- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2-4-1086/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00435-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- N. B.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;
2022 m. kovo 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo bei atsakovo N. B. priešieškinį ieškovei V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. G., R. B., A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. galutinai suformulavusi savo reikalavimus 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
1. Nutraukti (duomenys neskelbtini) Biržų raj. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.
2. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti sekančiai:
2.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį 0,1525 ha ploto Žemės sklypo, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., vidutinė rinkos vertė yra 1325 Eur;
- ½ dalį Pastato- Gyvenamojo namo, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 3657 Eur; - bei ten pat esančius-
- ½ dalį Pastato- Viralinės, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai); vidutinė rinkos vertė yra 443 Eur;
- ½ dalį Pastato- Ūkinio pastato, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 317 Eur;
- ½ dalį Pastato- Ūkinio pastato, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 284 Eur;
- ½ dalį Kitų inžinierinių statinių- Kiemo statinių, esančių Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 305 Eur;
- transporto priemonę VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 800 Eur;
Kitus kilnojamuosius daiktus: Daikto vertė eurais Žoliapjovę 50 Komodą (drabužiams) 200 Drabužių spintą antrame aukšte 150 Užuolaidas viso namo 400 Virtuvės rudą dviejų durų aukštą spintą 100 Virtuvės stalą su kėdėmis 150 Kavos aparatą 50 Vitamix kombainą 200 Visus indus, esančius spintelėse virtuvėje 300 Visus svetainės baldus (baldai, kilimas) 1000 Dušo kambaryje sumontuotas spinteles 100 Prieškambaryje sumontuotą drabužių spintą 200 Baltą dviratį 100 Viso - 3000
2.2 Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį 0,1525 ha ploto Žemės sklypo, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., vidutinė rinkos vertė yra 1325 Eur;
- ½ dalį Pastato- Gyvenamojo namo, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 3657 Eur; - bei ten pat esančius-
- ½ dalį Pastato- Viralinės, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai); vidutinė rinkos vertė yra 443 Eur;
- ½ dalį Pastato- Ūkinio pastato, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 317 Eur;
- ½ dalį Pastato- Ūkinio pastato, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 284 Eur;
- ½ dalį Kitų inžinierinių statinių- Kiemo statinių, esančių Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; vidutinė rinkos vertė yra 305 Eur;
- kilnojamąjį namelį, esantį nurodytoje mūsų gyvenamojoje valdoje adresu: Biržų r. sav., Širvėnos sen., Biržų k., Rožių g. 19, kurio rinkos vertė 5000 Eur.
- transporto priemonę MITSUBISHI, PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 1000 Eur;
Kitus kilnojamuosius daiktus: Daikto vertė eurais Traktoriuką Žoliapjovę (John Deere) 1500 Medinius naujus 4 langus 800 Žoliapjoves trimerius- 3 vnt. 1000 Juodą dviratį 100 Raudoną dviratį 100 Padangas automobiliui- 8 vnt. 500 Pramoninius dulkių siurblius- 2vnt. 200 Automobilio padangas ūkiniame pastate- 10vnt. 1000 Garaže esančias naujas lauko duri- 2vnt. 600 Visus garaže esančius įrankius 4000 Karcher vandens spaudimo aparatą/purkštuvą 200 Špižinį pečių ūkiniame pastate 400 Kopėčias- 6vnt. 300 Skalbimo mašiną 100 Rūbų džiovyklę 150 Šaldiklį 200 Elektrinę viryklę 150 Televizorius- 2vnt. 2-ame aukšte 500 Lova viengulę- 2vnt. 50 Veidrodį 50 Šaldytuvą 300 Mikrobangų krosnelę 50 Virtuvinį baldų komplektą 100 Dujinę viryklę 50 Televizorių iš svetainės 300 Televizorių miegamajame 50 Baldus ir kilimą vaiko kambaryje 100 Viso - 12750
2.4. Nustatyti naudojimosi turtu tvarka:
ieškovės asmeniniams naudojimui perduoti Pastato - Gyvenamojo namo, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), patalpas, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pirmo aukšto bei pastogės planuose ir vidaus plotų eksplikacijoje pagal 2020-01-17 kadastrinių duomenų nustatymą yra pažymėtos indeksais - pirmame aukšte: ; ir pastogėje: 1-7/39,28 kv. m. (kambarys) bei balkonu, į kurį patenkama iš pastogės:
Atsiliepimas
atsakovo asmeniniam naudojimui perduoti patalpas, kurios nurodytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pirmo aukšto plane ir vidaus plotų eksplikacijoje yra pažymėtos indeksais- pirmame aukšte: 1-4/21,00 kv.m. (svetainė), 1-5/10,79 kv.m. (kambarys) bei balkonu, į kurį patenkama iš svetainės (1-4);
bendram ieškovės su atsakovu naudojimui palikti visas likusias buto patalpas, kurios nurodytoje byloje pažymėtos indeksais 1-1/8,01 kv.m. (tambūras), 1-2/13,35 kv.m. (holas), 1-6/3,49 kv.m. (dušas-tualetas), 1-3/11,66 (virtuvė) bei terasą, laiptus iš pirmo aukšto į pastogę, be to, žemės sklypą ir likusius pastatus bei inžinierinius statinius (unikalūs daiktų numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).
3. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 7150 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę.
4. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 10640 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.
5. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę „B.“.
6. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Procesiniuose dokumentuose, ieškovė, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Biržų raj. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų nėra. Su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, buitinius reikalus tvarko atskirai, kiekvienas gyvena atskirą savo gyvenimą. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra neištikimas bei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio moralinių, fizinių bei kt. poreikių tenkinimo. Gyveno laimingai ir gražiai ilgą laiką, bet vyro elgesys maždaug nuo sausio mėnesio (kai atsakovas pradėjo dažnai skraidyti į Lietuvą, nebenakvoti namuose) pradėjo smarkiai keistis. Mobiliame telefone, kuriuo pagrinde naudojosi atsakovas, bet kuriuo, esant reikalui, pasinaudodavo ir ieškovė, pamatė atsakovo su kita moterimi (kaip dabar žinau, tai su J. G.) rašytas meilias žinutes, skambučius ir nuotraukas kartu. Paskambinus J. G., ji patvirtino turinti santykių su mano vyru ir sakė, kad ji myli vienas kitą. Pastarąsias aplinkybes, t. y. neištikimybę, pripažino ir pats atsakovas bei pareiškė, kad jam su ta moterimi geriau. Ieškovė stengėsi abiejų santykius grįsti abipusio pasitikėjimo, visiško atvirumo, protingos tolerancijos ir maksimalaus vienas kitam pakantumo principais, tačiau nurodytas atsakovo elgesys, be to, jo ignoravimas ieškovės, kaip sutuoktinio fizinių ir moralinių poreikių, manęs nuvertinimas ir nesiskaitymas, nuomonės ir ieškovės ignoravimas, nepalaikymas moraliai ir pan. nulėmė faktinį mūsų santuokos iširimą. Nesutinka su teiginiu, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės kadangi mums gyvenant kartu jis turėjo ne vieną romaną, apie tai jis yra ir pats yra man prisipažinęs. Savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, nes kartu santuokoje pragyveno 25 metus, atsakovo neištikimybes atleisdavo, galvodama, kad nepasikartos, tačiau po paskutinio jo romano nutarė santuoka nutraukti. Gyvendama su sutuoktiniu santuokoje vedė ūkinius reikalus bendrai, pinigai buvo bendri, sąskaitas, mokesčius, už maistą ir kitą apmokėdavo iš bendrų šeimos pinigų. Pateiktos nuotraukos iš socialinio tinko Facebook su mano atvaizdu yra iš kelionės Turkijoje, kurios metu buvo ekskursijoje. Vyrų kurie matosi nuotraukoje nepažįsta, mano, kad tai žmonės iš ekskursijos.
Nesutinka, kad sutuoktinis nurodo, jog pardavė sugedusį savo automobilį Škoda Yeti. Tą automobilį jis tik fiktyviai perrašė savo draugui, o juo kaip naudojosi taip ir naudojasi.
Paaiškino, kad atsakovas automobilio Audi A6 mūsų sūnui A. B. ne padovanojo, o šį automobilį pardavė.
Kad langai yra R. B. nuosavybė yra netiesa, kadangi remontavo mūsų namus, kurių langai buvo seni, todėl juos reikėjo pakeisti ir tuo tikslu šie langai buvo pirkti pagal mūsų namų išmatavimus. Visi minimi daiktai, kuriuos atsakovas deklaruoja R. B. nuosavybe, tikrovėje jai nepriklauso, kadangi jie yra parvežti iš Norvegijos, todėl apie tai, kad juos galėjo ji pirkti yra melas. Visi minimi daiktai, kuriuos atsakovas deklaruoja sūnaus A. B. nuosavybe, tikrovėj sūnui nepriklauso, nes šie daiktai yra bendra sutuoktinių nuosavybė ir jie taip pat yra parvežti iš Norvegijos. Minimas turtas priklauso tik šalims, trečiųjų asmenų turto mūsų namuose nebuvo. A. G. niekada nelaikė jokio kilnojamo namelio, o šis namelis yra mūsų nuosavybė, kurią sutuoktinis pirko savo medžioklėms.
Su atsakovo nurodoma šalių turimo nekilnojamojo turto verte nesutinka ir mano, kad atsakovo pateiktas šio turto vertinimas, kai apie šio turto vertinimą man net nebuvo pranešta ir nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti jo apžiūros metu, yra neobjektyvus, neteisingas ir nepagrįstas.
Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kad minėtas nekilnojamasis turtas (jo dalis) man yra būtinas natūra, aš prašo šį turtą padalyti natūra, nes artimoje ateityje ketina grįžti gyventi į Lietuvą, kur reikės slaugyti slaugos reikalingą motiną, kuri šiuo metu gyvena netoli nurodyto namo, o jos gyvenamojoje vietoje net nėra viduje patogumų. Medžiotojo namelį, kurio rinkos vertė 5000 Eur, prašo priteisti atsakovui; transporto priemonę MITSUBISHI, PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 1000 Eur, prašo priteisti atsakovui; transporto priemonę VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 800 Eur, prašo priteisti ieškovei; lygiavamzdį šautuvą CZ USA Readhead, kalibras 12x76; 12x76, kategorija C, kurio vertė yra 500 Eur, graižtvinį šautuvą Sauer 202, kalibras 7,62x63, kategorija C, kurio vertė yra 2000 Eur priteisti atsakovui. Kilnojamuosius daiktus nurodytus ieškinio aprašomojoje dalyje už 3000 Eur vertės prašė priteisti ieškovei, o atsakovui – 12750 Eur vertės kilnojamuosius daiktus nurodytus patikslinto ieškinio aprašomojoje dalyje.
Nekilnojamasis turtas mano prašomu būdu būtų padalytas po lygiai. Padalijant kilnojamąjį turtą mano prašomu būdu man tenkanti natūra turto dalis būtų 3800 Eur vertės, o atsakovui tenkanti natūra turto dalis būtų 18750 Eur vertės. Todėl iš atsakovo man priteistina 10640 Eur dydžio kompensacija. Santuokos metu taip pat turėjo įgiję transporto priemonę AUDI, A6, AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 5000 Eur. Tačiau atsakovas savavališkai ir slapta 2019-01-02 perleido šį turtą, todėl atsakovas atitinkama 5000 Eur suma sumažino dalintino turto masę, todėl privalo kompensuoti nurodyto turto vertės ½ dalį. Santuokos metu taip pat turėjo įgiję transporto priemonę SKODA, YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 9000 Eur. Tačiau atsakovas savavališkai, slapta bei fiktyviai surašė 2019-06-08 dienos sutartį, kurioje nurodyta, kad jis perleido šį turtą S. K.,
Todėl atsakovas atitinkama 9000 Eur suma sumažino dalintino turto masę, todėl privalo kompensuoti nurodyto turto vertės ½ dalį. Tikrovėje šis automobilis ieškinio pateikimo metu buvo ir šiuo metu yra techniškai tvarkingas, o sutartis buvo sudaryta fiktyviai, t. y. dėl akių ir jau po to, kai atsakovui tapo žinoma apie mano inicijuojamą skyrybų procesą, o minėta fiktyvia sutartimi atsakovas tik siekė sumažinti dalintino turto masę. Atsakovas šiuo automobiliu vyko daug kartų iš Lietuvos į Norvegiją bei atgal tiek iki ieškinio pateikimo dienos, tiek ir po ieškinio pateikimo.
Santuokos metu taip pat turėjo įgiję transporto priemonę OPEL, ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 300 Eur, tačiau atsakovas savavališkai ir slapta 2019-12-31 perleido šį automobilį, todėl atsakovas atitinkama 300 Eur suma sumažino dalintino turto masę, todėl jis privalo kompensuoti nurodyto turto vertės ½ dalį. Tą aplinkybę, kad nurodyto automobilio perleidimo metu bei po to jis buvo techniškai tvarkingas, nesusidėvėjęs, be to, priešingai nei teigia atsakovas, parduotas ne detalėms (už tariamai 100 Eur), patvirtina ir pridedami viešai prieinami duomenys apie šią transporto priemonę, kad ir iki šiol ji dalyvauja eisme, galioja jos techninė apžiūra ir civilinės atsakomybės draudimas. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo ieškovės naudai taip pat papildomai priteistina atsakovo nurodytais veiksmais sumažinto dalintino turto vertės ½ dydžio kompensacija - 7150 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareikštą priešieškinį ieškovė nurodė, jog ieškovė palaiko savo 2020-11-11 patikslintame ieškinyje nurodytą poziciją, kurią grindžia minėtame procesiniame dokumente nurodytais motyvais, kuriais teismo prašo vadovautis. Pažymėjo, kad atsakovas automobilio Audi A6 sūnui A. B. ne padovanojo, o šį automobilį pardavė.
Šalies argumentai
Atsakovas N. B. su ieškovės pateiktu 2020 m. lapkričio 13 d. patikslintu ieškiniu nesutinka. Galutinai suformulavęs savo reikalavimus atsakovas N. B. 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktame priešieškinyje prašo:
1. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui N. B. asmeninės nuosavybės teise prašome priteisti: turtą, esantį Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33500 Eur:
1.1.1. 0,1525 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini);
1.1.2. Pastatą-gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini);
1.1.3. Pastatą - viralinę, u/n (duomenys neskelbtini);
1.1.4. Pastatą – ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini);
1.1.5. Pastatą - ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini);
1.1.6. Kiemo statinius (6l1ž stoginė, šulinys), u/n (duomenys neskelbtini).
1.1. N. B. vardu registruotą keleivinį automobilį M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur;
1.2. ½ dalį kilnojamojo medžiotojų namelio, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 Eur;
1.3. N. B. vardu registruotą lygiavamzdį šautuvą CZ USA Readhead, kalibras 12x76; 12x76, kategorija C, įsigytas 2015-08-25 d., kurio vertė 300 Eur;
1.4. Kilnojamuosius daiktus, esančius Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini):
Žoliapjovę 50 Eur vertės; Drabužių spintą antrame aukšte 150 Eur vertės; Viso namo užuolaidas 400 Eur vertės; Virtuvės stalą su kėdėmis 150 Eur vertės; Dušo kambaryje sumontuotos spinteles 100 Eur vertės; Prieškambaryje sumontuota drabužių spintą 400 Eur vertės; Raudoną dviratį 100 Eur vertės; Viengulę lovą (2 vnt.) 50 Eur vertės; Šaldytuvą 300 Eur vertės; Virtuvės baldų komplektą Viso turto už 36800 Eur. 100 Eur vertės.
Šalies argumentai
2. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti:
2.1. Norvegijos transporto priemonių registre V. B. vardu įregistruotą keleivinį automobilį Volkswagen, Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2510 Eur;
2.2. Kilnojamuosius daiktus, esančius Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini): Komodą (drabužiams) 200 Eur vertės; Virtuvės rudą dviejų aukštų spintą 100 Eur vertės; Kavos aparatą 150 Eur vertės; Vitamix kombainą 360 Eur vertės; indus, esančius virtuvės spintelėse 300 Eur vertės; Visus svetainės baldus, kilimą 2400 Eur vertės; Baltą dviratį 300 Eur vertės; Juodą dviratį 100 Eur vertės; Padangas automobiliui (18 vnt.) 300 Eur vertės; Pramoninius dulkių siurblius (2 vnt.) 200 Eur vertės; Visus garaže esančius įrankius 800 Eur vertės; Karcher vandens spaudimo aparatą / purkštuvą 200 Eur vertės; Špižinį pečių ūkiniame pastate 400 Eur vertės; Kopėčias (6 vnt.) 300 Eur vertės; Skalbimo mašiną 100 Eur vertės; Rūbų džiovyklę 150 Eur vertės; Šaldiklį 200 Eur vertės; Elektrinę viryklę 150 Eur vertės; Televizorių (2 vnt., 2-ame aukšte) 500 Eur vertės; Veidrodį 50 Eur vertės; Mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės; Dujinę viryklę 50 Eur vertės; Televizorių svetainėje 300 Eur vertės; Televizorių miegamajame 50 Eur vertės; Baldus ir kilimą vaiko kambaryje 100 Eur vertės.
2.3. Pinigines lėšas ieškinio pareiškimo dienai, t. y. 2019-06-11 d., buvusios V. B. vadu banke Luminor bank AS atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 128,78 Eur
Viso turto už: 10 448,78 Eur.
3. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti iš N. B. V. B. naudai 13175,61 Eur piniginę kompensacijai už jai natūra tekusią mažesnę turto dalį.
4. Pripažinti N. B. vardu registruotą graižtvinį šautuvą Sauer 202, kalibras 7,62x63, kategorija C, įsigytą 2012-08-29 d., asmenine N. B. nuosavybe (1000 Eur vertės);
5. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose, atsakovas, jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra reiškiamas, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp sutuoktinių būtų dalijamas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Taip pat nesutinka, kad būtų dalijamas turtas, kurio šiai dienai nėra. Dalijamo turto pobūdis (kilnojamieji daiktai) leidžia turtą tarp sutuoktinių padalinti taip, kad kitam sutuoktiniui mokėtina kompensacija būtų minimali. Turtas, esantis Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 33 500 Eur, atsakovas prašo priteisti jam, nes namas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, savo ateitį atsakovas sieja su gyvenimu Lietuvoje. Ieškovė atliktos rekonstrukcijos darbais ir įteisinimo klausimais visiškai nesirūpino. Nuo 2015 metų atsakovė visiškai atsiribojo nuo bendro šeimos turto išlaikymo – mokesčius už namą Lietuvoje mokėjo tik atsakovas, vienas rūpinosi namo ir jo aplinkos priežiūra, remontu. Tik 2019 m. vasarą ieškovė pirmą kartą apmokėjo sąskaitą už sunaudotą elektros energiją. Pažymėjo aplinkybę, kad namas yra nedalus. Namo padalijimo natūra nepriimtinumą lemia konfliktiški šalių santykiai, kadangi ieškovė nuolat provokuoja konfliktus, po to be pagrindo kviečia policijos pareigūnus. Namo padalijimo natūra negalimumą lemia tai, kad namas yra vieno aukšto, nepritaikytas gyventi dviem šeimoms, name yra bendra šildymo sistema, bendri vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros įvadai; namas turi vieną virtuvę, dušą – tualetą.
