- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2659-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01075-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo D. S. už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuotas asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Svetlana Kastanauskienė kreipėsi į teismą su prašymu skirti D. S. už Privalomojo nurodymo nevykdymą iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) naudai. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Antstolė nuo 2023 m. balandžio 13 d. priverstinai vykdo Inspekcijos pateiktą vykdyti Privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. PN-1913, kuriuo statytojas D. S. įpareigotas nustatytu terminu pašalinti pažeidimus – nugriauti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.
1.2. 2023 m. balandžio 13 d. vykdomajame rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Raginimas įvykdyti sprendimą 2023 m. gegužės 6 d. grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė pašte“, tačiau 2023 m. gegužės 15 d. skolininkas apmokėjo 40,81 Eur vykdymo išlaidas, nurodytas 2023 m. balandžio 13 d. raginime įvykdyti sprendimą, todėl darytina išvada, jog skolininkas žino apie pateiktą vykdyti Inspekcijos 2021 m. lapkričio 15 d. privalomąjį nurodymą PN-1913 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Be to, 2023 m. liepos 5 d. per skolininko darbovietę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), D. S. įteiktas Patvarkymas dėl šaukimo atvykti į antstolės kontorą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, tačiau skolininkas apie Inspekcijos 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomojo nurodymo įvykdymą nėra informavęs. Todėl buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam trikus veiksmus, neįvykdymo aktas ir kreiptasi į teismą dėl baudos paskyrimo.
2. D. S. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo metu pavėsinė jau yra nugriauta, teismo sprendimas įvykdytas. Prašo atsižvelgti į tai, kad buvo ypač sunku surasti rangovus, kurie sutiktų dėl tokių nedidelių statinių išardymo vykti į gana atokią vietovę (duomenys neskelbtini), taigi uždelsimas buvo iš dalies nulemtas ir objektyvių priežasčių. Prašė neskirti baudos, o tuo atveju, jei teismas baudą skirtų, prašo ją skirti minimalią, po 1 Eur už uždelstą dieną, kadangi ir taip tai jau būtų retrospektyvus nubaudimas, kas savaime nėra suderinama su periodinės baudos paskirtimi ir tikslais. Taip pat galėtų būti skiriama vienkartinė 100-300 Eur bauda už tai, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas iš karto. Prie paaiškinimų D. S. pridėjo nuotraukas.
Atsiliepimas
3. Inspekcija atsiliepimu prašė tenkinti antstolės prašymą ir D. S. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą tenkino iš dalies ir skyrė D. S. vienkartinę 200 Eur baudą už 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1913 nevykdymą išieškotojos Inspekcijos naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Privalomasis nurodymas D. S. surašytas 2021 m. lapkričio 15 d., Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 15 d., ir yra pasibaigęs; D. S. į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo nesikreipė. Privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu nustatė, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors D. S. į bylą teikdamas paaiškinimus nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas bei pridėjo nuotraukas, bet byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-1913 būtų visiškai įvykdytas; pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statybvietė nesutvarkyta, todėl D. S. turi prisiimti dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, reikalavimo nevykdymo trukmę, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį Inspekcijos interesų patenkinimą, į tai, kad D. S. bauda už įpareigojimų nevykdymą šioje vykdomojoje byloje yra skiriama pirmą kartą, suinteresuotam asmeniui D. S. paskyrė vienkartinę 200 Eur dydžio baudą už 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1913 nevykdymą. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje situacijoje tai pakankama sankcija tam, kad būtų pasiekti baudos prevenciniai tikslai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir pažeidžiant bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka principą, numatytą CPK 15 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, išaiškino, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (6 dalis nuo 2017 m. sausio 1 d.) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos, neužtikrino Inspekcijos teisės būti išklausytai, pateikti atsikirtimus bei nuomonę dėl bylai aktualių klausimų, kas lėmė jog byloje buvo priimta neteisėta ir formuojamos teismų praktikos neatitinkanti nutartis.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė skolininkui vienkartinę 200 Eur baudą, be to tinkamai nemotyvavo savo sprendimo skirti būtent vienkartinę, o ne periodinę baudą skolininkui:
8.2.1. Visų pirma, Privalomajame nurodyme buvo nustatytas jo įvykdymo terminas – iki 2022 m. balandžio 15 d. Remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus atsiranda iš karto pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, t. y. 2022 m. balandžio 16 d. Atitinkamai nuo šios datos turi būti skaičiuojama pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas priteista periodinė bauda. Tuo tarpu šiuo atveju nėra aišku, kodėl teismas skolininkui neskyrė periodinės baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną, kaip numato CPK 771 straipsnio 6 dalis, t. y. nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
8.2.2. Antra, nors teismas byloje teisingai paminėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas pilnai, Inspekcija Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), nustatyta tvarka nėra patikrinusi Privalomojo nurodymo įvykdymo ir atitinkamai nėra surašiusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto, tačiau teismas nepaisant nurodytų aplinkybių, neskyrė skolininkui baudos už daromą tęstinį pažeidimą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Taigi skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta motyvų, kodėl skolininkui paskirta bauda taikoma ne nuo Privalomojo nurodymo termino pabaigos, taip pat nenurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neskirti skolininkui baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vienkartinę 200 Eur baudą nepagrįstai priteisė Inspekcijos naudai. Nors už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją ir skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, konstatavo, kad Inspekcija vykdomosiose bylose veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, todėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už savavališkos statybos padarinių nepašalinimą turi būti mokamos ne Inspekcijos naudai, o valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nutartyje ne tik netinkamai nurodė subjektą, kurio naudai turėtų būti mokama bauda, tačiau taip pat nutartyje nenurodė ir neinformavo skolininko, kokiu įmokos kodu mokama bauda, kas dar kartą pagrindžia priimtos nutarties nepagrįstumą.
