Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1057-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: e2A-1057-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01184-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: viešosios įstaigos „Bruneros“
Atsakovas: viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1057-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01184-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 2.6.10.9; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. Pripažinti, jog atsakovės portale www.lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovės maitinimo paslaugos kokybę.

Šalies argumentai

1.2. Įpareigoti atsakovę nutraukti pažeidimą – po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nedelsiant pašalinti straipsnį „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ iš portalo www.lrt.lt.

1.3. Įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be papildomų komentarų paneigti straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, paskelbiant ieškovės pateiktą paneigimą.

1.4. Priteisti ieškovei iš atsakovės 1 Eur (vieno euro) kompensaciją žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Vykdydama 2020 m. gegužės 25 d. pirkimo sutartį Nr. DPS-9 bei 2020 m. liepos 1 d. pirkimo sutartį Nr. DPS-4 su (duomenys neskelbtini) progimnazija, progimnazijos darbuotojams bei mokiniams teikė maitinimo paslaugą.

2.2. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovės portale www.lrt.lt paskelbtas bei iki pat šio ieškinio parengimo dienos tebėra publikuojamas straipsnis „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ (toliau tekste – ginčo straipsnis), kuriame aptariama ieškovės progimnazijoje teikiamos maitinimo paslaugos kokybė.

2.3. Ieškovės administracija niekada nėra davusi tokio pobūdžio nurodymų darbuotojoms (virėjoms), progimnazija nereiškė ieškovei pretenzijų dėl maisto kiekio, o ieškovės patikrinimus atlikusi VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) 2020 m. rugsėjo 16 d. – 2020 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktais nenustatė atsakovės straipsnyje minėtų pažeidimų (maisto trūkumo, maisto atliekų perdirbimo ir (arba) su straipsnyje minėtų patiekalų gamyba susijusių aplinkybių). Teigė, jog straipsnio paskelbimo metu (2020 m. rugsėjo 21 d.) atitinkami VMVT patikrinimo aktai (2020 m. rugsėjo 16–17 d.) jau buvo parengti ir paskelbti viešai jos interneto svetainėje. Mano, kad atsakovė turėjo visas galimybes tiek VMVT viešai skelbiamos informacijos, tiek VMVT žinioje esančių patikrinimo aktų pagrindu patikrinti ginčo straipsnyje viešai skelbiamos informacijos teisingumą dar prieš ginčo straipsnio publikavimą.

2.4. Atsakovės viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys tapo visuomenei aktualia naujiena, taigi pasiekė itin didelę auditoriją ir formavo neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovę bei jos veiklą, o kartu ir sukėlė žalą ieškovės dalykinei reputacijai. Pažymėjo, kad, susidūrusi su jos dalykinei reputacijai daroma žala, ieškovė buvo priversta nutraukti paslaugų teikimą progimnazijoje – ieškovės su progimnazija sudarytos maitinimo paslaugų teikimo sutartys nutrauktos bendru šalių sutarimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 6 582,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:

4.1. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl pirmųjų dviejų sąlygų, t. y. dėl žinių paskleidimo fakto (ginčo straipsnis buvo publikuotas naujienų portale www.lrt.lt) antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovę (ginčo straipsnyje nurodo, kad maitinimo paslaugas tiekė ieškovė – VšĮ „Bruneros“).

4.2. Nurodė, kad atsižvelgiant į žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 89 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, įvertinus bylos duomenis, trečiojo asmens duotus paaiškinimus ir tikslą, kurio siekė atlikdama žurnalistinį tyrimą, rašydama straipsnį, pripažino, kad ginčo straipsnis yra konstatuojamojo pobūdžio – juo viešai skelbiama visuomenei žinia apie egzistuojančius pažeidimus ginčo straipsnyje nurodomose mokyklose, kur maitinimo paslauga vykdoma ieškovės. Pripažino, kad tokia išvada atitinka tiek įstatyme nustatytą, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotą žinios sampratą.

4.3. Teigia, jog reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieškovė pagal įvykusį viešąjį pirkimą vykdė moksleivių maitinimo paslaugą, t. y. asmenų, kurie yra labai svarbi ir pažeidžiama visuomenės dalis, ir jų interesų gynimas yra neabejotinai sudėtinė viešo intereso gynimo dalis. Be to, teiktos paslaugos yra apmokamos iš viešųjų finansų, tai taip pat grindžia poreikį visuomenei žinoti, kaip yra leidžiamos šios rūšies lėšos. Konstatavo, jog ta aplinkybė, kad po viešųjų pirkimų procedūros sudaroma sutartis neeliminuoja viešojo intereso pobūdžio tokio tipo teisiniuose santykiuose. Darė išvadą, kad ieškovei, kaip viešam juridiniam asmeniui, kuris tiekia viešąsias paslaugas iš viešųjų finansų, yra toleruotinos platesnės kritikos ribos ir pareiga informuoti visuomenę apie paslaugas ir jų kokybę.

