Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-686-430/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-686-430/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
SIA „B2Kapital“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-686-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32596-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2019 pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. V. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydama: panaikinti antstolės 2018 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S1-43242, kuriuo paskelbtos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), varžytynės; panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. S1-41992, kuriuo nustatyta areštuoto turto – žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vertė. Pareiškėja skunde teigė, kad buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti išieškojimo procese, pareikšti savo poziciją dėl turto vertės, gauti su ja susijusius patvarkymus ir juos apskųsti, dėl to buvo neteisingai įkainotas jos turtas ir neteisėtai paskelbtos varžytynės. Antstolė 2018 m. spalio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti skolininkės skundą, nestabdė vykdomosios bylos ir persiuntė skundą su patvarkymu nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2019 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

2. Teismas nustatė, kad antstolė V. Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. V. išieškotojo SIA „B2Kapital“ naudai. Antstolė atliko priverstinius vykdymo veiksmus ir areštavo skolininkės turtą, t. y. žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 23 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant turtą iš varžytynių ir tuo pačiu patvarkymu paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Šis patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjai ir įteiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriame buvo nurodytos turto rinkos vertės ekspertizės išlaidos, nurodyta galimybė susipažinti su ekspertizės aktu antstolės kontoroje ir išaiškinta vykdymo proceso šalių teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės išvadų. Šis patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjai ir 2018 m. rugsėjo 4 d. įteiktas jos gyvenamosios vietos adresu. 2018 m. spalio 11 d. antstolė paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytines.

3. Teismas, spręsdamas dėl areštuoto turto įkainojimo, padarė išvadą, kad antstolė, paskyrusi turto vertės nustatymo ekspertizę, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl to pareiškėjos argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjos argumentus, kuriais ši nurodė, jog negalėjo pateikti motyvuotų prieštaravimų ir kvalifikuoto specialisto areštuoto turto vertės nustatymui bei negalėjo apskųsti antstolės veiksmų, kadangi antstolės patvarkymas, kuriuo buvo paskirta pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, keliančių abejonę antstolės paskirto eksperto atitikimu teisės aktų reikalavimams.

Šalies argumentai

4. Teismas, spręsdamas dėl varžytynių paskelbimo, padarė išvadą, kad antstolė atsižvelgusi į pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę pagrįstai paskelbė šio turto varžytynes. Pažymėjo, kad nors pareiškėja savo skunde nurodė, jog pareiškėjos turtas pardavinėjamas už ženkliai mažesnę negu rinkos kainą, tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie šiuos skundo teiginius pagrįstų, dėl to ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pati pareiškėja, būdama pasyvi vykdymo procese dalyje dėl jai priklausančio turto įkainojimo, savalaikiai nepasinaudojo įstatymuose jai vykdymo procese numatyta teise reikšti nesutikimą su areštuoto turto įkainojimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2018, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2018 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S1-43242, kuriuo paskelbtos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), varžytinės; panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. S1-41992, kuriuo nustatyta areštuoto turto – žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vertė.

6. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjai 2018 m. liepos 23 d. antstolės patvarkymas buvo išsiųstas ir pasirašytinai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d., nes byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog patvarkymas pareiškėjai buvo pasirašytinai įteiktas. Pirmosios instancijos teismas ir antstolė klaidingai nurodo, kad pareiškėjai patvarkymas turi būti laikomas įteiktu vien dėl to, kad jai buvo išsiųstas.

7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog pareiškėjos teisės dalyvauti išieškojimo procese buvo suvaržytos, dėl to ji negalėjo pasiūlyti specialisto areštuoto turto vertės nustatymui ar pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antstolės nustatytos turto vertės. Teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kad pareiškėja buvo pasyvi ir neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-199-580/2019 nustatytų aplinkybių dėl antstolės patvarkymų jai įteikimo.

8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neištyrė aplinkybių, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, nes vykdomojoje byloje priėmė skundžiamus patvarkymus vykdydama netinkamo kreditoriaus atstovo reikalavimus. Pažymi, kad UAB „Skolų rizikos sprendimai“ negalėjo būti kreditoriaus SIA „B2Kapital“ atstovu vykdymo procese. Šias aplinkybes konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-199-580/2019, dėl to antstolės priimti skundžiami patvarkymai yra neteisėti ir naikintini ir šiuo pagrindu.