Atsiliepimas
9. D. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskirtą baudą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog byla šiuo atveju turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju dėl rašytinio proceso nebuvo pažeistos nei vieno suinteresuoto asmens teisės, kadangi visi buvo informuoti apie posėdį, visi turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ar prašyti žodinio posėdžio. Rašytinis posėdis savaime nesąlygojo nepagrįsto ar neteisingo sprendimo priėmimo, todėl tuo pagrindu nutartis neturėtų būti naikinama.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Pažymėtina, kad teismas turi teisę paskirti ir kitokią baudą, nei nurodyta teisės aktuose, jei tai atitinka reikšmingas aplinkybes ir jei tai būtų teisinga. Šiuo atveju nutartyje pateikta išsami motyvacija, kodėl paskirtina vienkartinė bauda. Šiuo metu pavėsinė jau yra nugriauta, teismo sprendimas įvykdytas, į bylą buvo pateikti paaiškinimai ir nuotraukos iš darbų eigos, todėl periodinės baudos paskyrimas nepasieks tokios nuobaudos tikslų.
9.3. Sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bauda nepagrįstai paskirta Inspekcijos naudai, tačiau dėl to nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti nutartį toje dalyje, kadangi tam nėra būtina iš naujo vertinti kokių nors aplinkybių, rinkti įrodymų ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria D. S. paskirta vienkartinė 200 Eur bauda už antstolės reikalavimų – Privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. PN-1913 nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmiausia, prieš pradėdamas nagrinėti atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas privalo išspręsti iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka į bylą suinteresuoto asmens D. S. 2023-12-14 pateiktų rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų – Vilniaus apygardos teismo 2023-11-23 nutarties c.b. Nr. e2S-2486-661/2023, kuria išspręstas baudos suinteresuoto asmens sutuoktinei I. S. už tą patį pažeidimą skyrimo klausimas; 2023-11-27 el. laiško Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl privalomojo nurodymo visiško įvykdymo; fotonuotraukų apie privalomojo nurodymo visišką įvykdymą; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023-12-01 rašto „Dėl 2021-11-15 Privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PN-1913, Nr. PN-1914, Nr. PN-1915 ir PN-1916 įvykdymo (duomenys neskelbtini)“ bei Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto, kuriuose konstatuojama, jog D. S. 2023-11-27 įvykdė Privalomą nurodymą – priėmimo klausimą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
8. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visi suinteresuoto asmens D. S. pateikti rašytiniai įrodymai (o tuo pačiu ir pateikti dėl jų paaiškinimai) atsirado jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo dėl jos pateikimo, tad objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat ir kartu su atsiliepimais į atskirąjį skundą, t. y. ankstesnėse proceso stadijose; be to, įvertinus įrodymų sąsajumą su byla ir turinį matyti, kad jie neabejotinai turi reikšmės sprendžiant dėl atskirajame skunde iškeltų klausimų, todėl apeliacinės instancijos teismas tiek rašytinius paaiškinimus, tiek prie jų pateiktus rašytinius įrodymus priima ir vertina juos sistemiškai su kitais byloje jau esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog nagrinėjamu atveju prevenciniai tikslai bus pasiekti skolininkui už Privalomojo nurodymo nevykdymą paskirus vienkartinę 200 Eur baudą.
11. Apeliantė – Inspekcija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju vienkartinės 200 Eur baudos skolininkui paskyrimas yra pakankama sankcija ir laikosi pozicijos, jog skolininkui turėjo būti paskirta periodinė bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną nuo 2022 m. balandžio 16 d., t. y. nuo sekančios Privalomajame nurodyme nustatyto įvykdymo termino pabaigos dienos, iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Atskirajame skunde nurodomi trys esminiai argumentai, kodėl apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi: 1) teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos žodinio teismo posėdžio formos; 2) teismas nepagrįstai skyrė skolininkei vienkartinę 200 Eur baudą, o ne periodinę baudą; 3) teismas nepagrįstai priteisė baudą Inspekcijos naudai, nes bauda turėjo būti priteista valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
12. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
13. Pastebėtina, jog iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 771 straipsnio 5 dalyje (kas atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies punktą šios nutarties priėmimo metu), priešingai nei nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje, už teismo sprendimo įpareigojimo pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius buvo numatyta ne tęstinio, tačiau fiksuoto dydžio bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Dabartine įstatymų leidėjo pozicija CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyti ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio baudą siekiama sudaryti pakankamai atgrasantį poveikį nevykdyti (ar vilkinti) teismų sprendimus (ar kitų institucijų), kuriais asmenys buvo įpareigoti šalinti savavališkos statybos padarinius.