4.4. Nurodė, kad ginant asmens pažeistą dalykinę reputaciją taikoma įstatyme CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta teisinė atsakomybė, o atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti (CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Darė išvadą, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir aptartai teismų praktikai, paneigimo teksto dalis dėl atsiprašymo pripažintina nepagrįsta, todėl negali būti tenkinama.

4.5. Nurodė, kad teismas negali prisiimti procesinės pareigos ir išrinkti iš ginčo straipsnio informaciją, kuri, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės. Teigė, jog tokiu savo procesiniu elgesiu ieškovė prisiėmė riziką dėl reiškiamo reikalavimo. Be to, svarbia aplinkybe laikė tai, kad ieškovė buvo atstovaujama dviejų profesionalių teisininkų, kurie laikytini savo srities specialistais. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavime – paneigimo tekste, nėra suformuluota konkrečių teiginių neatitiktis tikrovei dėl mėsos, pieno kiekio, dėl perdirbtų patiekalų (iš kokių patiekalų ir kas buvo perdirbta) ir pan., atitinkamai akcentavo, kad dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytų teiginių, kurie nenurodomi reikalavime, nebuvo galima pasisakyti priimant sprendimą ir tokiu būdu peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

4.6. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens nurodyti šaltiniai būtų ar turėjo nusistatymą prieš ieškovę, tikslingai būtų siekę teikti neigiamo pobūdžio klaidingą informaciją. Teismas taip pat nurodė, kad visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Teigė, jog šiuo atveju Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai, kaip oficialūs kompetentingos institucijos aktai, taip pat patvirtino pažeidimus.

4.7. Pažymėjo, kad ginčo straipsnyje nėra nurodomi apklaustų asmenų vardai ar pavardės pagal Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu informacijos šaltiniai taip pat nėra atskleidžiami. Teismas nurodė, kad dar Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. kovo 8 d. rekomendacijoje valstybėms narėms dėl žurnalistų teisės neatskleisti jų informacijos šaltinio teigiama, kad žurnalistų informacijos šaltinių gynimas yra pagrindinė žurnalistų darbo ir laisvės, taip pat žiniasklaidos laisvės sąlyga. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo straipsnis buvo grindžiamas anoniminių virėjų pateikta informacija, negali būti pagrindas šią informaciją a priori laikyti neatitinkančia tikrovės.

4.8. Akcentavo, kad teiginiai apie maisto ruošimą iš atliekų grindžiami pranešimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, virėjų pasakojimais, transliuotais laidoje „Ryto garsai“. Pripažino, kad tarnybos tikrinimo aktuose tokio pobūdžio pažeidimai nėra fiksuojami, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio pažeidimai apskritai sunkiai gali būti fiksuojami atliekant tikrinimus. Nurodė, kad maisto perdirbimas, buvusio patiekalo „panaudojimas“ kitam patiekalui ruošti, gali skirtis ir varijuoja nuo esamos faktinės situacijos, t. y. ar liko patiekalo, koks vaikų kiekis atėjo į valgyklą ir pan. Buvusio maisto likučių, likusių patiekalų ir pan. laikymas nėra draudžiamas, todėl nustatyti tolimesnę šių atliekų buvimo, panaudojimo vietą yra ypač sudėtinga, o aplinkybę, ar naujai pagamintame patiekale yra buvusio patiekalo, – realiai neįmanoma. Pripažino, jog tokio pobūdžio aplinkybės, padaryti pažeidimai galimi, tik šią informaciją paviešinus patiems asmenims, t. y. virėjoms. Atkreipė dėmesį, jog tą aplinkybę, kad patiekalai buvo ruošiami ne pagal receptūrą, patvirtina ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos surašyti patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami neatitikimai receptūrai.

