- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-2653-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07098-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 455,35 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-07 Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. automobiliui BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Dariaus ir Girėno g., kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ vykdyti gatvių valdymą – gatvių priežiūrą bei remontą, todėl kelią prižiūrinti įmonė laikoma faktine kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Žala automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai. Atsakovas UAB „Gridna“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Grinda“ atsako tik už bendrą gatvių dangos priežiūrą, nesusijusią su požeminėmis komunikacijomis, išskyrus lietaus nuotekų tinklus. Atsakovo Gatvių avarinės tarnybos žurnale nėra užregistruota jokio pranešimo apie ieškovo nurodytą eismo įvykį ir UAB „Grinda“ jokios informacijos apie tai neturėjo iki pat pretenzijos pateikimo. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gatvėje. Gatvės savininkas (valdytojas) yra atsakingas už gatvės ir jos elementų priežiūrą iki gatvės raudonosios linijos ribų. Būtent UAB „Grinda“ atliko Dariaus ir Girėno gatvės priežiūrą ir veikė kaip šios gatvės valdytoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: Patenkinti iš dalies ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2420,76 Eur žalos atlyginimo, 54,15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2420,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmesti ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Grinda“.Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Savickio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Savickio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir dėl to padarė klaidingas išvadas šioje byloje. Be to, nurodė ir kitus argumentus:Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėjamos kitos, šiuo metu jau nebegaliojančios, 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos;UAB “Grinda” kaip už Savickio g. priežiūrą atsakingas asmuo, Atsakovės neinformavo apie Savickio g. esančią duobę, taigi Vilniaus miesto savivaldybė ir neturėjo pagrindo pavesti atsakovei UAB „Grinda“ atlikti šios gatvės kelio dangos remontą;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nagrinėjo 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartį, tačiau šioje civilinėje byloje nagrinėjama 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartis, kuri buvo papildyta 2012-05-07 papildomu susitarimu, kuris aiškiai numatė, kad „Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (4.2.10 p.). Šioje byloje nagrinėjamo 2013-04-20 eismo įvykio metu Susitarimas dėl 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties nuostatų papildymo jau buvo įsigaliojęs, taigi galiojo ir susitarimu papildytas 4.2.10 punktas, todėl Teismas turėtų įvertinti šias aplinkybes bei laikyti savarankišku gatvių valdytoju UAB „Grinda“;Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ argumentų, jog automobilio sugadinimu patirta žala iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo kaltės;Tuo atveju, jeigu Teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo Vilniaus miesto savivaldybę atleisti nuo civilinės atsakomybės – ieškovui atlyginta žala turėtų būti mažinama CK 6.259 str. 1 pagrindu;Ieškovas nesutinka su apelianto pozicija, jog teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, sąlygojusį žalos atsiradimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime išsakė savo poziciją dėl nukentėjusiojo veiksmų ir konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu šalys nepateikė įrodymų, kad nukentėjusysis prisidėjo prie žalos atsiradimo. Priešingai - iš byloje pateiktų dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų žodinių paaiškinimų konstatuotina, jog nukentėjusiojo veiksmuose nebuvo jokių kaltų veiksmų, kas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tuo tarpu atsakovų išsakomi teiginiai dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo yra tik pasvarstymai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais.Atsakovas UAB „Grinda“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad 2016-06-20 teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išskyrus dalyje dėl Ieškovo patirtos žalos dydžio. UAB „Grinda“ taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus (kaip analogiškai numatyta Sutarties Nr. 2 3.3. punkte), įrodo, kad statinio valdymas rangovei nebuvo perduotas ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino Sutartimi suteiktų teisių UAB „Grinda“ apimtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad rangovė UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytoja, CK 6.266 pagrindu be kaltės atsakinga už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų. Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Apeliantas siekia pasilikti teisę kontroliuoti darbų užsakymus, o atsakomybę už vairuotojų patirtą žalą perkelti UAB „Grinda“ net ir tais atvejais, kai darbai neužsakyti. Atsakovo nuomone, tokia Sutarties Nr. 2 vykdymo tvarka būtų nesąžininga, kadangi Apeliantas pasiliktų tik teises, o visas pareigas perkeltų ant Atsakovo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo; dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1.1, 3.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Savickio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Savickio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad analizuojamos sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“. Nauja sutarties sąlyga, t. y. 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Grinda“, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas ir Atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes į bylą pateiktų įrodymų nepakanka žalos dydžiui nustatyti, taip pat negalima remtis į bylą pateiktais UAB „Silberauto“ 2013 m. gegužės 6 d. sąskaita–faktūra, UAB „Automašinų dažymas“ remonto sąmatomis ir kitais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodyto dydžio žalą, rėmėsi automobilį apžiūrėjusio ieškovės atstovo (specialisto) 2016 m. balandžio 26 d. ekspertine pažyma, kurią argumentavo padarytus automobilio pažeidimus ir jų pobūdį. Kita vertus nėra jokių kitų pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu galėtų būti mažinama žala.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.