N. B. vardu įregistruotas keleivinis automobilis Mitsubishi, Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1000 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šio turto natūra priteisimo atsakovui nėra. V. B. vardu įregistruotas keleivinis automobilis Volkswagen, Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2510 Eur. Ieškovė į santuokinio turto balansą įtraukė kilnojamąjį namelį, esantį šalių gyvenamojoje valdoje Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Namelį ieškovė vertina 5 000 Eur, tačiau jokių įrodymų apie šio turto vertę ir priklausymą nuosavybės teise nepateikė. Namelis bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis priklauso atsakovui ir jo draugui A. G.. Namelį kartu su A. G. pasigamino atsakovas dar 2015 metais. Šis kilnojamasis namelis yra skirtas medžioklei. Ieškovės nurodyta medžiotojų namelio vertė yra neadekvati. Atlikusi vertinimą nustatė, kad medžiotojų namelio vertė yra 400 Eur. Kadangi medžiotojų namelis nuosavybės teise priklauso ne tik sutuoktiniams, tačiau ir A. G., į santuokinio turto balansą įtrauktina ½ nuosavybės teisės į kilnojamąjį namelį dalis, kurios vertė yra 200 Eur. N. B. vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas CZ USA Readhead, kalibras 12x76; 12x76, kategorija C, įsigytas 2015-08-25 d. Ginklo pirkimo – pardavimo dokumentai nėra išlikę, šių dokumentų nepateikė ir Lietuvos Respublikos ginklų fondas. Ginklo kaina šiai dienai yra apie 300 Eur. Dėl kilnojamųjų daiktų kainų sutikimo/nesutikimo bei esančių dalintinų daiktų sąrašą nurodo atsakovas priešieškinio motyvuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje.
Piniginės lėšos ieškinio pareiškimo dienai, t. y. 2019-06-11 d., buvusios V. B. vardu banke Luminor bank AS atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 128,78 Eur. Lėšų likutis ieškinio pareiškimo dienai apskaičiuotas įvertinus banko sąskaitos išraše nurodytą piniginių lėšų likutį, įplaukų į sąskaitą ir išlaidų iš sąskaitos operacijas. Priešieškiniu prašo taikyti turto padalijimo natūra būdą nurodytą priešieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodytoje lentelėje. Bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 47248,78 Eur (10448,78 Eur + 36800 Eur). Vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti ½ santuokoje įgyto turto, t. y. už 23 624,39 Eur (47248,78 Eur / 2). V. B. natūra tenkančio turto vertė yra 10448,78 Eur. Kadangi V. B. natūra tenka mažesnė nei ½ dalies turto vertė, jos naudai priteistina piniginė kompensacija, kuri lygi 13175,61 Eur (23 624,39 Eur – 10 448,78 Eur).
N. B. vardu registruotas graižtvinis šautuvas Sauer 202, kalibras 7,62x63, kategorija C, įsigytas 2012-08-29 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16). Ginklo pirkimo – pardavimo dokumentai nėra išlikę, šių dokumentų nepateikė ir Lietuvos Respublikos ginklų fondas. Šis ginklas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi įgytas už asmenines lėšas, kurios atsakovui buvo padovanotos tais pačiais metais švęsto 40 metų jubiliejaus proga. Atsakovas yra medžiotojas. Ginklas įgytas prieš 8 metus, jo vertė šiai dienai atsakovo žiniomis yra apie 1000 Eur. Pistoletas CZ 83, kalibras 9x17, kategorija B, įgytas 2010-04-06 d. Ginklas yra asmeninė atsakovo nuosavybė (3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi įgytas notariškai patvirtinta 2010-04-06 d. šautuvo dovanojimo sutartimi, kurios 1 punktas nustato, kad ginklas atsakovui dovanojamas asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog atsakovas sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis šalių santuokos iširimo priežastimis ir nesutinka, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas vienas ieškovas. Ieškovė kaltina atsakovą santuokine neištikimybe su kita moterimi - J. G.. Atsakovas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, kadangi jis visuomet savo žmonai buvo lojalus ir ištikimas. Atsakovas, jo teigimu, išties pažįsta J. G., kadangi ji yra buvusi atsakovo klasiokė, tad susitikę pasisveikina, pabendrauja, pasikalba kaip buvę klasės draugai, tačiau atsakovas niekuomet su šia moterimi nepalaikė ir nepalaiko jokių artimų santykių, tad ieškovės atsakovui metami kaltinimai santuokine neištikimybe yra absoliučiai nepagrįsti. Šalių santuokos iširimą iš esmės nulėmė pačios ieškovės elgesys, t. y. 2005 m. pavasarį ieškovė išvyko uždarbiauti į Norvegiją. Atsakovas liko vienas su sūnumi Lietuvoje. Į Lietuvą ieškovė grįžo tik 2005 m. gruodžio mėnesį ir išreiškė norą nutraukti santuoką, pateikė parengtus dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir pareikalavo juos pasirašyti. Atsakovas, norėdamas išsaugoti šeimą, dokumentus pasirašyti atsisakė, tačiau ieškovė savo pozicijos nepakeitė. 2006 m. sausio mėnesį ieškovė vėl išvyko į Norvegiją. Norėdamas išsaugoti santuoką į Norvegiją atvažiavo ir atsakovas. Sūnus liko gyventi su atsakovo tėvais, kurie juo rūpinosi. Atsakovas apsistojo pas ieškovę, kuri gyveno nuomojame name kartu su savo seserimi ir draugėmis. Po mėnesio gyvenimo ieškovė pareikalavo išsikelti, sakydama, kad atsakovas kartu su ja gyventi negalintis ir turi išvažiuoti. Atsakovas ieškoti darbo išvažiavo į kitą miestą (Norvegijoje). Gyvendami Norvegijoje sutuoktiniai metus laiko gyveno atskirai, po to ryšys po truputį atsinaujino – šalys apsigyveno kartu. Kartu šalys gyveno iki 2012 metų. Ieškovė antrą kartą atsakovą paliko tuo metu kai šis buvo grįžęs į Lietuvą, - su sūnumi išsikraustė iš namų (sūnus 2011 metais baigė vidurinę mokyklą ir apsigyveno kartu su tėvais Norvegijoje). Ieškovė kartu išsivežė visus savo daiktus, atsakovas taip pat nerado kartu gyvenančių ieškovės giminaičių, kurie taip pat išsikraustė. Atsakovas be jokio įspėjimo liko gyventi vienas, dideliame nuomojamame name, kurio nuomos negalėjo sau leisti. Šalys atskirai gyveno apie pusė metų, po to šalys susitaikė, pradėjo gyventi kartu. Bendras gyvenimas truko iki 2015 metų. Nuo šių metų atsakovė visiškai atsiribojo nuo bendro šeimos turto išlaikymo – mokesčius už namą Lietuvoje mokėjo tik atsakovas, vienas rūpinosi namo priežiūra, remontu. Nuo 2015 m. ieškovė ne tik kad finansiškai nebeprisidėdavo prie namų išlaikymo, bet ir pradėjo keliauti viena atostogauti į užsienį. Turkijoje pabuvojo net kelis kartus. 2017 m., prieš pat Naujuosius metus, ieškovė pranešė, kad važiuoja Naujųjų metų sutikti kalnuose su draugėmis. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo melas: ieškovė Naujuosius sutiko – Turkijoje, su kitu vyru. Atsakovės nelojalumą šeimai ir bendravimą su kitais vyrai patvirtina ir teismui pateiktas išrašas iš ieškovės facebook paskyros, kurioje dar 2017 m. liepos mėnesį kitas vyras po ieškovės nuotrauka savo simpatijas reiškė įrašu su širdute. Vien tik ieškovės siekis atostogauti atskirai nuo šeimos, ypač per pagrindines metų šventes, akivaizdžiai rodė jos atsainų santykį į sutuoktinį ir patvirtina aplinkybę, kad ji nebuvo lojali šeimai. Nors buvo labai skaudu, tačiau ir po šio įvykio atsakovas toliau liko gyventi kartu, tačiau santykiai su ieškove, kaip sutuoktine taip ir neatsinaujino - buvo kaip brolio ir sesers. Nors buvo aišku, kad santuoka faktiškai yra iširusi, 2018 m. atsakovas pasiūlė ieškovei atnaujinti ūkinio pastato stogą – uždėti naują, tačiau ieškovė nesutiko prisidėti. Nepaisant įdėtų pastangų šalys santuokos išsaugoti nesugebėjo. Ieškovės atsiribojimas nuo šeimos, melas, sugriovė abipusį pasitikėjimą, kuris laikui bėgant nebuvo atkurtas.
Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl šio nekilnojamojo turto rinkos vertės, kadangi ieškovė šį turtą vertina remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes 2002 – 2003 m. (jos apskaičiuota turto vertė – 6448 Eur), o atsakovas vertindamas šį turtą remiasi pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, remiantis kuria šio turto vertė yra 33 500 Eur. Nustatinėti dalijamo bendro turto vertę pagal vidutines rinkos vertes, kurios buvo nustatytos prieš keliolika metų yra absoliučiai nepagrįsta. Be ginčo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, tarp šalių yra iškilęs dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Atsakovo reikalavimas yra racionalesnis jau vien tuo aspektu, kadangi šalių turtas yra padalijimas visiškai ir šalys nelieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvėmis. Be to, pagal tokį atsakovo reikalavimą, sudarant dalijamo turto balansą, ieškovei už atsakovui tenkantį nekilnojamąjį turtą pagal atsakovo pateiktą šio turto vertinimo ataskaitą tektų 16750 Eur kompensacija, kas yra du su puse karto daugiau nei ieškovė vertina visą šį nekilnojamąjį turtą, taigi toks turto padalijimo būdas neabejotinai atitinka abiejų šalių interesus. Be to, ginčo nekilnojamieji daiktai yra akivaizdžiai nedalūs. Gyvenamajame name yra tik vienas įėjimas, vienas tambūras, vienas koridorius, vienas dušas su tualetu, viena virtuvė, viena terasa, vieni laiptai ir t.t. Namas yra vieno aukšto, nepritaikytas gyventi dviem šeimoms, name yra bendra šildymo sistema, bendri vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros įvadai. Iš to seka, jog šio gyvenamojo namo padalijimas į du atskirus būstus yra neįmanomas. Ieškovė šio namo į du būstus dalinti taip pat nesiūlo, o prašo nustatyti tarp šalių naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pagal kurią šalys dauguma gyvenamojo namo patalpų ir visais kitais nekilnojamaisiais daiktais naudotųsi bendrai, t. y. jau iš tokio ieškovės reikalavimo seka, jog šalių turimi nekilnojamojo turto objektai yra nedalūs. Nekilnojamojo turto padalijimo natūra nepriimtinumą lemia konfliktiški šalių santykiai, kadangi ieškovė nuolat provokuoja konfliktus, po to be pagrindo kviečia policijos pareigūnus. Šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio aplinkybės dėl kurių nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas (turto nedalumas, sutuoktinių konfliktiški santykiai ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės), tad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra yra neracionalus ir atmestinas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padalinti tarp sutuoktinių tretiesiems asmenims priklausantį turtą, t. y. vejos traktorių John Deere X304, kurį vertina 1500 Eur; naujus medinius langus (4 vnt.), kuriuos vertina 800 Eur; žoliapjovę – trimerį (1 vnt.), kurį vertina 333,33 EUR, esančius asmenine atsakovo mamos R. B. nuosavybe; žoliapjovę – trimerį (2 vnt.), kurį vertina 666,66 EUR; garaže esančias naujas lauko duris (2 vnt.), kurias vertina 600 Eur, esančius asmenine šalių sūnaus A. B. nuosavybe; kilnojamąjį namelį, esantį šalių gyvenamojoje valdoje Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurį vertina 5 000 Eur ir kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso A. G. ir sutuoktiniams. Reali medžiotojų namelio vertė yra 400 Eur. Atsakovas palaiko savo poziciją, jog teismui nusprendus, kad aukščiau nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovas prašo šį turtą natūra priteisti ieškovei (išskyrus medžioklei skirtą namelį), o jam 1/2 dydžio turto vertės piniginę kompensaciją. Atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos ieškovei už trečiųjų asmenų turtą. Ieškovė kategoriškai laikosi tos pačios pozicijos apie kitų jos nurodytų kilnojamųjų daiktų vertes ir prašo taikyti tokį patį šių daiktų padalijimo sutuoktiniams būdą kaip kad ir pirminiame ieškinyje. Atsakovas palaiko savo priešieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl šių kilnojamųjų daiktų padalijimo tarp šalių, tačiau neprieštarauja, jog ieškovei pagal priešieškinį priteistini ir jos ženkliai brangiau įvertinti daiktai (pvz., padangos, garaže esantys įrankiai) būtų ieškovei priteisti remiantis jos patikslintame ieškinyje nurodytomis vertėmis, jeigu ieškovė išties yra įsitikinusi tokios jų vertės buvimu. Ieškovė patikslintu prašo teismo. Atsakovas nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo 7150 EUR dydžio kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę – automobilių AUDI, A6 AVANT, SKODA YETI bei OPEL ASTRA pardavimą. Automobilį AUDI A6 AVANT 2019 m. sausio mėnesį (dar prieš 6 mėnesius iki ieškinio teismui pareiškimo), sūnus pardavė. Sūnui atiteko visos piniginės lėšos iš automobilio pardavimo. Kadangi automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, pardavimo dokumentai buvo įforminti atsakovo vardu. Atsakovas pardavimo procese nedalyvavo. Šalių sūnus asmeniškai ieškojo pirkėjo, derėjosi, atliko kitus su pardavimu susijusius veiksmus. Atsakovas jokių finansinių pretenzijų sūnui neturi ir reikalavimo grąžinti už automobilio pardavimą gautas pinigines lėšas, ar jų dalį nereiškia. Automobilis OPEL ASTRA buvo parduotas V. K. detalėms, ką patvirtina atsiliepimo į ieškinį priedas. Už parduotą transporto priemonę gauta 100 Eur kaina, kuri ir atspindi realią transporto priemonės vertę, kadangi automobilis buvo susidėvėjęs ir labai senas (1995 m. gamybos). Ieškovė teigia, jog šios transporto priemonės vertė yra 300 Eur, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Transporto priemonė Skoda Yeti 2019-06-08 pirkimo – pardavimo sutartimi dėl didelių defektų ir variklio gedimo buvo parduota už 1200 Eur kas ir atspindi realią transporto priemonės kainą. Tokių automobilių be defektų vertė yra apie 4500 – 5000 Eur, ką patvirtina daugybė internete esančių skelbimų pavyzdžių. Ieškovė automobilio Skoda Yeti perleidimo sutarties CK 3.96 str. 1 d. pagrindu neginčijo, kas reiškia, jog sudarytas sandoris yra galiojantis ir neginčijamas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B., pateiktame atsiliepime ir posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinių namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. sav. Pirkimui visus pinigus 20000 litų sumokėjo atsakovo tėvai. Namą pirko iš ieškovės motinos. Atsakovo tėvai rūpinosi ir namo rekonstrukcijos darbais, samdė darbuotojus, prisidėjo savo darbu. Pistoletas CZ-83kalibras 9x17 priklausė atsakovo tėvui. Po tėvo mirties trečiasis asmuo paveldėjęs ginklą, padovanojo savo sūnui atsakovui N. B.. Nesutinka, jog būtų dalijamas vejos traktorius John Deerex 304, nes šį traktorių savo lėšomis įsigijo už 1500 Eur pjauti vejai dvejoms sodyboms (duomenys neskelbtini) kaime. Traktorių nupirko naudotą sūnus iš Norvegijos. Traktorių laikydavo pas sūnų, nes pas save neturėjo pakankamai vietos laikyti traktorių. Sodyboje nenorėjo laikyti, nes keletą kartų buvo apvogta. Sūnus ir prižiūri šį traktorių bei taip pat naudoja savo sklype. Taip pat nesutinka, jog būtų dalijamas žoliapjovė – trimeris, nes tai yra jos daiktas, už kurį mokėjo 300 Eur ir buvo sūnaus nupirktas naudotas iš Norvegijos. Be to, nesutinka, jog būtų dalijami 12 medinių langų, kurie buvo pirkti už 1000 eurų ir skirti sodybai (duomenys neskelbtini) kaime, kurios statybomis rūpinasi sūnus. Taip pat savo name keitė baldus ir leido savo senais baldais bei buitine technika: virtuvinis komplektas, veidrodis, miegamojo komplektas su 2 spintelėmis, šaldytuvas, televizorius, skalbimo mašina, dujinė viryklė ir dar senas antras virtuvinis komplektas šalių ūkiniame pastate, naudotis sūnui kol jie nusipirks naujus. Prašė aukščiau minėtus daiktus palikti trečiajam asmeniui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. pateiktame atsiliepime ir posėdžio metu paaiškino, kad šalys prašo dalinti pas sutuoktinius esantį medžiotojo namelį, tačiau nurodo, jog ir trečiasis asmuo yra šio namelio bendrasavininkas, nes abu su atsakovu N. B. yra medžiotojai, todėl kartu medžioja, kai atsakovas grįžta iš Norvegijos. 2016 metais nusprendė pastatyti kartu medžiotojų namelį iš savo lėšų. Jokių dokumentų neturi, nes neprivaloma namelio registracija bei namelis yra sukurtas daiktas atsakovo ir trečiojo asmens. Savo darbu statė namelį ir iš savo pinigų pirko medžiagas. Laikė namelį pas atsakovą, nes nebuvo dar nusprendę kur jį pastatyti. Trečiasis asmuo gyvena bute, todėl neturėjo jo kur pas save laikyti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. atsiliepimo nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad pas tėvus, t. y. sutuoktinius yra pasidėjęs iš Norvegijos jo asmeninius daiktus, t. y. žoliapjoves – trimerius 2 vnt., kuriuos pirko už 300 Eur kaip naudotus ir prašo šių daiktų nedalinti. Taip pat nurodė, jog jo daiktai yra pas tėvus 2 vnt. garaže esančias naujos lauko durys, kurias jis pirko iš savo lėšų iš Norvegijos. Taip pat nurodė, jog iš tėvų pirko automobilį Audi A6, AVANT, valst Nr. (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 5 metus už 9000 Eur ir šiuos pinigus už sutartyje tėvams dalimis po 1000 Eur ar 2000 Eur atsiskaitė grynaisiais pinigais, nes pats tuo metu dirbo Norvegijoje. Automobilio neperregistravo, nes tėvo vardu reikėjo mokėti mažesnę draudimo įmoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Biržų rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai. Šalių reikalavimai galutinai suformuluoti teismui 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ir 2020 m. lapkričio 11 d. teismui pateiktame priešieškinyje.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.
Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė teigia, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas yra ieškovei neištikimas, ignoravo ieškovės kaip sutuoktinės fizinius ir moralinius poreikius, nuvertino ir nesiskaitė su ieškove, ieškovės nuomonės ignoravimas, nepalaikymas. Ieškovė stengėsi abiejų santykius grįsti abipusio pasitikėjimo, visiško atvirumo, protingos tolerancijos ir maksimalaus vienas kitam pakantumo principais, visą laiką mylėjo, siekė išsaugoti šeimą ir stengėsi elgtis maksimaliai tolerantiškai ir pakančiai sutuoktinio atžvilgiu, tačiau jis elgėsi priešingai.
Atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarpusavio lojalumo trūkumo. Atsakovo teigimu santykiai iš dalies nutrūko dėl pačios ieškovės elgesio. Ieškovės 2005 m. išvykimo uždarbiauti į Norvegiją. Atsakovas tuo metu augino sūnų vienas. Atvykus į Norvegiją atsakovui sutuoktiniai ne kartą buvo išsiskyrę, šalys apie metus laiko gyveno atskirai, nes ieškovė pareikalavo išsikraustyti iš jos nuomojamo namo atsakovui Norvegijoje, po to ryšys po truputį atsinaujino – šalys apsigyveno kartu. 2012 metais šalys vėl buvo apie pusę metų išsiskyrę ir vėliau susitaikius pradėjo vėl gyventi kartu. Nuo 2015 metų ieškovė visiškai atsiribojo nuo bendro šeimos turto išlaikymo, neprisidėjo finansiškai, nemokėjo mokesčių ir t. t., pradėjo viena vykti į užsienį poilsiauti.
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis 3K-3-24/2010).
Bylos faktinės aplinkybės, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuokiniai santykiai buvo keletą kartų nutrūkę ir iki ieškinio pateikimo teisme dienos, tačiau galutinai faktiškai nutrūko 2019 m. birželio mėn. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsnis).
