Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ atstovei R. K., atsakovės UAB „Grinda“ atstovui advokato padėjėjui K. K., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 2420,76 Eur žalos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 20 d. įvažiavo į Vilniuje, Savickio gatvėje, buvusią duobę. Sugadinti automobilio dešinės pusės ratlankiai ir priekinis bamperis. Nurodyto automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovė buvo apdraudusi nurodytą automobilį ir, atlygindama padarytą žalą, išmokėjo 2420,76 Eur draudimo išmoką. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti, taisyti, tiesti nurodytą gatvę ir organizuoti joje saugų eismą. Ieškinyje teigiama, kad savivaldybė atsakinga kaip gatvės savininkė, o UAB „Grinda“ – kaip gatvės valdytoja. Ieškovė prašo priteisti nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių, nes UAB „Grinda“ teikia paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „UAB Grinda“ prašo atmesti ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų teisėtumo. Tai, kad konkreti kelio duobė eismo įvykio metu nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, nėra pagrindas atsakovės UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes iš atsakovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie duobės atsiradimą. Dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo ir automobilio vairuotojo kaltės. Vairuotojo elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, žala atsirado dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo, nes jis nestebėjo kelio dangos, važiavo per arti priekyje buvusio automobilio ir nepastebėjo duobės. Dėl to atsakovė UAB „Grinda“ turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė neįrodė, kad kelyje buvusi duobė galėjo sukelti eismo įvykį, dėl kurio sugadinti automobilio ratlankiai ir bamperis. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra daugiau asmenų, kurie būtų apgadinę transporto priemones, buvus analogiškai situacija. Dėl priežastinio ryšio. Ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmestinas. Dėl žalos. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė įrodymų, kad visi sugadinimai yra ginčo eismo įvykio padarinys. Ieškovė nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio. Šiuo metu automobilis suremontuotas, sugadinimų neįmanoma identifikuoti, nėra nuotraukų, defektų akto. Ieškovė nepagrindė, kodėl reikėjo pirkti naujus ratlankius, užuot suremontavus apgadintus. Ieškovo paskaičiuotas žalos dydis gali patvirtinti remontą, bet neįrodo, kad remontas neeilinis, atliktas taisant dėl eismo įvykio padarytus sugadinimus.Dėl tinkamo atsakovo. Nagrinėjamoje byloje tinkama atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes pastaroji teikė paslaugas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytos sutarties turinį, UAB „Grinda“ prievolių pagal sutartį apimtį, ši atsakovė nelaikytina gatvių ir kelių valdytoja. Be to, atsakovės UAB „Grinda“ valdymas neįregistruotas viešame registre. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus darbų kiekius bei atlikimo terminus. Taigi užsakovė turėjo užsakyti konkrečius remonto darbus. UAB „Grinda“ nebuvo gavusi informacijos apie tai, kad atsivėrė duobė, dėl kurios įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis.

Atsiliepime į ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl netinkamo atsakovo. Kai objekto savininkas perduoda jį valdyti kitam asmeniui, savininkas neatsako pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė pastarajai vykdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Taigi UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja, todėl atsako pagal CK 6.266 straipsnį.Dėl neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį ir pavedė rangovui UAB „Grinda“ remontuoti ir prižiūrėti gatves, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės normų. Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal CK 6.266 straipsnį, žala atlyginama, kai ji atsiranda dėl statinių konstrukcijų ar kitokių trūkumų. Šie trūkumai turi lemti atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo, bet ne dėl jo kaip statinio trūkumų.Dėl žalos. Ieškovė netinkamai paskaičiavo žalos dydį, atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą. Neatlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Ieškovė nepateikė automobilio apžiūros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti.Dėl priežastinio ryšio. Atsiliepime nurodoma, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų.Dėl vairuotojo veiksmų. Vairuotojas vairavo neatsargiai, neįvertino eismo sąlygų. Vairuotojo pareiga elgtis atidžiai ir atsargiai nustatyta Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, KET 51, 52, 64, 163–165 punktuose). Dėl to žalos atlyginimas mažintinas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnis).Dėl palūkanų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš Vilniaus miesto savivaldybės padidintų 6 proc. palūkanų, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, o nurodyto dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams – privatiems juridiniams asmenims (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėsttytais argumentais.Teismo posėdyje atsakovės prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepimuose į ieškinius išdėstytais argumentais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo deliktinės civilinės atsakomybės kelio valdytojui už dėl kelio duobės padarytą žalą taikymo klausimas (CK 6.266 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą 2013 metų gamybos lengvajam automobiliui „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpiu 2013 m. balandžio 19 d., apie 15.50 val., vairuodamas nurodytą automobilį A. P. Vilniuje, J. S. g. 21 g., įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Sugadinti automobilio dešinės pusės ratlankiai ir priekinis bamperis. Ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 2420,76 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2013 m. gegužės 25 d. pareiškė pretenziją atsakovei Viliaus miesto savivaldybei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų sutartį, kuria atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės 2012 m. gegužės 7 d. sudarė susitarimą ir papildė 2011 m. gruodžio 29 sutartį 4.2.10 punktu, kuriame rangovė įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Dėl tinkamo atsakovo

