Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. skundas dėl VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 600 Eur bauda, už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 1 d., 08.09 val., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini), vadove, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenimis, per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2007 m. gegužės 10 d., todėl informacija apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. skundą – pakeitė Institucijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir paskyrė V. G. įspėjimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis yra nepagrįsta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda (ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją sušvelninant netaikant sankcijoje nustatytos baudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 ir kt.). Skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019 ir kt.).

3.2. Manoma, kad nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis, t. y. nėra visumos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją sušvelninant netaikant sankcijoje nustatytos baudos. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo juridinio asmens vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuojama, jog tapdamas juridinio asmens vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su juridinio asmens valdymu susijusių pareigų. Juridinio asmens vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.3. ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimu ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baigtumo momentas siejamas su duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimu JADIS laiku, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių, pavyzdžiui, kad atsirastų žala. Pažymi, kad pavėluotas duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus pateikimas JADIS, nepašalina atsakingo asmens atsakomybės už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Visų juridinių asmenų pareiga atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus yra numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 25 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis JADIS nuostatų 21 punktu, JADIS duomenys yra vieši ir teikiami duomenų gavėjams. Taigi, duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimas pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas ir nustatytą tvarką, bet ir duomenų gavėjų teisę susipažinti su šiais duomenimis. Taigi, teismo nurodyta aplinkybė, kad „dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto neveikimo žala nekilo“ neturi reikšmės sprendžiant dėl V. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nurodytą administracinį nusižengimą ar dėl nuobaudos už šį administracinį nusižengimą paskyrimo. V. G. informaciją (duomenis) apie Fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui pateikė tik 2025 m. spalio 9 d., t. y. po 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priėmimo. Duomenų apie Fondo naudos gavėjus nepateikimas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2025 m. spalio 9 d. pažeidė ne tik teisės aktų nuostatas ir nustatytą tvarką, bet ir duomenų gavėjų teisę susipažinti su šiais duomenimis.

3.4. Nekvestionuojama apylinkės teismo išvada, jog administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo, tačiau nesutinkama su skundžiamoje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis dėl jų netikslumo ar neatitikimo faktinėms aplinkybėms.

3.5. V. G. nurodė tik vieną konkretų atvejį, kuomet ji kreipėsi į Registrų centrą – „po metinės ataskaitos pateikimo, šių metų apie balandžio mėnesį“, o posėdžio metu nurodė dar vieną – „po baudos gavimo“. Todėl teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, kad ji „ne kartą kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ atstovus, teikiant finansines ataskaitas“ yra ne tik nekonkreti, bet ir prieštarauja jos skunde (ir posėdžio metu) nurodytai aplinkybei, jog šiais metais ji kreipėsi į Registrų centrą vieną kartą po metinio finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo. Taigi, teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartyje klaidingai nurodė, kad į Registrų centrą kreipėsi „teikiant finansines ataskaitas“, tuo labiau, kad JAR duomenimis, Fondo metinis finansinių ataskaitų rinkinys (už 2024 metus) buvo pateiktas (2025 m. balandžio 8 d.) interaktyviai internetu.

3.6. Teismas 2025 m. lapkričio 18d. nutartyje nurodė, kad V. G. „niekada iš VĮ „Registrų centras“ nėra gavusi jokios pastabos, įspėjimo ar pranešimo apie netinkamai pateiktus duomenis. Šių skunde nurodytų aplinkybių neginčijo, tik nurodė, jog VĮ „Registrų centras“ asmenims teisinių konsultacijų neteikia, tačiau teismo vertinimu, atsakymas juridinio asmens atstovui, ar visi reikiami duomenys tinkamai pateikti registro tvarkytojui, vargu ar galėtų būti laikoma teisine konsultacija“. Aplinkybė, kad ji „nėra gavusi jokios pastabos, įspėjimo ar pranešimo apie netinkamai pateiktus duomenis“, neturi reikšmės, sprendžiant dėl jos kaltės ar skiriamos nuobaudos už padarytą administracinį nusižengimą, nes būtent ji yra atsakinga už teiktinos informacijos (duomenų) nepateikimą JADIS tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. V. G. nurodė tik vieną aplinkybę apie vieną konkretų atvejį, kada lankėsi Registrų centre – „po metinės ataskaitos pateikimo, šių metų apie balandžio mėnesį“. Registrų centras negali nei patvirtinti, nei paneigti šios aplinkybės, nes ji nenurodė, kada tai įvyko, t. y. nenurodė datos, su kokiu Registrų centro darbuotoju buvo bendraujama, ko konkrečiai klausė (kaip nurodyta Registrų centro atsiliepime į skundą, Registrų centras iš skundo negalėjo suprasti, kokiu klausimu į Registrų centrą kreipėsi; Registrų centras asmenims teisinių konsultacijų neteikia). Registrų centras neturi pareigos šios aplinkybės ginčyti, nes šioje byloje yra sprendžiamas ne Registrų centro galimai suteiktos konsultacijos tinkamumo klausimas, o V. G. atsakomybės ir nuobaudos paskyrimo klausimas.

