Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

2.6.1.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.20.1.; 2.6.22.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

2022 m. birželio 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo D. M. 900,00 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2021 m. vasario 1 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas teiks atsakovui advokato teisines paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaitys pagal pateiktas sąskaitas, kiekvieną advokato darbo valandą apmokėdamas 100,00 Eur įkainiu. Ieškovas pagal sudarytą sutartį nuolat teikė atsakovui teisines paslaugas, konsultuodavo atsakovą dėl jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso telefonu ir susitikus gyvai, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, surašė eilę procesinių dokumentų, bendravo su nukentėjusiojo atstovais ir gynė atsakovą kaip įtariamąjį ikiteisminiame tyrime, o vėliau kaip kaltinamąjį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bei Vilniaus miesto apylinkės teisme. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovas 2021 m. liepos 5 d. išrašė sąskaitą Nr. 21/42– 700,00 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 17 d. - sąskaitą Nr. 21/56 – 200,00 Eur sumai. Visą teisinių paslaugų sutarties laikotarpį atsakovas už teisines paslaugas žadėjo apmokėti vėliau. 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas advokatui D. D. pranešė, jog dėl didelio užimtumo kaltinamajam (atsakovui) siūlo susirasti kitą gynėją. Tuomet atsakovas toliau bendravo ir konsultavosi su ieškovu, nurodė, jog susiras naują gynėją, tačiau paprašė parengti skundą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo. Ieškovas parengė skundą, pateikė jį atsakovui, tačiau atsakovas ir už šį skundą taip pat neatsiskaitė.

2. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, jog 2021 m. vasario 1 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, tačiau nurodė, jog ieškovas atskovui teikė netinkamos kokybės teisines paslaugas, ne vieną kartą suklaidino atsakovą, dėl ko atsakovui buvo paskirta sugriežtinta kardomoji priemonė, essant būtinybei vengė bendrauti su atsakovu. Teismo posėdis dėl kardomųjų priemonių sugriežtinimo turėjo vykti 2021 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovas atsakovui 2021 m. rugsėjo 24 d., t. y. likus trims dienoms iki teismo posėdžio pranešė, jog jis negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir pasiūlė valstybės advokatą. Atsakovui su ieškovu iki 2021 m. rugsėjo 28 d. paskirto teismo posėdžio susisiekti nepavyko, dėl to, kad atsakovas patartas ieškovo, pažeidė jam taikytą kardomąją priemonę, atsakovui ji buvo sugriežtinta paskiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Nurodė, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra atsakovui yra paskirta iki šiol. Atsakovas taip pat teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neketino ginti atsakovo teisme, reikalavimas dėl apmokėjimo už susipažinimą su byla yra nesąžiningas. Ieškovo parengtą prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga įvertino 10,00 Eur suma, teigdamas, jog tai yra šabloninis prašymas. Už prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo mokėti nesutiko, nurodė, kad šis prašymas buvo reikalingas pačiam ieškovui, kadangi jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl savo užimtumo.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės

3. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. vasario 1 d. šalys sudarė Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, jog advokatas (toliau – ieškovas) teiks klientui (toliau – atsakovui) įvairaus pobūdžio teisines paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant: procesinių ir kitų dokumentų projektų rengimu bei derinimu, konsultavimu teisės klausimais, atsakovo interesų atstovavimu santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat atstovaus derybose, civilinėse, administracinėse bylose, arbitraže bei dalyvaus atsakovo gynėju ikiteisminiame tyrime, baudžiamosiose bylose, atliekant teisės aktų leidžiamus veiksmus bei teiks kitas paslaugas, kurias leidžia teikti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. Dėl apmokėjimo sąlygų ir tvarkos šalys susitarė, jog paslaugų kaina yra apskaičiuojama pagal paslaugas teikiančių specialistų laiko sąnaudas, skirtas atsakovo pavedimui vykdyti, dauginant iš valandinio įkainio. Ieškovo valandinis įkainis sudaro 100,00 Eur (3.1 Sutarties punktas). Atsakovas įsipareigojo atlyginti visas išlaidas, susijusias su jo pavedimų vykdymu, įskaitant, bet neapsiribojant, transporto, pašto, dokumentų tvirtinimo, kopijavimo ir vertimo, įvairių rinkliavų, registrų tikrinimo ir pan. išlaidas. Sutarties 3.3. punktas numatė: ieškovas sąskaitą už paslaugas išrašo ir atsakovui persiunčia šioje Sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu; sąskaitos persiuntimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu sąskaitos įteikimo būdu; sąskaitos gali būti išrašomos ir periodiškai, jei to reikalauja paslaugų pobūdis; atsakovui prašant, prie sąskaitos yra pridedama detalizacija, kurioje nurodomos atsakovui suteiktos paslaugos, jų kiekis, valandinis įkainis ir kaina; paslaugos laikomos priimtomis ir atitinkančiomis atsakovo reikalavimus, jei per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos atsakovas nepateikia pagrįstų pastabų raštu (paštu, el. paštu ar faksu); atsakovas sąskaitą apmoka ne vėliau, kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo; ieškovas turi teisę sustabdyti arba nutraukti šią Sutartį, raštu įspėjęs atsakovą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jei atsakovas daugiau nei 10 dienų vėluoja apmokėti jam pateiktą sąskaitą. Sutarties 4.2 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo bendradarbiauti su ieškovu, t. .y nedelsiant informuoti ieškovą apie visus faktus, kurie gali daryti įtakos paslaugoms, taip pat pateikti visas pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ir savalaikiškumo. 5.3 Sutarties punkte numatyta, jog Sutartis gal būti nutraukiama rašytiniu ieškovo pranešimu atsakovui prieš 3 darbo dienas, tokie pranešimai laikomi tinkamai įteikti, kai yra išsiųsti Sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais. Nutraukus Sutartį, atsakovas privalo nedelsiant apmokėti visas jam išrašytas sąskaitas už suteiktas ir atsakovo priimtas paslaugas.

4. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2021 m. liepos 5 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/42 700,00 Eur sumai. Sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: prašymų rengimas ir pateikimas – 1 valanda, suma 100,00 Eur; kliento konsultavimas – 2 valandos, suma 200,00 Eur; susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga – 4 valandos, suma 400,00 Eur. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/56 200,00 Eur sumai. Joje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: procesinių dokumentų rengimas – 2 valandos, suma 200,00 Eur. Abiejose sąskaitose valandinis paslaugos įkainis nurodytas – 100,00 Eur. Pateikti rašytiniai duomenys taip pat įrodo, jog 2021 m. vasario 5 d. ieškovas, gindamas atsakovo interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00007-20, pateikė prašymą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymų pateikimo procesinio termino pratęsimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00007-20. 2021 m. birželio 15 d. ieškovas, gindamas atsakovo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-855-1002/2021, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams teikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-855-1002/2021. Prašyme nurodė, jog 2021 m. birželio 9 d. atsakovui buvo įteiktas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. birželio 16 d. 15:00 val. yra suplanuotas teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje. Prašė posėdį atidėti ir paskirti kitą teisiamojo posėdžio datą, nes turi iš anksto suplanuotą teisiamąjį posėdį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-898/2021. Nurodė, jog minėtoje baudžiamojoje byloje dalyvauja šeši kaltinamieji bei jų gynėjai, todėl atidėti teisiamojo posėdžio Vilniaus apygardos teisme gynėjas advokatas D. D. galimybių neturi. Pateiktame prašyme teismui nurodė savo laisvas data, kada teisiamasis posėdis galėtų būti paskirtas. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. spalio 18 d. ieškovo surašytas skundas Vilniaus apygardos teismui dėl 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria D. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra baudžiamojoje byloje Nr. 1-2554-01131/2021, skundo apimtis – 4 lapai.

5. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus tarnautojos – sekretorės laiškas „Dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo posėdyje“ įrodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sekretorė informavo ieškovą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 10 d. 13.30 val. bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2554-1131/2021, kurioje D. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą ir 163 straipsnį. Nurodė, jog atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjo advokato D. D. pateiktą užimtumo grafiką (spalį posėdyje dalyvauti gali tik vieną dieną, lapkritį – dvi dienas), siūlo kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją, galintį jį ginti jau suplanuotame 2021 m. lapkričio 10 d. 13.30 val. teisiamajame posėdyje ir apie pasirinktą gynėją informuoti teismą nedelsiant, tačiau ne vėliau, kaip iki 2021 m. spalio 18 d. Jeigu gynėjo kaltinamasis nepasirinks arba teismo apie pasirinktą gynėją neinformuos, kaltinamajam bus paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 50 straipsnio 5 dalies tvarka.