9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, kad vykdomojoje byloje nėra jokių dokumentų apie naująjį išieškotoją (reikalavimo teisės perleidimo sutarties, įgaliojimų) iki pareiškėja skundė antstolės veiksmus šioje civilinėje byloje. Pažymi, kad neteisėtas atstovas neturėjo teisės prašyti pakeisti išieškotoją, neteisėto atstovo prašymas negalėjo būti tenkintas.

10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė, kad pareiškėjos teisinė padėtis apsunkinama vien todėl, kad antstolė V. Meškauskienė priėmė neteisėtus patvarkymus, atliko neteisėtus veiksmus pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso, teismo sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2019 nepakeista.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, nutartį išsamiai motyvavo, o sprendimą priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą.

13. Pažymi, kad CPK 604 straipsnis aiškiai nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. 2018 m. liepos 23 d. patvarkymo įteikimo faktą pagrindžiantys duomenys yra vykdomojoje byloje, kuri kartu su pareiškėjos skundu buvo pateikta teismui. Dėl to apeliantės teiginiai apie klaidingas teismo išvadas dėl patvarkymo įteikimo yra nepagrįsti ir nesuprantami. Pareiškėjai apie visus vykdymo proceso antstolio atliekamus veiksmus buvo tinkamai pranešama, jai buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, dėl to pareiškėjos teisė dalyvauti išieškojimo procese nei buvo, nei yra suvaržyta. Pareiškėja turi visas galimybes bendradarbiauti su antstole, aktyviai dalyvauti vykdymo procese, tačiau pati renkasi teisę skųsti antstolės veiksmus.

14. Teigia, kad pareiškėja, būdama rūpestinga, atidi ir sąžininga, turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko rinkti įrodymus dėl turto rinkos vertės ir savalaikiai pasirūpinti tinkamu jų pateikimu, tačiau elgėsi pasyviai, dėl to teismas padarė teisingas išvadas.

15. Pabrėžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo atstovo jau buvo teikti kitose bylose dėl antstolės veiksmų apskundimo, kurie buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4150-600/2019 ir 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3194-608/2019.

16. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti ir spręsti klausimą dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.

17. Suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo klausimą dėl tinkamo skundžiamų antstolės patvarkymų įteikimo. Byloje nėra ginčo, jog procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai pareiškėjos sutuoktiniui 2018 m. rugpjūčio 1 d., kuris gyvena su pareiškėja tuo pačiu adresu. Dėl to apeliantės argumentai dėl netinkamo įteikimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes pareiškėja apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą žinojo, o tai papildomai patvirtina ir anksčiau vykdomojoje byloje pateiktas pareiškėjos prašymas parduoti nekilnojamąjį turtą jos pasiūlytam pirkėjui.

18. Pažymi, kad antstolės skundžiami veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, dėl to pareiškėja turėjo ir dabar turi teisę pateikti savo pasirinkto specialisto atliktą turto vertinimą, tačiau iki šiol to neatliko. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio paskirto turto vertintojo kvalifikacija ar nustatyta turto verte. Suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėja tik siekia vilkinti išieškojimo procesą, o ne ginti savo teises.

19. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo kreditoriaus atstovo ir pažymi, kad pareiškėja kartu su bendraskole D. V. jau ketvirtą kartą remiasi skunduose tuo pačiu argumentu, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. e2YT-4150-600/2019 ir Nr. e2YT-3194-608/2019 detaliai išanalizavo šias aplinkybes. Akcentuoja, kad išieškojimas vykdomas įsiteisėjusio vykdomojo dokumento pagrindu, dėl kurio pagrįstumo tarp išieškotojo ir skolininko nebegali kilti ginčai, o atstovams vykdymo procese keliami ne tokie griežti kompetencijos ir teisinių žinių reikalavimai, priešingai, nei atstovams teisme. Suinteresuoto asmens manymu, juridiniam asmeniui vykdymo procese gali atstovauti kitas juridinis asmuo, jei jo įgaliojimai yra įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o suinteresuotas asmuo papildomai patvirtina, jog visi jo atstovo UAB „Skolų rizikos sprendimai“ atlikti veiksmai vykdymo procese atitinka kreditoriaus valią ir jų neginčija.

