- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1370-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01876-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. D.-K.
- Atsakovas
- D. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D.-K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. D.-K. ieškinį atsakovui D. K., dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-773-896/2020 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką: atsakovas laikinai bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis trečiadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą; nepilnamečiui vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką atsižvelgdamas į jo užimtumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir iki 18:00 val. grąžina nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą.
3. Nurodė, kad atsakovo aplinkoje vaikas yra traumuojamas siekiant jam įdiegti, kad (duomenys neskelbtini), taip norint įtakoti vaiką renkant įrodymus ir paveikti šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė yra apklausta kaip liudytoja. Ieškovė baiminasi, kad vaiko buvimas tokioje atsakovo nederamo elgesio ir psichologinio smurto aplinkoje pakenks saugiai vaiko psichologinei raidai (vaikas vežiojamas į apklausas; 2020 m. birželio 3-5 d. vaikas su močiute (ieškovės motina) buvo (duomenys neskelbtini) be mamos, kur bendravo su specialistais/psichologais). Nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. yra pradėtas jau antras ikiteisminis tyrimas. Pirmasis, buvo pradėtas 2019 m. birželio 30 d. atsakovo iniciatyva dėl galimai fizinio smurto vaiko atžvilgiu iš (duomenys neskelbtini) pusės, bet 2019 m. spalio mėn. tyrimas buvo nutrauktas. Antrasis pradėtas 2020 m. gegužės 15 d. atsakovo iniciatyva dėl (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji jau prieš kelis mėnesius pastebėjo (duomenys neskelbtini). Dėl karantino ji neturėjo galimybės tiesiogiai konsultuotis su specialistais, todėl pati skaitė įvairią literatūrą, domėjosi ir suprato, jog toks domėjimasis yra natūrali vaiko raida, juolab, kad kurį laiką taip pat savo kūnu domėjosi atsakovo sesers (duomenys neskelbtini) vyresnis sūnus, todėl mano, kad jos vaikas galėjo atkartoti pusbrolio elgesį. Nurodė, kad sūnus iki (duomenys neskelbtini) dėvėjo sauskelnes, nes atsakovas neleido nuo jų atpratinti, sakydamas, jog negali būti prievartos vaiko atžvilgiu (kai vaikas pats to panorės, tada ir nebedėvės sauskelnių). Nurodė, kad po bendravimo su tėvu vaikas grįžta liūdnas, depresyvus, todėl ji nori išgelbėti vaiką nuo atsakovo kaip tokios asmenybės (atsakovui visi yra blogi, tokioje aplinkoje turi būti vaikas; atsakovas mano, kad tik su juo vaikas yra laimingas ir saugus; atsakovas neleidžia vaikui bendrauti su jos tėvas; atsakovas teigia, kad darželis yra blogis). Nurodė, kad ji turi mokslų daktaro laipsnį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su pašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad jis yra vairuotojas, nuo 2020 m. birželio 3 d. nedirba, verčiasi individualia veikla, jo išsilavinimas vidurinis. Su ieškove neregistruotoje santuokoje jiedu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. Nurodė, kad jis augino sūnų, o ieškovė dirbo. 2019 m. gegužės mėn. jis gavo ieškovės žinutę, kad skiriasi ir namo su sūnumi nebegrįš. Teigia, kad sūnaus akivaizdoje ieškovė jį iškeikdavo, o sūnus verkdavo, ieškovė terorizmu vadindavo jo prašymus nesiskirti. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi buvo nustatyta jo bendravimo tvarka su sūnumi – bendrauti be nakvynės nuo 12 val. iki 18 val.. Nutartis galiojo iki Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka – sūnus bendrauja su tėvu (atsakovu) su nakvyne. Atsakovas gyvena savo tėvų nuosavame name, kuriame yra 5 kambariai. Name dar gyvena jo tėvai, sesuo su (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnumi. Jis su sūnumi miega atskirame kambaryje atskirose lovose. Atsakovas sūnų myli ir stengiasi rūpintis jo gerove. Jau 2020 m. sausio - vasario mėn. pastebėjo keistą sūnaus elgesį, (duomenys neskelbtini), todėl jis tokius sūnaus veiksmus telefonu nufilmavo, manydamas, kad arba su sūnumi atliekami tvirkinimo veiksmai, arba sūnus tokius vaizdus kažkur matė. Susirgo psichologė ir jam patarė kreiptis dėl konsultacijos į (duomenys neskelbtini) specialistus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) specialistai patarė jam kreiptis į policiją dėl tyrimo pradėjimo, tačiau jis to nepadarė, todėl kreipėsi (duomenys neskelbtini) specialistus ir dabar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai (duomenys neskelbtini), tačiau ne siekiant apkaltinti ieškovę, o siekiant išsiaiškinti tokio sūnaus elgesio priežastis. Vykstančiame tyrime jo atžvilgiu nėra taikytos kardomosios priemonės ir/ar ribojimai jam bendrauti su sūnumi, kas rodo, kad nei tyrėjas, nei prokuroras jo veiksmuose nemato jokių nusikalstamų veiksmų, todėl jokie ribojimai jo kaip tėvo atžvilgiu bendraujant su sūnumi neturėtų būti taikomi ir šioje civilinėje byloje.