4.9. Konstatavo, kad ginčo straipsnyje pateikta informacija yra paremta skirtingų tikrų informacijos šaltinių: ieškovės darbuotojų paaiškinimais, skundu Tarnybai, mokyklos vadovo ir vaikų tėvų, mokytojos, taip pat Tarnybos atliktų patikrinimų rezultatais, šios tarnybos darbuotojos pokalbiu, kurio garso įrašas pateiktas į bylą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje ginčijo konkrečius atsakovės ginčo straipsnyje nurodytus teiginius (Ieškovės virėjoms buvo duoti nurodymai iš lėkščių surinkti bei perdirbti vaikų nesuvalgytą maistą (pvz.: „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“) (apeliacinio skundo 4.1 punktas); Nesuvalgytas maistas buvo ne kartą perdirbtas į kitą patiekalą ir patiekiamas iš naujo: jautienos kukuliai – į troškinį; košės likučiai – į blynelius / sklindžius ar kukulius (pvz.: „Virėja: jautienos kukuliuose – vakarykštis troškinys“, „Virėja: sklindžiai – iš košės atliekų“) (apeliacinio skundo 4.2 punktas); Vaikų maitinimui trūksta maisto (mėsos, pieno) (pvz.: „238 vaikams – 9 kilogramai mėsos“, „Vieną dieną valgė 238 vaikai, o buvo atvežti 9 kilogramai mėsos“, „100 vaikų – 2 litrai pieno“, „Rytinės košės verdamos tik su vandeniu, 100 porcijų pilama tik du litrai pieno, pagal receptūrą reikia daugiau pieno“) (apeliacinio skundo 4.3 punktas); Iš atliekų buvo maitinami vaikai, jų klasės (pvz.: „Anot virėjos, iš atliekų esą pamaitinami ne pavieniai vaikai, o klasės. „Tris keturias klases galima taip pamaitinti. Iš atliekų? Taip, iš atliekų. Pirmokai ir antrokai ateina, duodam pavalgyti. Kas nesuvalgyta, surenkam, surenkam, vėl į marmitą (maisto šildymo įrenginys, red. past.), trečiokai ateina, ir jiems tada duodam“) (apeliacinio skundo 4.4 punktas)). Pažymi, jog šie teiginiai buvo aiškiai išskirti bei įvardyti ieškovės ieškinyje, expresis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai), nurodant, kad būtent šių tikrovės neatitinkančių teiginių paskelbimas sudaro ieškinio pagrindą (žr. ieškinio dalį „Ieškinio pagrindas“). Ieškovė ieškiniu aiškiai ir ne kartą nurodė, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės (ieškinio 6–7 punktai), kelia ieškovei žalą (ieškinio 8–9 punktai). Ieškovė taip pat suformulavo ir pareiškė savarankišką materialinį reikalavimą pripažinti, jog atsakovė ginčo straipsniu paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovės maitinimo paslaugos kokybę. Mano, jog jau iš ieškovės pareikšto ieškinio akivaizdu, kad ieškovė ginčija būtent minėtus teiginius ir siekia pripažinti, jog jie yra neteisingi, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką ir vietoje ieškinyje nurodytų konkrečių ginčo straipsnyje išdėstytų teiginių teisingumo vertinimo atliko ieškovės parengto paneigimo teksto vertinimą.

6.2. Teigia, jog jeigu pirmosios instancijos teismui ir kilo kokių nors abejonių, kurių teiginių teisingumas turi būti vertinamas (nors mano, kad tam nebuvo pagrindo), teismas bet kokias abejones ir (arba) kliūtis dėl ieškinio dalyko bei pagrindo turėjo pašalinti dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog „Nagrinėjamu atveju, kokia, ieškovės vertinimu, paskleista informacija neatitinka tikrovės spręstina pagal ieškinio reikalavimą, t. y. paneigimo tekstą“ (sprendimo 9 psl.). Darė išvadą, kad skundžiamu sprendimu teismas dar ir nepagrįstai pakeitė tyrimo objektą – vertino ne atsakovės ginčo straipsniu viešai paskelbtus teiginius, o ieškovės paneigimo tekste išdėstytus apibendrintus teiginius. Mano, jog tampa akivaizdu, kad dėl atsakovės civilinės atsakomybės teismas nusprendė visiškai nevertinęs atsakovės veiksmų (viešai paskelbtų teiginių) teisėtumo. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

6.4. Teigia, jog netyrus ir nevertinus paties teisių pažeidimo fakto (teiginių teisingumo), o iš karto sprendžiant dėl pasirinktos teisių gynybos priemonės (paneigimo teksto teisingumo), teismas neturi galimybės įvertinti jų tarpusavio ryšio ir tenkinti reikalavimo iš dalies, o paneigimo teksto trūkumai savaime eliminuoja atitinkamo reikalavimo tenkinimo galimybę (pvz., jeigu paaiškėtų, kad dalis paneigime prašomų teiginių yra teisingi, o dalis – melagingi, vadovaujantis teismo logika, nebūtų galimas net dalinis ieškinio tenkinimas).