20. Suinteresuotas asmuo prašo spręsti klausimą dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjos skundas motyvuojamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo remtasi kitose civilinėse bylose, kurias teismai išnagrinėjo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-39013-807/2018 jau konstatavo, jog pareiškėjos veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

23. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2019, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

25. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkių D. V. ir J. V. išieškotojo SIA „B2Kapital“ naudai pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą (pradinis išieškotojas akcinė bendrovė „Nordea Bank“). 2018 m. liepos 23 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-40276, kuriuo areštavo skolininkės J. V. turtą – žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). ir skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui V. S.. 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-41992 dėl atlikto turto vertinimo nustatytos vertės ir teisių išaiškinimo vykdymo proceso šalims. 2011 m. spalio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-43242 dėl areštuoto turto varžytinių paskelbimo. 2018 m. spalio 15 d. pareiškėja J. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. spalio 11 d. patvarkymus, nurodydama, kad buvo suvaržyta pareiškėjos teisė dalyvauti išieškojimo procese, pareikšti savo poziciją dėl turto vertės, gauti su ja susijusius patvarkymus ir juos apskųsti, dėl to buvo neteisingai įkainotas jos turtas ir neteisėtai paskelbtos varžytinės. 2018 m. spalio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. B-32940, kuriuo atsisakė patenkinti skolininkės skundą ir persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

26. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos išvadomis, ir antstolės 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. spalio 11 d. priimtais patvarkymais dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo ir turto varžytinių paskelbimo, argumentuodama, kad pareiškėja nežinojo apie vykstantį turto įkainavimo procesą vykdymo procese, jai nebuvo įteikti savalaikiai patvarkymai, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės pareikšti savo poziciją dėl turto vertės, gauti su ja susijusius patvarkymus ar juos apskųsti. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį jos turto įkainavimo procesą priverstinio vykdymo eigoje. Tai patvirtina antstolės 2018 m. liepos 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-40276, kuriuo antstolė išaiškino vykdymo proceso šalims turto vertės nustatymo procedūras ir skyrė areštuoto pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdama atlikti ekspertui V. S.. Antstolė šiuo patvarkymu taip pat išaiškino, kad vykdymo proceso šalys gali pareikšti nušalinimą ekspertui, reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertinės išvados, skolininkai gali iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę sumą, ir (ar) atlikti kitus veiksmus. Vykdomosios bylos duomenis patvirtina, kad tą pačią dieną šis patvarkymas registruotu paštu buvo išsiųstas skolininkės J. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenis (informacija apie dokumento Nr. S1-40276 siuntimą) patvirtina, kad šis patvarkymas nurodytu adresu buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad pašto nurodyta informacija būtų neteisinga ir minėtas patvarkymas pareiškėjai nebuvo įteiktas. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad patvarkymas galėjo būti jai neįteiktas, tik pateikė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad byloje nėra įrodymų apie įteikimą, dėl to laikoma, kad šis antstolės patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Dėl to šiuo atveju minėtas patvarkymas galėtų būti laikomas įteiktu ir minėtu teisiniu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja apie jos atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus jau žinojo ir anksčiau, tai patvirtina 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjos antstolei pateiktas prašymas vykdymo procese. Dėl to pareiškėja, būdama vykdymo proceso šalimi – skolininke, turėjo nuolat domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstole (CPK 644 straipsnis). Pareiškėja skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio patvarkymo įteikimo aplinkybes, turėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-199-580/2019 nustatytomis aplinkybėmis, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė ne 2018 m. liepos 23 d. patvarkymo, o 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolės patvarkymo įteikimo aplinkybes. Taigi, byloje nustatytas pačios pareiškėjos pasyvus elgesys ir iš to atsirandančios neigiamos pasekmės, o ne neteisėti antstolio veiksmai, susiję su pareiškėjos areštuoto turto įkainavimu.