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra duomenų, kad vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje būtų nesaugi aplinka vaikui, ar kad tėvo aplinkoje vaikui būtų daroma kokia nors neigiama įtaka. Išklausiusi šalis mano, jog nėra faktų, patvirtinančių, kad vaiko atžvilgiu buvo atlikti (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Nurodė, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties dalyko ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeitė šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi M. K. tvarka, išdėstė taip: “D. K. darbo dienomis bendrauja su sūnumi M. kiekvienos savaitės trečiadieniais. Nurodytą darbo dieną tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 12:00 val. (lankant mokyklą – po pamokų), ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 18:00 val.; D. K. bendrauja su sūnumi M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Nustatytais savaitgaliais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 12:00 val. (lankant mokyklą – po pamokų) ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val.; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12:00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12:00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 15 val. į jo gyvenamąją vietą; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val.; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val.; Sūnaus M. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su sūnumi 2-3 val., iš anksto suderinus tokio susitikimo laiką ir trukmę su vaiko motina G. D.-K. Abiejų tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas (šalių susitarimu gali būti nukelta į artimiausią savaitgalį) M. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis ar atitinkamai kita šventė; Tėvo kasmetinių atostogų metu vasarą, informavus motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų, M. praleidžia su tėvu dvi savaites; Sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta; Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 2 val., iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) suderinus su vaiko motina konkretų sūnaus paėmimo ir atvežimo laiką ir trukmę; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kasdien telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir laisvalaikį; Sūnaus ligos atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip dvi valandas per dieną; Šalys įpareigojamos viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną sms žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku.“.
8. Sprendė, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė siekiu apsaugoti vaiką nuo nederamo atsakovo elgesio ir jo psichologinio smurto prieš vaiką, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytus argumentus/aplinkybes nepateikė (tik savo nuogąstavimus). Tokie nederamo atsakovo elgesio ir/ar jo psichologinio smurto prieš vaiką faktai sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nustatyti. Teismas nenustatė, jog būtent atsakovui bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku jo/atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvyne atsirastų žala šiam vaikui, jo psichinei ir emocinei raidai.
9. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymas be nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip faktiškai pakeičiant Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą detalią bendravimo tvarką (su nakvyne pas tėvą/atsakovą) – taikymas šioje bylos proceso stadijoje iš esmės yra nepagrįstas (nėra jokių duomenų, kad tėvo gyvenamojoje vietoje esanti aplinka yra nesaugi vaikui ir/ar kad tėvo aplinkoje būtų daroma neigiama įtaka vaikui) ir neatitinka vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba iki sprendimo priėmimo dienos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. atsakovas tendencingai kreipiasi į institucijas su melagingais pranešimais apie tariamai prieš nepilnametį vaiką vykdomą nusikalstamą veiką. Susiklosčiusi situacija įpareigojo ieškovę imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į emociškai stabilią ir saugią aplinką, atsakovui užkertant kelią manipuliuoti vaiku, jį nuolat klausinėti galimai siekiant įteigti atsakovo išgalvotas, kriminalizuotas aplinkybes, ir tokiu būdu esmingai piktnaudžiauti tėvo teisėmis.