6. Byloje ieškovas taip pat pateikė išsamų susirašinėjimą su atsakovu elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. iš kurio matyti, jog ieškovas 2021 m. spalio 19 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką, jame nurodė, jog siunčia skundą, laukia apmokėjimo, paaiškino, jog skundą reikia pasirašyti elektroniniu parašu ir siųsti vilniaus.apylinkes@teismas.lt, pridėjo 2 priedus, kurie įvardinti „D. M.“ ir „D. M.“ skundas. 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas elektroniniame laiške, išsiųstame 7 val. 48 min. adresu (duomenys neskelbtini) nurodė, jog praėjo dvi savaitės, tačiau pinigai negauti. 2021 m. lapkričio 3 d. 8 val. 52 min. ieškovas gavo elektroninį laišką, atsiųstą iš elektroninio paštu dėžutės (duomenys neskelbtini) ir šiame laiške nurodoma, jog „neužmiršau, Vilniuje būsiu 10 dieną, tikiuosi, kad atiduosiu“, laiškas pasirašytas „pagarbiai D.“. 2021 m. lapkričio 3 d. 10 val. 54 min. ieškovas taip pat gavo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog reikia palaukti skundo rezultato, kadangi: „dingai prieš teismo posėdį ir negalėjau susisiekti su tavimi“; „rašei, kad galiu eiti į rugsėjo 1 dienos šventę, kad galiu skambinti ir bendrauti su vaiku ir pan., už tai gavau kardomųjų priemonių sugriežtinimą, sutinku, skundą parašei, tačiau palaukime rezultato, jei tu rašei skundą, turėjai mane atstovauti“; „dėl kainos už darbus sutarėme kainą 2000,00 Eur už bylą, aš minėjau, kad dabar turiu finansinių sunkumų, už psichologo paslaugas irgi sutarėme kainą 200,00 Eur, bet jokių išvadų nėra, aš minėjau, jog mokėsiu tau dalimis“. Šis laiškas taip pat pasirašytas „pagarbiai D.“. 2021 m. lapkričio 3 d. 11 val. 23 min. elektroniniu laišku ieškovas nurodė, jog „nesakiau ir neleidau važiuoti susitikinėti su vaiku, kai yra kardomoji priemonė nesiartinti ir nebendrauti“. 2021 m. lapkričio 3 d. 11 val. 49 min. atsakyme iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) matyti, jog turinyje kalbama apie susitikimą su vaiku, dalyvavimą Rugsėjo 1-osios šventėje, nurodoma, jog „kai būsiu Vilniuje susitiksime ir užbaigsime kažkaip“, laiškas pasirašytas „pagarbiai D.“. 2021 m. lapkričio 9 d. 21 val. 5 min. ieškovas siuntė elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog teisinės paslaugos neapmokėtos, informavo, jog nepadarius pavedimo kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. 2021 m. lapkričio 9 d. 21 val. 9 min. ieškovas gavo atsakymą iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog „rytoj pasitarsiu ir bus aiškiau dėl tavo darbų apmokėjimo“. Iš 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško, kurio pavadinimas „neapmokėtos sąskaitos“, matyti, jog ieškovas pakartotinai pateikė atsakovui sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Pateiktas „Viber“ programėlės susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųstos žinutės su klausimais dėl dokumentų gavimo, skundų skaitymo, susitikimo Šiauliuose, klausta dėl psichologo bei priminta dėl pavedimų už paslaugas. Pateikti atsakovo susirašinėjimai „Viber“ programėle įrodo šalių bendravimą, iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovas atsakovui informaciją, t. y. tiek pranešimą apie teisiamąjį posėdį, tiek siūlymą pasikeisti gynėją dėl jo užimtumo, persiuntė.

