- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-2192-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00692-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-278-1086/2025, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Pilkoji kopa“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) 18 018 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovės savo reikalavimus grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pilkoji kopa“. Minėtoje nutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atsakovui V. V. buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus, tačiau atsakovas neįvykdė teismo nutartyje nustatyto reikalavimo ir neperdavė administratoriui įmonės turto ir bendrovės dokumentų. Už šios pareigos nevykdymą atsakovui buvo paskirta bauda. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI), atlikusi įmonės mokestinį patikrinimą, priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo dėl nustatytų mokestinių pažeidimų, kuriuo nusprendė paskirti ieškovei 16 897,12 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) delspinigių, ir 1 120,98 Eur pelno mokesčio (PM) delspinigių, iš viso 18 018,1 Eur, baudą. VMI sprendimu priteistas pinigų sumas ieškovė vertina kaip įmonės buvusio vadovo ieškovei padarytą žalą, todėl prašo ją priteisti iš atsakovo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo sumažino reikalavimą dėl žalos dydžio ir prašė priteisti iš atsakovo 7 418,02 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 1 120,98 Eur Pelno mokesčio delspinigiai ir 6 297,04 Eur Pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-74-361/2024, pasisakė dėl reikalavimo priteisti tą pačią žalą pagrįstumo. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius, o tokio pobūdžio reikalavimas yra ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o valstybės, atstovaujamos VMI, kaip mokesčių administratorės, dispozicijoje. Teismas taip pat atmetė skundo argumentus, jog civiliniu ieškiniu prašoma priteisti mokestinė nepriemoka vertinama kaip įmonės patirta žala, nes VMI, kuri ir turi teisę į paskaičiuotus delspinigius nuo nesumokėtų mokesčių sumos, jau yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė bankroto byloje. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi prašomų priteisti delspinigių turi teisę reikalauti ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o VMI, dėl to delspinigiai negali būti laikoma BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo V. V. 7 418,02 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 418,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė valstybei iš atsakovo priteisė 167 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-834-613/2022, iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pilkoji kopa“. Ta pačia teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.
6.2. Nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. bendrovės vadovu buvo atsakovas V. V..
6.3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjon19 d. nutartimi paskyrė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui (atsakovui) baudą už 2022 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
6.4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma – 139 846,67 Eur, iš kurių 61 389,91 Eur VMI kreditorinis reikalavimas.
6.5. VMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nusprendė patvirtinti 2023 m. balandžio 4d. Patikrinimo aktą Nr. (27.13 Mr) FR0680-102 ir nurodė bendrovei sumokėti: 37 186 Eur PVM, 7 928 Eur PM, 16 897,12 Eur PVM delspinigių ir 1 120,98 Eur PM delspinigių.
6.6. VMI 2023 m. gegužės 18 d. Pranešimu dėl finansinio reikalavimo patikslinimo bankroto byloje prašė patvirtinti patikslintą 61 389,91 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio 1 120,98 Eur Pelno mokesčio delspinigių ir 6 297,04 Eur Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.
7. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti žalos dydis įrodinėjamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Teismas nustatė, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gavo 394 067 Eur įplaukų, iš jų: 379 736 Eur apskaityta kasos aparatais ir 14 331 Eur gauta į banko sąskaitą, tačiau bendrovė nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 92 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nuo šių įplaukų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM bei įstatymų nustatytais terminais nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų (FR0608). Be to, bendrovė dalies 2020 m. gautų pajamų už parduotas prekes neįtraukė į 2020 m. pelno mokesčio bazę ir jų neapmokestino. Įmonė turėjo registruotis PVM mokėtoja jau 2019 m. vasario 18 d., tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 92 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, taip pat 3 dalies reikalavimą, jog „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. VMI patikrinimo metu bendrovei buvo papildomai apskaičiuoti mokesčiai (37 186 Eur Pridėtinės vertės mokestis, 7 928 Eur Pelno mokestis, 16 897,12 Eur PVM delspinigiai, 1 120,98 Eur Pelno mokesčių delspinigiai). Teismo vertinimu, VMI Sprendimas dėl patikrinimo akto duomenų, vertinant jį kaip oficialų rašytinį įrodymą, kuris nėra nuginčytas, yra pakankamas daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant išvengti privalomų mokesčių valstybei.