10.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių. Marijampolės apylinkės teismo nagrinėtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo) metu atsakovas mėgino dirbtinai kriminalizuoti (duomenys neskelbtini) elgesį, inicijuodamas ikiteisminio tyrimo dėl tariamo smurto prieš nepilnametį vaiką pradėjimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28822-19 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28822-19 metu gautoje 2019 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. G1752/2019 (02) nurodyta, kad nepilnametis vaikas specialistui papasakojo, jog būdamas (duomenys neskelbtini) bėgo nuo laiptų, pargriuvo ir susimušė, bet nepamena, kurią vietą ir ar skaudėjo. Padaryta išvada, kad nepilnamečiui vaikui objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Nepilnametis vaikas VVTAĮT Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Marijampolės savivaldybėje specialistėms, atvykusioms įvertinti aplinką ir surašyti grėsmės vaikui lygio nustatymo aktą, aiškiai pasakė, kad tėvas (atsakovas) jam sakė, jog jį mušė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagrįstai įtaria, kad atsakovas tokiu būdu mėgino įtikinti patį nepilnametį vaiką, kad jį mušė (duomenys neskelbtini), galimai tokiu neteisėtu būdu rinkdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, nes nurodytu laikotarpiu ieškovė su nepilnamečiu vaiku jau buvo palikusi šeimos namus ir gyveno (duomenys neskelbtini) J. D. ir V. D. namuose.
10.1. Ieškovė ieškinyje, grįsdama būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones po Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo, nurodė, kad nepilnametis vaikas praėjus beveik metams laiko nakvojo pas atsakovą 2020 m. gegužės 15 d.-17 d. savaitgalio metu. Atsakovas po vaiko nakvynės jo namuose vėl nepagrįstai kreipėsi į institucijas nurodydamas, neva vaikas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas konsultacijos ir informuodamas, neva vaikas (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, neva vaikas jam sakė, kad (duomenys neskelbtini). Po atsakovo kreipimosi, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir galimai vykdomą baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią veiką, (duomenys neskelbtini) specialistai kreipėsi į VVTAĮT teritorinį skyrių, kurie apie gautą pranešimą informavo teisėsaugos institucijų pareigūnus. Dėl atsakovo nepagrįsto kreipimosi Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20148-20 BK 153 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tiek (duomenys neskelbtini) tariamo smurto prieš nepilnametį vaiką atveju, taip ir (duomenys neskelbtini) atveju ieškovė įžvelgia atsakovo neleistiną, prieš vaiko interesus, fizinę gerovę, psichosocialinę raidą nukreiptą elgesį ir grėsmes, kurių tinkamai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendęs teismas.
10.2. Atsakovas vaiką ir jo tariamai (duomenys neskelbtini) yra nufilmavęs. Toks atsakovo elgesys yra neleistinas, nukreiptas prieš vaiko interesus, pažeidžiantis vaiko harmoningą raidą, galimai reflektuoja paties atsakovo neleistinus, administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę užtraukiančius veiksmus. Atsakovas 2020 m. birželio 23 d. atsiliepimo 5 punkte yra nurodęs, kad sūnų nufilmavo jam to nematant ir iš vaizdo įrašų yra akivaizdu, jog tai nėra vienkartinis vaiko elgesys, dėl ko buvo kreiptasi į psichologę S. R., tačiau 2020 m. birželio 26 d. posėdyje atsakovas nurodė, kad savo tariamai 2020 m. sausio ir/ar vasario mėn. filmuotų vaizdo įrašų psichologei nerodė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstais laikyti ieškovės nuogąstavimus, kad atsakovas traumuoja vaiką ne tik kamantinėdamas, mėgindamas įtikinti išgalvotomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini), bet ir darydamas žalą vaikui jį filmuojant. Akivaizdu, kad 2019 m. gruodžio mėn. pastebėjus (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko elgesį, atsakovas jau tada būtų kreipęsis dėl šių aplinkybių ištyrimo, nelaukęs 2020 m. gegužės mėn. vidurio, kas leidžia atsakovo veiksmus vertinti ne tik kaip nukreiptus prieš ieškovę, bet ir nepilnamečio vaiko psichosocialinę raidą. Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, ignoravo reikšmingą faktą, kad tik (duomenys neskelbtini) buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis, kuria baigta šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (2020 m. kovo 20 d. atsakovo atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) neminėjo jokių aplinkybių, kad jis neva įtaria, jog nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu atsakovas tariamai jau buvo filmavęs nepilnametį vaiką, tačiau apie tariamą nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) nieko neminėjo iki pat 2020 m. gegužės mėn. vidurio, nesiekė atriboti vaiko nuo tariamai nusikalstamą veiką prieš vaiką vykdančios motinos, kas akivaizdžiai verčia abejoti atsakovo elgesiu ir patvirtina ieškovės nuogąstavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
10.3. Pradėjus nepagrįstą ikiteisminį tyrimą, nepilnametis vėl patyrė išskirtinius ir didelį nerimą penkiamečio vaiko gyvenime keliančius įvykius. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovė gavo VVTAĮT (duomenys neskelbtini) specialistės raginimą trims dienoms išvežti vaiką į vaikų (duomenys neskelbtini), kur vaikui bus atliekamas psichologinis įvertinimas. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, vaikas vyko ne su ieškove, bet su močiute V. D. ir 2020 m. birželio 3 - 5 d. buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Nepilnametį vaiką visas tris dienas stebėjo kvalifikuoti specialistai, kurie nenustatė jokių požymių, kad vaikas būtų tvirkintas ar jo atžvilgiu atlikti kiti neteisėti veiksmai.
10.4. Ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-28822-19 vadovaujanti prokurorė 2020 m. birželio 3 d. organizavo vaiko apklausą, kurios metu vaikas buvo apklaustas apie jo patirtį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių kelti net menkiausias prielaidas apie galimai (duomenys neskelbtini) veiksmus. Vaikas nei verbaline, nei kūno kalba neišreiškė jokių neigiamų nuostatų ieškovės ar kitų asmenų atžvilgiu.
10.5. Visa įvykių chronologinė seka rodo, kad tariamų prieš nepilnametį vaiką atliekamų neleistinų veiksmų šaltinis yra pats atsakovas, kuris vaiko amžių ir raidą atitinkantį, į savo kūno pažinimą nukreiptą elgesį tyčia akcentuoja, skatina nesusivokiantį nepilnametį elgtis tam tikru būdu, filmuoja vaiką. Dėl galimo atsakovo nuteikinėjimo ir nuolatinių apklausų (duomenys neskelbtini) vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Tokiu būdu nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra naudojamas psichologinis, galimai ir fizinis smurtas. Atsakovas siekia manipuliuoti (duomenys neskelbtini), bandyti rinkti įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Po 2020 m. gegužės 15 d. - 17 d. savaitgalio, kurio metu atsakovas kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), vaikas pas ieškovę grįžo prislėgtas, nenorėjo bendrauti, žaisti su ieškove, jos šalinosi, neleido net prisiliesti prie jo, apkabinti, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad jis buvo nuteikinėjamas atsakovo, bandant įtikinti penkiametį dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Tik kitą dieną vaikas nurimo, kartojo jam įprastinę ieškovei dažnai sakomą frazę, jog mamytė jam yra pati brangiausia ir jis mamytę labai myli. Šias aplinkybes ieškovė patvirtino 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu.
Atsiliepimas
10.6. Teismas nebuvo aktyvus, nesiekė tinkamai išsiaiškinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikimą sąlygojusias priežastis, neįpareigojo atsakovo pateikti į bylą filmuotus vaizdo įrašus, kuriuos atsakovas nurodė savo atsiliepime ir kurie galimai reflektuoja atsakovo nederamą elgesį, vaikui daromą žalą.
10.7. Teismas ignoravo institucijos, teikiančios išvadą byloje, pasyvius veiksmus. 2020 m. birželio 18 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo ir išvados pateikimo, nurodant, kad iki 2020 m. birželio 25 d. ji privalo pateikti išvadą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nepilnametis vaikas dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priežasčių nebuvo apklaustas, išvadoje apskritai nepasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad nepavyko išsiaiškinti reikšmingų aplinkybių. Teismas, nepagrįstai ignoruodamas teismo 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu pasakytas pastabas, skundžiamoje nutartyje atliko subjektyvų vertinimą, neva institucija teikia išvadą, jog nėra duomenų, kad vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje būtų nesaugi aplinka vaikui, kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikui, nors šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos.
11. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo elgesys, jo veiksmai, bendravimas su sūnumi gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių vaiko interesams, jo ugdymui ir pasaulėžiūrai. Priešingai, nei teigia ieškovė, jos procesiniuose dokumentuose labiau yra akcentuojamas tariamas jos tėvų, artimųjų, gyvenančių kartu su ja šmeižimas, tuo tarpu vaiko poreikiai yra mažiau svarbūs. Nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių į teismo klausimą, ar ji turi kokių nors objektyvių įrodymų, jog atsakovas kaip nors neigiamai įtakoja vaiką, kenkia jam, ieškovė į tai atsakė neigiamai, nurodydama, jog neigiamą poveikį vaikui jį numano, spėja, galvoja, jog taip yra daroma, tačiau jokių įrodymų tam ji neturinti.
11.2. Dėl ieškovės kaltinimo, jog jis bandė dirbtinai kriminalizuoti (duomenys neskelbtini) elgesį kreipdamasis į policijos įstaigą dėl sūnaus sumušimo, atsakovas paaiškino, jog dar gyvenant santuokoje su ieškove (duomenys neskelbtini) atsakovas pagrįstai kreipėsi į teisėsaugą, kuri atliko tyrimą įstatymo nustatyta tvarka.
11.3. Atsakovas po to, kai jam buvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi teismo nustatyta tvarka bei sūnui būnant jo namuose, pastebėjęs jam keliančius nerimą vaiko veiksmus, priešingai nei teigia ieškovė, kreipėsi ne į teisėsaugą, o į psichologę S. R., siekdamas išsiaiškinti, ar tokie vaiko veiksmai atitinka jo amžių, ar tai yra vaikams būdingas elgesys, susijęs su jų amžiumi, augimu, siekiu pažinti save kaip žmogų, kitus asmenis. Su psichologe S. R. buvo bendrauta tris kartus, apibūdintas vaiko elgesys, tačiau susirgus atsakovui ir pačiai psichologei, vėliau prasidėjus karantinui dėl COVID-19 viruso, šis bendravimas nutrūko. Psichologė patarė kreiptis į įstaigą (duomenys neskelbtini), šios įstaigos specialistai patys informavo apie tai ikiteisminio tyrimo įstaigą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą, jog jis tariamai inicijuoja baudžiamuosius procesus prieš ją bei jos artimuosius, įkalbinėja vaiką duoti melagingus paaiškinimus apie tariamus (duomenys neskelbtini).
11.4. Vertinant šią situaciją matosi akivaizdus skirtumas, kaip ją suvokia abu tėvai. Atsakovas tai vertina kaip siekį išsiaiškinti vaiko elgesio motyvus, priežastis, galimas to pasekmes, o esant kažkokiems nevisiškai adekvatiems veiksmams, suteikti pagalbą siekiant to išvengti, padėti vaikui, kad tai nekenktų jo vystymuisi. Ieškovė melagingai kaltina atsakovą, kad jis (duomenys neskelbtini) darbuotojams nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Bendraujant su (duomenys neskelbtini) specialistais pastarieji klausė, kur vaikas gyvena, ar pas atsakovą, ar pas kitus asmenis, į ką atsakovas nurodė, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra su motina, su vaiku atsakovas bendrauja tik pagal nustatytą teismo tvarką, dėl ko galimai specialistai ir nurodė, jog galimai neteisėti veiksmai, jeigu tokie apskritai yra, atliekami ieškovės gyvenamojoje vietoje.
11.5. Esant abejonėms normalu ieškoti atsakymų pas atitinkamai žinių turinčius asmenis, kurie pateiktų atsakymus į tėvams, šiuo atveju atsakovui, rūpimus klausimus. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra baigtas, todėl tik jo pabaigoje bus nustatytos tikrosios aplinkybės, ar vaiko elgesys yra adekvatus tokio amžiaus vaiko elgesiui, ar jis yra kitoks, ir jeigu taip, kokios yra to priežastys (duomenys neskelbtini). Neturint aiškių faktų bei tyrimo išvadų kaltinti kitą sutuoktinį tokiu elgesiu būtų neteisėta, todėl atsakovas šių faktų minėtoje byloje ir nekėlė į viešumą.
11.6. Tik esant pagrįstiems įtarimams, paremtiems tam tikrais objektyviais duomenimis, teismas gali spręsti klausimą dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaiku ribojimo galimybių. Nagrinėjamoje byloje, be ieškovės procesiniais dokumentais paneigtų melagingų bei išgalvotų faktų, jos nuogąstavimų, tariamai „pagrįstų“ įtarimų, „manymų“, kaltinimų atsakovui kreipiantis į atitinkamas institucijas bei įstaigas pagalbos, nėra jokių objektyvių duomenų, kad savo veiksmais atsakovas tyčia ar piktybiškai kenktų. Nėra netgi netyčinių atsakovo veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami vaiko interesai.
11.7. Atsakovas vaizdo įrašus, apie kuriuos yra nurodęs savo atsiliepime, yra pateikęs ikiteisminio tyrimo įstaigai, neatmeta galimybės juos pateikti ir šioje byloje, tačiau tam reikalingas ikiteisminį tyrimą kuruojančio prokuroro leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato liudytojo apklausos protokolą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialisčių Ž. P. ir N. G. 2020 m. liepos 9 d. tarnybinį pranešimą dėl M. K.
16. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. gautas ieškovės prašymas priimti į bylą naują įrodymą – Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą atmesti skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20148-20.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bendravimo su vaiku tvarkos klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacine tvarka tikrinamu atveju yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas, kurio metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
20. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės G. D.- K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatė M. K. gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove); nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeitė Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, ir ją išdėstė taip:
„D. K. darbo dienomis bendrauja su sūnumi M. kiekvienos savaitės trečiadieniais. Nurodytą darbo dieną tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 12:00 val. (lankant mokyklą – po pamokų), ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 18:00 val.;
D. K. bendrauja su sūnumi M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Nustatytais savaitgaliais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 12:00 val. (lankant mokyklą – po pamokų) ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val.;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12:00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val.;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12:00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 15 val. į jo gyvenamąją vietą;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val.;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val.;
Sūnaus M. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su sūnumi 2-3 val., iš anksto suderinus tokio susitikimo laiką ir trukmę su vaiko motina G. D.-K.
Abiejų tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas (šalių susitarimu gali būti nukelta į artimiausią savaitgalį) M. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis ar atitinkamai kita šventė;
Tėvo kasmetinių atostogų metu vasarą, informavus motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų, M. praleidžia su tėvu dvi savaites;
Sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta;
Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 2 val., iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) suderinus su vaiko motina konkretų sūnaus paėmimo ir atvežimo laiką ir trukmę;
Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kasdien telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir laisvalaikį;
Sūnaus ligos atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip dvi valandas per dieną;
Šalys įpareigojamos viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus.
Tėvas privalo informuoti vaiko motiną sms žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku.“
23. Iš civilinės bylos Nr. e2-145-374/2020 ir apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų matyti, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šalys viena kita kaltina nederamu elgesiu su vaiku. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr.e2-145-374/2020, ieškovė prieštaravo dėl vaiko nakvynių atsakovo namuose iki 7 metų (duomenys neskelbtini).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymas be nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip faktiškai pakeičiant Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą detalią bendravimo tvarką (su nakvyne pas tėvą/atsakovą), šioje bylos proceso stadijoje yra nepagrįstas ir neatitinka vaiko interesų.
25. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, t. y. to, kad Marijampolės apylinkės teisme nagrinėtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo) metu atsakovas mėgino dirbtinai kriminalizuoti (duomenys neskelbtini) elgesį, inicijuodamas ikiteisminio tyrimo dėl tariamo smurto prieš nepilnametį vaiką pradėjimą. Pirma, nėra aišku, kaip minimas įvykis siejamas su ieškovės prašymu pakeisti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant ją be nakvynių, antra, ieškovės minimas įvykis įvyko 2019 metais, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28822-19 buvo nutrauktas 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos (duomenys neskelbtini) procesinių sprendimų, kuriais buvo nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, priėmimo. Dėl to ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas konsultacijos dėl galbūt (duomenys neskelbtini) sūnaus elgesio, nesudaro pagrindo išvadai apie jo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu. (duomenys neskelbtini)
27. Tai, kad po 2020 m. gegužės 15 d.-17 d. savaitgalio, kurio metu atsakovas kreipėsi dėl tariamo tvirkinimo, vaikas pas ieškovę grįžo prislėgtas, nenorėjo bendrauti, žaisti su ieškove, jos šalinosi, neleido prisiliesti prie jo, apkabinti, taip pat neleidžia spręsti apie nesaugią vaiko aplinką, vaikui būnant pas atsakovą ar vaiko interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį. Paminėtina, kad (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl vaiko(duomenys neskelbtini) pažymėta, kad „pasakodamas apie šeimą M. nuolat vartoja iš suaugusiųjų galimai girdėtas frazes, susijusias su tėvų tarpusavio konfliktus<...> . Toks tendencingas artimųjų vertinimas apsunkina realių santykių vertinimą ir supratimą bei gali būti sietinas su vaiką pasiekiančią informacija apie šeimos narius, kuriai dėl savo amžiaus jis yra labai paveikus. Tikėtina, jog artimoje aplinkoje vaikas nėra apsaugotas nuo jo psichiką neigiamai veikiančios informacijos apie savo tėvus, kuriai jis negali būti kritiškas, yra įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktą nepaisant paties vaiko poreikių ir interesų“. Taigi abi šalys, įtraukdamos vaiką į tarpusavio konfliktus, nepaiso savo vaiko poreikių ir interesų ir nesukuria jam emociškai saugios aplinkos.
28. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje joje esanti informacija neleidžia daryti išvados apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, sudarantį pagrindą sutrumpinti jų bendravimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškovės nurodytos aplinkybės ir būtų pagrįstos, jos siekiamas laikinosios apsaugos pokytis vaiko interesų užtikrinimo niekaip neįtakotų – nesant pagrindo uždrausti vaiko bendravimą su tėvu, bendravimo laiko, kuris ir taip nėra neproporcingai ilgos trukmės, ribojimas neturi prasmės.
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atskiruoju skundu ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus – 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas serija APB20 Nr. 492 605 Eur sumai bei telefono ekrano nuotrauką apie mokėjimo pervedimą.
32. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal minimą teisės normą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
33. Atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kol nėra išnagrinėta ši civilinė byla, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.