14. Nutarties priėmimo metu galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Iš aptariamos CPK 771 straipsnio 1 dalies gramatinės konstrukcijos matyti, jog teismas gali skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą sprendimo vykdymo dieną, tačiau neprivalo to daryti. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia prieiti prie išvados, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą, tačiau teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti, esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą (tokios pozicijos laikomasi sprendžiant analogišką klausimą ir kitose bylose: žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2483-661/2023). Tad atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus dėl vienodos teismų praktikos formavimo analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011), konstatuotina, kad nutartis skirti vienkartinę, o ne periodinę baudą turi būti išsamiai motyvuota.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, reikalavimo nevykdymo trukmę, į baudos vykdymo procese paskirtį (garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį Inspekcijos interesų patenkinimą), į tai, kad D. S. bauda už įpareigojimų nevykdymą šioje vykdomojoje byloje yra skiriama pirmą kartą, suinteresuotam asmeniui D. S. skirtina vienkartinė 200 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje paskirdamas statytojui už įpareigojimo nevykdymą vienkartinę baudą, savo sprendimo išsamiai nemotyvavo, t. y. nutartyje nebuvo nurodyti realūs, pakankami ir išsamūs motyvai bei paaiškinimai, kodėl buvo skirta būtent vienkartinė, o ne periodinė bauda.
16. Kaip matyti, 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-1913 D. S. buvo įpareigotas atlikti tris savarankiškus veiksmus: 1) nugriauti sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sutvarkyti statybvietę; 3) apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą.
17. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pats pirmosios instancijos teismas savo skundžiamoje nutartyje yra konstatavęs, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-1913 būtų visiškai įvykdytas (statytojo D. S. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statybvietė nesutvarkyta), dėl ko D. S. turi prisiimti dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Antra, Inspekcija nurodė, kad ji, vadovaujantis Reglamento nustatyta tvarka nėra gavusi iš statytojo informacijos apie Privalomojo nurodymo įvykdymą ir atitinkamai Reglamento 145 p., nėra surašiusi Privalomojo nurodymo įvykdymo akto. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog situacijoje, kai pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų ir įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą, priešingai – buvus duomenims, kad Privalomas nurodymas nėra pilnai įvykdytas, t. y. nebuvo sutvarkyta statybvietė ir nebuvo kreiptasi į Inspekciją Reglamento 145 p. nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas, tebesant tęstiniam pažeidimui, nepagrįstai paskyrė statytojui galutinę vienkartinę baudą, o ne periodinę baudą.
18. Kitaip tariant, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, įvertinus aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu Privalomas nurodymas nebuvo pilnai įvykdytas, taip pat tai, kad byloje nebuvo duomenų, kad Privalomojo nurodymo skolininkas neįvykdė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, atsižvelgiant į baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininką įvykdyti prievolę, pirmosios instancijos teismas neturėjo išimtinio pagrindo taikyti vienkartinės baudos, o turėjo skirti skolininkui tęstinio pobūdžio baudą už nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomojo nurodymo dieną iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų sudaryti 1 Eur (vieną eurą) už kiekvieną nurodymo nevykdymo dieną. Pastebėtina, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, būtent tokios formos (periodinė) ir tokio dydžio (1 Eur/diena) bauda buvo paskirta ir suinteresuoto asmens sutuoktinei I. S. galutine Vilniaus apygardos teismo 2023-11-23 nutartimi c.b. Nr. e2A-2483-661/2023, atitinkamai pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-19 nutartį.
22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis procesinis pažeidimas neturėjo esminės reikšmės tinkamam visų dalyvaujančių byloje asmenų pasinaudojimui procesinėmis teisėmis, kadangi apie rašytinį teismo posėdį visi byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti; dalyvaujantys byloje asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose išdėstė savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Be to, esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, kuomet faktiškai Privalomasis nurodymas buvo skolininko visiškai įvykdymas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, ir šiuo metu savavališkos statybos padariniai galutinai pašalinti, o apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi aukščiau pateiktų argumentų pagrindu išsprendė klausimą dėl sankcijos skolininkui taikymo, akivaizdu, jog vien tik dėl šio procesinio pažeidimo (rašytinis proceso pirmosios instancijos teisme formos) naikinti skundžiamą nutartį nebeaktualu, neteisinga ir neprotinga.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, paskirdamas baudą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, atsakovo neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Taigi, remiantis šia teismų praktika, bauda priteistina valstybės naudai, t. y. turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, neteisingai taikė šias teisės normas, nepagrįstai paskyrė vienkartinę baudą skolininkui, neteisingai baudą paskyrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, o ne valstybės naudai, išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, tačiau šie pažeidimai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme, ir atsižvelgiant į pasikeitusią po pirmosios instancijos teismo nutarties faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, skiriant skolininkui S. S. galutinę baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išdėstyti ją taip:
Skirti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt eurų) baudą už 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1913, nevykdymą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas Nr. 6804.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.