal CPK 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

25. Bylos duomenimis, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje buvo patirta 13,28 Eur, todėl jos, vadovaujantis taikos sutarties 2.7 punktu priteistinos iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui

26. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79–100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Teismo vertinimu, kaip CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pasisakytina dėl valstybės naudai išieškotinų bylinėjimosi išlaidų, lygiai taip pat, pasisakytina ir dėl trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo tapatinti su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė tretieji asmenys.

28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kai šalis prašo priteisti turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikia šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, toks prašymas teismo negali būti patenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023).

29. Tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

31. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, o byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, priimant procesinį sprendimą tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos, be to, toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, trečiojo asmens AB SEB bankas prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti teisme 2024 m. vasario 28 d. gautą ieškovė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ (j. a. k. 152416499), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ (j. a. k. 302582837), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (j. a. k. 263264570 ) įgaliotų asmenų elektroniniais parašais 2024 m. vasario 28 d. pasirašytą taikos sutartį:

„BUAB „PLIENAS“, juridinio asmens kodas 152416499, reg. adresas: (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Adminova” direktorės I. K. – R., veikiančios Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-43-513/2023 pagrindu (toliau - Ieškovas), ir

UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“, juridinio asmens kodas 263264570, reg. adresas: (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. B., veikiančio uždarosios akcinės bendrovės įstatų pagrindu (toliau - Atsakovas)

a) Ieškovas iniciavo Civilinę bylą, kurioje pateiktu ieškiniu siekė sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o būtent - pripažinti negaliojančiais ab initio 2012-06¬29 BUAB “Plienas” atliktą įskaitymą su Atsakovu sumai 3.143.504,11 Eur ir 2013-06-30 Atsakovo atliktą įskaitymą sumai 540.701,80 Eur, bendra įskaitymų suma - 3.684.205,92 Eur; pripažinus atliktus įskaitymus ab initio negaliojančiais, taikyti vienašalę restituciją - priteisti iš Atsakovo 3.684.205,92 Eur dydžio sumą Ieškovo naudai;

b) Klaipėdos apygardos teisme (toliau - Teismas) yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-155- 524/2024 (toliau - Civilinė byla) pagal ieškovo BUAB „Plienas“ ieškinį Atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo;

c) Atsakovas kartu su procesiniais dokumentais (tripliku) pateikė paaiškinimus bei dokumentus, kurių nebuvo nei Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, nei savo žinioje turėjo Ieškovas. Atsakovas kartu su tripliku pateikė rašytinius įrodymus, kuriais byloje įrodinėja, jog tarp Ieškovo ir Atsakovo iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. notarinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties ir 2013 m. liepos 22 d. notarinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties egzistavo ikisutartiniai santykiai, kurių metu Atsakovas iš anksto atsiskaitė su Ieškovu pagal vėliau sudarytas notarines nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, aktualias Civilinėje byloje:

- Dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. notarine nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi perleisto turto Atsakovui tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudarytos preliminarios sutartys: 2008 m. balandžio 28 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. Š-270/08/K; 2008 m. gegužės 13 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. Š-277/08/K ir 2010 m. sausio 14 d. trišalis susitarimas Nr. 1 prie šios sutarties; 2008 m. gegužės 13 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. D-76/08/K; 2008 m. liepos 17 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr.D-80/08/K; 2008 m. liepos 17 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. D-81/08/K ir 2010 m. sausio 14 d. trišalis susitarimas Nr. 1 prie šios sutarties, kurių pagrindu Atsakovas Ieškovui sumokėjo iš viso 10.853.891,00 LT (3.143.504,12 Eur);

- Dėl 2013 m. liepos 22 d. notarine nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi perleisto turto Atsakovui tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudarytos preliminarios sutartys: 2013 m. kovo 28 d. preliminari komercinių patalpų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. D- 95/13/K, kurios pagrindu Atsakovas Ieškovui sumokėjo iš viso 1.866.935,19 LT (540.701,81 Eur).

d) Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja, jog Atsakovas dar iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. liepos 22 d. notarinių nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo atsiskaitė su Ieškovu už šiomis sutartimis perleistą turtą bendrai 3.684.205,92 Eur sumai, todėl jokie ginčijami priešpriešinių, vienarūšių ir vykdytinų reikalavimų įskaitymai nebuvo ir negalėjo būti atlikti, kadangi Atsakovas jau buvo sumokėjęs Ieškovui visą ginčo turto kainą pagal sudarytas preliminarias sutartis;

e) Atsakovas Civilinėje byloje 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pasiūlymą dėl Civilinės bylos užbaigimo taikiu susitarimu, siūlydamas užbaigti bylą taikiu susitarimu esminėmis sąlygomis:

- Ieškovas atsisako visų 2023 m. sausio 19 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų;

- Atsakovas sumoka Ieškovui 50.000,00 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų 00 ct) sumą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla užbaigiama, įsiteisėjimo dienos;

- Šalys atsisako Civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir minėtų išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

f) Ieškovas, gavęs Atsakovo pasiūlymą dėl Civilinės bylos užbaigimo taikiu susitarimu, Atsakovo pasiūlymą nurodytomis esminėmis sąlygomis bei klausimą dėl Civilinės bylos užbaigimo taikos sutartimi perdavė svarstyti Ieškovo 2023 m. rugsėjo 1 d. sušauktam kreditorių susirinkimui, kuris priėmė nutarimą 5-tuoju darbotvarkės klausimu: pritarti UAB „ „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlymui dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 sudarymo (žr. priedą Nr. 9) ir įgalioti/įpareigoti nemokumo administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 UAB „ Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlyme nurodytomis sąlygomis;

g) Kreditorių, balsavusių „prieš“ 2023 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkime iškeltą klausimą dėl taikos sutarties Civilinėje byloje sudarymo, skundas išnagrinėtas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Atitinkamai, 2023 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 5, kuriuo nutarta pritarti UAB „ Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlymui dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 sudarymo (žr. priedą Nr. 9) ir įgalioti/įpareigoti nemokumo administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 UAB „ Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, yra galiojantis, t. y. Ieškovo kreditorių balsų dauguma pritarta Taikos sutarties sudarymui Civilinėje byloje esminėmis Taikos sutarties sąlygomis, paminėtomis e punkte ir atitinkamai atsispindinčiomis Taikos sutartyje,

A. išvengti ilgo teisminio proceso, kuris sąlygotų dideles Šalių laiko sąnaudas bei patiriamas bylinėjimosi išlaidas;

B. Tarpusavio nuolaidomis taikiai ir ekonomiškai išspręsti tarp Šalių prasidėjusį ginčą ir Civilinę bylą užbaigti taikiai,

vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 str., 6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 str. 1 d., 140 str. 3 d. nuostatomis, Šalys pasiekė kompromisą ir sudarė šią taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) toliau išdėstytomis sąlygomis.

1. Taikos sutartimi Šalys išsprendžia teisminį ginčą Civilinėje byloje, kilusį pagal ieškovo BUAB „Plienas“ ieškinį atsakovui UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2.1. Šalys susitaria, kad Atsakovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Šalių sudaryta Taikos sutartis ir Civilinė byla užbaigiama, įsiteisėjimo dienos sumoka Ieškovui 50.000,00 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) dydžio sumą į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LUMINOR BANK AS banke.

2.2. Atsakovo prievolė, numatyta Taikos sutarties 2.1. punkte, bus laikoma tinkamai ir visiškai įvykdyta nuo to momento, kai pinigai bus įskaityti Ieškovo banko sąskaitoje.

2.3. Šalys susitaria, kad Atsakovui Sutarties 2.1. punkte nurodytos sumos nesumokėjus numatytu terminu, Ieškovas be atskiro pranešimo ir/ar įspėjimo kreipsis į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomojo rašto Civilinėje byloje išdavimo bei atiduos vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui.

2.4. Šalys susitaria, jog Ieškovas atsisako visų reikalavimų, pareikštų Civilinėje byloje Nr. e2-155- 524/2024 Atsakovo atžvilgiu.

2.5. Atsakovas Taikos sutarties 2.1. punkte nustatytą sumą Ieškovui moka gera valia, siekdamas išvengti tolesnio bylinėjimosi dėl jo neekonomiškumo, tačiau nepripažįsta Ieškovo Civilinėje byloje pareikšto ieškinio.

