Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1562-545/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: e2-1562-545/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27772-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Bražinskienė
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: UAB „GRINDA“

Civilinė byla Nr. e2-1562-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27772-2019-6Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.;2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Puronaitei

trečiojo asmens UAB „GRINDA“ atstovui Dariui Kasinskui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su trečiuoju asmeniu UAB „GRINDA“ dėl 3277,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų bei 74 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3277,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas procesiniame dokumente-ieškinyje bei ieškovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2017-12-27 d. ieškovas ir Z. K. (toliau – Draudėja) sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 8151247). Sutartimi buvo apdraustas Draudėjai priklausantis automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėta transporto priemonė 2018-04-14 d. apie 10:30 val. Vilniuje, Valonų g., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusį šulinį ir buvo apgadinta.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šulinys nebuvo ženklintas bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad žalos atsiradimui (įvykiui) turėjo įtakos Draudėjai priklausančios transporto priemonės vairuotojo neatsargumas.

Ieškovas 2018-06-18 už įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą sumokėjo UAB „Tokvila“ 3277,89 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė yra Vilniaus miesto Valonų gatvės savininkė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, ties (duomenys neskelbtini) namu kelio važiuojamojoje dalyje buvo skiriamaisiais ženklais nepažymėtas virš važiuojamosios dalies iškilęs šulinys. Byloje esantys duomenys taip pat pavirtina aplinkybę, kad būtent dėl kelio važiuojamojoje buvusios duobės Draudėjos transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir buvo apgadinta.

Nustačius nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad kelio (Valonų g., Vilnius) duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2014-03-31 d.nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014), atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatinėjami.

Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019-10-14 d. pateikė rašytinis paaiškinimus (b. l. 9-10), kuriuose nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis nagrinėjamoje byloje yra netinkamas atsakovas, be to, atsakovui priklausančios Valonų g. (toliau – Gatvė) valdymą 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72- 2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis) pagrindu yra perdavęs UAB „GRINDA“. Atitinkamai, atsakovo nuomone, civilinė atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu kyla UAB „GRINDA“ kaip gatvės valdytojai.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju analizuotinos Sutarties nuostatos ir vertinant jas nustatytina, ar sudaryta Sutartimi atsakovas UAB „GRINDA“ perdavė gatvės, dėl kurios trūkumų atsirado žalos, valdymo teisę. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-876-585/2019 2019-05-28 d. nutartimi sprendė, kad Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „GRINDA“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas cituoja Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civ. byloje Nr. e2-10039-534/2016, kuris buvo priimtas vertinant ne Sutarties, o 2011-05-27 d. darbų atlikimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Gatvių statyba“, nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje numatytų veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (LAT 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad gatvė turėjo trūkumų – važiuojamojoje gatvės dalyje esantis šulinys buvo stipriai iškilęs virš važiuojamosios kelio dalies. Vertinant nurodytą, laikytina, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti – jis 2018-04-14 eismo įvykio metu buvo gatvės savininkas (valdytojas), t. y. objektyviai valdė gatvę su trūkumais.

Dėl žalos.

Draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 d. įsakymu Nr. 120/2000-04-14 d. Nr. 101. Šioje instrukcijoje, bendrosios dalies nuostatų 4 p. nurodyta – „Transporto priemonės vertinamos naudojantis: Automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis, kita šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga.“

Nagrinėjamu atveju nuostolio dydis paskaičiuotas naudojant patvirtintą AUDATEX programą, kurioje gamintojas pateikia laiko bei medžiagų normatyvus, pasirinktam remonto tipui, ir tą dieną atstovo pateiktas naujų originalių dalių kainas.

Dėl priežastinio ryšio.

Atsakovas 2018-04-14 eismo įvykio metu buvo gatvės su trūkumais savininkas (valdytojas). Ieškovo apdraustai transporto priemonei TOYOTA COROLLA, v.n. (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta dėl gatvės trūkumų. Tuo atveju, jei atsakovo valdoma gatvė nebūtų turėjusi aukščiau nurodyto trūkumo, žala ieškovo apdraustai transporto priemonei apskritai nebūtų buvusi padaryta. Nurodyta leidžia spręsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sukėlė žalingus padarinius – ieškovo apdraustos transporto priemonės sugadinimą eismo įvykio metu.