Teismui nėra pateikta duomenų, kad iki faktinio šeimos iširimo (2019 m. birželio mėn.), ir nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas. Aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės byloje neįrodytos (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teiginiai apie atsakovo neištikimybę nurodyti procesiniuose dokumentuose nepagrindžia neištikimybės fakto. Atsakovas taip pat šį faktą neigė. Nors ieškovė atsakovo neištikimybės faktą įrodinėjo liudytojų A. V., S. Č., I. M., kurios yra ieškovės seserys, t. y. artimos šeimos narės parodymais, tačiau nurodytos liudytojų aplinkybės tai, kad ieškovė liudytojoms rodė kažkokios moters, kurios jos nepažįsta, nuotrauką iš savo telefono, nepatvirtina fakto, jog atsakovas buvo neištikimas. Liudytojos parodė, jog žino iš sesers kalbų apie atsakovo neištikimybę. Ši aplinkybė taip pat neįrodo neištikimybės fakto.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai). Taip pat pažymėtina ir tai, jog šalys neginčijo aplinkybių, jog jau iki faktinės šeimos iširimo sutuoktiniai jau keletą kartų buvo nutraukę savo santykius pusės metų ir vienerių metu laikotarpiais ir gyveno atskirus gyvenimus, kas sudaro pagrindą teigti, jog jau iki faktinio šeimos iširimo sutuoktiniai vienas kitam nebuvo lojalūs, maksimaliai pakantūs vienas kitam. Be to, ir liudytojos A. V., S. Č., I. M. posėdžio metu patvirtino, kad šioje santuokoje abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nes niekada tarp jų nebuvo gerų santykių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, šalių (duomenys neskelbtini) Biržų rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys neturi nepilnamečių vaikų, todėl vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi ieškovei paliktina santuokinė pavardė ? „B.“, o atsakovui paliktina jo turėta pavardė – „B.“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Šalys išlaikymo iš kito sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl šalių procesinės pareigos teikti įrodymus ir dalintino turto vertės
Nagrinėjamu atveju šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis remdamosis rungimosi ir dispozityvumo principais, yra iškilęs ginčas dėl turto padalijimo būdo ir vertės (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).
Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
Teismas bylos nagrinėjimo metu nurodė šalių pareigą įrodinėti santuokos metu įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto vertę bei pareigą pateikti įrodymus, be to šalis byloje nuo bylos iškėlimo teisme atstovauja advokatai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis), nagrinėjamu atveju teismas nustato dalijamo turto sudėtį, vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.
Dėl santuokoje įgyto turto apimties, sudėties (turto balanso) ir padalijimo
Dėl graižtvinio šautuvo Sauer 202
Lietuvos Respublikos ginklų fondo 2019-09-17 pažymoje nurodyta, jog atsakovas N. B. yra graižtvinio šautuvo Sauer 202 savininkas, kurį įsigijo parduotuvėje 2012-08-29. Dėl šio ginklo pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe byloje tarp sutuoktinių kilo ginčas. Atsakovas prašo priešieškiniu pripažinti, jog minėtas ginklas atsakovui priklauso asmenine nuosavybe, kadangi atsakovas šį ginklą įsigijo už asmenines lėšas, kurios atsakovui buvo padovanotos tais pačiais metais švęsto 40 metų jubiliejaus proga. Be to, atsakovas yra medžiotojas, todėl pats turto pobūdis savaime įrodo, jog už asmenines lėšas asmeninėn atsakovo nuosavybėn atsakovas įsigijo minėtą ginklą. Ieškovė prašo ieškinyje nurodytą ginklą įtraukti į dalintino turto masę kaip daiktą įgytą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atsakovas faktą, jog ginčo ginklas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe įrodinėja liudytojų N. B., V. Š. bei A. Š. parodymais, kurie nėra šalių giminės, ir kurie nurodė, jog kai buvo atsakovo 40 metų jubiliejus atsakovo artimieji ir pats atsakovas buvo išreiškęs poziciją, jog atsakovas gimtadienio proga nori nusipirkti ginklą, nes yra medžiotojas, todėl visiems svečiams buvo pasakyta dovanoti atsakovui dovaną pinigais už kuriuos atsakovas įsigis ginklą. Kadangi jubiliejuje dalyvavo daug svečių, todėl visi svečiai vietoj dovanos nešė ir dovanojo pinigines lėšas. Liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir trečiasis asmuo R. B. posėdžio metu paaiškindama, jog atsakovas jubiliejaus proga buvo išreiškęs norą už svečių padovanotas dovanas (pinigines lėšas) įsigyti šautuvą. Kitų objektyvių įrodymų byloje nėra ir šalys jų neteikė. Ieškovė prieštaravimų dėl atsakovo paaiškinimo, liudytojų parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų nereiškė ir priešingų įrodymų neteikė, tik paaiškino, jog jai tokios aplinkybės nežinomos.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgįjimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, trečiojo asmens paaiškinimus) labiau tikėtina, jog atsakovas ginčo ginklą įsigijo už jam padovanotas lėšas 40 metų jubiliejaus proga ir šią valią buvo išreiškęs asmeniškai ar per kitus savo artimuosius ir visi svečiai šią aplinkybę žinojo, nes atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų bei trečiojo asmens aplinkybės bei tai, jog ginklas buvo įsigytas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nurodė liudytojai bei trečiasis asmuo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra medžiotojas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada ir pripažintina, jog ginklas, t. y. šautuvas Sauer 202 pirktas santuokoje, tačiau už atsakovui padovanotas kitų asmenų lėšas, todėl pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnis, 3.118 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl kilnojamųjų daiktų priklausomumo
Be kitų kilnojamųjų daiktų ieškovė prašo įtraukti į dalintino turto sąrašą kaip daiktus įgytus sutuoktinių santuokos metu. Ieškovė prašo padalinti daiktus: traktoriuką žoliapjovę John Deer 1500 Eur vertės, 4 vnt. naujus medinius langus 800 Eur vertės, 3 vnt. žoliapjoves – trimerius, 1000 Eur vertės, 2 vnt. garaže esančias naujas lauko duris 600 Eur vertės bei kilnojamąjį namelį (medžiotojų namelį) 5000 Eur vertės. Atsakovas prašė neįtraukti į dalintino turto masę minėto turto, nes šie daiktai priklauso ne sutuoktiniams, o byloje įtrauktiems tretiesiems asmenims, nes jų šalys neįgijo, o tai yra trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausantys daiktai. Trečiasis asmuo R. B. posėdžio metu paaiškino, jog jai sūnus atsakovas N. B. iš Norvegijos nupirko naudotą traktoriuką žoliapjovę (John Deere). Pinigus ji davė sūnui, jog nupirktų šį traktoriuką. Įsigijimo dokumentų neturi, nes traktoriukas pirktas naudotas pagal skelbimą. Traktoriukas skirtas trečiojo asmens turimoje sodyboje žolei pjauti, nes ten dideli plotai. Minėtą daiktą laikė pas atsakovą namuose, nes namuose kur pati gyvena dėl mažai turimos vietos neturi kur laikyti, o sodyboje bijo palikti, nes keletą kartų ji buvo apvogta. Faktą, jog minėtas traktoriukas priklauso trečiajam asmeniui atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo liudytojų V. Š. ir A. Š. parodymais, kurie posėdžio metu patvirtino, jog minėtas traktoriukas priklauso trečiajam asmeniui ir su juo trečiasis asmuo bei atsakovas pjauna žolę sodyboje, esančioje liudytojų kaiminystėje. 1 vnt. žoliapjovę trimerį taip pat pirko naudotą atsakovas iš Norvegijos, o pinigus ___ Eur davė trečiasis asmuo R. B., jog jai atsakovas nupirktų. Įsigijimo dokumentų neturi, nes trimeris pirktas naudotas pagal skelbimą. Taip pat trečiasis asmuo paaiškino, jog jai priklauso esantys 4 vnt. mediniai langai, kuriuos trečiasis asmuo pirko paduodama pinigus atsakovui. Langai skirti sodybai, nes atsakovas padeda restauruoti trečiajam asmeniui esančią sodybą. Atsižvelgiant į tai, jog posėdžio metu ieškovė prieštaravimų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nereiškė priešingų įrodymų neteikė, darytina išvada, jog kilnojamieji daiktai: traktoriukas žoliapjovė (John Deere), 1 vnt. žoliapjovė – trimeris, 4 vnt. naujų medinių langų, labiau tikėtina, jog priklauso trečiajam asmeniui, todėl minėti kilnojamieji daiktai neįtrauktini į dalintinų daiktų sąrašą ir nedalintini tarp sutuoktinių.
Trečiasis asmuo A. B., kuris yra sutuoktinių vienintelis sūnus posėdžio metu paaiškino, jog kilnojamieji daiktai kuriuos prašo padalinti ieškovė, t. y. 2 vnt. žoliapjovės trimeriai bei 2 vnt. garaže esančios naujos lauko durys ir kurie yra pas tėvus namuose priklauso jam, nes iš savo pinigų nusipirko naudotus 2 vnt. trimerius iš Norvegijos skelbimų portalų už maždaug 300 Eur. Taip pat 2 durys pirktos jo ir priklauso ne sutuoktiniams. Įsigijimo dokumentų neturi, nes trimeriai pirkti naudoti ir pagal skelbimą, o durys atvežtos iš Norvegijos. Atsakovas dėl šių daiktų jokių pretenzijų neturi ir neprieštarauja, jog daiktai priklauso sūnui. Atsižvelgiant į tai, jog posėdžio metu ieškovė prieštaravimų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nereiškė priešingų įrodymų neteikė, darytina išvada, jog kilnojamieji daiktai: 2 vnt. žoliapjovės – trimeriai, 2 vnt. garaže esančių naujų durų, labiau tikėtina, jog priklauso trečiajam asmeniui A. B., todėl minėti kilnojamieji daiktai neįtrauktini į dalintinų daiktų sąrašą ir nedalintini tarp sutuoktinių.