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji netinkama atsakovė. Atsakovė UAB „Grinda“ teigia, kad ji netinkama atsakovė. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Grinda“ pozicija dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovių 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1.1, 3.3 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Savickio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Savickio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad analizuojamos sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“. Nauja sutarties sąlyga, t. y. 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Taigi ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Grinda“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės deliktinės civilinės atsakomybės

Pagal CK 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kelio savininkas (valdytojas) neprivalo atlyginti dėl kelio trūkumo padarytos žalos, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.212 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvės, kurioje įvykio eismo įvykis, valdytoja. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nurodė, jog prieš apgadinimą automobilį vairavęs A. P. važiavo paskui kitą automobilį ir pajuto smūgį, tada sustojo, apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad šis pagadintas. Įvykio vietoje pareigūnai rado 15 cm gylio duobę. Duobė – konstrukcinis gatvės trūkumas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jų viseto pakanka konstatuoti, jog dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros) padaryta žalos, t. y. apgadintas automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji turi būti atleista nuo atsakomybės dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka dėl tokių, toliau nurodytų priežasčių. Į bylą pateiktame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gegužės 2 d. nutarime padaryta išvada, nėra vairuotojo kaltės dėl automobilio sugadinimo. Vairuotojas teigia važiavęs paskui kitą automobilį. Taigi objektyviai jis nepamatė duobės ir negalėjo jos išvengti. Dėl to teismas sprendžia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo ar tyčios. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuo atsakomybės.

Dėl žalos dydžio

Atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes į bylą pateiktų įrodymų nepakanka žalos dydžiui nustatyti, taip pat negalima remtis į bylą pateiktais UAB „Silberauto“ 2013 m. gegužės 6 d. sąskaita–faktūra, UAB „Automašinų dažymas“ remonto sąmatomis ir kitais dokumentais. Teismas nesutinka su atsakovių pozicija dėl žalos dydžio įrodytumo dėl tokių toliau nurodytų motyvų. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Automobilį apžiūrėjęs ieškovės atstovas (specialistas) 2016 m. balandžio 26 d. ekspertinėje pažymoje išdėstė savo argumentus, dėl kurių ieškovė mano, kad bamperis nubrozdintas įvažiavus į ginčo duobę (duobės gylis 15 cm ir bamperis nubrozdintas 15 cm aukštyje). Ieškovė į bylą pateikė apgadinto automobilio nuotraukas. Jose matyti bamperio nubrozdinimai, ratlankių deformacijos ir nubrozdinimai. Sąskaitomis įrodyta tai, kad remonto darbai atlikti. Ratlankių pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad dėl jų ratlankius keisti buvo būtina. Pagal pirmiau aptartus dokumentus, ieškovė nustatė nuostolių dydį ir išmokėjo 2420,76 Eur draudimo išmoką. Įvertinęs išvardytų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 2420,76 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pareiga atlyginti žalą Vilniaus miesto savivaldybei kilo iš delikto (CK 6.266 straipsnis). Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Jai deliktinė civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių santykių. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti 5, bet ne 6 proc. procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Remdamasis visu tuo, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 2420,76 Eur žalos, 54,15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 2420,76 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 76 ct) žalos atlyginimo, 54,15 Eur penkiasdešimt keturis eurus 15 ct) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2420,76 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų 76 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Grinda“.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2016 m. birželio 20 d.