Pagal CPK 178 str. atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindą, tačiau atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus (juo labiau kad šis neatsargumas buvo didelis, CK 6.282 str. 1 d.) ir tuo prisidėjo prie žalos jam padarymo ar padidėjimo, nepateikė, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojo elgesį grįsdama vien prielaidomis.

Atsakovas nurodo, kad automobilių vairuotojai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kadangi byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Pažymėtina, jog šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Spręstina, jog vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę, todėl atsakovo teiginys, jog ieškovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių.

Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 4-7) nurodė, kad ieškovas ir Z. K. 2017-12-27 d. sudarė transporto priemonės TOYOTA COROLLA, v.n. (duomenys neskelbtini), KASKO draudimo sutartį. 2018-04-14 d. , 10.30 val. T. K., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusį šulinį ir apgadino draudėjai priklausančią transporto priemonę.

Ieškinyje nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog šulinys nebuvo ženklintas bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų, taip pat nėra jokių duomenų, kad žalos atsiradimui (įvykiui) turėjo įtakos draudėjai priklausančios transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamojoje dalyje buvo skiriamaisiais ženklais nepažymėtas, virš važiuojamosios dalies iškilęs šulinys.

Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą nustatyta, kad įvykio metu buvo įdaužtas priekinis bamperis, priekinio bamperio apatinės grotelės, priekinė panelė, variklio apsauga. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamos fotonuotraukos bei UAB „Tokvila“ PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 4T2 Nr. 140787. Ieškovas 2018-06-18 d. už įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą sumokėjo UAB „Tokvila“. Pažymi, kad nei ieškovas (draudikas), nei draudėja su pretenzija dėl žalos atlyginimo į administraciją nesikreipė.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jam priklausančių gatvių ir kelių trūkumų atsiradusią žalą. Ieškovas nurodo, kad remiantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str.1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Minėtos aplinkybės, anot ieškovo, sudaro administracijos atsakomybės sąlygas.

Atsakovas neginčija fakto, jog jis yra Valonų g., Vilniuje, savininkas, tačiau šiuo atveju jis negali būti laikomas atsakingu už dėl kelio trūkumų kilusią žalą dėl toliau išdėstytų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas nesutinka, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje jis yra laikytinas tinkamu atsakovu ir pažymi, jog pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 straipsnį neatsako (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2012-10-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Pagal CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai nuginčijama prezumpcija – esant registracijos duomenims viešame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (LAT 2011-06-28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 str. 32 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi, Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Vadovaudamasi šia įstatymo nustatyta teise, administracija ją įgyvendino sudarydama 2011-12-29 d. privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK), kurios 1.1. p. UAB „GRINDA“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas, tarp kurių ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9 p.). Sutarties 3.4 p. nustatyta, kad atsakovas sumoka UAB „GRINDA“ suteiktų paslaugų kainą po to, kai yra priimtas paslaugų rezultatas, tai reiškia, kuomet UAB „GRINDA“ minėtas paslaugas atliko tinkamai, kokybiškai ir laiku. Vadovaujantis minėtos 2011-12-29 paslaugų teikimo sutarties 1 priedu (1.2 p.) UAB „GRINDA“ įsipareigojo vykdyti lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, tarp kurių ir lietaus nuotekų šulinių ir šalinėlių priežiūrą. Tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be atsakovo raštiško užsakymo.