29. Pareiškėja skunde nurodė, jog vykdymo procese antstolė nesilaikė CPK 681 straipsnio reikalavimų (dėl to ir paskelbė neteisėtai varžytynes), tačiau šių aplinkybių skunde detaliau nedetalizavo, t. y., kokiais konkrečiais antstolės veiksmais buvo padaryti pažeidimai įkainojant skolininkės turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

30. Nagrinėjamu atveju antstolė, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto skolininkės turto vertės ir neturėdama kitų duomenų apie realią šio turto vertę, nutarė skirti turto vertinimo ekspertizę. Šis vertinimas buvo atliktas ir nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – ekspertas 2018 m. rugpjūčio 28 d. surašė ekspertizės aktą, kurio pagrindu antstolė 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą, nurodydama turto rinkos vertę, ekspertizės išlaidas ir išaiškindama galimybę susipažinti su ekspertizės aktu antstolės kontoroje, teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės išvadų bei varžytynių skelbimo tvarką. Šis patvarkymas skolininkei buvo įteiktas. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su turto, parduodamo iš varžytinių kaina, nepateikė įrodymų, kad nustatyta turto vertė būtų nustatyta netinkamai (CPK 178 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį vykdymo procesą, apie vykdomas turto įkainavimo procedūras, o nesutikdama su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes kreiptis pas profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Tuo tarpu antstolė, nustatydama areštuoto turto rinkos vertę, veikė pagal įstatymo suteiktus įgalinimus ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. atlikta areštuoto turto vertės išvada nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo. Byloje nenustatyta, kad antstolė būtų pažeidusi skolininkės teises ar atlikusi kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, kurie galėjo lemti neteisingą turto įkainojimą.

32. Apeliantė atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog vykdomojoje byloje UAB „Skolų rizikos sprendimai“ negalėjo būti išieškotojo SIA „B2Kapital“ atstovu, dėl to antstolė ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtus skundžiamus patvarkymus, taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad vykdomojoje byloje nėra jokių dokumentų apie naująjį išieškotoją (reikalavimo teisės perleidimo sutarties, įgaliojimų).

33. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, pasisakė dėl visų pareiškėjos 2018 m. spalio 15 d. pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų nurodytų aplinkybių. Aplinkybės dėl netinkamo išieškotojo atstovo ar netinkamo reikalavimo perleidimo nebuvo nurodytos skunde dėl antstolio veiksmų (CPK 265 straipsnis). Pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą pašalinti iš bylos netinkamą atstovą, t. y. priimant procesinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo nesivadovauti netinkamo atstovo pateiktais dokumentais, tačiau toks prašymas nėra skundo tikslinimas pagal CPK 510–512 straipsniuose nustatytą tvarką, o laikomas procesiniu prašymu.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu (šiuo atveju skundo) nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, pažymėta, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Taigi, nagrinėjimo pagrindą ir dalyką pareiškėja nustatė skunde dėl antstolio veiksmų, kurį pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo, neperžengdamas pateikto pareiškėjos skundo ir bylos nagrinėjimo ribų, detaliai ir išsamiai pasisakęs dėl visų pareiškėjos nurodytų esminių skundo aplinkybių.

35. Be to, pažymėtina, kad analogiško pobūdžio argumentus pareiškėja (kartu su kita skolininke) pateikė kitame skunde dėl tos pačios antstolės veiksmų, kuris buvo nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-4150-600/2019. Iš minėtos civilinė bylos 2019 m. vasario 25 d. nutarties matyti, kad būtent šio skundo dėl antstolės veiksmų pagrindas ir dalykas buvo aplinkybės, jog išieškotoją vykdymo procese atstovauja netinkamas atstovas, o antstolė netenkino prašymo pašalinti iš vykdomosios bylos netinkamą išieškotojo atstovą. Šie pareiškėjų argumentai buvo atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumą įvertins Vilniaus apygardos teismas.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

39. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Baudos skyrimas CPK nustatyta tvarka pateisinamas tik ypatingais atvejais, nustačius, kad asmuo sąmoningai ir kryptingai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

41. Įvertinus bylos duomenis, nenustatyta, kad pareiškėja kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien sąlyginai nemažas pateiktų skundų skaičius taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo jos procesinėmis teisėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8684-599/2019 palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Teisėja Loreta Braždienė