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir ginčo esmės

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo, 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sausio 15 d. prejudiciniame sprendime Šiba (C-537/13) nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

8. Taigi, aukščiau aptarto kontekste, ex officio (pagal pareigas) šalių sudaryta 2021 m. vasario 1 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo vertintina kaip vartojimo sutartis (byloje ginčo dėl to iš esmės nekilo). Kartu teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad šalių sudaryta sutartis ar teiktų paslaugų kokybė bei jų apimtis neatitiktų sąžiningumo principų. Atsakovas byloje neginčija, jog jis, kaip vartotojas, suprato šalių sudarytos Sutarties sąlygas, teismo vertinimu Sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principą. Be to, atlikus Sutarties sąlygų analizę nėra pagrindo teigti, jog šalių sudaryta sutartimi būtų pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas, t. y. iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis) ar sutartis neatitiktų bendrųjų sąžiningumo kriterijų (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys).

9. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756-6.765 straipsnius (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716-6.724 straipsniai).

10. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp advokato ir kliento dėl atlyginimo už teisines paslaugas priteisimo. Ieškovas ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 – 6.765 straipsnių pagrindu, nurodydamas, kad jis turi teisę į suteiktų teisinių paslaugų atlyginimą, įrodinėja, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas neatsiskaitė. Atsakovas neginčija su ieškovu sudarytos 2021 m. vasario 1 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų, Sutartyje numatyto 100,00 Eur teisinių paslaugų valandinio įkainio, paties teisinių paslaugų suteikimo, t. y. skundo, prašymų surašymo, susipažinimo su byla, fakto. Tačiau savo nesutikimą su reikalavimu grindžia tuo, jog ieškovas netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, t. y. negalėjo atstovauti atsakovo teisiamajame posėdyje dėl savo kaltės, netinkamai konsultavo atsakovą dėl ko jam buvo taikyta kardomoji priemonė, taip pat surašytu skundu dėl kardomosios priemonės skyrimo nepasiekė rezultato, t. y. skundas nebuvo patenkintas, atsakovui vis dar taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Atsakovas mano, jog ieškovas, nepasiekęs rezultato, neturi teisės į paslaugų atlyginimą.

Dėl advokato honoraro priklausančio nuo bylos baigties (sėkmės mokesčio)

11. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas advokato honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sėkmės mokestis, kaip honoraro advokatui už jo teisines paslaugas mokėjimo būdas, yra įteisintas Advokatūros įstatyme ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis – sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016).

12. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog iš esmės yra galimos situacijos, kai klientas moka tiek už atskiras teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą, įrodymų rinkimą, atstovavimą ir pan.), tačiau pageidaujamo rezultato nepasiekia, tiek ir kai mokestis už suteiktas teisines paslaugas yra priklausantis nuo bylos baigties (žr., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-440/2022). Tačiau akcentuotina, jog įstatymas imperatyviai numato, kad kliento ir advokato susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra galimas tik civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog sėkmės mokestis už suteiktas advokato teisines paslaugas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme yra negalimas, išskyrus, kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovas atsakovui teisines paslaugas teikė ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje, teiktos teisinės paslaugos nebuvo susijusios su ieškinio pareiškimu baudžiamojoje byloje, todėl pripažintina, jog tokio pobūdžio susitarimas dėl advokato užmokesčio, kai šis užmokestis priklauso nuo bylos baigties (sėkmės mokestis), nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo galimas. Kita vertus, įvertinus šalių sudarytos Sutarties nuostatas, matyti, jog šalys aiškiai ir suprantamai susitarė, kad paslaugų kaina yra apskaičiuojama pagal ieškovo laiko sąnaudas, skirtas atsakovo pavedimui vykdyti, dauginant iš valandinio įkainio, kuris sudaro 100,00 Eur (3.1 Sutarties punktas), taip pat Sutartyje numatyta, jog atsakovas privalo atlyginti visas išlaidas, susijusias su jo pavedimų vykdymu (3.2 Sutarties punktas). Akcentuotina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, jog šiuo atveju šalys susitarė dėl atskirų teisinių paslaugų atlyginimo pagal Sutartį, nesiejant šių paslaugų su rezultato pasiekimu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovui buvo žadėta teikiamų teisinių paslaugų sėkmė (CPK 112, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovo argumentai, kad jis neturi prievolės atlyginti ieškovui už jo suteiktas teisines paslaugas dėl to, jog ieškovas nepasiekė atsakovo pageidaujamo rezultato nagrinėtoje byloje yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.1, 3.2 punktai).