Administracija taip pat sudarė 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), kuria UAB „GRINDA“ įsipareigojo 7 metus nuo pasirašymo dienos atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Taip pat, 2012-05-07 d. Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) buvo papildytas Sutarties 4.2 p., įtraukiant 4.2.10 p., kuris išdėstomas taip: ,,Rangovas (UAB ,,Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Susitarime taip pat numatyta, kad UAB „GRINDA“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti ,,Užsakovą“ (atsakovą). UAB „GRINDA“ NUO šio Susitarimo pasirašymo dienos (2012-05-07 d.) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29 d.) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis Sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, UAB „GRINDA“ įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 2 p. numatytų darbų (gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymas; kelio dangos įrengimas ir remontas; gatvių defektavimas; taip pat ir nenumatytų darbų vykdymas), kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 14 ir 15 p.p., kuriuose aiškiai išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, tai dar kartą įrodoma, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi kelių valdytojo (CK 6.266 str. 1 d.) pagrindu teises ir pareigas būtent UAB „GRINDA“, veikiant savarankiškai, nepriklausomai nuo atsakovo raštiškų užsakymų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė, sudarydama minėtą sutartį su UAB „GRINDA“, turėjo tikslą perduoti Vilniaus miesto gatvių valdymą savo srities profesionalams -UAB „GRINDA“, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad atsakovas perduoda UAB „GRINDA“ būtent nurodytų Vilniaus miesto dalių (į kurią patenka ir Valonų g.) valdymą, aiškiai išreikšta minėto Susitarimo 1 p. Taigi, Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas UAB „GRINDA“.

Pagal aukščiau minėto susitarimo 1 p. UAB „GRINDA“, vadovaujantis Sutartimis ir susitarimu laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „GRINDA“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš Sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „GRINDA“ įsipareigojo ne išimtinai laukti atsakovės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „GRINDA“, kaip Valonų g. valdytoja, galimai neatliko.

Atsakovo nuomone, Valonų g. Vilniuje, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „GRINDA“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 str. laikytina UAB „GRINDA“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Valonų g. ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros, o atsakovas nėra atsakingas už žalą, padarytą tretiesiems asmenims.

Tuo metu, kai 2018-04-14 d. transporto priemonė Valonų g., Vilniuje, įvažiavo į šulinį, galiojo anksčiau nurodyta Sutartis ir būtent UAB „GRINDA” atliko Valonų g., Vilniuje, priežiūrą bei remonto darbus (Sutarties 16.1 p.). Šia Sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose (LR Kelių įstatymo 2 str. 10 d.) yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Taigi, UAB „GRINDA“, vadovaujantis Sutartimi, laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, todėl šiuo atveju UAB „GRINDA“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę bei eismo dalyvių saugumą.

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas tiektinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2010-12-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-559/2010). Pažymėti, jog esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai UAB „GRINDA“ laikytina gatvių valdytoju pagal CK 6.266 str., bei vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ( CK 6.189 str. 1 d.).

Atsakovo nuomone, sistemiškai vertinant Sutarties, teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „GRINDA“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „GRINDA“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 str. 1 d. nuostatas ir turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Administracija, vykdydama jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui tenkančią pareigą, užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, 2011-12-29 d. darbų atlikimo Sutartimi, papildyta papildomu Susitarimu, pavedė UAB „GRINDA“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taigi, būtent UAB „GRINDA“ 2018-04-14 d. įvykio metu, atliko Valonų g., Vilniuje, priežiūrą bei veikė kaip šios gatvės valdytoja.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant administracijos neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, ginčo Transporto priemonei įvažiavus į šulinį Valonų g., Vilniuje.

Ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė administracijos darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovas neįrodė, jog administracija būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, administracijos neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi, nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Be to, tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį. 2000-04-17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-17 d.. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 2 p. nurodyta, kad minėta tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 p.) taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tvarkos 3 p. numatyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra.

