Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos pagal teisinių paslaugų sutartį priteisimo.

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, jog 2021 m. vasario 1 d. šalys sudarė Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (toliau – Sutartis). Dėl apmokėjimo sąlygų ir tvarkos šalys susitarė, jog paslaugų kaina yra apskaičiuojama pagal paslaugas teikiančių specialistų laiko sąnaudas, skirtas atsakovo pavedimui vykdyti, dauginant iš valandinio įkainio; ieškovo valandinis įkainis sudaro 100,00 Eur (3.1 Sutarties punktas).

14. 2021 m. liepos 5 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/42 700,00 Eur sumai. Sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: prašymų rengimas ir pateikimas – 1 valanda, suma 100,00 Eur; kliento konsultavimas – 2 valandos, suma 200,00 Eur; susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga – 4 valandos, suma 400,00 Eur. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/56 200,00 Eur sumai. Joje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: procesinių dokumentų rengimas – 2 valandos, suma 200,00 Eur. Abiejose sąskaitose valandinis paslaugos įkainis nurodytas – 100,00 Eur.

15. 2021 m. vasario 5 d. ieškovas, gindamas atsakovo interesus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymų pateikimo procesinio termino pratęsimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 15 d. ieškovas, gindamas atsakovo interesus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams teikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog 2021 m. birželio 9 d. atsakovui buvo įteiktas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. birželio 16 d. 15:00 val. yra suplanuotas teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje. Prašė posėdį atidėti ir paskirti kitą teisiamojo posėdžio datą, nes turi iš anksto suplanuotą teisiamąjį posėdį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog minėtoje baudžiamojoje byloje dalyvauja šeši kaltinamieji bei jų gynėjai, todėl atidėti teisiamojo posėdžio Vilniaus apygardos teisme gynėjas advokatas D. D. galimybių neturi. Pateiktame prašyme teismui nurodė savo laisvas data, kada teisiamasis posėdis galėtų būti paskirtas.

16. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. spalio 18 d. ieškovo surašytas skundas Vilniaus apygardos teismui dėl 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria D. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skundo apimtis – 4 lapai.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, tendencingai, selektyviai ir šališkai, neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, o savo sprendimą teismas neteisėtai ir nepagrįstai grindė argumentu, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieškovas, tuo pažeisdamas rungimosi principą, įrodymų naštos paskirstymo principą, o tuo pačiu ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti išrašytų sąskaitų pagrįstumą suteiktoms teisinėms paslaugoms, o atsakovas turėjo įrodyti, kad šalys susitarė dėl 2000 Eur apmokėjimo už visą bylos vedimą, suteiktų teisinių paslaugų nekokybišką. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodinėjimo našta pirmosios instancijos teismo buvo paskirstyta tinkamai, todėl su tuo susijusius atsakovo argumentus atmeta.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime eksplicitiškai nepasisakė dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina tinkamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to nori atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.

Dėl ginčo esmės

21. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta 2021 m. vasario 1 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo vertintina kaip vartojimo sutartis. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog šalių sudaryta sutartis ar teiktų paslaugų kokybė bei jų apimtis neatitiktų sąžiningumo principų. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas, kaip vartotojas, teisingai suprato esmines sutarties sąlygas.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad 2021 m. vasario 1 d. Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo rengė ir pateikė pasirašyti atsakovui ieškovas, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas ir nustatė šios sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas, kur numatytas 100,00 Eur teisinių paslaugų valandinis įkainis (3.1 sutarties punktas), tačiau vien ši aplinkybė nelemia nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu.

23. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

25. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims; antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

26. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalių sutartas teisinių paslaugų apmokėjimo būdas, t. y. pagal valandinį 100 Eur įkainį, būtų nesąžiningas ar negalimas, neatitiktų įprastos teisinių paslaugų pirkimo praktikos. Teismo vertinimu, toks susitarimas dėl apmokėjimo yra aiškus vidutiniškai apdairiam ir protingam asmeniui. Atsakovas pripažįsta, kad jam toks susitarimas buvo aiškus, tačiau nurodo, kad vėliau šalys susitarimą pakeitė, susitardamos dėl vienkartinio 2000 Eur įkainio už bylos vedimą. Teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje neįrodė, kad šalys susitarė dėl apmokėjimo pakeitimo.

27. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodė, jog „dėl kainos už darbus sutarėme kainą 2000,00 Eur už bylą, aš minėjau, kad dabar turiu finansinių sunkumų, už psichologo paslaugas irgi sutarėme kainą 200,00 Eur, bet jokių išvadų nėra, aš minėjau, jog mokėsiu tau dalimis“, tačiau toks atsakovo elektroninio laiško turinys neįrodo, kad ieškovas sutiko pakeisti Sutarties sąlygas. Remiantis byloje esančiu šalių susirašinėjimu matyti, kad: 1) ieškovas 2021 m. spalio 19 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką, jame nurodė, jog siunčia skundą, laukia apmokėjimo; 2) 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas elektroniniame laiške nurodė, jog praėjo dvi savaitės, tačiau pinigai negauti; 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas gavo atsakovo elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „neužmiršau, (duomenys neskelbtini) būsiu 10 dieną, tikiuosi, kad atiduosiu“; reikia palaukti skundo rezultato, kadangi: „dingai prieš teismo posėdį ir negalėjau susisiekti su tavimi“; „rašei, kad galiu eiti į rugsėjo 1 dienos šventę, kad galiu skambinti ir bendrauti su vaiku ir pan., už tai gavau kardomųjų priemonių sugriežtinimą, sutinku, skundą parašei, tačiau palaukime rezultato, jei tu rašei skundą, turėjai mane atstovauti“; „dėl kainos už darbus sutarėme kainą 2000,00 Eur už bylą, aš minėjau, kad dabar turiu finansinių sunkumų, už psichologo paslaugas irgi sutarėme kainą 200,00 Eur, bet jokių išvadų nėra, aš minėjau, jog mokėsiu tau dalimis“; 2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku ieškovas nurodė, jog „nesakiau ir neleidau važiuoti susitikinėti su vaiku, kai yra kardomoji priemonė nesiartinti ir nebendrauti“; 3) 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovas siuntė elektroninį laišką, nurodydamas, kad teisinės paslaugos neapmokėtos, informavo, jog nepadarius pavedimo kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas į šį laišką nurodė, kad „rytoj pasitarsiu ir bus aiškiau dėl tavo darbų apmokėjimo“; 4) 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas pakartotinai pateikė atsakovui sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Byloje taip pat pateiktas „Viber“ programėlės susirašinėjimas, iš kurio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųstos žinutės su klausimais dėl dokumentų gavimo, skundų skaitymo, susitikimo (duomenys neskelbtini), klausta dėl psichologo bei priminta dėl pavedimų už paslaugas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikti atsakovo susirašinėjimai „Viber“ programėle įrodo šalių bendravimą, iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovas atsakovui informaciją, t. y. tiek pranešimą apie teisiamąjį posėdį, tiek siūlymą pasikeisti gynėją dėl jo užimtumo, persiuntė.

28. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

29. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas jokiame susirašinėjime nepatvirtino, kad sutinka pakeisti Sutartyje numatytą apmokėjimą už teikiamas teisines paslaugas. Tai, kad ieškovas sąskaitas apmokėjimui siuntė už atskirus atliktus procesinius veiksmus, patvirtina byloje esančios ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui ir jų detalizacija. Aplinkybė, kad šalys galėjo žodžiu aptarti, kiek galėtų kainuoti visas teisminis procesas, nereiškia, kad šalys pakeitė Sutartyje nustatytą apmokėjimo tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturėjo pareigos elektroniniu laišku nurodyti atsakovui, kad su tokia 2000 Eur kaina jis nesutinka, todėl ši aplinkybė nelaikytina ieškovo sutikimu pakeisti Sutartyje numatytą apmokėjimą už teisines paslaugas.

32. Atsakovas nurodo, kad jis neteigė, jog užmokestis ieškovui tiesiogiai priklausė nuo baudžiamosios bylos baigties. Atsakovas tik teigė, kad ieškovas netinkamai ir nekvalifikuotai suteikė paslaugas, dėl ko atsakovui kilo sunkios neigiamos pasekmės - dėl ieškovo suteikto patarimo atsakovui buvo žymiai sugriežtinta kardomoji priemonė. Būtent dėl šios priežasties mano, kad atsakovas ir neprivalo mokėti ieškovui už netinkamai ir nekvalifikuotai suteiktas teisines paslaugas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pripažįsta, jog atlygis advokatui už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese negali priklausyti nuo bylos baigties, kad tai detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu nepasisako. Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog šalis tarėsi dėl valandinio ieškovo teikiamų teisinių paslaugų apmokėjimo, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vesti bylą jau bent pirmosios instancijos teisme, jis neturi teisės gauti nei vienkartinį 2000 Eur užmokestį, nei kokį nors kitokį.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo (advokato) realiai atliktus darbus ir jų apimtį šioje byloje, teismas vertino, ar 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. birželio 15 d. ieškovo rengti prašymai bei 2021 m. spalio 18 d. skundas atitinka teismų praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi mokėti už 2021 m. birželio 15 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes advokatas jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių aplinkybių (užimtumo kitoje byloje), kurias teismas detaliai aptarė atsakovo skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta, jog atsakovas žinojo apie ieškovo surašytą prašymą, jam neprieštaravo, kadangi sutiko, jog teisiamajame posėdyje svarstytini klausimai būtų sprendžiami be gynėjo, o teisiamojo posėdžio eigoje dar ir pasinaudojo savo teise į gynėją, t. y. jam skambino telefonu ir su juo konsultavosi. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ne tik patvirtino advokato teisę į atlyginimą už suteiktą paslaugą bei sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama gynėjui nedalyvaujant, bet ir tai, jog jis ieškovo teiktas paslaugas iš esmės priėmė.

35. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad už 2021 m. vasario 5 d. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga turėtų būti priteistas 10,00 Eur atlyginimas. Toks atsakovo teiginys nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra paremtas vien asmenine nuomone. Nustatyta, kad dviejų prašymų rengimas 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 21/42 įvertintas valandiniu 100,00 Eur įkainiu (vieno prašymo parengimo kaina yra 50,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abiejų prašymų rengimas tiek laiko prasme, tiek pinigine išraiška yra protingas ir atitinka teismų praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus, atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl šioje dalyje teismas sprendžia, jog ieškovas turi teisę į 100,00 Eur atlyginimą už suteiktas prašymų (2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. vasario 5 d.) rengimo ir pateikimo teisines paslaugas (CK 1.5 straipsnis).

36. Byloje ieškovas įrodė, kad 2021 m. liepos 5 d. sąskaita Nr. 21/42, kurioje nurodytas kliento konsultavimo 200,00 Eur vertės bei susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga 400,00 Eur vertės paslaugos, buvo suteiktos. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad 400 Eur suma atitinka didelę bylos apimtį (5 tomai). Pats atsakovas faktinę aplinkybę, kad ieškovas buvo susipažinęs su baudžiamąja byla atsakovas patvirtino parengiamojo teismo posėdžio metu (2022 m. balandžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 25 sek. iki 27 min. 04 sek.).

37. Atsakovas taip pat nesutinka su 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje Nr. 21/56 nurodyta 200,00 Eur procesinių dokumentų rengimo paslauga, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė nei vieno procesinio dokumento, kurį jis būtų rengęs iki minėtos sąskaitos išrašymo 2021 m. rugsėjo 17 d. Pažymi, kad skundas Vilniaus apygardos teismui buvo parengtas 2021 m. spalio 18 d., kai tuo tarpu sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta dar 2021 m. rugsėjo 17 d., tai yra dar tada, kai net nebuvo žinoma, kad bus poreikis tokį skundą parengti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, nurodydamas, kad, įvertinus aplinkybę, jog byloje pagrindžiant suteiktas teisines paslaugas yra pateiktos tik dvi sąskaitos ir 2021 m. liepos 5 d. sąskaitoje skundo surašymo išlaidos nėra įtrauktos, todėl 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje įvardintas pavadinimas „Procesinių dokumentų rengimas“ tik patvirtina, jog šia sąskaita buvo apmokestintos teisinės paslaugos – 2021 m. spalio 18 d. skundo Vilniaus apygardos teismui parengimas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, aplinkybė, jog skundas buvo surašytas, remiantis įrodymu tikėtinumu, leidžia laikyti pagrįstais ieškovo paaiškinimus, jog išrašydamas atsakovui sąskaitą jis suklydo, nurodydamas jos datą.

38. Darytina išvada, kad išanalizavęs tiek byloje pateiktą susirašinėjimą elektroniniais laiškais, tiek elektroninio susirašinėjimo bei byloje pateikto susirašinėjimo žinučių turinį, elektroniniuose laiškuose esančius priedus, 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninį laišką pavadinimu „neapmokėtos sąskaitos“ ir įvertinęs aplinkybę, jog šis elektroninis laiškas turi du priedus, o laiško tekste nurodyta, kad atsakovui pakartotinai siunčiamos sąskaitos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad išrašytos sąskaitos atsakovui buvo įteiktos ir jam apie suteiktų paslaugų apmokėjimą buvo žinoma.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir jo naudai iš atsakovo priteisė 900 Eur skolą. Teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas jas pagrindė leistinais įrodymais, o aplinkybė, kad ieškovas yra advokatas, neįtakoja jo teisės naudotis mokamomis teisininko paslaugomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos. Ieškovas nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl teismas jų ieškovo naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.