3.7. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju, kaip nurodė pati V. G., ji žinojo apie pareigą pateikti JADIS tvarkytojui informaciją (duomenis) apie naudos gavėjus, bet nesuprato, kas yra naudos gavėjai. Tačiau vietoje to, kad gautų (jeigu reikia) tinkamą teisinę konsultaciją apie naudos gavėjus, ir pateiktų JADIS tvarkytojui informaciją (duomenis) apie naudos gavėjus, nuėjo į Registrų centrą sužinoti, „ar nėra skolingi duomenų“ ir „ar visi reikiami duomenys tinkamai pateikti registro tvarkytojui“ – šie klausimai neturi prasmės, žinant, kad V. G. jokios informacijos (duomenų) JADIS tvarkytojui apie naudos gavėjus net nebuvo pateikusi. Taigi, ji nesiėmė priemonių, kad JADIS tvarkytojui būtų pateikta informacija (duomenys) apie naudos gavėjus. Be to, „Registrų centras“ savo internetinėje svetainėje yra nurodęs apie paslaugą – naudos gavėjų sąrašo teikimas (JADIS), taip pat atskirai apie tai išsamiai nurodęs (paaiškinęs), kas yra naudos gavėjas, kas turi teikti duomenis apie naudos gavėjus ir kitais klausimais; nurodyta ir nuoroda į JADIS naudos gavėjų posistemio naudotojo vadovą.

3.8. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas konstatavo, jog V. G. kaltės dėl minėto pažeidimo iš esmės neneigė. Vadinasi savo kaltės, padarius jai inkriminuojamą veiką, nepripažino. Šiuo atveju jos kritiško požiūrio į padarytą nusižengimą nebuvimas („Neprieštarauju dėl prievolės ir tvarkos prieštarauju prieš būdą, kaip tai yra elgiamasi su juridiniais asmenimis“), kaltinant Registrų centrą, kad jo informacinės sistemos yra „netobulos“ („mano šita bausmė yra dėl netobulų Registrų centro informacinių sistemų dermės, tarpusavio veiklos“), ir pan., taip pat charakterizuoja jos asmenybę, kas turi reikšmės sprendžiant, ar gali būti pasiekti administracinių nuobaudų paskirties tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, jei būtų taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis.

3.9. Taip pat svarbu, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sankcija už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Informacija (duomenys) apie Fondo naudos gavėjus nebuvo viešinama laiku (t. y. šių duomenų gavėjai negalėjo gauti), todėl neveikimu pasireiškęs administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažesnio pavojingumo laipsnio.

3.10. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad V. G. kritiškai nevertina padaryto nusižengimo, į vieną lengvinančią aplinkybę – jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), už tokį administracinį nusižengimą yra baudžiama pirmą kartą, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, minimalios ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos (600 Eur) paskyrimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį ar visai neskirti baudos (t. y. išskirtinio pobūdžio aplinkybių nebuvo nustatyta), negali būti laikoma per griežta, neteisinga ar neproporcinga nuobauda.

3.11. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikoje aiškiai suformuluotų reikalavimų, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei objektyvių, nei subjektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog įstatyme nustatytos baudos taikymas neatitiktų teisingumo ar proporcingumo principų. Teismo sprendimas paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta V. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi Institucija bet kokiu būdu siekia nuginčyti teismo diskreciją taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikosi nuomonės, kad nėra svarbi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninė situacija. Tai, kad teismas ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi galimybę, atsižvelgdami į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą yra nurodęs ir Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-2011; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-768/2024).

4.2. Institucija užima poziciją biurokratinio, beatodairiško administravimo, kurio tikslas, nepaisant bylos aplinkybių, išsireikalauti baudą, nes kaip teigiama apeliaciniame skunde „nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis, t. y. nėra visumos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją sušvelninant nelaikant sankcijoje nustatytos baudos“. Institucija nenurodo, kokių aplinkybių nagrinėjamu atveju stinga ir kaip lieka neužtikrintas visuomenės interesas.

4.3. Neatsižvelgiama į tai, kad Institucija niekaip neinformavo apie pasikeitusį teisinį reguliavimą ir atsiradusią naują pareigą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. pateikti JADIS tvarkytojui informaciją (duomenis) apie Labdaros ir paramos fondo naudos gavėjus. Toks informavimas buvo aktualus ir todėl, kad ši pareiga buvo įtvirtinta ne bendrajame – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, o kitame specialiajame įstatyme – 2017 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatyme Nr. XIII-568. Apie pastarojo įstatymo priėmimą ir jame įtvirtintą pareigą jai kaip ne teisininkei buvo sunku žinoti ir jo įpareigojimus laiku įvykdyti. Nepaisant to, ji dėjo pastangas tai išsiaiškinti, konsultavosi Institucijoje, tačiau reikiamos informacijos negavo. Institucija nepriminė apie tai ir po 2019 m. liepos 1 d. Galbūt buvo delsiama penkerius metus ir laukiama ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimo, kai už šioje dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas 20 kartų padidino mažiausią galimą skirti baudą (nuo 30 Eur iki 600 Eur).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, nurodydama, jog apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė V. G. per švelnią nuobaudą – įspėjimą.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi Institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

8. Apylinkės teismas, paskirdamas švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgė į tai, kad Fondas veikia 18 metų, V. G. jam vadovauja 13 metų, jos padarytas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas dėl teisinio išprusimo stokos, todėl yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo, duomenys apie Fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui buvo pateikti 2025 m. spalio 9 d. – pareiga įvykdyta, kas rodo jos kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą; paskirtą baudą taip pat sumokėjo. V. G. neginčijo kaltės dėl padaryto nusižengimo, paaiškindama, jog netinkamai suprato informacijos dėl naudos gavėjų pateikimo nuostatas ir niekuomet iš VĮ „Registrų centras“ nėra gavusi jokios pastabos, įspėjimo ar pranešimo apie netinkamai pateiktus duomenis.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama V. G., kaip Fondo vadovės, pareiga laiku pateikti JAR tvarkytojui informaciją (duomenis) apie naudos gavėjus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad V. G. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skundžiamoje nutartyje yra nustatyta. Pakeitus Institucijos nutarimą ir V. G. paskyrus įspėjimą, ji administracinės nuobaudos neišvengė, taigi yra nubausta.

10. Atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį gali kilti tiek esant tyčiai, tiek dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog V. G. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, šios aplinkybės Institucija neginčija. V. G. neneigė, kad JADIS tvarkytojui reikalaujamos informacijos laiku nepateikė, tačiau tokį savo elgesį grindė iš esmės nežinojimu, jog tokią informaciją (duomenis) JADIS tvarkytojui reikalinga pateikti, t. y. kaip pati paaiškino, ji netinkamai suprato informacijos dėl naudos gavėjų pateikimo nuostatas. Svarbu ir tai, kad informacija apie Fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d., tačiau Institucija aplinkybes, jog atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė minėtų duomenų, pastebėjo tik 2025 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ nėra gavusi jokios pastabos, įspėjimo ar pranešimo apie nepateiktus duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. ėmėsi aktyvių veiksmų – nors ir po Institucijos nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. spalio 9 d. pateikė JADIS tvarkytojui reikalaujamą informaciją apie Fondo naudos gavėjus. Taip pat byloje nėra informacijos apie tai, jog dėl Fondo nepateiktų duomenų į JADIS per šį laikotarpį būtų kreipęsi kokie nors tretieji asmenys ir jiems būtų buvusi suteikta neteisinga informacija. Nors ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, tačiau paminėtos aplinkybės vertinamos visų bylos duomenų kontekste.

11. Apeliaciniame skunde kaip šiai bylai aktuali teisminė praktika nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-39-1073/2019, akcentuojant bendro pobūdžio išaiškinimus minėtose bylose, tačiau šie kasacinio teismo išaiškinimai nėra analizuojami faktinių aplinkybių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Visgi, teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Apygardos teismo vertinimu, teismų minėtose nutartyse nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Antai, bylose Nr. 2AT-5-303/2017 ir 2AT-39-1073/2019 buvo sprendžiama dėl turto konfiskavimo; byloje Nr. 2AT-54-489/2018 – dėl nuobaudos skyrimo, kuomet asmuo neblaivus vairavo automobilį; byloje Nr. 2AT-7-4/2013, be kita ko, buvo pritaikytos tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir sumažinta paskirta bauda bei panaikinta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

12. Nors Institucijos nutarimu V. G. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, V. G. asmenybę, darytina išvada, kad V. G. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 24 straipsnis), yra teisinga bei proporcinga ir, nagrinėjamu atveju, bus pakankama nubausti ir paveikti, kad nubaustas asmuo laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų. Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nuobauda gali būti ne tik švelninama, bet ir iš viso neskiriama. Apibendrinant, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos taikymas V. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, paskyrus švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

13. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VĮ „Registrų centras“ skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.