Atsakovo nuomone, siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį, ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Akcentuotina, jog šioje byloje transporto priemonės vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Pažymėtina, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (LAT 2008-03-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-153/2008).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 12 str. 5 d. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 172 p. nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip kartu su ieškiniu pateiktame draudėjos ieškovui pateiktame paaiškinime yra nurodoma, kad „Viduryje sankryžos, virš neasfaltuoto kelio, buvo iškilęs, neapjuostas STOP juosta ar kitaip nepažymėtas šulinys, kurio spiginant saulei, norėdamas apsisukti su automobiliu, Toms nepastebėjo ir dėl to įvyko eismo įvykis“ be kita ko iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų yra matoma, kad šulinys, nors ir neaptvertas jį žyminčias ženklais, yra puikiai matomas, atviroje vietoje, taip pat vietoje, aplink kurią akivaizdžiai vyksta statybos darbai ir vairuotojai turi imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikosi pozicijos, kad remiantis CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į transporto priemonės vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, 2019-11-12 d. pateikė rašytinis paaiškinimus (b. l. 23), kuriuose nurodė, kad administracija 2011-12-29 d. sudarė privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK), kurios 1.1. p. UAB „GRINDA“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas, tarp kurių ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9 p.). Sutarties 3.4 p. nustatyta, kad atsakovas sumoka UAB „GRINDA“ suteiktų paslaugų kainą po to, kai yra priimtas paslaugų rezultatas, tai reiškia, kuomet UAB ,,Grinda“ minėtas paslaugas atliko tinkamai, kokybiškai ir laiku. Vadovaujantis minėtos 2011-12-29 paslaugų teikimo sutarties 1 priedu (1.2 p.) UAB „GRINDA“ įsipareigojo vykdyti lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, tarp kurių ir lietaus nuotekų šulinių ir šulinėlių priežiūrą. Tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be atsakovo raštiško užsakymo. Taigi, sistemiškai vertinant Sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „GRINDA“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „GRINDA“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 str. 1 d. nuostatas.

Administracija susipažino su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GRINDA“ atsiliepimu į ieškinį, kuriame nurodoma, kad UAB „GRINDA“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės gatvių ir kiemų remonto darbus Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu, tačiau eismo įvykis įvyko Valonų g., kurios UAB „GRINDA“ netvarko, nes esamos gatvės ir tinklai nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Statybos projektą Valonų g. vystė UAB „Kalnėnų slėnis“.

Nurodo, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sutinka su UAB „GRINDA“ atsiliepime išdėstyta pozicija ir pažymi, kad Valonų g., Vilniuje yra UAB „GRINDA“ priežiūros teritorijoje tačiau eismo įvykio metu nebuvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei, todėl už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakinga projektą vystanti bendrovė – UAB „Kalnėnų slėnis“, o teisminio nagrinėjimo metu- statytojai UAB „Kalnėnų slėnis“ ar UAB „Sostinės valda“ .

Trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, j. a. k. 120153047, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti (b.l. 19-20).

Atsiliepime į ieškinį (b. l. 19-20) bei trečiojo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad kad UAB „GRINDA“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės gatvių ir kiemų remonto darbus savivaldybės pavedimu. Atkreipia teismo dėmesį, į tai kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kurios trečiasis asmuo netvarko, nes esamos gatvės ir tinklai nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Statybos projektą Valonų g. vystė UAB „Kalnėnų slėnis“, šiuo metu UAB „Kalnėnų slėnis“ iškelta bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Kaip nustatyta byloje, 2018-04-14 d. apie 10:30 val. (duomenys neskelbtini)., T. K., vairuodamas transporto priemonę TOYOTA COROLLA, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusį vandentiekio šulinį ir tuo pasėkoje nurodyta transporto priemonė buvo apgadinta. Byloje nustatyta, kad važiojamojoje (duomenys neskelbtini), kelio dalyje šulinys buvo iškilęs virš važiojamosios kelio dalies.

Bylos duomenimis, transporto priemonė TOYOTA COROLLA, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso Z. K.. 2017-12-27 d. Z. K. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria visų rizikų draudimu buvo apdraustas Z. K. priklausantis automobilis. Šiame liudijime buvo numatyta 100 Eur išskaita, o vagystės atveju -10% išskaita (el.bylos t. 1 b.l. 4).