6.5. Teigia, jog atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo teiginių teisingumą. Pažymi, jog nors sprendimu teismas nurodė, kad „Šiuo atveju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai, kaip oficialūs kompetentingos institucijos aktai, taip pat patvirtina pažeidimus“ (sprendimo 11 psl.), tačiau mano, kad byloje esančių VMVT patikrinimo aktų analizė patvirtina, jog aktuose nėra užfiksuotos aplinkybės, pagrindžiančios (ar galinčios pagrįsti) konkrečius ieškinio 4.1–4.4 punktuose išvardytus ginčo teiginius.

6.6. Teigia, jog darydamas anksčiau pateiktą išvadą, esą VMVT patikrinimo aktai pagrindžia ginčo teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas taip ir nenurodė, kuris VMVT patikrinimo aktas ir kurį ginčo teiginį (bei kaip) patvirtina. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl teiginių teisingumo yra ne tik nepagrįsta, bet dar ir itin abstrakti – teismas neaptarė ir neatskleidė, kaip ir kodėl ir kuris byloje esantis įrodymas neva patvirtina atitinkamas aplinkybes, nors tokią pareigą teismas neabejotinai turi.

6.7. Pažymi, jog nereikalauja ir nereikalavo atskleisti trečiojo asmens šaltinių („virėjų“) tapatybės ir niekuomet nekvestionavo žurnalisto teisės išsaugoti šaltinio paslaptį. Tačiau akcentavo ir laikosi pozicijos, jog viešai paskelbti teiginiai negali būti grindžiami vien anoniminiu šaltiniu („virėjų“ paaiškinimais). Mano, kad teisminio nagrinėjimo metu privalo būti pateikti tokius teiginius pagrindžiantys kiti įrodymai, šaltinių anonimiškumą saugantis atsakovas pats atsako už skelbiamų šių šaltinių teiginių teisingumą.

6.8. Nurodė, kad pats pirmosios instancijos teismas sprendimu pažymėjo, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė grindė komentarais iš socialinių tinklų (sprendimo 12 puslapis), tačiau atkreipė dėmesį, kad sprendimu pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė, jų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė, nors ieškovė minėtais komentarais įrodinėjo, jog reaguodami į ginčo teiginius asmenys neigiamai atsiliepė apie ieškovės veiklą, t. y. šiais įrodymais ieškovė įrodinėjo dalykinės reputacijos sumenkinimą (taigi patirtą neturtinę žalą).

6.9. Nurodė, kad atsakovės straipsnyje viešai publikuojami tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie menkina ieškovės dalykinę reputaciją, yra žalingi ieškovei. Primena, jog byloje yra reiškiamas 1 euro neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas, o ne reikalavimas atlyginti turtinę žalą (negautas pajamas), todėl ieškovė byloje neįrodinėjo (ir, mano, neprivalėjo įrodinėti) konkrečių pirkimų atvejų bei pajamų, kurių ieškovė negalėjo uždirbti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad išankstine tvarka pareikštoje pretenzijoje – 2020 m. spalio 30 d. reikalavime (žr. ieškinio priedą Nr. 13) – buvo nurodyti ne ieškinio 4.1–4.4 punktuose nurodyti teiginiai (pabrėžiame, kad ir šiuose ieškinio punktuose nėra Straipsnio teiginių, tik atitinkami apibendrinimai, į kuriuos tik „atkreipiamas dėmesys“, plačiau apie tai vėliau) ar juo labiau ne konkretūs Straipsnio teiginiai, kurie pirmą kartą „atsiranda“ tik apeliacinio skundo 4.1– 4.4 punktuose.

8.2. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kokie reikalavimai (ieškinio dalykas) ieškinyje keliami, ieškinio pagrindas (konkrečiu atveju neatitinkantys tikrovės teiginiai), kai keliamas paneigimo reikalavimas, turi sutapti su išankstine privaloma pretenzine tvarka pareikšto reikalavimo pagrindu, o esant reikalavimui paneigti, kai ieškinio reikalavime turi būti nurodytas ir paneigimo tekstas – t. y. neatitinkantys tikrovės teiginiai, kuriuos prašoma paneigti, ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko išsiskyrimo iš esmės nėra, jie sutampa, nes gali būti reikalaujama paneigti tik tuos teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju Ieškovė išankstine ikiteismine pretenzija neatitinkančia tikrovės informacija laikė, tą patį pakartodama ir ieškinyje – reikalavime paneigti, informaciją, kad VšĮ „Bruneros“ darbuotojai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vaikus maitino iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošė ne pagal receptūrą ar kad maitinimui apskritai trūko maisto.

