- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-545-280/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-03-02404-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4869-1137/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 343,58 Eur nuomos įmokas, 309,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 261 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad tarp nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2020 m. birželio 19 d. sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022239 (toliau – ir Sutartis). Pagal šią sutartį atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 38,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. UAB (duomenys neskelbtini) po to, kai Sutartis buvo nutraukta, nepavyko iš atsakovės atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei nuomoto daikto. Reikalavimus, kylančius iš Sutarties, UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 19 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 perleido ieškovei. Iš atsakovės turi būti priteista ne tik nesumokėtų nuomos mokesčių skola, bet ir 309,60 Eur delspinigių, kurie kompensuotų ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022239 Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė G. S. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Taip pat teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 343,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2020 m. birželio 19 d. sudarė Sutartį. Pagal šį sandorį UAB (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą daiktą (televizorių Philips), o atsakovė įsipareigojo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį, t. y. dvylika mėnesių kas mėnesį mokėti 38,99 Eur dydžio nuomos įmokas. Reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš Sutarties, UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 perleido ieškovei, apie ką, teismo vertinimu, atsakovė yra informuota (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai yra kildinami iš vartojimo sutarties, kuri patenka į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) reguliavimo sritį (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis), kadangi Sutartis buvo sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, sutarties objektas yra materialus daiktas (televizorius), naudojamas buityje, buvo siekiama ne išnuomoti atsakovei ginčo daiktą, bet sudaryti galimybes jai atidėto mokėjimo būdu įsigyti daiktą. UAB (duomenys neskelbtini) ne išnuomojo atsakovei ginčo daiktą, bet finansavo atsakovės norą įsigyti daiktą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismo įvertinta, kad atsakovė turėjo ne tik apmokėti daikto vertę, bet ir sumokėti mokestį, kuris sudaro skirtumą tarp įmokų sumos ir daikto vertės, UAB (duomenys neskelbtini), ir laikytinas atsakovei suteikto finansavimo kaina. Teismas sąlygą, kuria nustatyta, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus (sumokėjus visas reikiamas įmokas) ir pasibaigus Sutarčiai, atsakovė turės teisę įsigyti nuomotą daiktą už 1 Eur, vertino kaip sudarančią prielaidas formaliu pagrindu išvengti VKĮ taikymo, kas nesuderinama su VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi.
6. Pripažino, jog įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nesumokėjo dalies Sutartyje nustatyto daikto išpirkimo mokesčio, todėl iš jos ieškovei priteista 343,58 Eur skola, kurios mokėjimo terminas yra pasibaigęs (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės ieškovei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 309,60 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 procentų normą, teismas šio reikalavimo netenkino pripažinęs, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ numatyta sąlyga, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos bei analogiška sąlyga, įtvirtinta ir Sutarties Bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“, yra nesąžiningos. Vertino, kad Sutartyje nėra numatyta analogiškos atsakovės teisės reikalauti tokio paties dydžio delspinigių iš ieškovės, jeigu pastaroji pažeistų savo įsipareigojimus; ieškovės, kaip stipresnės ginčo santykio šalies, padėtis lyginant su atsakove yra privilegijuota – iš anksto numatyta, kad įmonės minimalūs neįrodinėtini nuostoliai dėl atsakovės prievolių nevykdymo dešimt kartų viršija vartojimo kredito davėjų minimalius neįrodinėtinus nuostolius (išreikštus delspinigių forma), kylančius analogiškose situacijose. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o ieškovė nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie pateisintų tokią šalių atsakomybės disproporciją, įtvirtintą Sutartyje. Pripažino, jog sąlyga dėl delspinigių dydžio yra nesąžininga bei negalioja nuo sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 ir 9 dalys). Sprendė, kad koreguoti teismo iniciatyva priteistinų delspinigių dydį nėra pagrindo, atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose.
8. Nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 261 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas sudaro 19 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur advokatų profesinės bendrijos teisinės pagalbos išlaidos. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vertino, kad ieškinys šabloniškas, atitinka kitose analogiškose bylose ieškovės reikštus ieškinius (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kur įmonę atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija, sprendė, kad ieškiniui parengti nebuvo būtinos nei didelės laiko sąnaudos, nei buvo būtina analizuoti sudėtingų fakto ir (ar) teisės klausimų. Įprastai ieškovės išlaidos už tokių ieškinių, koks pareikštas šioje byloje, parengimą sudaro 121 Eur. Sprendė, jog nėra jokių racionalių argumentų, kurie galėtų pateisinti ieškovės išlaidas teisinei pagalbai visoje 242 Eur apimtyje ir protinga, adekvačia ieškovės išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma, kurios atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš atsakovės pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, pripažino 121 Eur. Kadangi patenkinta 52,89 procentai ieškinio reikalavimų, teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisė 74,04 Eur (140 Eur (121 Eur + 19 Eur) × 52,89 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 309,60 Eur delspinigių, 261 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 19 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
10. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Sutinka, kad šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
11. Pažymi, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal skunde nurodomą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
12. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė susipažino su Sutarčių sąlygomis, su jomis sutiko.
Motyvuojamoji dalis
13. Kadangi ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria nebuvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2020 m. birželio 19 d. sudarė Sutartį BK- 022239. Pagal šį sandorį UAB (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą daiktą (televizorių Philips), o atsakovė įsipareigojo mokėti UAB(duomenys neskelbtini) nuomos mokestį, t. y. dvylika mėnesių kas mėnesį mokėti 38,99 Eur dydžio nuomos įmokas. Reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš Sutarties, UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 perleido ieškovei.
18. Šalys sutartyje susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovė paskaičiavo delspinigius už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sąlyga dėl delspinigių dydžio yra nesąžininga bei negalioja nuo sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 ir 9 dalys), todėl jų nepriteisė. Apeliantė nurodo, jog jos pateiktas delspinigių skaičiavimas yra teisingas, todėl sprendimas už akių keistinas priteisiant 309,60 Eur delspinigius bei visas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 19 d. sutartį vertino kaip išperkamosios nuomos sutartį ir sprendė, jog jai galioja VKĮ įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Apeliantė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Taigi, ginčo dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo nėra.
20. Tačiau apeliantė įrodinėja, jog Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) normos. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas VKĮ, kadangi pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
21. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
22. Pažymėtina, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovo kaip nuomininko tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jai išnuomotą daiktą).
23. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini), veikiantis kaip verslininkas, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, buityje naudojamą prietaisą (televizorių) asmeniniams poreikiams patenkinti, kuriuos, sumokėjus visas 12 įmokų, pagal sutartį nuomininkas (atsakovė) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo būdu įsigyti nuosavybėn kilnojamąjį daiktą – televizorių, o ne tik tą daiktą laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
24. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021. Tačiau šioje nutartyje pažymėta, kad pirminės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis neturi vartojimo sutarties požymių. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, apeliantė nekelia. Be to, analogiškos praktikos dėl delspinigių, numatytų tarp pradinės kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų vartotojų sudarytose kilnojamųjų daiktų išperkamosios nuomos sutartyse, sumažinimo yra laikomasi kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose, kurios išnagrinėtos vėliau nei apeliantės nurodytos civilinės bylos.
25. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip šiuo atveju, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (šiuo atveju – ieškovei) (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
26. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Be to, sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą sutarties bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“ pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
28. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
29. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo ar jo dalies panaikinti ar keisti. Dėl nurodyto ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, atitinkamai nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.