Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2724-1071/2026 pagal ieškovų A. G. ir J. G. ieškinį atsakovams R. S. ir D. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Paslaugos būstui“, I. J., I. D., S. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovų A. G. ir J. G. atskirojo skundo nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

10. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Ieškovai A. G. ir J. G. 2026 m. kovo 24 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: antstolės Vidos Daugirdienės 2026 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/26/F-1812 su priedais (fotonuotraukomis). Ieškovai prašyme nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog laiptinė yra naudojama išimtinai ieškovų buto gyventojų reikmėms; antrame aukšte yra tik vienos durys – į ieškovų butą; iš laiptinės nėra praėjimo į kitų bendraturčių patalpas; laiptai nėra būtini kitų bendraturčių patekimo užtikrinimui. Nurodyti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, ir tiesiogiai patvirtina atskirojo skundo argumentus dėl laiptų, kaip funkcionaliai savarankiško objekto, atidalijimo galimumo.

12. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų prašomais prijungti naujais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl atsisakymo priimti ieškovų ieškinį

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

17. Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialiojo teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialiojo teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023).

18. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 27 punktas).

19. Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

20. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Teismas taip pat ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas).

21. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atsižvelgęs į paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju ginčas kilęs iš daiktinės teisės ir gali būti nagrinėjamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Aplinkybė, ar ginčo laiptai, esantys pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriais patenkama į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gali būti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovų asmenine nuosavybe, yra pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo pagrindas, tačiau nesudaro kliūties kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Šioje proceso stadijoje (ieškinio priėmimo metu) byla dar nenagrinėjama iš esmės, ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Tik bylos nagrinėjimo metu ištyrus šalių pateiktus įrodymus bei šalių nurodomus argumentus, gali būti daroma išvada dėl buvimo ar nebuvimo pagrindo ginčo laiptus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovų asmenine nuosavybe.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmenims teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pakartotinai turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra kitokių procesinių kliūčių priimti ieškinį.

23. Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. G. ir J. G. ieškinio dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.