Trečiasis asmuo A. G. posėdžio metu paaiškino, jog kilnojamojo daikto (medžiotojų namelio) kurį prašo padalinti ieškovė, ½ dalis priklauso trečiajam asmeniui, kadangi jie su atsakovu yra medžiotojai, todėl jie patys bendrai pasistatė iš pirktų medžiagų šį namelį. Reikalingų medžiagų sąrašą bei atliktus darbus posėdžio metu detaliai apibūdino. Laikė namelį pas atsakovą namuose, nes neturėjo kur jo laikyti. Nurodė, jog namelio registruoti registre nereikia. Ieškovė priešingų įrodymų ar aplinkybių posėdžio metu neteikė. Atsakovas taip pat pripažino, jog namelį sukūrė savo ir trečiojo asmens darbu ir lėšomis. Neprieštaravo, jog pusė namelio priklauso sutuoktiniams, o ne visas. Kadangi kitokių objektyvių įrodymų byloje nėra, todėl labiau tikėtina, jog sutuoktiniams priklauso ½ dalis namelio, o ne visas, todėl laikytina ir pripažintina, jog ½ dalis medžiotojų namelio priklauso trečiajam asmeniui A. G., o kita dalis sutuoktiniams, kuri laikytina įgyta santuokos metu ir sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir tik ½ dalis įtrauktina į sutuoktinių dalintino turto masę.
Dėl namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kiemo statinių vertės
CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).
Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. B. ir N. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1525 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1325 Eur, Gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 3657 Eur, viralinė, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 443 Eur, ūkinis pastatas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 317 Eur, ūkinis pastatas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 284 Eur, kiemo statiniai, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 305 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav. Žemės sklypas su priklausiniais įgytas 2002 m. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė nurodė, kad 0,1525 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, dviejų ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav. vertė yra 6331 Eur, o atsakovas galutinai suformulavęs savo reikalavimus, teigė, kad minėtų statinių rinkos vertė yra 33500 Eur. Ieškovė vertę grindžia Nekilnojamojo turto registro 2019-05-20 išraše nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės nurodyta nekilnojamojo turto verte, savo vertę grindžia 2020 m. kovo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje turto rinkos vertė nurodoma 33500 eurų.
Teismo nuomone turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė yra reali rinkoje esanti turto vertė nei nurodyta VĮ “Registrų centras” nurodyta vidutinė rinkos vertė, nes turto ataskaitoje nurodyta vertė yra individualizuota, o VĮ “Registrų centras” nurodyta vertė labiau masinio vertinimo pobūdžio. Be to šio vertinimo atlikimo laikas yra artimesnis teismo sprendimo priėmimo datai. Esant šioms aplinkybėms teismas remiasi turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis, o ne VĮ “Registrų centras” išraše nurodyta verte bei pripažįsta, kad šio turto vertė yra 33500 Eur.
Dėl namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir rekonstruoto pastato (pirties) padalijimo
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 23 punktas).
Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą padalinti po ½ dalį bei nustatyti naudojimosi tvarką juo. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą priteisti jam bei sutinka sumokėti pusę kompensacijos už jam atitenkantį namą pagal atsakovo nurodytą bei teismo nustatytą vertę. Ieškovė grindžia tokį padalijimo būdą tuom, jog planuoja kažkada grįžti gyventi į Lietuvą ir prižiūrėti savo sunkiai sergančią mamą, kuri dabar gyvena būste kuriame nėra jokių patogumų, kanalizacijos, tualeto, vandens. Atsakovas savo padalijimo būdą grindžia tuom, jog tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, gyvenamajam namui keitė stogą, atliko kapitalinius darbus, moka mokesčius ir prižiūri šį nekilnojamąjį turtą. Taip pat atsakovo tėvai nuo pat turto įsigijimo prisidėjo savo darbu bei finansiškai remontuodami namą. Be to, atsakovas nemato galimybės gyventi kartu su ieškove kaip bendrasavininkiai, nes būtų neišvengiami konfliktai. Tai grindžia pridėtomis pažymomis iš policijos įstaigos kuriose nurodyta, jog keletą kartų į sutuoktinių namus ieškovės iniciatyva buvo kviesti policijos pareigūnai dėl šalių konfliktų. Taip pat ieškovės nurodyta turto naudojimosi tvarka dar labiau keltų tarp sutuoktinių ginčus, nes naudojimosi tvarką prašo ieškovė nustatyti tik gyvenamajame name po atskiras tam tikras patalpas, tačiau kituose statiniuose prašo palikti naudotis bendrai, kas įtakotų konfliktų atsiradimą. Pažymi, jog atsakovo priešieškinyje siūloma ieškovei kompensacija už ½ dalį yra beveik tris kartus didesnė nei ieškovė grindžia ieškinyje nurodytą dalintino nekilnojamojo turto vertę.
Nors šalių turimas turtas yra dalus ir jį galima padalinti natūra, tačiau atsižvelgiama į byloje nustatytas šalių paaiškinimais nurodytas aplinkybes, tai kad gyvenamajame name su priklausiniais šiuo metu gyvena atsakovas, ieškovė gyvena ir dirba Norvegijoje, kur turi pastovų legalų darbą ir gyvenamąją vietą, į Lietuvą grįžta 4-5 kartus per metus, o atsakovas į Norvegiją važiuoja dirbti tam tikrais laiko tarpais, atsakovas minėtą namą prižiūri, jį tvarko, gerina ir remontuoja bei į jį investuoja, iš trečiojo asmens R. B. nurodytų aplinkybių taip pat matyti, jog ji su savo buvusiu sutuoktiniu prisidėjo prie namo remontų ir statybų tiek darbais tiek finansiškai, bei iš dalies pateikė, tai į bylą patvirtinančius rašytinius įrodymus, į tai jog šioje byloje bendrai valdyti ir naudoti objektus sutuoktiniai negalės, dėl jų įtemptų santykių ir pačių sutuoktinių interesų apsaugos. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodė, jog ji ketina grįžti į Lietuvą gyventi ir prižiūrėti mamą, nes mama gyvena be kanalizacijos, vandens ar tualeto, tačiau šiuos ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų, t. y. jos seserų A. V., S. Č. bei I. M. parodymai, nes liudytojos vieningai nurodė, jog mamą slaugo S. Č. ir mamos gyvenamajame būste yra įrengtos visos komunikacijos, patogumai (vanduo, kanalizacija ir kt.). Nors ir buvo kalbėjusios apie galimybę ieškovei grįžti į Lietuvą ir prižiūrėti mamą, tačiau konkrečių planų į ateitį nenumatė ir tarp seserų nesitarė. Atsižvelgiant iš dalies ir į pačių sutuoktinių pageidavimus bei į tai, jog atsakovas sutinka ieškovei sumokėti ženkliai didesnę kompensaciją nei ieškovė vertina visą gyvenamąjį namą su priklausiniais procesiniuose dokumentuose, teismas mano, kad teisinga ir protinga būtų atsakovui priteisti žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais (33500 Eur), o ieškovei iš atsakovo priteistina 16750 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Toks turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų šalių interesus.
Dėl kilnojamųjų daiktų sudėties, transporto priemonių, jų vertės ir padalijimo
Šalių reikalavimai dėl dalintino kilnojamojo turto apimties, padalijimo būdo ir vertės iš dalies nesutampa. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.
Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokoje įgyto ir dalintino turto šalių pozicijos, kurią iš esmės šalys grindė tik savo paaiškinimais, prieštaringos ir teismui nėra pateikta leistinų patikimų įrodymų apie viso procesiniuose dokumentuose nurodyto kilnojamo turto realų egzistavimą, teismas į dalijamo bendro sutuoktinių turto balansą įtraukia tik tas šalių nurodytas kilnojamojo turto pozicijas, kurios yra nurodytos abiejų šalių procesiniuose dokumentuose. Tai yra: žoliapjovė, komoda (drabužiams), drabužių spinta antrame aukšte, viso namo užuolaidos, virtuvės ruda dviejų aukštų spinta, virtuvės stalas su kėdėmis, kavos aparatas, Vitamix kombainas, indai, esantys virtuvės spintelėse, visi svetainės baldai, kilimas, dušo kambaryje sumontuotos spintelės –, prieškambaryje sumontuota drabužių spinta, baltas dviratis, Juodas dviratis, Raudonas dviratis, padangos automobiliui (8 vnt.) ir automobilio padangos ūkiniame pastate (10 vnt.), pramoniniai dulkių siurbliai (2 vnt.), visi garaže esantys įrankiai, Karcher vandens spaudimo aparatas / purkštuvas, špižinis pečius ūkiniame pastate, kopėčios (6 vnt.), skalbimo mašina, rūbų džiovyklė, šaldiklis, elektrinė viryklė, televizorius (2 vnt., 2-ame aukšte), viengulė lova (2 vnt.), veidrodis, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, virtuvės baldų komplektas, dujinė viryklė, televizorius svetainėje, televizorius miegamajame, baldai ir kilimas vaiko kambaryje.
Dėl dalies kilnojamojo turto vertės ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas remiasi šalių nurodyta verte ir konstatuoja, kad žoliapjovė 50 Eur vertės, komoda (drabužiams) – 200 Eur vertės, drabužių spinta antrame aukšte – 150 Eur vertės, viso namo užuolaidos – 400 Eur vertės, virtuvės ruda dviejų aukštų spinta – 100 Eur vertės, virtuvės stalas su kėdėmis – 150 Eur vertės, indai, esantys virtuvės spintelėse – 300 Eur vertės, dušo kambaryje sumontuotos spintelės – 100 Eur vertės, juodas dviratis 100 Eur vertės, raudonas dviratis 100 Eur vertės, pramoniniai dulkių siurbliai (2 vnt.) – 200 Eur vertės, Karcher vandens spaudimo aparatas / purkštuvas – 200 Eur vertės, špižinis pečius ūkiniame pastate – 400 Eur vertės, kopėčios (6 vnt.) – 300 Eur vertės, skalbimo mašina – 100 Eur vertės, rūbų džiovyklė – 150 Eur vertės, šaldiklis – 200 Eur vertės, elektrinė viryklė – 150 Eur vertės, televizorius (2 vnt., 2-ame aukšte) – 500 Eur vertės, viengulė lova (2 vnt.) – 50 Eur vertės, veidrodis – 50 Eur vertės, šaldytuvas – 300 Eur vertės, mikrobangų krosnelė – 50 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas – 100 Eur vertės, dujinė viryklė – 50 Eur vertės, televizorius svetainėje – 300 Eur vertės, televizorius miegamajame – 50 Eur vertės, baldai ir kilimas vaiko kambaryje – 100 Eur vertės.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys pateikė dalintino kilnojamojo turto (kavos aparatas 50-150, Vitamix kombainas 200-360, visi svetainės baldai, kilimas 1000-2400, prieškambaryje sumontuota drabužių spinta 200-400, baltas dviratis 100-300, padangos automobiliui (8 vnt.) ir automobilio padangos ūkiniame pastate (10 vnt.) 1500-300, visi garaže esantys įrankiai 4000-800) skirtingas rinkos vertes, sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatuotina, kad kavos aparato vertė - 100 Eur, Vitamix kombaino - 280 Eur, visų svetainės baldų, kilimo – 1700 Eur, prieškambaryje sumontuotos drabužių spintos – 300 Eur, balto dviračio – 200 Eur (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsni, CK 3.119 straipsnis).