Dėl suteiktų teisinių paslaugų apimties

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginčą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018).

14. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15. Vertindamas ieškovo (advokato) realiai atliktus darbus ir jų apimtį šioje byloje, teismas, be kita ko, turi nustatyti, ar 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. birželio 15 d. ieškovo rengti prašymai bei 2021 m. spalio 18 d. skundas atitinka teismų praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas atsikirtimuose nurodo, kad jis neprivalo mokėti už 2021 m. birželio 15 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes šį prašymą advokatas turėjo paruošti dėl savo kaltės, kadangi negalėjo atstovauti atsakovo teisiamajame posėdyje. Su šiais argumentais teismas nesutinka, nes iš pateikto prašymo turinio matyti, jog būtent tą dieną ieškovui Vilniaus apygardos teisme buvo paskirtas kitas posėdis didesnės apimties baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo išvadai, jog prašymas atidėti teisiamąjį posėdį buvo parengtas dėl advokato kaltės, tokių prašymų rengimas yra advokato darbinio proceso dalis ir klientui, pasirinkus advokatą bei sudarius sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, toks prašymų rengimas turi būti apmokėtas. Be to, teismas, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinęs baudžiamosios bylos Nr. 1-855-1002/2021 duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, jog 2021 m. birželio 16 d. teisiamajame posėdyje teismas informavo kaltinamąjį D. M., jog byloje yra gautas kaltinamojo gynėjo advokato D. D. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo ir kaltinamasis D. M. teismui nurodė sutinkantis, jog klausimą dėl bylos teismingumo teismas spręstų be gynėjo, vėliau nurodė, jog norėtų pasitarti su advokatu, galėtų jam paskambinti. Teismas D. M. prašymu paskelbė 5 minučių pertrauką, kad kaltinamasis galėtų paskambinti gynėjui, ir po pertraukos D. M. teismui nurodė, jog pasitaręs su gynėju neprieštarauja, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręstų dėl bylos nagrinėjimo (2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-855-1002/2021). Taigi teismas, vertinant, ar atsakovas turi pareigą mokėti už advokato 2021 m. birželio 15 d. teismui pateiktą prašymą dėl teisiamojo posėdžio atidėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1- 855-1002/2021, iš aukščiau aptarto protokolo, daro išvadą, jog atsakovas žinojo apie ieškovo surašytą prašymą, jam neprieštaravo, kadangi sutiko, jog teisiamajame posėdyje svarstytini klausimai būtų sprendžiami be gynėjo, o teisiamojo posėdžio eigoje dar ir pasinaudojo savo teise į gynėją, t. y. jam skambino telefonu ir su juo konsultavosi. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės ir aptarti duomenys įrodo, jog faktiškai atsakovas ne tik patvirtino advokato teisę į atlyginimą už suteiktą paslaugą bei sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama gynėjui nedalyvaujant, bet ir tai, jog jis ieškovo teiktas paslaugas iš esmės priėmė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo svarstymais, jog už 2021 m. vasario 5 d. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga turėtų būti priteistas 10,00 Eur atlyginimas. Pažymėtina, jog minėtų dviejų prašymų rengimas 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 21/42 įvertintas valandiniu 100,00 Eur įkainiu, t. y. dalinant iš dviejų, vieno prašymo parengimo kaina yra 50,00 Eur. Įvertinus jau minėtą šalių Sutarties nuostatą dėl 100,00 Eur valandinio įkainio bei faktą, jog pagal pateiktą 2021 m. liepos 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/42 laiko apimtimi vieno prašymo ruošimas truko pusę valandos ir jo kaina yra 50,00 Eur, darytina išvada, jog abiejų prašymų rengimas tiek laiko prasme, tiek pinigine išraiška yra protingas ir atitinka teismų praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus, atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl šioje dalyje teismas sprendžia, jog ieškovas turi teisę į 100,00 Eur atlyginimą už suteiktas prašymų (2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. vasario 5 d.) rengimo ir pateikimo teisines paslaugas (CK 1.5 straipsnis).