8. Vadovaudamasis CK 2.82 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusio atliekamo Bendrovės mokestinio patikrinimo metu) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsakovo ūkio subjekto vadovas. Tuo atveju kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Remdamasis aptartomis teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas atsakovo V. V. elgesį, organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentų išsaugojimą, vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus (CK 6. 246 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, negalėjo pasinaudoti teise ginčyti VMI sprendimą, juo labiau, kad apie priimtą VMI Sprendimą atsakovui buvo žinoma. Be to, atsakovas turėjo galimybę skųsti ar nesutikti su VMI pareikštais kreditoriniais reikalavimais bendrovės bankroto byloje eB2-61-613/2025, tačiau tokia teise nesinaudojo.
10. Teismas kaip teisiškai nereikšminga pripažino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis 2019 m. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojantis asmuo, kadangi 2019 m. vasario 20 d. akcijų perleidimo sutartimi perleido 1 vnt. akcijų J. S., todėl nuo tos datos atsakovas neturėjo sprendžiamo balso teisės Pažymėjo, kad atsakovas įmonės vadovu buvo nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas už jo vadovavimo laikotarpiu atliktus mokestinius patikrinimus ir nustatytus pažeidimus, už kuriuos yra atsakingas bendrovės vadovas (CK 2.82 straipsnio 3 dalis).
11. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1S-74-361/2024, kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dėl to, kad baudžiamojoje byloje teismas atsisakė pripažinti bendrovę nukentėjusiuoju. Kadangi baudžiamojoje byloje ieškinys nebuvo priimtas ir dėl jo teismas nepasisakė iš esmės galutiniu procesiniu sprendimu, todėl ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo turėjo teisę kreiptis CPK nustatyta tvarka.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, neišsaugojo reikšmingų įmonės apskaitos dokumentų. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė, 7 418,02 Eur žalos dydis įmonei yra įrodytas (CK 6.246 straipsnis), minėta žala susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimu dėl 2023 m. balandžio 4 d. patikrinimo akto Nr. (27.13 Mr) FR0680-102, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką teismas turėjo nustatyti ne tik įmonės pareigos registruotis PVM mokėtoju pažeidimą, tačiau ir kiek šios pareigos nevykdymas yra susijęs su neteisėtais įmonės vadovo veiksmais, tam, kad jam galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
13.2. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, nors byloje buvo patekti duomenys, jog atsakovo iniciatyva net du kartus buvo teikiami prašymai įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojų registre (2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. kovo 20 d.). Be to, atsakovo siekį įregistruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokesčių mokėtojų registre patvirtina ir 2019 m. kovo 19 d. priimtas akcininkų sprendimas, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, tame tarpe ir atsakovas, priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimo PVM mokėtoju. Pripažindamas atsakovo veiksmus neteisėtais, teismas visiškai neatsižvelgė į šias bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir teismas nenustatinėjo ir neanalizavo VMI atsisakymo registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokesčių mokėtojų registre priežasčių ir kiek šios priežastys gali būti susijusios su atsakovo veiksmais ir objektyviomis galimybėmis įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojų registre buvimu.
13.3. Byloje atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. atsakovui priklausė tik 50 procentų bendrovės akcijų. Taigi, atsakovas neatitiko PVM įstatymo nuostatų, jog galėtų būti laikomas bendrovę kontroliuojančiu asmeniu. Į bylą buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolai už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. sausio 4d., iš kurių matyti, kad akcininkų susirinkimuose tiek atsakovas, tiek J. S. dalyvaudavo kaip akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, tai yra nei vienas iš akcininkų nebuvo kontroliuojantis asmuo PVMĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl atsakovas neturėjo pareigos registruoti bendrovę PVM mokėtoja.