Dėl dalintino kilnojamojo turto (8 vnt. padangų automobiliui ir 10 vnt. automobilio padangų ūkiniame pastate) šalys nurodo skirtingas vertes, ieškovė nurodė 1500 Eur vertę, o atsakovas - 300 Eur. Ieškovė nei ieškinyje, nei posėdžio metu nenurodė, kokių išmatavimų tos padangos, naudotos ar naujos. Atsakovas nurodė, jog tai padangos yra naudotos, atvežtos iš Norvegijos, paimtos iš savartyno, todėl mano, jog jų vertė yra tik 300 Eur. Teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus bei tai, jog kitokių objektyvių įrodymų šalys neteikė, konstatuoja, jog labiau tikėtina atsakovo pozicija, nes priešingų duomenų ieškovė neteikė, jog minėtos padangos yra naudotos ir atsižvelgęs į protingumo bei teisingumo kriterijus bei viešoje erdvėje skelbiamas naudotų padangų kainas, daro išvadą, jog visų padangų vertė yra 540 Eur (18 vnt. x 30 Eur) (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsni, CK 3.119 straipsnis).
Taip pat tarp šalių kilęs ginčas dėl nurodytų kilnojamųjų daiktų (visų garaže esančių įrankių). Ieškovė nurodė, jog įrankių garaže yra už 4000 Eur vertės, o atsakovas – 800 Eur. Nei viena iš šalių neteikė į bylą duomenų kokie tai įrankiai, nenurodė jų atskirai, jų kainų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas negalėjo išvardinti kokie, tai įrankiai, neįrodinėjo kitomis CPK numatytomis priemonėmis (pvz. fotonuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktais ir pan.), todėl šiuo atveju pareiga įrodyti šių įrankių buvimą bei jų vertes kilo ieškovei, tačiau jokių objektyvių duomenų ieškovė neteikė, teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neprieštarauja, jog įrankių garaže gali būti ne daugiau kaip už 800 Eur vertės, todėl teismas konstatuoja, jog įrankių garaže yra už 800 Eur vertės dėl kurios šalys iš dalies sutinka.
Į dalintiną turtą trauktina N. B. vardu registruota transporto priemonė M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šio automobilio rinkos vertė 1000 Eur. Atsakovas su šia verte sutiko. Kadangi dėl šio automobilio vertės tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas vadovaujasi šalių nurodyta ir pateikta automobilio 1000 Eur rinkos verte (CPK 185 straipsnis).
Į dalintiną turtą trauktina V. B. vardu Norvegijoje registruota transporto priemonė VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šio automobilio rinkos vertė 800 Eur. Atsakovas su šia verte nesutiko. Pateikdamas į bylą VŠĮ „Emprekis“ išrašą automobilio vertę grindžia 2510 Eur. Ieškovė jokių įrodymų dėl automobilio vertės neteikė. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą VŠĮ „Emprekis“ išrašą teismas konstatuoja ir pripažįsta, jog transporto priemonės VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatytina išraše nurodyta 2075 Eur be PVM, nes privačiam asmeniui parduodant naudotą transporto priemonę ji PVM mokesčiu nėra apmokestinama.
Kaip buvo minėta anksčiau sprendime taip pat į dalintiną turtą įtrauktina ½ dalis kilnojamojo namelio (medžiotojo namelio), kuri įgyta santuokos metu ir priklauso sutuoktiniams jungtinės bendrosios nuosavybės teise. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog viso medžiotojų namelio vertė 5000 Eur. Ieškovė jokių įrodymų dėl vertės byloje neteikė. Trečiasis asmuo A. G. posėdžio metu paaiškino, jog medžiagoms namelio sukūrimui išleido apie 400 Eur kartu su atsakovu. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog namelio vertė yra 400 Eur. Vertę grindė į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 6 d. Konsultacine pažymą apie galimą turto vertę rinkoje, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina (galima) turto kaina galėtų siekti apie 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismui priešingų objektyvių įrodymų nepateikta, o konsultacijoje nurodyta kaina iš dalies atitinka ir trečiojo asmens nurodytą išlaidų kainą už namelio pagaminimą, todėl, teismas konstatuoja, jog medžiotojų namelio vertė yra 400 Eur, o atitinkamai ½ dalis – 200 Eur ((CPK 185 straipsnis).
N. B. taip pat priklauso lygiavamzdis šautuvas CZ USA Readhead, įsigytas 2015-08-25. Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nurodė, jog šio ginklo vertė 500 Eur. Teikė į bylą rašytinius įrodymus iš www.vilniausginklai.lt portalo, kurioje nurodyta naujo ginklo kaina 750 Eur. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su vertė ir mano, jog ginklo vertė 300 Eur. Esant šalių nurodytoms ginklo skirtingoms rinkos vertėms, sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatuotina, kad lygiavamzdžio šautuvo CZ USA Readhead vidutinė rinkos vertė – 400 Eur (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsni, CK 3.119 straipsnis).
Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.
Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus bei išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose darytina išvada, kad šalys sutaria dėl to, kad ieškovei atitektų šis kilnojamasis turtas: transporto priemonė VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2075 Eur vertės, komoda (drabužiams) 200 Eur vertės, virtuvės ruda dviejų durų aukšta spinta 100 Eur vertės, kavos aparatas 100 Eur vertės, Vitamix kombainas 280 Eur vertės, visi indai, esantys spintelėse virtuvėje 300 Eur vertės, visus svetainės baldai (baldai, kilimas) 1700 Eur vertės, baltas dviratis 200 Eur vertės. Todėl šis turtas priteistinas ieškovei, viso už 4955 eurų.
Šalys taip pat sutaria, kad atsakovui atitektų šis kilnojamasis turtas: ½ dalis kilnojamojo namelio (medžiotojų namelio) 200 Eur vertės, transporto priemonė M. P., valst Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, lygiavamzdžio šautuvo CZ USA Readhead, kalibras 12x76, 400 Eur vertės, raudonas dviratis 100 Eur vertės, Karcher vandens spaudimo aparatas/purkštuvas 200 Eur vertės, 2 vnt. lovos viengulės 50 Eur vertės, šaldytuvas 300 Eur vertės, virtuvinis baldų komplektas 100 Eur vertės. Todėl šis turtas priteistinas atsakovui, viso už 2350 eurų.
Dėl kitų kilnojamųjų daiktų pasidalinimo būdo šalys nesutaria ir laikosi savo padalijimo būdų nurodytų procesiniuose dokumentuose. Kadangi tarp likusių kilnojamųjų daiktų tarp šalių yra ginčas, todėl teismas likusius daiktus padalija tarp šalių sekančiai, atsižvelgiant į tai jog, kaip šalys minėtus daiktus valdo ir įvertinus tai, jog atsakovui priteistas gyvenamasis namas, todėl tikslingiau namuose esančius baldus bei garaže esančius daiktus priteisti atsakovui, o likusius daiktus ieškovei. Ieškovei priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: juodą dviratį 100 Eur vertės, televizorių iš svetainės 300 Eur vertės, televizorių miegamajame 50 Eur vertės, elektrinę viryklę 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės. Todėl šis turtas priteistinas ieškovei, viso už 440 eurų.
Atsakovui priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: žoliapjovę 50 Eur vertės, drabužių spintą antrame aukšte 150 Eur vertės, užuolaidas visas namo 400 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 150 Eur vertės, dušo kambaryje sumontuotas spinteles 100 Eur vertės, prieškambaryje sumontuotą drabužių spintą 300 Eur vertės, automobilio padangas automobiliui 8 vnt. ir automobilio padangos ūkiniame pastate 10 vnt. 540 Eur vertės, 2 vnt. pramoninius dulkių siurblius 200 Eur vertės, visus garaže esančius įrankius 800 Eur vertės, špyžinį pečių ūkiniame pastate 400 Eur vertės, kopėčios 6 vnt. 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, rūbų džiovyklę 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės, televizorius 2 vnt. 2-ame aukšte 500 Eur vertės, veidrodį 50 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, dujinę viryklę 50 Eur vertės, baldus ir kilimą vaiko kambaryje 100 Eur vertės. Viso atsakovui turto už 4590 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina 772,50 Eur kompensacija už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovės V. B. vardu banke Luminor bank AS atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškimo dienai, t. y. 2019-06-11 buvo 128,78 Eur piniginės lėšos.
Ieškovė aplinkybių, kad nurodytos lėšos buvo ieškovės nurodytoje sąskaitoje, todėl 128,78 Eur piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintinos šalims lygiomis dalimis, tai yra po ½, kas sudaro 64,39 Eur (CK 3.88 straipsnis). Kadangi lėšos buvo ieškovės asmeninėj banko sąskaitoj, iš ieškovės atsakovui priteistina 64,39 Eur dydžio kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
Dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę
Ieškovė prašė papildomai iš atsakovo priteisti 7150 Eur kompensaciją už atsakovo veiksmais sumažinto dalintino turto vertę. Ieškovė nurodė, jog santuokoje turėjo įgįję transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5000 Eur, Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 9000 Eur bei Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300 Eur. Atsakovas 2019 m. sausio 2 d. savavališkai ir slaptai perleido automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 8 d. - Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gruodžio 31 d. - Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl privalo kompensuoti ½ dalį nurodyto turto vertės. Ieškovė pajamų už parduotus automobilius negavo, transporto priemonių kaina, nurodyta sutartyse, neatitinka tikrosios.