8.3. Akcentavo, kad ieškovės nurodomuose ieškinio 4.1–4.4 punktuose, kurie tariamai ir yra ieškinio pagrindas, nėra nurodomi konkretūs straipsnio teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, o ieškinio 4 punkte, kurio papunkčiais remiamasi, nurodoma, kad „tebėra publikuojamas straipsnis „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“, kuriame aptariama ieškovės progimnazijoje teikiamos maitinimo paslaugos kokybė.

8.4. Mano, kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ypač per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės D. R. (liudytojo) apklausą, ieškovė, matydama savo pasirinkto teisių gynimo būdo beviltiškumą, ėmė „ryškinti“ naratyvą, kad neva ji neatitinkančiais tikrovės laikė ne pačios suformuluotus apibendrinimus, bet konkrečius pašnekovių teiginius, „pvz., „Vieną dieną valgė 238 vaikai, o buvo atvežti 9 kilogramai mėsos“, „100 vaikų – 2 litrai pieno“ ir kt.

8.5. Teigia, kad tuo atveju, jei teismas pagal žodinius ieškovės atstovų pasisakymus modifikuotų ieškinio pagrindą, pakeisdamas jį į visai kitą nei ikiteisminiame reikalavime, tai šiurkščiai pažeistų atsakovės teisėtus interesus, šalių lygiateisiškumą bei rungimosi principą, nes atsakovė teikė atsikirtimus dėl tokių aplinkybių, kurios buvo įvardytos ikiteisminėje pretenzijoje ir ieškinyje. Mano, kad kitu atveju, jei būtų buvę ginčijami kiti teiginiai kitu aspektu, pvz., žurnalistės pašnekovių teiginiai – „Vieną dieną valgė 238 vaikai, o buvo atvežti 9 kilogramai mėsos“, „100 vaikų - 2 litrai pieno“, atsakovė galbūt būtų pasirinkusi kitą atsikirtimų strategiją, ginčijusi kitas juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo sąlygas, pvz., nesutikusi, kad tai žinia, nes aplinkybė, jog perpasakojami kito asmens teiginiai, leidžia manyti esant pareikštą nuomonę, o vertinamieji teiginiai, padaryti faktų pagrindu, atsižvelgiant į straipsnio kontekstą, taip pat gali būti laikomi nuomone, galbūt būtų pasirinkusi kitą įrodinėjimo strategiją, pvz., atskleidusi informacijos šaltinį ir pan.

8.6. Nurodė, jog nepriklausomai nuo to, keli ir kokie pažeistų teisių gynimo būdai ieškovo pasirenkami, visais atvejais nustatytina, ar žinios yra paskleistos, ar žinios yra apie ieškovą, ar žinios pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir ar žinios neatitinka tikrovės. Teigia, kad visos šios aplinkybės sudaro juridinio asmens dalykinės reputacijos bylose įrodinėtinų aplinkybių ratą, tačiau mano, jog šioje byloje susiklostė tam tikra prasme unikali situacija, kai šalys, sutardamos, kokie informacijos aspektai turi būti įvertinti, nesutaria, kas yra tos „žinios“. Pažymi, kad, ieškovės manymu, žinios, dėl kurių paskleidimo, atitikties tikrovei, dalykinės reputacijos pažeidimo, yra kažkokios kitos, nei ji pati įvardijo paneigimo tekste ar suprato atsakovė ir nustatė teismas.

8.7. Nurodė, kad vertindamas, ar atsakovė pateikė pakankamai duomenų išvadai dėl teiginių apie maisto gaminimą iš atliekų, ne pagal receptūrą ar trūkus maisto pagrįsti, teismas išsamiai motyvavo, kokie byloje pateikti įrodymai pavirtino ginčo informacijos teisingumą, taip pat nurodė, kad žurnalistė atliko visus įmanomus (jai prieinamus) veiksmus informacijai patikrinti. Darė išvadą, kad šie teismo argumentai buvo pateikti dėl tos priežasties, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu plėtojo naratyvą, kad neva atsakovė rėmėsi tik anoniminių pašnekovių suteikta informacija, tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-940-811/2018 tariamai plėtojamas kitoks įrodytinumo standartas.

8.8. Nurodė, kada priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas dėl atitikties tikrovei pasisakė ne tik apibendrintai (kalbėdamas dėl visų ginčo informacijos aspektų), bet ir pasisakydamas dėl jų ypatumų, išskirdamas aplinkybes, kurios ypač svarbios, pvz., „Ta aplinkybė, kad patiekalai buvo nuošiami ne pagal receptūrą patvirtina ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos surašyti patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami neatitikimai receptūrai. Primintina, kad paneigimo tekste nėra prašoma paneigti konkrečius teiginius dėl maisto ruošimo ne pagal receptūrą, todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste iš esmės neturi teisinės reikšmės kokie konkrečiai patiekalai buvo ruošti ne pagal patvirtintas receptūras. Galiausiai, faktui dėl maisto trūkumo pagristi pakanka vien Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos patikrinimu aktu, kuriuose fiksuojamos mažesnis maisto porcijų dydis“.