17. Vertindamas 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje Nr. 21/42 nurodytas kliento konsultavimo 200,00 Eur vertės bei susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga 400,00 Eur vertės paslaugas, teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, jog šios paslaugos nebuvo suteiktos ar kad šių paslaugų kaina ar nurodytas valandų skaičius yra neprotingas. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Kartu, pažymėtina, jog šalys Sutarties 1.1. punktu taip pat susitarė dėl teisinės paslaugos – atsakovo konsultavimo teisės klausimais. Be to, tiek sprendimo 16 dalyje aptartas 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-855-1002/2021, tiek ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas (6 sprendimo dalis) įrodo, jog ieškovas atsakovui konsultacijas teikė, o šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog ieškovas buvo pas jį atvykęs (2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 18 min. 25 sek. iki 28 min. 35 sek.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo samprotavimai apie šalių privatų pokalbį jiems susitikus konsultacijų metu teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą neturi, kadangi šalių pokalbio turinys yra žinomas tik joms pačioms. Akcentuotina, jog dviejų valandų 200,00 Eur įkainio teiktos konsultavimo paslaugos, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie baudžiamosios bylos apimtį bei spręstų klausimų pobūdį, yra realios bei atitinkančios bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl šioje dalyje teismas taip pat sprendžia, jog ieškovas turi teisę į 200,00 Eur atlyginimą už suteiktas konsultavimo teisines paslaugas (CK 1.5 straipsnis).

18. Sprendžiant dėl 400,00 Eur vertės 4 valandų trukmės – susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga – teiktų paslaugų, akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad baudžiamoji byla buvo didelės, t. y. penkių tomų, apimties, taip pat nėra ginčo, jog ieškovas, atstovaudamas atsakovą, parengė 2021 m. spalio 18 d. skundą Vilniaus apygardos teismui. Kaip jau minėta, skundas yra keturių lapų apimties, iš jo turinio matyti, jog skunde aptarti teisiniai ir faktiniai argumentai, išanalizuota baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog toks skundas negali būti parengtas nesusipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, 3.2 Sutarties punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui atlyginti visas išlaidas, susijusias su jo pavedimų vykdymu, o faktinę aplinkybę, kad ieškovas buvo susipažinęs su baudžiamąja byla atsakovas patvirtino parengiamojo teismo posėdžio metu (2022 m. balandžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 25 sek. iki 27 min. 04 sek.). Taigi, teismo vertinimu atsakovas, pasirašydamas teisinių paslaugų teikimo sutartį turėjo žinoti, jog bus skaičiuojamos / apmokestinamos ne tik tiesioginės teisinės paslaugos, bet ir su jomis susiję veiksmai tokie kaip susipažinimas su bylos medžiaga. Kartu, sutiktina su ieškovu, jog atlyginimą už susipažinimą su byla numato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas, 3.2, 6 – 8 punktai) ir nors šis įsakymas nagrinėjamu atveju tiesiogiai netaikytinas, kadangi atsakovui nebuvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau toks teisinis reguliavimas patvirtina, jog susipažinimas su byla atstovaujant klientą yra advokato darbo proceso dalis ir šalims susitarus, tokia paslauga turi būti atlyginta. Aptarto pasekoje, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, šalių paaiškinimus parengiamojo ir teismo posėdžių metu sprendžia, jog 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje Nr. 21/42 nurodyta 400,00 Eur suma už susipažinimą su penkių tomų baudžiamosios bylos medžiaga yra reali ir protinga, todėl 400,00 Eur išlaidos už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga ieškovui privalo būti atlygintos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