Tarp šalių ginčo, jog minėti automobiliai įgyti santuokos metu ir buvo parduoti neginčijo. Šios aplinkybės taip pat patvirtintos ir byloje esančiomis rašytinėmis transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartimis. Atsakovas tik ginčijo ieškovės automobilių Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas rinkos vertes, nes automobilį Škoda Yeti pardavė už 1200 Eur, kadangi buvo su variklio defektu ir tai nurodė sutartyje, o Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 100 Eur detalėmis. Dėl automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog minėtą automobilį sutuoktiniai pardavė savo sūnui, t. y. trečiajam asmeniui A. B. už 9000 Eur ir pinigus sūnus sumokėjo abiems sutuoktiniams. Pardavę sūnui automobilio neperregistravo sūnaus vardu, o vėliau, t. y. sūnus 2019 m. sausio 2 d. pardavė kitam asmeniui. Sutartyje nurodytas atsakovas kaip savininkas tik buvo formaliai, nes jau automobilis priklausė sūnui A. B.. Dėl automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo A. B. patvirtino iš esmės atsakovo nurodytas aplinkybes, patvirtino, jog jis iš tėvų nupirko automobilį už 9000 Eur, pinigus tėvams grynaisias dalimis perdavė tėvams. Ieškovė prieštaravimų dėl nurodytų aplinkybių bei priešingų įrodymų nereiškė, todėl labiau tikėtina, nesant kitų objektyvių įrodymų, jog automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas šalių sūnui, o ne atsakovo kitam asmeniui taip sumažinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nors byloje pateikta sutartis sudaryta tarp atsakovo ir kito asmens, tačiau įvertinus šalių, trečiojo asmens paaiškinimus darytina išvada, jog šalys pardavė automobilį Audi A6 Avant sūnui A. B., o po to sūnus pardavė 2019 m. sausio 2 d. kitam asmeniui, todėl ieškovės reikalavimas dėl šio automobilio kompensacijos atmestinas. Šią teismo poziciją taip pat sustiprina ir ieškovės procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija, jog minėtą automobilį atsakovas ne pardavė sūnui, o jį padovanojo, kas reiškia, jog automobilis labiau tikėtina buvo parduotas sūnui. O posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad automobilis buvo parduotas šalių sūnui A. B..
Automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2013 m., 2019 m. birželio 8 d. atsakovas pardavė. Transporto pirkimo – padavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis turi variklio defektą ir parduodamas už 1200 Eur. Taip pat atsakovas 2019 m. gruodžio 31 d. pardavė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto pirkimo – padavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis parduodamas už 100 Eur ir pažymėta, jog gedimų nėra. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė nesutinka su pardavimo sutartyse nurodytomis automobilių kainomis, nes jos yra akivaizdžiai sumažintos ir neatitinka realios rinkos vertės. Taip pat pažymi, jog automobilis Škoda Yeti buvo tvarkingas ir be jokių defektų, todėl atsakovas tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią kainą ir tai jog automobilis su variklio defektu. Šias aplinkybes ieškovė grindė, tuom, jog automobiliai buvo parduoti fiktyviai kitam asmeniui už mažą kainą, tačiau šį automobilį ir toliau naudojo atsakovas. Pateikė įrodymus, jog po pardavimo automobilis atitinka techninę apžiūrą, draustas, leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Be to, atsakovas su minėtu automobiliu toliau važinėja į Norvegiją, kas patvirtina byloje pateikti kelto bilietai. Atsakovas teigė, jog jis nuomojasi iš kito asmens kuriam pardavė automobilį. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus bei tai, jog nėra ginčo kad šie automobiliai parduoti atsakovo kitiems asmenims, daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad automobilis parduotas už nepagrįstai mažą kainą, nes labiau tikėtina, jog automobilis parduotas tvarkingas be defektų. Sutartyje nurodyto defekto taip pat negalima identifikuoti ir spręsti kokio masto defektas buvo, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog automobilis techniškai tvarkingas ir dalyvauja eisme, kas leidžia daryti išvadą, jog automobilis parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Iš šalių pateiktų įrodymų dėl automobilio Škoda Yeti vertės, t. y. autopliusas.lt portalo matyti, jog automobilio kaina svyruoja nuo 4500 iki 9000 Eur. Ieškovė nurodo, jog Škoda Yeti vidutinė rinkos vertė 9000 Eur, o atsakovas - nuo 4500 Eur iki 5000 Eur. Nesant kitų objektyvių leistinų įrodymų ir esant tarp šalių ginčui dėl automobilio vertės, darytina išvada, jog pateikti skelbimai iš internetinių portalų, kuriuose Skoda Yeti 2013 m. kaina svyruoja nuo 4500 Eur iki 9000 Eur, nėra individualus transporto priemonės vertės nustatymas, todėl teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų šalių nurodytų automobilio verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatuotina, kad automobilio Škoda Yeti vertė - 6750 Eur (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu ieškovei priteistina piniginė kompensacija ? pusė automobilio kainos, tai yra 3375 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis, CK 3.123 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas nurodė, jog automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. gamybos, pardavė 2019 m. gruodžio 31 d. kitam asmeniui detalėms. Transporto pirkimo – padavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis parduodamas už 100 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog automobilio tikroji rinkos vertė yra 300 Eur, tačiau vertei pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Nesant objektyvių leistinų įrodymų ir atsakovui šias aplinkybes neigiant, teismas sprendžia, kad aplinkybių dėl 300 Eur automobilio rinkos vertės ieškovė neįrodė. Pagrindo spręsti, kad 1994 m. gamybos automobilis (daugiau nei 28 m. senumo) buvo parduotas už nepagrįstai mažą 100 Eur kainą nėra. Vadovaujantis išdėstytu ieškovei priteistina piniginė kompensacija ? pusė automobilio kainos nurodytos 2019 m. gruodžio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, tai yra 50 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai.
Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį teismas daro išvadą, ieškinys ir priešieškinis tenkintini atitinkamai apie 50 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Už ieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovė sumokėjo 557 Eur žyminį mokestį.
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 630 Eur žyminį mokestį.
Iš atsakovo ieškovei priteistinas 278,50 Eur (557 Eur x 50 proc. – 100 Eur) žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus, o iš ieškovės atsakovui priteistinas 315 Eur (630 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus (CPK 96 straipsnis).
Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 2000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus 50 proc. ieškovei priteistina 1000 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Ieškovės atstovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 33,60 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas patirtas už VĮ Registrų centro, VĮ Regitra pažymas, įrodymų spausdinimą ir 416 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, bei teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Esant išlaidas patvirtinantiems įrodymams, prašymas priteisti 449,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškinį tenkinus 50 proc. priteistinos 224,80 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 1900 Eur dydžio atstovavimo išlaidas bei ankstesnio advokato byloje patirtas 5593,18 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Priešieškinį tenkinus 50 proc. atsakovui priteistina 3746,59 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Atsakovo atstovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 46,20 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, 421 Eur išlaidas už turto vertinimus bei teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Esant išlaidas patvirtinantiems įrodymams, prašymas priteisti 467,20 Eur bylinėjimosi išlaidas priešieškinį tenkinus 50 proc. priteistinos 233,60 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsakovo atstovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 615,53 Eur išlaidas už geodezinius matavimus, kadastrinius matavimus, NTR registrų pažymas už pastatų išregistravimą, tačiau teismas šių išlaidų nepriskiria prie bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovo atstovo prašymas atmestinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 178 straipsnis).
Iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems (50 proc./50 proc.) reikalavimams (susumavus ieškinio ir priešieškinio patenkintus ir atmestus reikalavimus) priteistinos 31,06 Eur pašto išlaido valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 - 270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Biržų rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. palikti pavardę – „B.“, atsakovui N. B. – „B.“.
Pripažinti asmenine N. B. nuosavybe jo vardu registruotą graižtvinį šautuvą Sauer 202, kalibras 7,62x63, kategorija C, įsigytą 2012-08-29.
Ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) transporto priemonę VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2) komodą (drabužiams), virtuvės rudą dviejų durų aukštą spintą, kavos aparatą, Vitamix kombainą, visus indus, esančius spintelėse virtuvėje, visus svetainės baldus (baldai, kilimas), baltą dviratį, juodą dviratį, televizorių iš svetainės, televizorių miegamajame, elektrinę viryklę, šaldiklį.
Atsakovui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) 0,1525 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kitus statinius - kiemo statinius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav.;
2) transporto priemonę M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3) N. B. vardu registruotą lygiavamzdį šautuvą CZ USA Readhead, kalibras 12x76; 12x76, kategorija C, įsigytą 2015-08-25.;
4) kilnojamuosius daiktus: raudoną dviratį, Karcher vandens spaudimo aparatą/purkštuvą, 2 vnt. lovas viengules, šaldytuvą, virtuvinį baldų komplektą, žoliapjovę, drabužių spintą antrame aukšte, visas namo užuolaidas, virtuvės stalą su kėdėmis, dušo kambaryje sumontuotas spinteles, prieškambaryje sumontuotą drabužių spintą, 18 vnt. automobilio padangų, 2 vnt. pramoninių dulkių siurblių, visus garaže esančius įrankius, špyžinį pečių ūkiniame pastate, 6 vnt. kopėčių, skalbimo mašiną, rūbų džiovyklę, šaldiklį, 2 vnt. televizorių 2-ame aukšte, veidrodį, mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, baldus ir kilimą vaiko kambaryje.
Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20883,11 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 11 ct) piniginę kompensaciją iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atsakovui N. B. priteistą didesnės vertės turtą natūra ir bendro turto sumažinimą.
Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1503,30 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus tris eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4295,19 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,53 Eur (penkiolika eurų ir 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.