Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Klaipėda“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamo bendrojo naudojimo objekto priežiūros ir išsaugojimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja B. G. (toliau – ir draudėja) 2021 m. lapkričio 1 d. sudarė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo draudėja apdraudė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Draudėjai priklausantis butas buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2048 m. sausio 31 d.

17. 2022 m. gruodžio 20 d. įvyko ginčo įvykis, kurio metu dėl nesandaraus stogo buvo padaryta žala draudėjos butui, įvyko vandens pratekėjimas. Ieškovė, paskaičiavusi žalos atlyginimą, atlikusi 58 Eur besąlyginę išskaitą, kuri nurodyta Būsto draudimo liudijime, išmokėjo draudėjai 1 938,15 Eur sumą už draudiminį įvykį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja ir prižiūri atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

19. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nenustatė priežastinio ryšio tarp neva esančių atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nepagrįstai ir neteisėtai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybę už bendro naudojimo objektų valdymą ir naudojimą perkėlė atsakovei ir nepagrįstai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus, jos nuomone, atsakovės inicijuotų visuotinių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu Protokolas1 ir Protokolas2 objektyviai patvirtina, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (didesnioji jų dalis, apie 80%) nesirūpina daugiabučio namo būkle, nes visi dėl ilgalaikio plano patvirtinimo organizuoti balsavimai, buvo laikomi neįvykusiais dėl nepakankamo balsavusiųjų skaičiaus. Stogo atnaujinimo darbai, nagrinėjamu atveju, nebuvo atlikti ne dėl atsakovės nerūpestingumo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros nevykdymo, o dėl to, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, elgdamiesi pasyviai ir nerūpestingai, nesuteikė pritarimo minėtiems darbams atlikti. Todėl, teismui tenkinus ieškinį, buvo nepagrįstai ir neteisėtai atliktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės už bendro naudojimo objektų valdymą ir naudojimą perkėlimas daugiabučio namo administratorei (atsakovei).

21. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

22. Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

23. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog už namo administravimą yra atsakinga atsakovė, nes būtent administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.

27. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 yra pateiktas išaiškinimas, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

30. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar ginčo stogas buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

31. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

32. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

33. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl stogo nesandarumo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms konstrukcijoms, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai.

35. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano Būstas Klaipėda“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta statinio apžiūra, iš statinio apžiūros akto nustatyta, jog apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog stogo dangoje matosi įdubimai, kuriuose kaupėsi lietaus vandens pelkės. Bituminė danga vietomis remontuota dėl nesandarumų. Remontuoti lokalūs plotai. Trūksta grubaus valymo grotelių ant nuotekų vamzdyno. Esanti būklė stogo apžiūros metu yra gera. Rekomenduojama atlikti nesandarių stogo vietų remonto darbus, skardinti ventiliacinius kaminėlius. Taip pat nustatyta, jog atsakovė organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu „Dėl ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plano ir kaupiamosios įmokos tarifo tvirtinimo“. Buvo rengti gyventojų balsavimai 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau balsavimai neįvyko nesusirinkus pakankamam bendrasavininkių balsų skaičiui. Ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plane, be kita ko, nurodoma, kad reikia atlikti nesandarių stogo vietų remonto darbus bei ventiliacijos kaminų skardinimą.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie administratorės veiksmai, žinant, kad turėtų būti atlikti nesandarių stogo vietų remonto darbai, yra nepakankami. Akivaizdu, jog neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad nesandarių stogo vietų būklė kokybiškai nepakito ir būtina jas remontuoti. Todėl nepaisydama to, kad namo butų savininkai nebuvo pakankamai aktyvūs, o pora susirinkimų ir balsavimų raštu dėl pastato ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plano ir kaupiamosios įmokos tarifo tvirtinimo neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus, namo administratorė privalėjo veikti pagal jau aptartus Nuostatų reikalavimus, organizuoti nesandarių stogo vietų būklės nuolatines apžiūras ir imtis atitinkamų darbų. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, be kita ko, organizuoja daugiabučio namo vamzdynų ir išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, sužinojusi apie netinkamą nesandarių stogo vietų būklę, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (grėsmės). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų periodiškai (po 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugsėjo 20 d.) organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, balsavimus raštu, periodiškai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti nesandarias stogo vietas. Kaip jau minėta, remonto darbai buvo atlikti tik po 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio. Nesandarių stogo vietų remontas lokaliai buvo atliktas 2023 m. sausio mėn. Priešingai nei mano atsakovė, užtrukęs jos neveikimas aptariamu atveju negali būti pateisinamas vien tuo, kad nors namo gyventojai 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo informuoti apie reikalingą nesandarių stogo vietų remontą, tačiau buvo pasyvūs (nedalyvavo poroje susirinkimų, nebalsavo raštu). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtuose susirinkimuose atsakovė kėlė klausimą ne išskirtinai dėl nesandarių stogo vietų lokalinio remonto, kaip skubos tvarka reikalingo remonto, jog būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, bet bendrai „Dėl ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plano ir kaupiamosios įmokos tarifo tvirtinimo“. Tai patvirtina byloje pateiktas 2023 m. sausio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. TP-STG0-V22-1883274-1 iš kurio matyti, jog nesandarių stogo vietų remonto darbai po įvykio buvo lokaliai atlikti už 177,50 Eur sumą, tuo tarpu minėtuose būtų savininkų susirinkimuose atsakovė teikė rekomendacijas dėl nesandarių stogo vietų remonto darbų bei ventiliacijos kaminų skardinimo, kurių preliminari kaina nurodoma 64 000 Eur, o darbų trukmė 60 mėn. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Statinio apžiūros akte yra prieštaravimų, atsakovė nurodo, kad esanti būklė stogo apžiūros metu yra gera, tačiau taip pat nurodo, kad stogo dangoje matosi įdubimai, kuriuose kaupėsi lietaus vandens pelkės, o bituminė danga vietomis remontuota dėl nesandarumų.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Darytina išvada, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo nesandarių stogo vietų, neužtikrino, kad stogas atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, neinicijavo periodinių nesandarių stogo vietų būklės stebėjimų, gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad ieškinys yra pagrįstas.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį, todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad vis dėl to civilinėje byloje egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), skundžiamu sprendimu patenkinto ieškinio reikalavimo suma yra mažintina. Visų pirma, būtent ieškovė turėjo įrodyti draudėjos patirtos žalos dydį bei pagrįsti, kad nebuvo išmokėta nepagrįstai per didelė draudimo išmoka. Antra, ieškovės pateikta ekspertės pozicija bei priedai - nuotraukos - vienareikšmiškai objektyviai nepaneigia išvadoje nustatytų aplinkybių bei neįrodo draudėjos patirtos žalos dėl grindų dangos „sugadinimo“. Tuo labiau, ieškovės ekspertė pati net nevyko į butą ir nenustatė kokia buvo „padaryta“ žala buto grindų dangai.

40. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (draudikė) surinko duomenis apie apdraustą butą, buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog buto užliejimo priežastis – vandens prasiskverbimas pro stogą, nustatyti pažeidimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 21 d. lokalinė sąmata. Dėl to, atmestini atsakovės argumentai dėl nustatytos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai).

42. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovės pateikta ekspertės pozicija bei priedai - nuotraukos - neįrodo draudėjos patirtos žalos dėl grindų dangos „sugadinimo“, jog civilinėje byloje nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys ieškovės ekspertės išsilavinimą, todėl, akivaizdu, kad ekspertės pateiktas paaiškinimas turi mažesnę įrodymų patikimumo teisinę galią nei atsakovės pateikta išvada. Visų pirma, pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės ekspertė dirba AB „Lietuvos draudimas“ vyresniąja turto žalų vertintoja. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu grindų (laminato) drėgnumui ir iškilimams nustatyti nereikia jokių specialių žinių, bet koks veiksnus žmogus gali nustatyti, ar grindys (laminatas) drėgnos, ar kaupiasi vanduo. Be to, iš prie ieškinio pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog dėl įvykio vanduo tekėjo per sienas iki pat grindų (laminato), vanduo bėgo už grindjuosčių. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog bėgant vandeniui per stogą laikotarpiu nuo 13 iki 18 valandos, t.y. apie 5 valandas, vanduo galėjo pakankamai pažeisti buto lubas, grindis, sienas, kurioms ir išdžiūvus, pirminio vaizdo ir kokybės nebebus. Pažymėtina, kad Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aiškiai nurodyta, jog grindys (laminatas) sulietas bei iškilnotas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes vertina, kad draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nelaikytina kaip nustatanti jai prievolę, atliekant žalų administravimą, savo sprendimą grįsti išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra, kadangi, viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų (įrodymų). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovės ekspertė pati nevyko į butą, nesudaro pagrindo spręsti apie šio namo bendrasavininkų atsakomybę dėl įvykio ar kad ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

46. Atsakovė UAB „Mano Būstas Klaipėda“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

47. Prašymą priteisti iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė ir ieškovė – AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovės atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą ieškovė sumokėjo 605 Eur (advokato R. B. 2025 m. liepos 7 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 605 Eur sumai bei 2025 m. liepos 18 d. AB ,,Swedbank” mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad AB „Lietuvos draudimas“ advokatui pervedė 605 Eur). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiama 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.