8.9. Teigia, kad keistai atrodo ir apeliacinio skundo argumentacija apie tai, kad mokyklos vadovo paaiškinimai nepagrindžia maisto trūkumo, kai mokyklos vadovo (neanoniminio pašnekovo) pozicija, susijusi su maisto trūkumu, pateikta straipsnyje, ir ieškovė šių teiginių neginčijo. Pažymėjo, kad mokyklos vadovo pasisakymas apie maisto trūkumą gal ir nebūtų pakankamas išvadai apie maisto trūkumą pagrįsti, tačiau analogišką informaciją pateikė ir Ieškovės virėjos, dirbusios skirtinguose mokyklos filialuose, su maisto ir maisto žaliavų trūkumu susijusius pažeidimus nustatė ir tarnyba. Darė išvadą, kad visų šių byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama informaciją apie maisto trūkumą pripažinti teisinga.

8.10. Pažymi, jog konkrečioje byloje įrodinėdama, kad buvo pažeista jos dalykinė reputacija, Ieškovė turėjo įrodyti, kad būtent straipsnyje pateikta ginčo informacija, o ne kita ieškovę apibūdinanti informacija, nulėmė neigiamą jos vertinimą visuomenės akyse. Teigia, kad ieškovė tokių įrodymų neteikė, nes tiesiog negali pateikti, kaip ir negali visuomenės vertinimo susieti būtent su ginčo straipsniu. Mano, kad tai akivaizdžiausiai iliustruoja ieškovės pozicija, kai atsakovės portale esančio 2020 m. rugsėjo 21 d. straipsnio ieškovė neginčijo. Kelia klausimą, kokiu būdu ieškovė jos veiklos vertinimą, įskaitant neigiamus komentarus socialiniuose tinkluose, susiejo būtent su ginčo straipsniu, o ne su tuo pačiu metu paviešintais tarnybos patikrinimo rezultatais ir juose nustatytais šiurkščiais pažeidimais.

8.11. Nurodė, kad priežastingumo aspektu, kalbant apie tariamai dėl straipsnio sumažėjusį pasitikėjimą ieškove ir jos, kaip maitinimo rinkos dalyvės, veikla, akivaizdu, kad Ieškovės veiklos vertinimas nesikeistų, priklausomai nuo to, kokį patiekalą ieškovė gamino iš atliekų (sklindžius ar apkepą), kokie patiekalai gaminti ne pagal receptūrą (jautienos kukuliai ar grikių košė), kokios žaliavos ar pagamintos produkcijos trūko (mėsos ar salotų), todėl laikė, kad apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija nepagrįsta kito dalykinės reputacijos pažeidimo sudėties elemento aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl viešojoje erdvėje paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo bei žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

15. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

16. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).

17. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškinio pagrindą – atsisakė vertinti teiginius, kuriuos pati ieškovė išskyrė kaip neatitinkančius tikrovės ir dėl kurių kreipėsi į teismą. Ieškovės teigimu, šioje civilinėje byloje buvo ginčijami konkretūs atsakovės ginčo straipsnyje nurodyti teiginiai. Pažymėjo, jog šie teiginiai buvo aiškiai išskirti bei įvardyti ieškovės ieškinyje, expresis verbis, nurodant, kad būtent šių tikrovės neatitinkančių teiginių paskelbimas sudaro ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Šiuo konkrečiu atveju svarbu akcentuoti tai, kad viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje). Taigi procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalimi bei VIĮ straipsnio 44 straipsnio 2 dalimi nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

19. Iš byloje esančio ieškovės atsakovei teikto 2020 m. spalio 30 d. reikalavimo Dėl viešai paskelbtų tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją žeminančių teiginių paneigimo matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio reikalavimo gavimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią viešai paskelbtą informaciją – savo sąskaita portale lrt.lt adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išplatinti šį tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą: „Šių metų rugsėjo 21 dieną portale lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ pateikta informacija neatitinka tikrovės. LRT neturi absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad VšĮ „Bruneros“ darbuotojai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vaikus maitino iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošė ne pagal receptūrą ar kad maitinimui apskritai trūko maisto. LRT atsiprašo VšĮ „Bruneros“ bei portalo skaitytojų už tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskleidimą“. Akcentuotina, jog iš esmės analogiškas reikalavimas buvo suformuluotas ir ieškovės pateiktame ieškinyje. Tai reiškia, jog ieškovė pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą ir įvykdė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje bei VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