19. Atsakovas taip pat nesutinka su 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje Nr. 21/56 nurodyta 200,00 Eur procesinių dokumentų rengimo paslauga, teigia, jog tuo atveju, jeigu ši sąskaita išrašyta už 2021 m. spalio 18 d. skundo parengimą, joje ir turėjo būti įvardinta skundo rengimo paslauga, taip pat teigia, jog nepaisant ieškovo paruošto skundo, pritaikyta kardomoji priemonė atsakovui nebuvo panaikinta. Pažymėtina, jog teismas sprendimo 11 – 12 dalyse pasisakė dėl mokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas priklausančio nuo bylos baigties (sėkmės mokesčio), todėl pakartotinai šie argumentai nekartotini. Tuo tarpu atsakovo atsikirtimai, jog ieškovas neturi teisės į šių paslaugų atlyginimą, kadangi sąskaitoje ne taip įvardintas teisinių paslaugų pobūdis yra nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

20. Pažymėtina, jog procesinių dokumentų sąvoka yra naudojama tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Procesinis dokumentas – tai dokumentas, kuriuo šalys / ikiteisminio tyrimo, nagrinėjimo teisme dalyviai pradeda procesą, jį papildo, teikia teismui reikšmingus dokumentus, skundžia ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus, apskundžia teismo nuosprendį ir nutartis ir pan. Ši sąvoka plačiai naudojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 8², 11¹ ir kituose straipsniuose, todėl gali būti naudojama ir advokatų išrašomose sąskaitose už klientams suteiktas teisines paslaugas apibūdinant konkrečių dokumentų surašymą atstovaujant klientą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog byloje pagrindžiant suteiktas teisines paslaugas yra pateiktos tik dvi sąskaitos ir 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje skundo surašymo išlaidos nėra įtrauktos, teismas daro išvadą, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje įvardintas pavadinimas „Procesinių dokumentų rengimas“ tik patvirtina, jog šia sąskaita buvo apmokestintos teisinės paslaugos – 2021 m. spalio 18 d. skundo Vilniaus apygardos teismui parengimas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kartu, pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus dėl šios sąskaitos išrašymo datos, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., kai skundas surašytas 2021 m. spalio 18 d. data, nurodydamas, jog sąskaitoje buvo padaryta techninė klaida, suklystas mėnuo, kadangi turėjo būti nurodytas spalio mėnuo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Taigi, teismas, vertindamas faktinę aplinkybę dėl sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 21/56 nurodytos datos įrodymų viseto kontekste ir vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, jog labai tikėtina, kad datą ieškovas galėjo suklysti (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, ši aplinkybė nekeičia fakto, jog 2021 m. spalio 18 d. ieškovas surašė skundą Vilniaus apygardos teismui, tai nagrinėjant bylą patvirtino ir pats atsakovas, todėl darytina išvada, jog ši teisinė paslauga buvo suteikta. Kadangi ji nėra įtraukta į 2021 m. liepos 25 d. sąskaitą Nr. 21/42, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu įrodinėjimo procese, teismas sprendžia, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaita Nr. 21/56 yra apmokestintas skundo parengimas, o 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje nurodytas 200,00 Eur įkainis yra realus bei atitinkantis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio nuostatas (CPK 12, 178 ,185 straipsniai).

21. Teismas taip pat atmeta atsikirtimus į ieškinį, jog atsakovas apie išrašytas sąskaitas nieko nežinojo. Nors šalims Sutartyje susitarus dėl pranešimų įteikimo elektroniniu paštu (5.3 Sutarties punktas) prie kliento rekvizitų nebuvo nurodytas atsakovo D. M. elektroninio pašto adresas, tačiau įvertinus byloje pateiktą elektroninio susirašinėjimo turinį (6 sprendimo dalis) matyti, jog ieškovo elektroniniai laiškai siųsti adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti atsakovui ir atsakovas juos gavo, kadangi tiek laiškų susirašinėjimo turinys, tiek laiškų pasirašymas „pagarbiai D.“ įrodo, jog šis elektroninio pašto adresas priklausė atsakovui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Todėl išanalizavus tiek byloje pateiktą susirašinėjimą elektroniniais laiškais, tiek elektroninio susirašinėjimo bei byloje pateikto susirašinėjimo žinučių turinį, elektroniniuose laiškuose esančius priedus, 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninį laišką pavadinimu „neapmokėtos sąskaitos“ ir įvertinus aplinkybę, jog šis elektroninis laiškas turi du priedus, o laiško tekste nurodyta, kad atsakovui pakartotinai siunčiamos sąskaitos (6 sprendimo dalis), teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog labiau tikėtina, kad išrašytos sąskaitos atsakovui buvo įteiktos ir jam apie suteiktų paslaugų apmokėjimą buvo žinoma (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

22. Teismas papildomai taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip atsakovo atstovas, veikė prieš jo interesus ar kad jo teisinės konsultacijos galimai buvo nesąžiningos ar neatitinkančios advokato profesinės etikos reikalavimų ir būtent dėl to atsakovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Pažymėtina, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus tarnautojos – sekretorės laiškas „dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo posėdyje“ įrodo, jog ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtame posėdyje dalyvauti negalėjo dėl objektyvių, ne vien nuo ieškovo priklausančių aplinkybių, tokia situacija susiklostė dėl kelių faktorių, t. y. tiek dėl ieškovo didelio užimtumo, tiek dėl galimybės nagrinėjamoje byloje suderinti posėdžio datą, tinkančią tiek teismui tiek ieškovui. Kita vertus, akcentuotina, jog ieškovo išrašytose sąskaitose, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą už suteiktas teisines paslaugas, atstovavimas teisiamajame posėdyje nėra įtrauktas, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas neturi į kitų faktiškai ir realiai suteiktų teisinių paslaugų atlyginimą yra nepagrįsti. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra baudžiamojoje byloje Nr. 1-2554-1131/2021 buvo pritaikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi, tačiau atsakovas, po šios nutarties priėmimo dėl skundo surašymo kreipėsi į ieškovą. Ši faktinė aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia atsakovo samprotavimus dėl nesąžiningų ir nekokybiškų paslaugų teikimo, kadangi, vadovaujantis logikos dėsniais ir protingo bei apdairaus asmens standartu, jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo, atsakovas galėjo Sutartį nutraukti ir dėl skundo surašymo kreiptis į kitą atstovą, tačiau to nedarė. Vadinasi, labiau tikėtina, jog ieškovo suteiktas paslaugas priėmė, jas vertino kaip iš esmės kokybiškas bei tikėtina, suprato, kad atstovo teikiamos teisinės paslaugos negali garantuoti vienokio ar kitokio kliento norimo rezultato teismų procesuose (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

23. Taigi, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas apibendrintai konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip vartotojo, 2021 m. vasario 1 d. buvo sudaryta Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria šalys susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamosiose bylose, taip pat šalys susitarė dėl Sutarties kainos, t. y. 100,00 Eur valandinio teisinių paslaugų įkainio. Sėkmės mokestis Sutartyje nebuvo numatytas ir nebuvo galimas atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atlikus vartojimo sutarties sąlygų kontrolę nesąžiningumo aspektu ex officio (pagal pareigas) nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties sąlygos atitiko tiek procedūrinį tiek materialinį sąžiningumo kriterijų. Ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui dvi sąskaitas už teisines paslaugas, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo suteikta teisinių paslaugų iš viso už 900,00 Eur sumą, kurių atsakovas neapmokėjo. Ieškovo suteiktos paslaugos iš esmės atitiko realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, nėra duomenų, jog ieškovas veikė prieš atsakovo interesus ar kad ieškovo teisinės konsultacijos galimai buvo nesąžiningos ar neatitinkančios advokato profesinės etikos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo D. M. ieškovo naudai priteistina 900,00 Eur skola už suteiktas teisines paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų priteisimo

24. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti prievolė praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui 900,00 Eur skolos, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500,00 išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 523,00 Eur išlaidų. Atsakovas apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

27. Pažymėtina, kad ieškovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę. Prašomas priteisti advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (CPK 88, 98 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad ieškovas verčiasi advokato veikla, jis, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, turi teisę į atstovą nagrinėjamoje byloje ir į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėjimą (CPK 51 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

28. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais byloje pagrįstos 523,00 bylinėjimosi išlaidos: 23,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Byloje teismo patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsniu, 106 straipsniu, 186 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsniu, 6. 716 – 6.724 straipsniais, 6.756 – 6.765 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 523,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nepriteisti iš atsakovo teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.