13.4. Nors atsakovas byloje įrodinėjo, kad mokesčių administratorius, paskaičiuodamas nesumokėto PVM mokesčio sumą, neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos laikotarpiu patirtų išlaidų ir teisės į PVM atskaitą, tačiau teismas tokių atsakovo argumentų nenagrinėjo, o vadovavosi tik VMI sprendimu ir jame pateiktais duomenimis, kaip didesnės įrodomosios galios dokumentu, akcentuodamas tai, kad šis sprendimas nėra nuginčytas, nors atsakovas tokią galimybę turėjo.
13.5. Įvertinus ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas, bet ir patirtas PVM mokesčiu apmokestinamas išlaidas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsirado pareiga mokėti PVM mokesčio, kadangi įmonės PVM mokesčiu apmokestinamos išlaidos viršijo gautas pajamas. Į bylą atsakovas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų suvestines su nurodytomis išlaidų sumomis, PVM sąskaitos faktūros numeriais bei tiekėjais. Iš jų matyti, jog 2019 metais bendrovė iš viso patyrė 219 717,20 Eur, 2020 metais – 222 473,94 Eur, o 2021 metais – 75 720,90 Eur išlaidų. Tai reiškia, kad už įsigytas pakankamai didelės vertės prekes bei paslaugas bendrovė būtų susigrąžinusi nemažai PVM mokesčio, kadangi 2019 metais išlaidų PVM sudarė 49 559,79 Eur, 2020 metais – 38 568,58 Eur, o 2021 metais – 2 366,42 Eur. Tačiau VMI sprendime tokios aplinkybės nebuvo įvertintos. Nors mokėtina VMI sprendime nurodyta PVM mokesčių suma yra tiesiogiai susijusi su byloje įrodinėtina žalos suma, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
13.6. Atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d., tuo tarpu VMI sprendimas buvo priimtas jau po bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Nebūdamas įmonės vadovu atsakovas ne tik neturėjo teisinės galimybės ginčyti mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, tačiau apskritai jam nebuvo žinoma apie tokio patikrinimo rezultatą ir atsiradusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines prievoles. Priešingai negu teigiama sprendime, atsakovas niekaip negalėjo per autorizuotą sistemą „Mano VMI“ 2023 m. balandžio 12 d. patvirtinti, jog nesinaudos savo teise teikti pastabas dėl Sprendimo. Tokią galimybę turėjo tik bankroto administratorius. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji būtų informavusi atsakovą, kaip buvusį įmonės vadovą, apie įmonei paskaičiuotas mokestines nepriemokas, pateikusi jam VMI sprendimą, pasiūliusi pateikti pastabas arba turimus duomenis, susijusius su atliktu mokestiniu patikrinimu.
13.7. Teismas visiškai nevertino ir netyrė, dėl kokių priežasčių ieškovė bylos eigoje sumažino reikalaujamos žalos dydį. Likus dviem dienom iki posėdžio ir pateikus patikslintą ieškinį bei nurodžius naują reikalavimo sumą, ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtent tokią ieškinio sumą, tai yra dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis PVM mokesčio delspinigių suma, nurodyta VMI sprendime, sumažėjo nuo 16 897,12 Eur iki 6 297,04 Eur. Vien VMI pateiktas finansinis reikalavimas, kuriame nenurodyti jokie duomenys, dėl finansiniame reikalavime nurodytos sumos paskaičiavimo, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu žalos sumą.
13.8. Ieškovė 2024 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. 1-169-404/2024, kurioje atsakovas buvo kaltinamasis, teikė analogišką civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė ieškovę pripažinti civiline ieškove ir priimti jos civilinį ieškinį. Ieškovė teikė skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. įsiteisėjusia nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-74-361/2024 aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos, susijusios su delspinigių priteisimu, t. y. jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo jį atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
14.1. Mokestinio patikrinimo aktas yra vienas iš oficialių byloje pateiktų įrodymų, kurį nuginčyti atsakovas galėjo pateikdamas įrodymus. Tačiau atsakovas įrodymų, kurie paneigtų mokestinio patikrinimo metu padarytas išvadas, nepateikė.
14.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui šioje žalos atlyginimo byloje neigiant mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotus delspinigius, tačiau neginčijant įsiteisėjusios nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, į kurį įeina ir patikrinimo metu priskaičiuoti delspinigiai, susidarytų situacija, kad dviejose skirtingose bylose teismai tą patį faktą vertintų skirtingai. Bankroto byloje galiotų įsiteisėjusi teismo nutartis dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (su PVM ir PM delspinigiais ), o šioje byloje, atmetus ieškinio reikalavimus būtų pasiakyta, kad VMĮ PVM ir PM priskaičiavo nepagrįstai.
Šalies argumentai
14.3. Atsakovo veiksmai netinkamai vedant buhalterinę apskaitą, kas sąlygojo PVM ir PM delspinigių priskaitymą, yra konstatuoti ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. II-77-404/2024 ir AN2-209-361/2024, kuriomis atsakovui V. V. taikyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų teikimą mokesčių inspekcijai.
14.4. Ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinti gavus iš VMĮ duomenis ir patvirtinimą, kad ne visa mokestinio patikrinimo metu priskaičiuota PVM ir PM delspinigių suma buvo pateikta tvirtinti kreditorinį reikalavimą, o tik nurodytoje dalyje, kuri teismo sprendimu šioje byloje nustatyta kaip atsakovo padaryta žala bendrovei. Ieškovas su patikslinto ieškinio reikalavimais byloje buvo susipažinęs.
Šalies argumentai
14.5. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėtas ir dėl jo nebuvo priimtas sprendimas. Tai, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo nukentėjusiu baudžiamojoje byloje iškėlė tam tikras abejones dėl reikalavimo pagrįstumo, nereiškia, jog šis klausimas baudžiamojoje byloje Nr.1-169-404/2024 buvo išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pilkoji kopa“, teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 8-23).
17. Apeliantas bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2019 m. vasario 18 d. (nuo įmonės įregistravimo) iki 2023 m. vasario 14 d. (iki bankroto bylos įmonei iškėlimo) (1 t., b. l. 26–27).
20. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022m. balandžio 26 d. raštu Nr. IBPS-S-220592-22 informavo VMI, jog bendrovės atžvilgiu atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00015-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas) ir 207 straipsnio 1 dalį (kreditinis sukčiavimas) dėl bendrovės veiklos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kaltinimai pareikšti šio bylos atsakovui V. V.. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota teismui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į baudžiamąją bylą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu ir priteisti iš atsakovo V. V. 18 018,10 Eur žalos atlyginimą. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-404/2024, atsisakė pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiuoju ir priimti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 1S-74-361/2024, prieš tai minėta apylinkės teismo nutartis palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje V. V. nėra pareikštas kaltinimas, kad jam inkriminuojama veika jis padarė žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab delspinigių forma, teismas kaip pagrįstą ir juridiškai motyvuotą vertino apylinkės teismo išvadą, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius. Nustačius, jog civiliniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai net ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o valstybės, atstovaujamos VMI, kaip mokesčių administratorės, dispozicijoje, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (su tokio turinio reikalavimu) gali būti teismo pripažinta civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 69–74).
21. Atsakovas 2019 m. vasario 20 d. Akcijų perleidimo sutartimi 1 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų perleido J. S. (1 t., b. l. 81). Tokiu būdu atsakovui liko 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kitos 50 proc. bendrovės akcijų priklausė J. S.. Akcininkai 2019 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą tapti PVM mokėtoju (1 t., b. l. 167–169).
Žemesnės instancijos teismas
24. Vadovaujantis VMI prie FM atlikto patikrinimo aktu, VMI teismui pateikto patikslinto kreditorinio reikalavimo detalizacija bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria patvirtintas patikslintas VMI prie FM finansinis reikalavimas, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš atsakovo V. V. 7 418,02 Eur žalos atlyginimą, kuris susideda iš 6 297,04 PVM delspinigių ir 1 120,98 Eur PM delspinigių.
25. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės patikslintą reikalavimą tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 7 418,02 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino atsakovo argumentų, jog jis siekė, kad bendrovė būtų įregistruota PVM mokėtoja, tačiau VMI to nepadarė, kad jis nebuvo bendrovę kontroliuojantis asmuo, turėjęs teisę kreiptis į VMI dėl PVM mokėtojo įregistravimo, kad patikrinimo akte VMI nevertino visų aplinkybių ir bendrovei neatsirado pareiga mokėti PVM mokesčio, kad apeliantas neturėjo galimybės apskųsti patikrinimo akto, nes jis buvo nemokumo administratoriaus žinioje.
26. Taigi, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovo, kuris buvo ieškovės akcininkas ir direktorius, neteisėtų veiksmų (neveikimo), kadangi jis neužtikrino įmonėje tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo bendrovės PVM mokėtoja. VMI 2023 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte konstatavo, kad bendrovė turėjo būti registruota PVM mokėtoja nuo 2019 m. vasario 18 d., todėl vykdydama ūkinę ji privalėjo apskaičiuoti PVM ir sumokėti į valstybės biudžetą. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus bendrovė nedeklaravo didelės pajamų sumos, nuo kurios nesumokėjo pelno mokesčio.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
28. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; kt.).
Dėl neteisėtų veiksmų
29. Nagrinėjamoje byloje apelianto veiksmų neteisėtumas kildinamas iš fiduciarinių rūpestingumo pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
30. Taigi bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga, inter alia (be kita ko), apima teisėto elgesio reikalavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytas apelianto atsakomybės pagrindas ir sąlygos pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima vadovo pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktuose, Finansinės apskaitos įstatymo (FAĮ) 21 straipsnyje (ginčijamu laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija). Pagal FAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
31. Aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą ir tinkamai neužtikrino (neįgyvendino) įstatyminio reikalavimo, kad jo vadovaujama bendrovė nuo 2019 m. vasario 18 d. būtų įregistruota PVM mokėtoja, kad VMI būtų pateikta teisingai užpildyta metinė pelno mokesčio deklaracija.
32. Nors apeliantas nurodo, kad jis nebuvo bendrovės kontroliuojantis asmuo ir negalėjo kreiptis dėl įregistravimo į mokesčių registrą, tačiau Patikrinimo akte yra konstatuota, jog bendrovės įregistravimo į mokesčių registrą momentu – 2019 m. vasario 18 d., bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo V. V. (1 t., b. l. 41). Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, būtent jam teko pareiga registruoti įmonę PVM mokėtoju. Be to, minėti apelianto argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi, kaip rodo bylos faktiniai duomenys, atsakovas net du kartus kreipėsi į VMI dėl įmonės įregistravimo į mokesčių registrą, tačiau įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoju ne dėl VMI veiksmų, bet dėl paties atsakovo netinkamo veikimo, kadangi jis nepateikė mokesčių administratoriui visų reikalingų dokumentų (šios nutarties 22 punktas). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kita bendrovės akcininkė J. S. patvirtino, jog prašymą įregistruoti įmonę PVM mokėtoja teikė porą kartų, nes pardavimai buvo didesni nei išlaidos, tačiau dėl nuomos sutarties pasibaigimo nepavyko susitvarkyti VMI dokumentus (2 t., b. l. 19). Šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad dėl paties atsakovo nepakankamo rūpestingumo UAB „Supernetas“ laiku nebuvo įregistruotas PVM mokėtoju, dėl ko laiku valstybei nebuvo sumokėti PVM ir PM.
33. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo galimybės apskųsti VMI atlikto patikrinimo ir sprendimo. Pažymėtina, kad VMI 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas ir VMI 2023m. balandžio 4 d. Patikrinimo aktas, kuriame įmonei nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 37 186 Eur PVM, 7 928 EUR PM, 16 897,12 Eur PVM delspinigių ir 1 120,98 Eur PM delspinigių, vykdymas buvo skirtas mokesčių mokėtojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio nuostatas turėjo teisę centriniam mokesčių administratoriui ne vėliau kaip per 20 dienų pateikti skundą. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI atlikto patikrinimo metu jau buvo iškelta bankroto byla, todėl buvę valdymo organai – atsakovas V. V. buvo netekęs įgaliojimų, o bendrovės valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu tuo metu jau įgyvendino nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnis). Tačiau ši aplinkybė nepaneigė atsakovo teisės kreiptis į nemokumo administratorių, teikti jam atsakovo argumentus pagrindžiančius įrodymus ir prašyti jo ginčyti VMI sprendimus arba imtis savarankiškų įstatyminių teisės gynimo būdų, jeigu atsakovas manė, kad jo teisės yra pažeistos, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta.
34. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-404/2024 (dabartinis Nr. 1-33-404/2025), kurioje atsakovui V. V. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo, organizavimo, ir kt., tiriamas laikotarpis apima ir VMI atlikto įmonės patikrinimo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl apeliantas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turi galimybę ginčyti VMI patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.
35. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2019 m. vasario 18 d., kai buvo įregistruota bendrovė, iki bankroto bylos įmonei iškėlimo atsakovas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už tai, kad bendrovė veiktų tinkamai ir teisėtai, o buhalterinę įmonės apskaitą tvarkytų nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vykdydamas minėtas pareigas, atsakovas, be kita ko, turėjo užtikrinti ir tai, kad jo vadovaujama bendrovė įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais būtų įregistruota PVM mokėtoja mokesčių registre, vykdytų savo mokestines prievoles, įskaitant prievolę teisės aktuose nustatyta tvarka deklaruoti ir sumokėti atitinkamo dydžio PVM ir PM. Tačiau atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų (ankstesniuose šios nutarties punktuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo vadovaujama ir veikianti bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu PVM nemokėjo ir netinkamai deklaravo pajamas). Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas įmonei ir šioje nutartyje aptartas teisės normas, kas lemia išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
36. Teisėjų kolegija nevertina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas netinkamai vedant įmonės buhalterinę apskaitą yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais administracinio nusižengimo bylose Nr. II-77-404/2024 ir AN2-209-361/2024, kuriomis atsakovui V. V. buvo taikyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų teikimą mokesčių inspekcijai. Visų pirma, kaip nustatyta šios nutarties 23 punkte, FNTT atliko tyrimą už vėlesnį laikotarpį nei VMI atliko bendrovės patikrinimą šioje byloje; antra, iš administracinio nusižengimo byloje priimtos nutarties nematyti, jog buvo vertinamos ir tiriamos aplinkybės, nustatytos VMI 2023 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte.
Dėl žalos atlyginimo
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar bendrovė pagrįstai reiškia reikalavimą savo vadovui atlyginti jos patirtą žalą, priteisiant laiku nesumokėtų ir vėliau mokesčių administratorės pareikalautų sumokėti mokesčių sumą, išaiškino, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesumokėti mokesčiai nėra bendrovei sukelta žala; žalą sudaro tik baudos ir delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023; kt.).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė vadovavosi paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais ir bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą vertino tik VMI paskaičiuota PVM ir PM delspinigių suma, kurių atsiradimą lėmė neteisėti apelianto veiksmai. Nors VMI Patikrinimo akte buvo paskaičiuota 16 897,12 Eur dydžio PVM delspinigių suma, tačiau VMI perskaičiavo šią sumą ir bankroto byloje pateiktame kreditorinio reikalavimo patikslinime minėtą sumą sumažino iki 6 297,04 Eur (nutarties 19 punktas). Remdamasis nurodytu, nemokumo administratorius taip pat sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 7 418,02 Eur, susidedantį iš 6 297,04 Eur PVM delspinigių ir 1 120,98 Eur PM delspinigių. Kadangi į bylą nebuvo pateiktą įrodymų, paneigiančių ar kitaip darančių įtaką tokio žalos dydžio paskaičiavimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti žalos dydį kitaip.
Dėl priežastinio ryšio
39. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti įregistruota PVM mokėtoja, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigas, bendrovė būtų galėjusi laiku ir tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, pažeidus jam keliamus reikalavimus ir neužtikrinus, kad jo vadovaujama bendrovė įvykdytų teisės aktų reikalavimus, ši mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta, dėl ko bendrovei buvo padaryta turtinė žala – valstybei nesumokėta PVM ir PM paskaičiuotų delspinigių sumą. Tai reiškia, kad atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus ir ieškovei padarytą žalą sieja priežastinis ryšys.
Dėl kaltės
40. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, jo kaltė yra preziumuojama, tačiau atsakovui yra suteikta galimybė paneigti šią prezumpciją. Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės, jo manymu paneigiančios apelianto kaltę, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai. Nors atsakovas įrodinėjo, kad jis buvo pakankamai rūpestingas, atliko visus reikalingus veiksmus (du kartus kreipėsi į VMI dėl įregistravimo PVM mokėtoju) registruojant įmonę PVM mokėtoja, tačiau, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja faktiniams bylos įrodymams.
41. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus (neįregistravus įmonės PVM mokėtoja; pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nevykdymą), priežastinį ryšį (dėl neteisėtų veiksmų, mokesčių administratoriui juos nustačius, ieškovui atsirado pareiga sumokėti apskaičiuotas sumas), žalą (kurios dydį, pagal mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, sudaro delspinigiai, atsiradę dėl nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių), ir atsakovui nepaneigus savo kaltės prezumpcijos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, atsakingam už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) ir mokestinių prievolių vykdymą, kyla civilinė atsakomybė.
42. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-74-361/2024, nurodytą argumentą dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos, susijusios su delspinigių priteisimu, t. y. jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius.
43. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų priežasčių. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-943/2025, 21 punktas).
44. Kaip nustatyta šios nutarties 20 punkte, teismas prieš tai minėtoje nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje V. V. nėra pareikštas kaltinimas, jog jam inkriminuojama veika jis padarė žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab delspinigių forma, dėl to atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl žalos atlyginimo iš esmės nebuvo nagrinėjamas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytos aplinkybės šiai bylai neturi prejudicinės reikšmės. Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šios nutarties 37 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino ginčui spręsti aktualias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apelianto argumentai galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
47. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog šiai dienai ieškovė su advokatu pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nėra atsiskaičiusi, tačiau ieškovė advokato prašė atidėti išlaidų apmokėjimą, kadangi bendrovės sąskaitoje šiai dienai nėra piniginių lėšų.
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę „CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024).
49. Iš teismui pateiktos 2025 m. spalio 6 d. išankstinės sąskaitos matyti, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ieškovė advokatui turi sumokėti 1 815,00 Eur. Šioje sąskaitoje nurodyta pastaba, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo advokato atidėti sąskaitos apmokėjimą, todėl susitarta su klientu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išlaidų apmokėjimo ateityje. Vadovaujantis paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
50. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
51. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. rugpjūčio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 039 Eur (2 337,70 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 305036398, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Pilkoji kopa“) iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.