20. Pažymėtina, jog ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami ieškovės reikalavime, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, priešingu atveju, t. y. ieškinyje suformuluojant kitokį reikalavimą, nei buvo pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, būtų paneigta šio instituto prasmė ir paskirtis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka skirta tam, kad ta pati teisinė problema (šiuo atveju klausimas dėl straipsnyje nurodytų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei jų paneigimo), maksimaliai tokiomis pačiomis sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Išankstinis ginčo nagrinėjimas suteikia galimybę asmeniui, galbūt paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, ištaisyti susidariusią situaciją, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio proceso vilkinimo. Be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu gali būti išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, o tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

22. Nustatyta, kad ieškiniu suformuluoti tokie reikalavimai: 1. Pripažinti, jog atsakovės portale www.lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovės maitinimo paslaugos kokybę. 2. Įpareigoti atsakovę nutraukti pažeidimą – po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nedelsiant pašalinti straipsnį „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ iš portalo www.lrt.lt. 3. Įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be papildomų komentarų paneigti straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, paskelbiant ieškovės pateiktą paneigimą. 4. Priteisti ieškovei iš atsakovės 1 Eur (vieno euro) kompensaciją žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktas paneigimas suformuluotas taip: „Šių metų rugsėjo 21 dieną portale lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ pateikta informacija neatitinka tikrovės. LRT neturi absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad VšĮ „Bruneros“ darbuotojai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vaikus maitino iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošė ne pagal receptūrą ar kad maitinimui apskritai trūko maisto. LRT atsiprašo VšĮ „Bruneros“ bei portalo skaitytojų už tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskleidimą“.

23. Teisėjų kolegija, vertindama taip suformuluotą ieškinio reikalavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei ieškinio reikalavimuose, nei paneigimo tekste ieškovė nenurodo konkrečių teiginių, kuriuos prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, o pats paneigimo tekstas formuluojamas taip, kad visas straipsnis, jame nurodoma visa informacija neatitinka tikrovės.

24. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, kad konkretūs atsakovės ginčo straipsnyje nurodyti teiginiai buvo aiškiai išskirti bei įvardyti ieškovės ieškinyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike analizuoja atskiras ginčo straipsnio dalis pateikdama savo teisinį situacijos vertinimą, dar nereiškia, jog šiais argumentais ieškovė išskiria atskirus (konkrečius) ginčo straipsnio argumentus, kurie, jos nuomone, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius ieškovės procesinių dokumentų turinyje atskleidžiamus argumentus galima vertinti tik kaip ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrindimą, o ne atskirų ieškinio reikalavimų išskyrimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo prisiimti procesinės pareigos ir išrinkti iš ginčo straipsnio informaciją, kuri, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės.

25. Be to, pagrįsti ir atsakovės argumentai, kad ieškovei laisvai disponuojant reikalavimo teise, pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog informacija, kuri neatitinka tikrovės, gali būti ir informacija, suvoktina iš viso straipsnio teksto. Dėl šių priežasčių, esant iš esmės aiškiam ieškinio pagrindui, kuris sutapo su privaloma ikiteismine tvarka pareikštos pretenzijos pagrindu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes ieškinio pagrindas ir dalykas buvo aiškus.

26. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovė neišskyrė konkrečių ginčo straipsnio teiginių, kurie, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės, o prašydama paneigti visą ginčo straipsnyje esančią informaciją iš esmės teigė, kad atsakovės paviešintame ginčo straipsnyje nepagrįstai nurodoma, kad VšĮ „Bruneros“ darbuotojos (duomenys nesklebtini) progimnazijoje vaikus maitino iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošė ne pagal receptūrą, maitinimui trūko maisto.

27. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad skundžiamu sprendimu teismas dar ir nepagrįstai pakeitė tyrimo objektą – vertino ne atsakovės ginčo straipsniu viešai paskelbtus teiginius, o ieškovės paneigimo tekste išdėstytus apibendrintus teiginius. Mano, jog tampa akivaizdu, kad dėl atsakovės civilinės atsakomybės teismas nusprendė visiškai nevertinęs atsakovės veiksmų (viešai paskelbtų teiginių) teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį analizavo atsakovės viešai publikuotame straipsnyje esančių teiginių atitiktį byloje esantiems įrodymams, kurie gali pagrįsti ginčo straipsnyje darytas išvadas, t. y. vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo straipsnyje dėstomais argumentais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas darė kitokias išvadas dėl ginčo straipsnyje dėstomų teiginių nei ieškovė, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neįvertino. Pažymėtina, jog teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ginčo straipsnyje dėstomus teiginius, todėl turėjo pagrindą konstatuoti, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą – paneigimo tekstą, ginčo straipsnyje pateikta informacija atitiko tikrovę, todėl atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas šiuo atveju nebuvo galima.