2.6. Teismui patvirtinus Taikos sutartį laikoma, kad Šalių ginčas šioje Civilinėje byloje yra pilnai išspręstas ir Ieškovas neturi ir ateityje neturės jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų Atsakovui, susijusių su Civilinėje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais.

2.7. Šalys susitaria, jog viena kitos Civilinėje byloje faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Šalys prašo teismo nutartimi, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų, priteisti iš Atsakovo.

2.8. Kadangi nagrinėjamu atveju Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą ieškinį, o šalys ginčą užbaigė taikos sutartimi, žyminis mokestis (jo dalis) iš kitos šalies nepriteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-915/2018).

2.9. Šalys įsipareigoja imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti visas Taikos sutarties sąlygas.

2.10. Jei teismas nepatvirtina Taikos sutarties, Taikos sutartis laikoma automatiškai nutraukta ir nesukuria Šalims jokių teisių bei pareigų tik tuo atveju, jei po to, kai Šalys ėmėsi veiksmų, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta (pavyzdžiui, atliekamos korekcijos, nurodytos teismo nutartyje dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį, pašalinami kiti trūkumai, dėl kurių Taikos sutartis nebuvo patvirtinta ir t. t.), teismas pakartotinai atsisako tvirtinti Taikos sutartį ir nebelieka perspektyvų, kad Taikos sutartis galėtų būti patvirtinta teismo. Teismui pakartotinai atsisakius patvirtinti Taikos sutartį ir nebelikus perspektyvų, kad Taikos sutartis galėtų būti patvirtinta teismo, Taikos sutartis nesukuria Šalims jokių teisių bei pareigų.

2.11. Šalys pareiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį, tarp jų Civilinėje byloje kilęs teisminis ginčas bus visiškai ir galutinai išspręstas.

2.12. Šalys papildomai pareiškia ir garantuoja, kad Šalims žinomos Taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d. ir CK 6.985 str., t. y. Šalims yra žinoma, jog: (i) rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos; (ii) byla nutraukiama teismo nutartimi; (iii) nutartyje nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos; (iv) bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; (v) teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (resjudicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

2.13. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų Šalių įsipareigojimų įvykdymo Taikos sutartyje nurodytu terminu ir tvarka. Taikos sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir priverstinai vykdytino dokumento galią, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria ji patvirtinama.

2.14. Taikos sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku visų Šalių susitarimu.

2.15. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis bus pasirašoma tokia seka: pirmasis Taikos sutartį pasirašo Atsakovas, tada - Ieškovas. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis bus pasirašoma elektroniniu parašu. Taikos sutarties sudarymo momentu bus laikoma Ieškovo elektroninio parašo laikas.

2.16. Kadangi Taikos sutartis yra pasirašoma elektroninėmis priemonėmis, Taikos sutartis yra sudaroma 1 (vienu) teisinę galią turinčiu egzemplioriumi, kuriame atsispindi visų Šalių parašai.

2.17. Ieškovas ir Atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo patvirtinti Taikos sutartį ir Civilinę bylą pagal Ieškovo ieškinį Atsakovui nutraukti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant Šalių į teismo posėdį. Šalys susitaria, jog prašymą dėl Sutarties patvirtinimo ir Civilinės bylos nutraukimo Civilinę bylą nagrinėjančiam teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę pateiks Ieškovas per 2 (dvi) darbo dienas nuo Taikos sutarties sudarymo momento.

2.18. Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš Taikos sutarties ar susijęs su Taikos sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.19. Atsakovas patvirtina, kad tiek prieš sudarant Taikos sutartį, tiek Taikos sutarties sudarymo metu jis turėjo galimybę konsultuotis su teisės konsultantais, teikti pasiūlymus ir prieštaravimus, todėl jam yra žinomos bei suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir (ne) vykdymo teisinės pasekmės.

II. ŠALIŲ PARAŠAI“.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-155-524/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. B., notaras E. S., notaras M. S., akcinė bendrovė SEB bankas.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ valstybei priteisti 71,71 Eur žyminio mokesčio ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB bankas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims ir byloje prašymus teikusioms ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ kreditorėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ladavas“, „Uderna“, „Luodė“, „Paslaugos būstui“, „Šoklys“, „Perdanga“.

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Adminova“ su šia nutartimi supažindinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ visus kreditorius ir per 2 darbo dienas pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.