UAB “Tokvila” pateikė Z. K. 2018-05-10 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl 3377,89 Eur transporto priemonės remonto kaštų (el.bylos t. 1 b.l. 6-7). Atitinkamai Z. K. pateikė ieškovui (draudimo bendrovei) prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo už automobilio remonto darbus UAB “Tokvila”, įsipareigodama sumokėti UAB “Tokvila” 100 Eur besąlyginę išmoką (el.bylos t. 1 b.l. 5). Įvykio metu buvo įdaužtas priekinis bamperis, priekinio bamperio apatinės grotelės, priekinė panelė, variklio apsauga. Nurodytas aplinkybes patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, 2018-04-17 d. surašytas ieškovo, Z. K. pranešimas apie transporto priemonės žalą, pastarosios paaiškinimas, bendrojo pagalbos centro pranešimas, fotonuotraukos, eismo įvykio deklaracija (el.bylos t. 1 b.l. 11-14, 16-17, 21-85; b.l. 11-13) .

Ieškovas 2018-06-18 d. už įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos pašalinimą (remontą) sumokėjo UAB „Tokvila“.3277,89 Eur, išskaitęs 100 Eur išskaitą (3377,89 Eur -100 Eur) (el.bylos t. 1 b.l. 8-10).

Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo transporto priemonės vairuotojas T. K. pažeidė KET reikalavimus ir yra jo kaltė dėl eismo įvykio, nes važiuojamoje kelio dalyje ženklinimo nebuvo, žmonės nenukentėjo.

Ieškovui padarytos 3277,89 Eur žalos neatlygino nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nei UAB „GRINDA“. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl tinkamo atsakovo.

Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo padarytos išvados

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovas, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. pagal deliktinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. vandens nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybių funkcija. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17d. įsakymu Nr. D1-236) paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis kritulių ir kitoks vanduo, kurį teritorijos valdytojas privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Reglamento 7 p. numato, kad planuojant teritorijas, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turi būti išnagrinėjami ir esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai: „7.1. sumažinantys paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą". Statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai" 94 p. numatyta, kad sistemos, skirtos lietaus ir sniego tirpimo vandens surinkimui nuo gatvės, gretimų teritorijų iš drenažinių sistemų, projektuojamos kaip vandens surinkimo nuo miesto teritorijos sistemos sudėtinė dalis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo VIII-546 3 str. 3 d. 3 p. savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas - miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-15) 20 str. 1 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojai. Šio įstatymo 13 str. numato, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai „inžinierinės ir kitos infrastuktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys", 19 str. - Detaliojo teritorijų planavimo objektas yra miestų teritorijų dalys. STR 2.03.03:2005 „Inžinierinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos." 10 p. numato, kad teritorijų inžinierinė pasauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti „įvairių paskirčių statinių ar jų kompleksų nepertraukiamą funkcionavimą, sanitarines- higienines gyventojų sąlygas. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 138 p. numato, kad vanduo nuo kelio ir jo juostos turi būti nuleidžiamas į šoninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemės naudotojų interesai) arba į uždarą vandens nuleidimo sistemą.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.

CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009)".

Teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o tik trys, be kaltės:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (LAT 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-62/2009).

Atsakovo procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 5) buvo nurodyta, kad atsakovu šioje civ.byloje turi būti trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, teigdama, kad UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-12-29 d. sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2189 (3.1.36.UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinierinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašas , 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.136-UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninė specifikacija, bei 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524 (3.1.36-UK) dėl 2011-12-29 d. darbų atlikimo sutarties pakeitimo.

Vilniaus apygardos teisme ne kartą buvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į jų 2011-12-29 sudarytą Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK) bei 2012-05-07 susitarimą.

Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad net ir sudarius 2012-05-07 d. susitarimą UAB „GRINDA“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Taigi, Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose dėl žalos, kuri atsirado jau po Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarimo, sprendė, kad pagal minėtą susitarimą gatvių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „GRINDA“, todėl ji nėra atsakinga pagal CK 2.266 str. o už analogiškomis aplinkybėmis padarytą žalą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartis civ.byloje Nr. e2A-2653-661/2016; 2017-04-12 nutartis civ. byloje Nr. e2A-197-653/2017; 2017-05-18 nutartis civ. byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2019-05-28 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-876-585/2019).

Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 str. 2 d. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 str. 2 d. 26 p.). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „GRINDA“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. Pažymėtina, kad CK 6.266 str. nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat susitarime nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2012-05-07 d. susitarimo pagrindu UAB „GRINDA“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1531-590/2017, 2017-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1487-653/2017, 2017-11-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1412-560/2017, 2018-03-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-282-640/2018 ir kt.).

Atsakovu nagrinėjamoje byloje yra laikytina Vilniaus m. esančių gatvių bei inžinierinės įrangos valdytoja, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, kurios neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pareigų vykdymu, neveikimu, dėl to atsirado žala, tarp neveikimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas atsikirtimą į ieškinį grindė jau kita aplinkybe, kad Valonų gatvė, Vilniuje, statytojo UAB „Kalnėnų slėnis“ ar UAB „Sostinės valda“ atsakovui neperduota, todėl atsakovas nėra šios gatvės valdytojas, o trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ šios gatvės netvarko (b.l. 23, 33, 54-55) .

Tretysis asmuo UAB „GRINDA“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 19-20) bei trečiojo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko Valonų gatvėje, Vilniuje, kurios trečiasis asmuo netvarko, nes esama gatvė ir tinklai nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o statybos projektą šioje gatvėje vystė UAB „Kalnėnų slėnis“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019 iškelta bankroto byla.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra Valonų gatvės, Vilniuje, valdytoja, nes statytojas šios gatvės neperdavė atsakovui.

Pagal byloje pateiktus papildomus įrodymus teismas sprendžia, kad UAB „Kalnėnų slėnis“ į.k. 302817235, Valonų gatvėje neatliko jokių darbų ir neturėjo teisės valdyti šios gatvės, todėl su statyba ir valdymų susijusių duomenų teismui nepateikė (b.l. 36, 40).

Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „Kalnėnų projektai“ į.k. 303317140, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3185-794/2019 iškelta bankroto byla, bendrovės dokumentai 2019-10-29 d. perduoti Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-jam skyriui, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29275-19 (b.l. 34-35, 60).

UAB „Sostinės valdos“ į.k. 304142434, pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad Valonų gatvėje, Vilniuje, esančių šulinių neįrenginėjo. UAB „Sostinės valda“ įsigijo žemės sklypus iš UAB „Balt Eagle“ ir vystė Hauz City projektą, pagal 2016-04-19 d. sutartį prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 16/308, 16/309, 16/310 ankstesnis žemės sklypo savininkas buvo pakeistas UAB „Sostinės valdos“, kuris galėjo prisijungti prie susisiekimo komunikacijų, kurias įrengė Hill Town projektą plėtojančios įmonės-UAB „Kalnėnų projektai“ ir UAB „Real Invest“. Žemės sklypo ankstesnis pardavėjas UAB Balt Eagle“ buvo sumokėjęs UAB „Real Invest“ už kelio asfalto įrengimą. UAB „Sostinės valdos teigimu, už tokio kelio bei miesto susiekimo komunikacijų (vandens, buitinių nuotekų ir dujų inžinierinių sistemų) projektavimą, statymą, įrengimą ar pridavimą buvo atsakingos atitinkamai UAB „Kalnėnų projektai“ ir UAB „Real Invest“, kurių direktoriumi buvo tas pas vadovas G. B. (b.l. 57-58, 62-64).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų teismui rašytinių įrodymų, tame skaičiuje iš 2016-04-19 d. sutarties prie susiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 16/308, 16/309, 16/310 Nr. A326-78/16 (2.9.4.1.-UK4), sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Sostinės valdos“, matyti, kad :

-pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teisė priklauso savivaldybėms;

-gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, konstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės;

-Savivaldybės funkcija yra vietinės reikšmės kelių, gatvių ir inžinierinių tinklų priežiūra, taisymas ir tiesimas ir siekdamos sudaryti sąlygas Savivaldybei atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas bei tenkinti visuomenės poreikius, susitarė:

1 p. Savivaldybė paveda jos valdomoje teritorijoje Statytojui vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, numatytas LR statybos įstatyme. Savivaldybė nuo sutarties įsigaliojimo dienos turi teisę kontroliuoti, kaip Statytojas vykdo nustatytas pareigas, ir reikalauti, kad Statytojas jas tinkamai įvykdytų;

2 p. .Statytojas įpareigoja savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybė pagal susiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas atlikti projektavimo ir tiesimo darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti savivaldybei (b.l. 55-54).

Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra perdavusi Statytojui Valonų gatvės, Vilniuje, nuosavybės ir valdymo, o tik pavedė atlikti darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti savivaldybei. Šis pavedimas neeliminuoja aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių savininkė ir valdytoja, nors tiesimo darbų rezultatas ir nėra perduotas savivaldybei.

Priešingu atveju būtų sudaryta tokia teisinė situacija, kai bankrutavus statytojui ir nebaigus kelių ir kt. tiesimo darbų (kaip yra nagrinėjamu atveju), nebaigti keliai, gatvės, kurios neperduotos savivaldybei, liktų be tinkamos priežiūros ir savivaldybė neturėtų pareigos įgyvendinti įstatymo priskirtų funkcijų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

LAT yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).

Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta ( LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (LAT 2014-03-31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.)

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).

Atsakovas prašo taikyti CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo T. K. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovo nuomone, kalti T. K. veiksmai pasireiškė jo neatidumu vairuojant transporto priemonę bei KET pažeidimais. Su atsakovo bei trečiojo asmens teiginiais negalima sutikti, pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6,.253 str. 5 d. pagrindu nėra.

Kaip nustatyta byloje, ginčo transporto priemonės vairuotojas T. K. nepažeidė KET reikalavimų ir nėra jo kaltės dėl eismo įvykio. Be to, T. K. vairuojant transporto priemonę pastarasis negalėjo numatyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra išskylęs, neaptvertas ir nepažymėtas STOP juosta vandentiekio šulinys.

Bylos duomenimis, nurodytoje važiuojamoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini) pažymėtų kliūčių nebuvo, pasibaigus asfaltuotai gatvės daliai T. K. bandė apsisukti ir dėl nepastabėtos, neaptvertos ir nepažymėtos kliūties apgadino transporto priemonės TOYOTA COROLLA, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį. Taigi, tokius T. K. veiksmus negalima vertinti kaip pastarojo kaltę ar didelį neatsargumą ar konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 3 ir 4 p. p.p, numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, buvo nerūpestingas ar neapdairus.

Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės TOYOTA COROLLA, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai (remontas) pagal UAB „Tokvila“ pateiktą 2018-05-10 d. PVM sąskaitą-faktūrą 4T2 Nr. 140787 sudaro 3377,89 Eur. 2018-06-18 d. šią sąskaitą (atimant 100 Eur išskaitą) apmokėjo ieškovas.

Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovo pareiga yra paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ar nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad draudimo išmokos dydis nustatytas remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 d. Nr. 120/2000-04-14 d. Nr. 101, automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Be to, buvo naudojama patvirtinta AUDATEX programa, kurioje gamintojas pateikia laiko bei medžiagų normatyvus pasirinktam remonto tipui, naujų originalių dalių kainas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovas nei tretysis asmuo nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį sumažinti ir laikyti nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje remonto išlaidas nepagrįstomis ir patektą PVM sąskaitą-faktūrą atmesti, todėl ieškovo naudai priteistina 3277,89 Eur transporto priemonės remonto išlaidų.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Del procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019-09-18 d.) nuo įsiskolinimo dydžio (3277,89 Eur Eur) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas sumokėjo 74 Eur žyminio mokesčio.

Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys teismui nepateikė.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistina 74 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,99 Eur priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į.k. 188710061, 3277,89 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 89 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-18) nuo priteistos sumos (3277,89 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,00 Eur (septyniasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, naudai.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į.k. 188710061, 13,99 Eur (trylika Eur 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė