Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-455-196/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-16
Bylos Nr.: e2A-455-196/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00422-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „JRM“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“, „Dii“, „Paslaugų diagnostika ir statyba“, „Nordus“, „KE langai“, „Fasadas“, „Skaidrola“, „Bonus Admin“

Kategorijos

3.1.1.2.21Laisvo įrodymų vertinimo principas
2.6.18.5Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto

Civilinė byla Nr. e2A-455-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00422-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 2.6.18.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-592-163/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“, „Dii“, „Paslaugų diagnostika ir statyba“, „Nordus“, „KE langai“, „Fasadas“, „Skaidrola“, „Bonus Admin“, dėl statybos rangos sutarčių pripažinimo nutrauktomis dėl užsakovo kaltės, nuostolių, nesumokėto atlyginimo, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės UAB „JRM“ bei UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartis Nr. 9 buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ kaltės; 2) pripažinti, kad ieškovės UAB „JRM“ bei UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartis Nr. 10 buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ kaltės; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 21 725,01 Eur nesumokėtą atlyginimą už ieškovės UAB „JRM“ atliktus statybos darbus pagal 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 9; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 44 683,55 Eur nesumokėtą atlyginimą už ieškovės UAB „JRM“ atliktus statybos darbus pagal 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 10; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 6 516,61 Eur dydžio įsiskolinimą už bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-9, Klaipėdoje, atliktus statybos darbus; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai ieškovės patirtus 38 435,19 Eur nuostolius dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 10 nutraukimo; 8) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai ieškovės patirtus 21 622,63 Eur nuostolius dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 9 nutraukimo.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė UAB „JRM“ ir atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. kovo 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 9, pagal kurią užsakovė pavedė rangovei iki 2016 m. birželio 30 d. atlikti, o rangovė sutiko atlikti sutartyje Nr. 9 nurodytus darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu). Rangovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus sutartyje Nr. 9 numatytus atvejus, atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti užsakovei sutarties Nr. 9 priede Nr. 1 nurodytus darbus nustatytais terminais, o užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti 382 808, 94 Eur kainą, į kurią įtrauktos visos rangovės išlaidos, susijusios su darbais, įskaitant medžiagų ir atsargų kainą, darbo jėgos kainą, transporto išlaidas, įrengimų kainą, draudimo išlaidas ir t.t. bei su sutartimi Nr. 9 susijusius rangovės mokėtinus mokesčius bei rinkliavas. Taip pat ieškovės UAB „JRM“ ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. kovo 30 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 10, pagal kurią užsakovė pavedė rangovei iki 2016 m. birželio 30 d. atlikti, o rangovė sutiko atlikti sutartyje nurodytus darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 7, Klaipėdoje, atnaujinimu (modernizavimu). Rangovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti užsakovei sutarties Nr. 10 priede Nr. 1 nurodytus darbus nustatytais terminais, o užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti 565 786, 27 Eur kainą, į kurią įtrauktos visos rangovės išlaidos, susijusios su darbais, įskaitant medžiagų ir atsargų kainą, darbo jėgos kainą, transporto išlaidas, įrengimų kainą, draudimo išlaidas ir t.t. bei su sutartimi Nr. 10 susijusius rangovės mokėtinus mokesčius bei rinkliavas.

3. Ieškovė nurodė, kad ji, vykdydama su UAB „Paslaugos būstui“ sudarytas statybos rangos sutartis Nr. 9 bei Nr. 10, susidūrė su techniniais sunkumais dėl tam tikrų statybinių medžiagų gavimo, todėl 2016 m. kovo 9 d. rangovė prašė, kad užsakovė suderintų projekte numatytų statybinių medžiagų - fibrocementinių plokščių „Eternit“ - pakeitimą kitomis analogiškomis, tačiau statybinių medžiagų pakeitimas nebuvo atliekamas. 2016 m. gegužės 11 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas, tačiau į jį atsakymo nebuvo gauta. 2016 m. balandžio 12 d. rangovė taip pat pateikė prašymą užsakovei suderinti stogo sistemos „Broof: EPS 100“ pakeitimą į kitą, tačiau sutikimo negavo. 2016 m. balandžio 12 d. rangovė pateikė užsakovei prašymą techniniame darbo projekte numatytas smeiges „Ejot“ bei „Termoviz SVII Eco Twist“ pakeisti į analogiškos kokybės smeiges „BRAVOLL PTH KZ“, tačiau sutikimo negavo. 2016 m. balandžio 18 d. rangovė UAB „JRM“, kuri dėl nuolatinio užsakovės atsisakymo bendradarbiauti, buvo priversta stabdyti sutarčių vykdymą bei dėl to patyrė nuostolius, pateikė užsakovei pretenziją. Į pretenziją užsakovė neatsakė, taip atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškove. Nepriklausoma vertintoja UAB „Inspecta“ įvertino atliktus statybos darbus ir 2016 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl statinio atnaujinimo (modernizavimo) atliktų darbų vertinimo“ nustatė, kokie darbai yra faktiškai atlikti nurodytą dieną, bei patvirtino, kad šie darbai atitinka esminius statinio atnaujinimo projekto techninėse specifikacijose bei statinio statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus. 2016 m. gegužės 12 d. užsakovė pateikė rangovei pareiškimą „Dėl 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutarčių Nr. 9 ir Nr. 10 nutraukimo“, kuriuo pareiškė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, sutarčių 23.1.2, 23.2, 23.4.2, 23.4.3, 23.4.4 papunkčiais praėjus 10 dienų terminui po šio pranešimo įteikimo, t. y. 2016 m. gegužės 23 d., nutraukia sutartis, nes rangovė savavališkai, be suderinimų keičia projektinius sprendinius, darbai sustabdyti rangovės vienašališku sprendimu, įmonėje nėra darbuotojų, o tai duoda pagrindą nesitikėti, jog darbai bus atlikti laiku. Nutraukusi sutartis užsakovė pateikė rangovei pastabas dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau rangovė 2016 m. birželio 21 d. raštu, be kita ko, pažymėjo, jog UAB „Paslaugos būstui“ pateiktuose atliktų darbų aktuose už balandžio ir gegužės mėnesius nurodyti tik konkrečiai atlikti darbai. Pabaigti daugiabučių namų modernizavimą UAB „JRM“ privalėjo iki 2016 m. birželio 30 d., tačiau darbų nebuvo galima pabaigti, kadangi UAB „Paslaugos būstui“ vienašališkai nutraukė sutartis.

4. Ieškovė nurodė, kad užsakovės minimi techninio prižiūrėtojo išvardinti trūkumai, perskaityti (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkime, jai buvo nurodyti tik praėjus dviem mėnesiam po susirinkimo. Pakartotinai paprašius šie trūkumai pašalinti, taip pat pašalinti techninio prižiūrėtojo nurodytų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 7, Klaipėdoje modernizavimo darbų trūkumai. Atsižvelgiant į tai, kad rangovei UAB „JRM“ ir užsakovei UAB „Paslaugos būstui“ nepavyko išspręsti tarpusavio ginčo, t. y. užsakovė iki šiol nepakeitė savo sprendimo dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, nepasirašė rangovės pateiktų faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, darbų nepriėmė, nenurodydama konkrečių jų trūkumų ar nurodydama visiškai nepagrįstus trūkumus, neapmokėjo rangovės užsakovei pateiktų sąskaitų už faktiškai ir kokybiškai atliktus darbus, UAB „JRM“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Jeigu UAB „Paslaugos būstui“ savo nesąžiningais veiksmais nebūtų vilkinusi darbų atlikimo, būtų operatyviai sprendusi UAB „JRM“ prašymus ir tinkamai bendradarbiavusi su rangove, siekiant, kad sutartys būtų įvykdytos tinkamai ir laiku, tai UAB ieškovė „JRM“ statybos darbus jau būtų įvykdžiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 460 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. AD1-975 atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų, inter alia esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė UAB „JRM“ ir atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. kovo 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 9, pagal kurią ieškovė savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus sutartyje numatytus atvejus, iki 2016 m. birželio 30 d. turėjo atlikti pagal projektinę dokumentaciją sutartyje nurodytus darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu), o atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei statybos aikštelę, užtikrinti savalaikį darbų finansavimą, tinkamai priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti 382 808,94 Eur kainą, į kurią įtrauktos visos rangovės išlaidos, susijusios su darbais, įskaitant medžiagų ir atsargų kainą, darbo jėgos kainą, transporto išlaidas, įrengimų kainą, draudimo išlaidas ir kt. bei su sutartimi susijusius rangovės mokėtinus mokesčius ir rinkliavas. Tą pačią dieną tarp šalių sudaryta analogiška statybos rangos sutartis Nr. 10 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 7, Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) už 565 786,27 Eur kainą. 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. balandžio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl projektuose numatytų medžiagų pakeitimo kitomis medžiagomis (balkonams skirtas fibrocementines plokštes „Eternit“ pakeisti į „Latonit“, stogo sistemą „Broof: EPS 100“ į kitą, smeiges „Ejot“ bei „Termoviz SVII Eco Twist“ į „BRAVOLL PTH KZ“), tačiau sutikimo negavo. 2016 m. balandžio 18 d. ieškovė sustabdė sutarčių vykdymą, 2016 m. balandžio 25 d. nutraukė statybos darbus (duomenys neskelbtini) 7 gyvenamajame name. Ieškovė 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai kreipėsi dėl projekte numatytų fibrocementinių apdailos plokščių „Eternit“ pakeitimo į „Latonit“ fibrocementines apdailos plokštes ir projekte numatytų smeigių „Ejot“ bei „Termoviz SVII Eco Twist“ pakeitimo į „BRAVOLL PTH KZ“, tačiau sutikimo negavo. 2016 m. gegužės 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pareiškimą „Dėl 2015-03-30 statybos rangos sutarčių Nr. 9 ir Nr. 10 nutraukimo“, kuriuo informavo, kad nuo 2016 m. gegužės 23 d. nutraukia sutartis, nes ieškovė savavališkai, be suderinimų keičia projektinius sprendinius, be to darbus sustabdė ir tikėtina laiku neįvykdys sutarčių. UAB „Paslaugos būstui“ paskelbė konkursą naujam rangovui išrinkti ir 2016 m. liepos 20 d. su konkursą laimėjusia UAB „Vlastona“ buvo pasirašytos statybos rangos sutartys Nr. 16/07/20 (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 16/07-21 (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) dėl atnaujinimo darbų pabaigimo. Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. pradėjo ardyti pastolius ir juos išsivežė.

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumo, akcentavo, kad ieškovė pripažino, kad 2016 m. balandžio 18 d. sustabdė statybos darbus pagal abi sutartis, bet mano, kad dėl to kalta atsakovė, nes ji nebendradarbiavo su ieškove, nesant objektyvios galimybės statybos darbų atlikimui panaudoti techniniuose projektuose numatytų medžiagų, ji nedavė sutikimo leisti gyvenamųjų namų modernizavimui vykdyti naudoti kitas, ne darbo techniniuose projektuose numatytas, tačiau ne prastesnės kokybės ir ne didesnės kainos statybines medžiagas, todėl sutartinių įsipareigojimų vykdymas tapo apsunkintas ir ieškovė objektyviai negalėjo tęsti statybos darbų. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techniniame darbo projekte (toliau projektas Nr. 1) bei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 7, Klaipėdoje atnaujinimo (modernizavimo) techniniame darbo projekte (toliau projektas Nr. 2), skiltyje „Bendroji techninė specifikacija“ numatyta, kad rangovė statybos metu projekte nurodytas konkrečias medžiagas gali keisti į analogiškų parametrų medžiagas, tačiau projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti projekto vadovas. Teismas nustatė, kad rangovės prašymams pakeisti projektuose numatytas medžiagas ((balkonams skirtas fibrocementines plokštes „Eternit“ pakeisti į „Latonit“, stogo sistemą „Broof: EPS 100“ į kitą, smeiges „Ejot“ bei „Termoviz SVII Eco Twist“ į „BRAVOLL PTH KZ“) nepritarė nei renovuojamų namų gyventojai, nei projektų vadovas, nei užsakovė.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama atnaujinimo darbus (duomenys neskelbtini), norėjo pakeisti projekte numatytą balkonų apatinės dalies apdailinių plokščių medžiagą „Eternit Pictura“, vokiečių (Europos Sąjungos šalies) gamybos į rusų (ne Europos Sąjungos) gamybos „Latonit“ plokštes, tačiau nepateikė visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių, kad siūlomos keisti plokštės atitinka projekte keliamus reikalavimus ir yra ne prastesnių savybių, dėl ko keitimui nepritarta. Projekte numatytos „Broof“ stogo sistemos mazgo pakeitimui buvo pritarta, kadangi projekte numatytas stogo mazgas neturėjo sertifikato, o galiojęs sertifikatas jau buvo pasibaigęs. Projekto vadovas parinko keletą artimiausių savo parametrais sertifikuotų Broof stogo mazgų ir nusiuntė ieškovei, prašydamas pateikti kainos perskaičiavimą, tačiau ieškovė kainos perskaičiavimo atsakovui nepateikė, todėl keitimui nepritarta. Dėl smeigių „Ejot“ bei „Termoviz SV II EcoTwist“ keitimo į „Bravoll PTH KZ“ smeiges pritarta nebuvo, nes projekte numatytos smeigės yra kitokių techninių savybių ir parametrų.

9. Nors ieškovė nurodė, kad projekte numatytų smeigių Lietuvoje nėra galimybės įsigyti, tačiau teismas iš pateiktos UAB „Hota“ informacijos nustatė, kad bendrovė yra oficiali fasadinių smeigių „Termoviz SV II EcoTwist“ importuotoja Lietuvoje ir kad minėtų smeigių galima įsigyti ne tik per įmonę, bet ir jų prekybos partnerius Lietuvoje – UAB „Kauno šilas“, UAB „Cela“, įmonės parduotuvę Kuosų g. 16, Klaipėdoje.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkonų dengimui vietoje fibrocementinių plokščių „Eternit“ panaudojo fibrocementines plokštes „Latonit“. Negavusi sutikimo pakeisti pagal projektus numatytas medžiagas (fibrocementines plokštes, stogo sistemos mazgą ir smeiges) kitomis, ieškovė sustabdė statybos darbus ir raštu informavo gyventojus, kad darbai stabdomi dėl užsakovo ir projektuotojo kaltės ir jeigu medžiagų pakeitimas nebus suderintas, yra galimybė, kad darbai nustatytam terminui gali būti neatlikti ir gyventojai negaus 40 procentų valstybės kompensacijos.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) vykdomas pagal programą „JESSICA“, kuri suteikia butų ir kitų patalpų savininkams galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama seniems daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Lėšos namo atnaujinimui skirtos iš kontroliuojančio fondo. Namams atnaujinti skirtas lėšas Vyriausybė perveda kredito įstaigai, su kuria pasirašoma paskolos sutartis. Paskolos suteikiamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (t. V, b. l. 134-168). Nagrinėjamojoje byloje ginčo šalys statybos rangos sutartis pasirašė įgyvendindamos organizuoto atviro supaprastinto konkurso būdu rezultatus.

12. Teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų namų atnaujinimo darbai buvo atliekami iš ieškovės (rangovės) medžiagų, todėl už medžiagų kokybę ji atsako kaip pardavėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 str. 5 d.); laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (CK 6.333 str. 7 d.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė panaudojo kitos rūšies fibrocementines plokštes ir ketino panaudoti kitos rūšies stogo sistemos mazgą ir smeiges, o negavus sutikimo sustabdė statybos darbus, atsakovė turėjo teisę susigrąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal rangos sutarties, sudarytos konkurso tvarka, sąlygas, reikalavimas naudoti medžiagas nurodytas projektinėje dokumentacijoje ir techninėje specifikacijoje yra privalomas ir šio reikalavimo pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas.

13. Teismo vertinimu, ieškovė įvykdė esminį sutarties pažeidimą, nes pakeitė projekte nurodytas medžiagas kitomis (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.); sustabdė sutarties vykdymą ir pati informavo renovuojamų namų gyventojus apie tai, kad užsakovei ir projekto vadovui nesuderinus projekte numatytų medžiagų pakeitimą kitomis, darbai laiku nebus atlikti (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teismas konstatavo, kad tos pačios priežastys davė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti ginčo sutartis (CK 6.217 str. 5 d., sutarčių 23.4.2, 23.4.3, 23.4.4 p.).

14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė su ieškove sudarytas statybos rangos sutartis Nr. 9 ir Nr. 10, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti šių sutarčių vienašališką nutraukimą dėl atsakovės kaltės laikė nepagrįstu ir atmestinu.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 38 435,19 Eur nuostolių dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 10 nutraukimo ir 21 622,63 Eur nuostolio dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 9 nutraukimo yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti šių sutarčių nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Teismui konstatavus, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė statybos rangos sutartis, nuostoliai ieškovei negali būti atlyginami, todėl dėl šių reikalavimų teismas plačiau nepasisakė.

16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos už atliktus darbus, akcentavo, kad nėra šalių ginčo dėl ieškovės nurodytų darbų atlikimo, tačiau ginčas kilo dėl tinkamo darbų atlikimo, t. y. dėl atliktų darbų kokybės ir pareigos apmokėti pagal pateiktus statybos darbų atlikimo aktus.

17. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesius nei techninę priežiūrą atlikę asmenys, nei užsakovė nepasirašė, jų savo parašu nepatvirtino ir „BETA“ atstovas.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio mėnesį atliko balkonų įstiklinimą, įskaitant esamų balkono konstrukcijų sustiprinimą ir naujos konstrukcijos įrengimą, butų ir kitų patalpų langų keitimą, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą, elektrotechnikos darbus, vandentiekio, nuotekų šalinimo darbus, vamzdynų praplovimą su dezinfekcija, vandentiekio ir šildymo sistemų vamzdynų hidraulinį bandymą, iki 100 A galios automatinių jungiklių montavimą spintose. Teismas iš šio pastato techninę priežiūrą atlikusios UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sudarytos komisijos apžiūros akto nustatė, kad neatlikta 16 balkonų apatinių dalių iki 1,1 m. aukščio apdailinių „Eternit“ plokščių apdaila ir apskardinimo darbai; 16 balkonų apdaila atlikta „Latonit“ plokštėmis, kas prieštarauja projekto sprendiniams; nesumontuotos 2 tambūro klijuotos medienos durys su švieslangiais; neatlikti žaliųjų zonų atstatymo, augalinio sluoksnio įrengimo ir apželdinimo darbai; neatstatytos automobilių stovėjimo aikštelės prie pastato dangos; tarp nuogrindos ir cokolinės dalies neužpiltas deformacinis intarpas plautais akmenukais; po skardinėmis lauko palangėmis neatlikti sandarinimo darbai elastingomis, šalčiui atspariomis medžiagomis; neįrengtos cokolinės dalies klinkerio plytelių deformacinės siūlės; laiptinėse neįrengti apsauginiai atitvarai prie laiptinės aikštelių; prie laukinių durų neužbaigta angokraščių apdaila; palikti nepašalinti buvusios šildymo sistemos vamzdynų galai per perdangas ir neužtaisytos remontiniais mišiniais angos; nenupjauti kabelių paklojimo per perdangas vamzdynai ir neatlikti lubų apdailos darbai; neužsandarinti laiptų pakopų trinkelių dangos tarpai; daviklio maitinimo kabelis nesumontuotas apsauginiame lovelyje ar vamzdelyje; nepašalinti fasado dekoratyvinio tinko įrengimo defektai; nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai tarp fasado apšiltinamojo sluoksnio ir cokolinės dalies; tarp nuogrindos plytelių ir cokolinės dalies neužpiltas apsauginis plautų akmenukų sluoksnis; nepašalinti drenažinės membranos apsauginio profiliuko montavimo darbai ir kt. Nekokybiškai atlikti darbai iliustruoti foto nuotraukomis.

19. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 7, 2016 m. balandžio mėnesį atliko fasado sienų ir cokolio šiltinimo darbus, tvarkė nuogrindą, keitė butų ir kitų patalpų langus, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos darbus, elektrotechnikos darbus. Pagal technologinį procesą šiltinimo darbai susideda iš trijų etapų: polistirolio plokščių priklijavimo prie sienų, po trijų dienų plokščių mechaninio pritvirtinimo smeigėmis ir tamsaus polistireninio putplasčio užtinkavimas armuotu tinku. Teismas nustatė (to neneigia ir pati ieškovė), kad ieškovė tik priklijavo polistirolio plokštes, tačiau, negavusi sutikimo pakeisti projekte nurodytas smeiges kitomis, polistirolio plokščių nepritvirtino smeigėmis ir neužtinkavo.

20. Iš 2016 m. gegužės 23 d. pastato (duomenys neskelbtini) apžiūros akto Nr. 05/23 ir kitų įrodymų teismas nustatė, kad buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai: cokolio apšiltinimo darbai atlikti nekokybiškai, nusižengiant medžiagų gamintojo nurodymams ir panaudojant neprojektines medžiagas, t. y. daugelyje vietų pamatų hidroizoliacijos sluoksnis yra plonesnis nei numato medžiagos gamintojas, cokolio polistireninis putplastis priklijuotas cemento klijais prie bituminės cokolio hidroizoliacijos, drenažinė membrana prieš užpilant gruntu mechaniškai nepritvirtinta prie pamato, po apšiltinimo cokolis užpiltas su statybinėmis priemaišomis (šiukšlėmis). Cokolio antžeminė dalis apšiltinta polistireniniu putplasčiu, statybos darbai atlikti dalinai, neužbaigus pilno technologinio proceso - pilkasis polistireninis putplastis EPS 100N paliktas mechaniškai nepritvirtintas smeigėmis, neužarmuotas ir veikiamas saulės ultravioletinių spindulių. Pagal gamintojo rekomendacijas putplastis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir negali būti veikiamas saulės ilgiau nei 2 savaites, o nagrinėjamu atveju paliktas saulėje balandžio ir gegužės mėnesiais, kada saulės ultravioletiniai spinduliai ypač aktyvus. Analogiška padėtis ir dėl namo sienų apšiltinimo.

21. Teismas pažymėjo, kad statybos taisyklių „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“ ST 2124555837.01;2013 nurodyta, kad naudojant polistireninį putlpastį būtina laikytis gamintojo nurodytų vartojimo ir saugumo reikalavimų. Pateiktame dr. Č. I. (Polistireninio putplasčio asociacijos, kuri rengė nurodytas taisykles darbo vadovas) elektroniniame laiške (t. V, b. 107), nurodyta, kad saulės spinduliai ardo ir silpnina putplasčio paviršių, vėliau nuo tokio paviršiaus gali kristi tinkas, todėl ilgiau saulėje išbuvęs putplastis turi būti nušlifuojamas. Liudytojais apklausti B. K. ir V. S. (UAB Vlastona“, kuri po UAB „JRM“ tęsė objektuose darbus, darbų vadovas ir vadovas) teismui patvirtino, kad putplastis buvo tvarkomas. Už šiuos, kaip ir kitus techniniame darbo projekte nenumatytus darbus, kuriuos buvo būtina atlikti taisant UAB „JRM“ savavališkai ar netinkami atliktus darbus buvo apmokėta (t. VII, b. l. 10-140). Langų angokraščiai po apšiltinimo padengti armuojančiu sluoksniu, kurio storis 2-4 mm. Angokraščių armavimas įrengtas netaisyklingai, neišlaikomas minimalus 6 mm armuojančio sluoksnio storis. Langai sumontuoti nepateikus eksploatacinių savybių deklaracijų. Nuardytos 12 balkonų senos atitvaros, tačiau laikinį balkonų atitvėrimai padaryti netinkamai. Santechnikos atnaujinimo darbai nebaigti, nepabaigus vandentiekio vamzdžių keitimo negalima paleisti vandentiekio visuose stovuose, šilumos mazge modernizavimo darbai nevykdomi, neužbaigti elektros montavimo darbai (neįrengta žaibosauga). 2016 m. lapkričio 24 d. UAB „Paslaugos būstui“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus gavo privalomąjį nurodymą kuriame nurodyta, kad rangovas „JRM“, vykdydamas atnaujinimo (modernizavimo) darbus (duomenys neskelbtini) padarė reikšmingus pažeidimus: vietoje projekte numatytų langų staktos ir varčios profilio storio 80 mm butuose Nr. 11, 15,24 sudėjo langus, kurių staktos ir varčios storis 70 mm ir nurodė pakeisti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą arba atlikti reikalingus statybos darbus, kad langai įrengti 11, 15 ir 24 butuose atitiktų statinio projekto sprendinius (t. IV, b. l. 108).

22. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad techninę priežiūrą atlikusių įmonių pateikti aktai su nustatytais darbų trūkumais ir privalomame nurodyme nurodyti trūkumai neatitinka tikrovės, kad nebuvo galimybės nupirkti projekte nurodytų medžiagų, todėl jas buvo būtina keisti kitomis medžiagomis.

23. Teismas taip pat nustatė, kad dėl atliktų darbų trūkumų rangovė ne kartą buvo įspėta ir prašoma ištaisyti šiuos trūkumus, tačiau ieškovė trūkumų nepašalino, sustabdė darbus objektuose.

24. Teismas pažymėjo, kad šalių rangos sutarčių 16.9 punkte nustatyta, kad rangovei nėra atlyginama už tuos darbus, kuriuos rangovė atliko savavališkai nukrypdama nuo sutarties nuostatų.

25. Teismas konstatavo, kad rangovė pažeidė statybos rangos sutartis, sutartys pagrįstai buvo nutrauktos. Teismas sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, sąlygų dėl darbų kokybės pažeidimą vertino kaip esminį sutarties pažeidimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip verslininkė, panaudodama netinkamos kokybės medžiagas ir nekokybiškai atlikdama darbus, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų rezultato ir jai turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, nes netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartis, sudarytas viešojo pirkimo būdu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė prarado teisę gauti atlyginimą už šių darbų atlikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „JRM“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies, o likusią bylos dalį dėl ieškovės UAB „JRM“ reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolius dėl neteisėto sutarčių nutraukimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas nesprendė rangovės užsakovei bei projekto vadovei UAB „Progresyvūs projektai“ teikiamų prašymų pakeisti techniniuose darbo projektuose nurodytų konkrečių gamintojų statybinių medžiagų kitomis, ne prastesnėmis statybinėmis medžiagomis pagrįstumo, formaliai ir nemotyvuotai nurodydamas, kad toks pakeitimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, nors kitų analogiškų statybinių medžiagų panaudojimas daugiabučių namų renovacijos procese rangovei jokio pranašumo ar papildomos naudos nesuteikė ir dėl nurodytų pakeitimų nei sutartys, nei techniniai darbo projektai neturėjo būti keičiami.

26.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad projekto vadovės UAB „Progresyvūs projektai“ parengtuose techniniuose darbo projektuose įtvirtinta rangovės teisė keisti projektuose numatytas statybines medžiagas kitomis, analogiškomis, gavus projekto vadovės sutikimą, kas reiškia, kad rangovės užsakovei bei projekto vadovei teikiami prašymai dėl statybinių medžiagų pakeitimo kitomis buvo teisėti ir turėjo (galėjo) būti tenkinami projekto vadovei įsitikinus, kad prašomos panaudoti alternatyvios statybinės medžiagos yra analogiškos ir neprastesnės kokybės, nei nurodytos techniniuose projektuose (be to, naujajam rangovui leista pakeisti visas medžiagas).

Žemesnės instancijos teismas

26.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rangovė atliko bei siekė atlikti statybos darbus panaudodama techniniame darbo projekte nenumatytas nekokybiškas statybines medžiagas, tačiau jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kad minėtos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos, byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nepateikė.

26.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, jog techninių darbo projektų sąlygos, numatančios reikalavimus daugiabučių namų atnaujinimo procese naudoti konkrečių gamintojų statybines medžiagas, o ne atitinkamos rūšies statybines medžiagas, atitinkančias specifinius techninius reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojančius skaidrumo, lygiateisiškumo principus, nes tokiu būdu užsakovė bei projekto vadovė protegavo konkrečių gamintojų prekių pirkimą ir panaudojimą iš valstybės lėšų remiamame daugiabučių namų renovacijos procese.

26.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė užsakovei bei projekto vadovei pateikė visus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius, jog rangovė statybos procese prašomos panaudoti alternatyvios statybinės medžiagos yra ne žemesnės kokybės, nei nurodytos techniniuose darbo projektuose, dėl ko rangovės prašymai privalėjo būti patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

26.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, nes pakeitė projekte nurodytas medžiagas kitomis, tačiau ši išvada neparemta objektyviu ir visapusišku reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimu – byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad rangovės panaudotos statybinės medžiagos būtų nekokybiškos ir (ar) žemesnės kokybės už techniniuose projektuose nurodytas statybines medžiagas, todėl nebuvo sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies taikymui.

26.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė ieškinio reikalavimo dėl ieškovės nuostolių iš atsakovės priteisimo.

26.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminių ginčo klausimų, ar ieškovės atlikti statybos darbai buvo priimti, ar ieškovės atliktos statybos rezultatu yra naudojamasi, ar atsakovės nurodyti ieškovės atliktų darbų tariami defektai buvo taisomi. Nors atsakovė atsisakė apmokėti už darbus, tačiau byloje nesant duomenų, jog tariami ieškovės darbų defektai buvo šalinami ir nustačius, kad statybos rezultatu yra naudojamasi, užsakovė privalėjo tinkamai atsiskaityti su rangove.

26.9. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nes sprendimą byloje priėmė vadovaudamasis tik atsakovės ir su atsakove sutartiniais santykiais susijusių trečiųjų asmenų subjektyviais paaiškinimais, o ieškovės pateiktais tinkamais ir leistinais įrodymais, pagrindžiančiais reikšmingas bylos aplinkybes, nesirėmė.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai išnagrinėjo bei įvertino byloje esančius faktinius įrodymus ir jų pagrindu priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

Atsiliepimas

27.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė ieškinio reikalavimo dėl ieškovės, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartis, patirtų nuostolių priteisimo. Konstatavus, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė statybos rangos sutartis, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei nuostoliai negali būti atlyginami.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dii“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė, kokybiškai atlikusi darbus, turėjo pateikti atliktų dabų aktus techniniam prižiūrėtojui, atliktų darbų aktuose privalėjo taikyti tik su užsakove suderintus įkainius. Tačiau ieškovė į techninio prižiūrėtojo prašymus nereagavo, trūkumų netaisė, nebendradarbiavo.

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

31. Byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės UAB „JRM“ apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų

32. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

33. Apeliantė UAB „JRM“ 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriais pildomi apeliacinio skundo argumentai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso įstatymas draudžia papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo

35. Vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, sutartis gali būti vienašališkai nutraukta esant šiems pagrindams: esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys); neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis); šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

36. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017).

37. Iš šalių sudarytų statybos rangos sutarčių matyti, kad užsakovė (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu rangovė dirba taip lėtai, kad baigti darbus pagal šias sutartis nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma (23.4.2 p.); jeigu rangovė atlieka darbus nekokybiškai: naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus, prastai atlieka darbą ir pagrįstai galima teigti, kad dėl to rangovas nepajėgs tinkamai užbaigti visų statybos darbų pagal šias sutartis nustatytu laiku (23.4.3 p.); jeigu rangovė nepašalina statybos darbų trūkumų per užsakovės nurodytą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami ar rangovė nesilaiko kitų sutartyse numatytų įsipareigojimų (23.4.4 p.).

38. Iš byloje esančios 2016 m. gegužės 12 d. atsakovės pareiškimo matyti, kad atsakovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytas rangos sutartis, nes ieškovė savavališkai, be suderinimų keičia projektinius sprendinius, be to darbus sustabdė ir tikėtina laiku neįvykdys sutarčių.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė teisėtai nutraukė rangos sutartis, nes ieškovė pažeidė minėtas sutarčių nuostatas bei įvykdė esminį sutarties pažeidimą, nes pakeitė projekte nurodytas medžiagas kitomis. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo du savarankiškus pagrindus atsakovei teisėtai vienašališkai nutraukti sutartį: sutarčių nuostatų pažeidimą (rangos sutarčių 23.4.2, 23.4.3, 23.4.4 p.) bei esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 str. 5 d.).

40. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė sutartis, nesutinka nurodydama, kad rangos sutarčių įvykdyti ji negalėjo dėl atsakovės bei projekto vadovės funkcijas vykdžiusios UAB „Progresyvūs projektai“ nebendradarbiavimo su ieškove. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad rangos sutartys buvo neįvykdytos dėl ieškovės kaltės.

41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

44. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiktai ieškovės ir su ja susijusių trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, savavališkai, prieš atlikdama darbus, nesuderinusi su užsakove, keitė namų atnaujinimo (modernizavimo) projektinius sprendinius bei projekte numatytas ir namo gyventojų, esančių tiesioginiais namo atnaujinimo darbų užsakovais, pasirinktas medžiagas keitė kitomis, darbus vykdė nekokybiškai ir lėtai, pažeisdama nustatytą darbų grafiką (t. 2, b. l. 99-107). Nors apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino medžiagų pakeitimą, neatsižvelgė į medžiagų technines charakteristikas, į tai, kad jas panaudojus nebus pakenkta statinio kokybei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.).

46. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad rangovė daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti buvo parinkta konkurso būdu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

47. Pagal statybos rangos sutarčių Nr. 9 ir Nr. 10 2.1 papunkčius rangovė (apeliantė) įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją. Nors rangovei statybos metu projekte nurodytas konkrečias medžiagas gali keisti į analogiškais, tačiau atliktiems projektų sprendimų pakeitimams turėjo pritarti projekto vadovas. Pažymėtina, kad rangos sutartyse teisė rangovei vienašališkai pakeisti medžiagas kitomis nenustatyta. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių projekte numatytų medžiagų keitimo neišvengiamumą.

48. Ieškovės argumentas, kad sutartys buvo neįvykdytos dėl atsakovės ir projekto vadovės nebendradarbiavimo, nepagrįstas. Nors ieškovės nuomone, projekto vadovė nedavė sutikimo pakeisti medžiagas kitomis nenurodydama konkrečių priežasčių, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutikimas nebuvo gautas, nes ieškovė nepateikė reikalaujamų dokumentų, pvz., kainos perskaičiavimo, dokumentų, pagrindžiančių medžiagų keitimo neišvengiamumą (t. 4, b. l. 5-6). Be to, byloje nustatyta, kad tokios būtinybės nebuvo. Pvz., ieškovės nurodoma informacija apie projekte numatytų smeigių nebuvimą Lietuvos rinkoje nepasitvirtino (t. 4, b. l. 4). Pažymėtina, ir tai, kad ieškovė pasitelkė darbams atlikti subrangovus (UAB „Nordus“, UAB „Bonus Admin“), kurie nebuvo numatyti konkursui pateiktame ieškovės pasiūlyme pateiktose tiekėjo kvalifikacijos informacijose, šių subrangovų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Pasiūlyme buvo nurodyta, kad subrangovėmis bus tik UAB „Junkvila“, UAB „Žaibo sauga“ ir UAB „Skaidrola“ (t. 4, b. l. 18-19). Taip ieškovė pažeidė sutarčių 4.2 punktą, kuriuo ieškovė įsipareigojo, kad jos samdomi papildomi subrangovai, kurie buvo nurodyti konkretiems darbams ir apimtims pasiūlyme dėl rangos darbų pirkimo, turės visus būtinus leidimus ir licencijas užsiimti veikla, reikalinga darbų atlikimui.

49. Kaip minėta, šalys statybos rangos sutartis pasirašė atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovei pateikė geriausią pasiūlymą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo pagal UAB „Paslaugos būstui“ pateiktus reikalavimus, t. y. darbų apimtis, techninius reikalavimus darbų atlikimui. Taigi rangovė buvo parinkta pagal tai, ar ji gali ir už kokią kainą gali įgyvendinti parengto techninio darbo projekto sprendinius (žr. šios nutarties 11 ir 46 punktus). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos šalys statybos rangos sutartis pasirašė įgyvendindamos organizuoto atviro konkurso rezultatus, todėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų dėl fibrocementinių plokščių, stogo sistemos mazgo ir smeigių keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis ir patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, todėl jų keitimas pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkas medžiagų keitimas, nepateikus dokumentų dėl medžiagų keitimo būtinybės, kainos perskaičiavimo ir dėl to negavus projekto vadovės sutikimo, pažeidžia sutarčių, sudarytų viešojo pirkimo būdu, nuostatas. Medžiagų keitimas taip pat vertintinas kaip pažeidžiantis kitų konkurso dalyvių interesus ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

50. Kaip buvo minėta, ieškovė įsipareigojo ne tik atlikti darbus pagal projektinę dokumentaciją, bet ir pagal nustatytą grafiką (žr. šios nutarties 45 p.), taigi atlikti juos laiku, tačiau ieškovė 2016 m. balandžio 18 d. sustabdė statybos darbus pagal abi statybos rangos sutartis.

51. Ieškovės teigimu, dėl darbų sustabdymo kalta atsakovė, nes ji nebendradarbiavo su ieškove. Apeliantės teigimu, nesant objektyvios galimybės statybos darbų atlikimui panaudoti techniniuose projektuose numatytų medžiagų, atsakovė dėl nepaaiškinamų priežasčių nedavė sutikimo leisti gyvenamųjų namų modernizavimui vykdyti naudoti kitas, ne darbo techniniuose projektuose numatytas, tačiau ne prastesnės kokybės ir ne didesnės kainos statybines medžiagas, todėl sutartinių įsipareigojimų vykdymas tapo apsunkintas ir ieškovė objektyviai negalėjo tęsti statybos darbų. Sustabdžiusi darbus, ieškovė raštu informavo gyventojus, kad darbai stabdomi dėl užsakovės ir projektuotojos kaltės ir jeigu medžiagų pakeitimas nebus suderintas, yra galimybe, kad darbai nustatytam terminui gali būti neatlikti ir gyventojai negaus 40 procentų valstybes kompensacijos.

52. Kaip minėta, ieškovė, prieš panaudodama kitas medžiagas, turėjo gauti projekto vadovės sutikimą. Atlikdama darbus be projekto vadovės sutikimo, sustabdžiusi vykdomus darbus ir vėluodama juos atlikti, apeliantė pažeidė šalių sutartį. Šis šalių rangos sutarčių pažeidimas įvyko ne dėl atsakovės nebendradarbiavimo, o dėl ieškovės neteisėto, savavališko, nesuderinto su užsakove, medžiagų keitimo, darbų sustabdymo, atliktų darbų trūkumų laiku bei, apskritai, netaisymo (žr. nutarties 65 ir 67 p.).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, dėl kieno kaltės darbai nebuvo įvykdyti laiku, padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam klausimui išspręsti aplinkybių, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė sutarties nuostatas. Šie rangos sutarties pažeidimai atsakovei leido teisėtai vienašališkai nutraukti sutartį tiek pagal sutarties nuostatas, tiek pagal civilinio kodekso normas, nustačius, kad jie buvo esminiai (CK 6.217 str. 5 d., sutarčių 23.4.2, 23.4.3, 23.4.4 p).

Dėl nuostolių priteisimo

54. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

55. Nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 38 435,19 Eur nuostolių dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 10 nutraukimo ir 21 622,63 Eur nuostolio dėl neteisėto statybos rangos sutarties Nr. 9 nutraukimo yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti šių sutarčių nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė statybos rangos sutartis, nurodė, kad nuostoliai ieškovei negali būti atlyginami, todėl dėl šių reikalavimų plačiau nepasisakė. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškinys atmetamas visa apimtimi.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, kaip ir kitus, išsprendė, juos atmesdamas bei nurodydamas tokio sprendimo motyvus, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl skolos priteisimo

57. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

58. CK 6.665 straipsnyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

59. Statybos rangos sutarčių 14.1 punkte nustatyta, kad per kiekvieną kalendorinį mėnesį pagal šią sutartį atlikti statybos darbai priimami pasirašant mėnesinį statybos darbų atlikimo aktą. Atitinkama tokiame akte nurodyta statybos darbų dalis laikoma rangovo atlikta, o užsakovo priimta nuo tos dienos, kurią abi šalys pasirašė tokį aktą. Statybos darbų atlikimo aktą rangovas pasirašo tik po to, kai jį pasirašė (arba pagal šios sutarties sąlygas laikoma, kad pasirašė) užsakovo techninis prižiūrėtojas. Priešingu atveju statybos darbų atlikimo aktas nėra laikomas pagrindu sumokėti už tame akte nurodytus darbus. Visus valstybės skiriamos finansinės paramos, rangovo, techninio prižiūrėtojo ir užsakovo pasirašytus aktus, teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina Būsto energijos taupymo agentūros (toliau - BETA) atstovas.

60. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 21 725,01 Eur nesumokėtą atlyginimą už ieškovės UAB „JRM“ atliktus statybos darbus pagal 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 9; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 44 683,55 Eur nesumokėtą atlyginimą už ieškovės UAB „JRM“ atliktus statybos darbus pagal 2015 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 10; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovės UAB „JRM“ naudai 6 516,61 Eur dydžio įsiskolinimą už bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-9, Klaipėdoje, atliktus statybos darbus.

61. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareigos apmokėti už nurodytus darbus atsakovė neturėjo, nes ieškovė minėtus darbus atliko nekokybiškai, pažeisdama viešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos sutarties nuostatas.

62. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi tik atsakovės ir jos pusėje esančių trečiųjų asmenų paaiškinimais ir įrodymais.

63. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčo dėl ieškovės nurodytų darbų atlikimo, nekilo, tačiau kilo šalių ginčas dėl jų kokybės.

64. Spręsdamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos darbu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama, kad 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. atliktų darbų aktuose išvardintus darbus atliko tinkamai, remiasi antstolio A. S. 2016 m. birželio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, statybos rangos sutarčių objektų (namų) nuotraukomis ir vaizdo laikmena, UAB „Inspecta“ inžinieriaus V. P. raštu dėl statinio, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) 7, darbų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti įrodymai yra abstraktūs, jie patvirtina aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, kad iš jų negalima spręsti apie atliktų darbų kokybę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos argumentais, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, minėti įrodymai neinformatyvūs, jie nepagrindžia, ar darbai buvo atlikti kokybiškai, ar ne, sutinka.

65. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas rangovės UAB „JRM“ atliktų statybos darbų kokybę, bei nustatęs jų trūkumus rėmėsi statybos darbų žurnaluose atliktais įrašais (t. 3, b. l. 22, 42-47, 69-159-160), kitais rašytiniais įrodymais (t. 4, b. l. 108, t. 5, b. l. 107), trečiųjų asmenų paaiškinimais (t. 2, b. l. 27-30, 31-38, t. 4, b. l. 1-3, 40-45, t. 5, b. l. 1-63), liudytojo B. K., kuris dirba UAB „Vlastona“, vykdančios statybos darbus po rangos sutarčių su ieškove nutraukimo, darbų vadovu, šios įmonės direktoriaus V. S. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai (CPK 186 str.), tiek liudytojo parodymai (CPK 189 str.), tiek rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 1 d.) yra leistini įrodymai nagrinėjant civilinę bylą (CPK 177 str. 2 d.), be to, turintys reikšmę nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės (CPK 180 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir, nenustatęs tarp jų prieštaravimų, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė darbus, už kuriuos ji prašo priteisti skolą, atliko nekokybiškai.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su šios nutarties 65 punkte minėtų įrodymų vertinimu, patvirtina, kad teismas juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, lygindamas su kita byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.).

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, priešingai nei ji teigia apeliaciniame skunde, dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo informuota (t. 1, b. l. 190-191, t. 4, b. l. 6-8, 108), tačiau jų netaisė. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog ieškovė jų netaisė, nėra. Priešingai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad darbus ji atliko tinkamai ir kokybiškai, nors, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad darbai buvo atlikti su trūkumais. Be to, ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, nei techninę priežiūrą atlikę asmenys, nei užsakovė nepasirašė, jų savo parašu nepatvirtino ir BETA atstovas.

68. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovei nekilo pareiga už šiuos darbus apmokėti (CK 6.665 str. 1 d., statybos rangos sutarčių 14.1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

69. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Palikus nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.

71. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

72. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atidėjo ieškovei UAB „JRM“ 1 872 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) dienos priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo nurodyta suma valstybei priteisiama iš apeliantės (CPK 84, 96 str.).

73. Ieškovė ir tretieji asmenys priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašė, įrodymų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ (juridinio asmens kodas 140222052) 1 872 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKonstantinas GurinasAldona Tilindienė