Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Moveda“ dėl avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2023 m. liepos 27 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2024 m. sausio 11 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto (gyvenamosios paskirties patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, suformuoto iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos pagal 2023 m. sausio 20 d. kadastrinių matavimų duomenis T. N. sudarytame plane, 2 aukšte, pažymėtą Nr. 203) pirkimo – pardavimo sutartį (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovas pagal Sutartį sumokėjo 5 000 Eur avansą (Sutarties 8 punktas) (2023 m. liepos 28 d. ,,(duomenys neskelbtini)“, AB mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos medžiaga ir ieškovo (jo atstovo) paaiškinimais nustatyta, jog pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis per šalių nustatytą terminą sudaryta nebuvo. Atsakovė ieškovui avanso už perkamą turtą negrąžino.

Dėl avanso ir baudos priteisimo

11. Ieškovas, be kitų, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal Sutartį sumokėtą avansą – 5 000 Eur.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.309 straipsnio 2 dalis numato, jog pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, jei šalys sutarties nesudaro, pardavėjas netenka teisinio pagrindo tokias lėšas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė susitarimą dėl būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, t. y. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.165 straipsnis).

14. CK 6.165 straipsnio 1 dalis numato, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

15. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

16. Minėta, šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog šalys - ieškovas ir atsakovė - buvo sudariusios preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl būsimo daikto – buto, sudaryto iš administracinės paskirties pastate esančios patalpos, pirkimo – pardavimo. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis per šalių sutartą terminą sudaryta nebuvo.

17. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus atsakovė nurodė, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo (t. y. pirkėjo) kaltės. Jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, atsakovė byloje nepateikė. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovė, procesiniuose dokumentuose nurodžiusi, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, privalėjo šias aplinkybes pagrįsti civilinio proceso įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to nepadarė. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, vengimo sudaryti pagrindinę sutartį ar nepagrįsto atsisakymo sudaryti tokią sutartį. Pastebėtina, jog Sutartimi iki pagrindinės sutarties sudarymo jokių kitų prievolių, išskyrus sumokėti už perkamą būsimą turtą nustatyto dydžio kainos dalį (avansą), ieškovas neturėjo (Sutarties 8 punktas).

18. Pažymėtina, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015). Šiuo atveju objektyvių duomenų, jog iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė teikė konkretų siūlymą dėl patalpų įsigijimo, o ieškovas šį siūlymą nepagrįstai atmetė, byloje nėra.

19. Pagal Sutartį pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo pakeisti administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamąją ir suformuoti butą. Bylos duomenimis nustatyta, jog šių įsipareigojimų atsakovė neįvykdė. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (2024 m. liepos 29 d.) matyti, jog pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra patalpos, paskirtis yra nepakeista, t. y. pastatas yra administracinės paskirties, nors atsakovė ir atlieka veiksmus dėl pastato statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo (Nekilnojamojo turto registro 4.2 punktas, įrašas apie 2023 m. vasario 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo (CPK 183 straipsnis).

20. Sutarties 20 punktas numato, jog nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės pardavėjas turi grąžinti pirkėjui pagal Sutartį sumokėtą kainos dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, t. y. sumokėjo atsakovei sutarto dydžio kainos dalį, t. y. avansą, tačiau dėl to, kad atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

21. Minėta, avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

22. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta šalių sutartu terminu, pagal Sutartį buvo mokamas avansas (kainos dalis), pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės (Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo), byloje nesant duomenų, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir (ar) vengė jos sudarymo, dėl ko atsakovė turėtų priešpriešinių reikalavimų pagal Sutartį (Sutarties 21 punktas), darytina išvada, jog atsakovė neteko teisės turėti avansu sumokėtų lėšų ir jos turi būti grąžintos pirkėjui (ieškovui). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti sumokėtą avansą (5 000 Eur) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

23. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą).

24. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 247,50 Eur baudą. Reikalavimą grindžia Sutarties 15 punkto nuostatomis. Pagal Sutarties 15 punktą, jei pardavėjas neperduos turto pirkėjui iki Sutarties 11 punkte nurodytos datos (2024 m. sausio 11 d.), pardavėjas pirkėjui moka 0,03 proc. nuo sumos baudą už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

26. Teismų praktikoje atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį laikomi aktyvūs ir (ar) pasyvūs šalies veiksmai, nulėmę pagrindinės sutarties nesudarymą. Šiuo atveju atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pakeisti administracinės patalpų paskirties į gyvenamosios paskirties patalpas, iš Sutarties 1.1 punkte nurodytos patalpos nesuformavo buto, ir kt. Taigi būtent dėl atsakovės kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė Sutartį pažeidė, savo elgesiu prisidėjo prie pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę netesybų forma (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 247,50 Eur bauda (Sutarties 15 punktas, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

27. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

28. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.

29. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 3 d. preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7699-1149/2024, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas ir ieškovui iš atsakovės priteistas 5 000 Eur avansas, 247,50 Eur bauda, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

31. Preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 664 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 59 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 605 Eur advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą. Pagrindo naikinti ar keisti preliminaraus sprendimo šioje dalyje nėra. Po atsakovės prieštaravimų pateikimo ieškovas pateikė duomenis apie patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 677,60 Eur advokato teisinei pagalbai. Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą byloje dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl ieškovo patirtos 677,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės papildomai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 3 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7699-1149/2024, kuriuo iš atsakovės UAB ,,Moveda ieškovo D. Ž. naudai priteista 5 000 Eur sumokėtas avansas, 247,50 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 5 247,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 664 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Moveda“ 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo D. Ž. naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.