28. Remiantis CPK 176 straipsniu įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

29. Nors apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo teiginių teisingumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žurnalistinis tyrimas buvo pradėtas pagal gautą anoniminį elektroninį laišką, kuris taip pat buvo adresuotas ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri savo ruožtu atliko ieškovės teikiamų maitinimo paslaugų kokybės tikrinimus. Akcentuotina, jog trečiasis asmuo (kuris atliko žurnalistinį tyrimą) teismo posėdžio metu paaiškino, kad, siekiant išsiaiškinti anoniminiame elektroniniame laiške dėstomus teiginius, susisiekė su anoniminio laiško autoriumi, taip pat su kitomis virėjomis, kurios dirbo skirtinguose ieškovės padaliniuose, tačiau visos virėjos pateikdavo analogiško pobūdžio aplinkybes, kurios vėliau buvo perteiktos ginčo straipsnyje. Taip pat trečiasis asmuo iki Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimų ir patikrinimo aktų pateikimo, teiravosi informacijos dėl moksleivių maitinimo mokyklos direktoriaus, susisiekė su moksleivio mama, kuri išreiškė tėvų rūpestį ir galimus, planuojamus situacijos sprendimo būdus bei priemones, su mokytoja, kuri išsakė rūpestį dėl maisto vaikams, kuriems valstybė skiria nemokamą maitinimą.

30. Akcentuotina, jog į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai patvirtina, kad patiekalai buvo nuošiami ne pagal receptūrą, o aplinkybės dėl maisto trūkumo pagrįstos Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos fiksuotais mažesniais nei numatyta porcijų dydžiais, todėl akivaizdu, kad ginčo straipsnyje nurodomos aplinkybės buvo pagrįstos ne tik liudytojų paaiškinimais, bet ir oficialiais rašytiniais įrodymais.

31. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka su pirmosios instancijos teismo darytomis išvadomis, jog nors Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tikrinimo aktuose nėra fiksuojami pažeidimai apie maisto ruošimą iš atliekų, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio pažeidimai apskritai sunkiai gali būti fiksuojami atliekant tikrinimus. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus tiek išklausytų keturių ieškovės darbuotojų (virėjų), kurios ne tik kad dirbo skirtinguose mokyklos padaliniuose, bet ir tiesiogiai dalyvavo maisto gamybos procese, kurių pasakojimai buvo transliuoti laidoje „Ryto garsai“, tiek mokyklos direktoriaus, vaikų tėvų bei mokytojos byloje esantys paaiškinimai, kurie yra tiesioginiai ieškovės teiktų paslaugų klientai, tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimo aktuose užfiksuotus faktus bei šios įstaigos atstovės D. R. paaiškinimus, darytina išvada, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą – paneigimo tekstą, ginčo straipsnyje pateikta informacija atitiko tikrovę, todėl atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas negalima.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat svarbiu aspektu vertinant, ar ginčo straipsnyje nurodyti teiginiai atitinka objektyvumo ir tiesos kriterijus, laiko žurnalistinio tyrimo atlikimo chronologiją. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, gavusi anoniminį pranešimą apie vykdomus pažeidimus, nespekuliavo turima informacija, tačiau atliko išsamų tyrimą, t. y. aiškinosi aplinkybes su laiško autoriais, domėjosi kitų ieškovės darbuotojų (virėjų) mokyklos direktoriaus, mokinių mamos bei mokytojų nuomone dėl susidariusios situacijos, bendravo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstove D. R., dėl atliekamo patikrinimo. Be to, atsakovė ginčo straipsnį paviešino tik po to, kai buvo gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimo aktai bei suteikus ieškovei teisę pateikti savo poziciją nurodytu klausimu, tačiau ieškovė savo nuomonės nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė atliko išsamų žurnalistinį tyrimą ir tik patikrinusi turimos informacijos objektyvumą buvo išviešintas ginčo straipsnis.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovei galbūt padarytos žalos nagrinėjimas, šiuo konkrečiu atveju neturi prasmės, kadangi pripažinus, jog pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą – paneigimo tekstą, ginčo straipsnyje pateikta informacija atitiko tikrovę, žalos atlyginimas nėra galimas.

34. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Byloje gautas atsakovės atstovės prašymas priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2021 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita –faktūra, serija ir Nr. A33/21, bei patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 1 936 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

38. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš ieškovės VšĮ „Bruneros“ 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė