Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato Lino Kontrimo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) surašė V. V. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. 0.00 val. iki 2023 m. gruodžio 13 d. 0.00 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, teisingų ataskaitų pateikimą bei veiklą, neužtikrino, kad bendrovės finansinę (buhalterinę) apskaitą tvarkanti buhalterė per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktų teisingus duomenis, dėl ko, siekiant iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, 2021 m. rugsėjo 28 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė deklaravo neteisingus duomenis, dėl ko nedeklaruota 5 230 Eur pelno mokesčio suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsniu, mokesčių mokėtojas privalo: „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 57 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų: 1. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. 2. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą negalima nustatyti bendrovės sąnaudų, patirtų pajamoms uždirbti.

Pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. duomenis iš CIS kompiuterinės VMI duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas – nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 28 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2020 m. deklaravo 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) suma“ 9 244 Eur, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+) / nuostoliai (-) prieš apmokestinimą“ (-) 5 224 Eur nuostolių, t. y. 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis, kurie neatitinka tikrovės apie pajamas ir pelną, t. y. nedeklaravo: 109 817 Eur (119 061 – 9 244) pajamų, 104 593 Eur (109 817 – 5 224) pelno ir 5 230 Eur (104 593 * 5 proc.) pelno mokesčio.

Tokie V. V. veiksmai įvertinti kaip pažeidę 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

2. 2024 m. sausio 5 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos nutarimu V. V. pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį skirta 1 000 Eur bauda.

5. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba (toliau – ir Institucija) atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto atstovo skundo argumentais nėra pagrindo.

5.2. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba, priimdama nutarimą ir apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. mokėtiną pelno mokestį pagrįstai iš gautų pajamų 119 061 Eur atėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pačios įmonės deklaruotus leidžiamus atskaitymus 14 468 Eur (9 244 Eur + 5 224 Eur) ir paskaičiavo nedeklaruotą 104 593 Eur (119 061 Eur – 14 468 Eur) pelną ir 5 230 Eur pelno mokestį. PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.“ Tokiu būdu, vadovaujantis norminiais teisės aktais, apmokestinamąsias pajamas galima mažinti ne visomis išlaidomis, o tik tais leidžiamais atskaitymais, kurie būtini vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. V. V. pateiktas suvestinis registras, kuriame užregistruotos tik sąskaitos, nepagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų susidarymo ir konkrečių prekių įsigijimo. Sąnaudos skaičiuojamos remiantis verslo apskaitos standartais. Finansinėje apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Kadangi šioje įmonėje nebuvo vedami jokie apskaitos registrai, prekių likučiai, nurašymai, dėl to nebuvo galima nustatyti, kokios įsigytos prekės ir paslaugos skirtos pajamoms uždirbti ir kokios sąnaudos patirtos pajamoms uždirbti. Apskaitoje nebuvo grupuojama ir nekaupiama informacija reikalinga pajamoms ir sąnaudoms nustatyti.

5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įmonė 2020 m. patyrė 260 653,81 Eur išlaidų. Tačiau teikdama Deklaraciją pati įmonė pripažino, kad 2020 m. pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti patyrė iš viso tik 14 468 Eur (5 224 Eur + 9 244 Eur) leidžiamų atskaitymų. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. turėjo pareigą, vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi, sumokėti 5 230 Eur pelno mokestį, nes nedeklaravo Deklaracijoje 104 593 Eur (119 061 Eur – 14 468 Eur) apmokestinamo pelno. Dar apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. veikoje nebuvo tyčios, kadangi remiantis MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi, pateikta mokesčių deklaracija galėjo būti tikslinama, tačiau patikslinti mokesčių deklaracijos V. V. nespėjo tiek dėl ilgalaikių įmonės buhalterės nedarbingumo laikotarpių, tiek dėl to, kad 2022 m. kovo 2 d. dokumentų poėmio aktu buvo paimti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, taip pat ir 2020 m. įmonės kasos pirminiai apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, o V. V. buvo atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės finansinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, todėl turėjo užtikrinti, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku. MAĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. VMI 2022 m. kovo 2 d. poėmio aktu paėmė visus pirminius 2020 m. kasos dokumentus, tačiau ši aplinkybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatleidžia nuo atsakomybės, nes dėl duomenų patikslinimo visų tam reikiamų dokumentų kopijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo galėjo gauti, jei būtų pasikreipęs tiek į VMI, tiek į FNTT. Tačiau nei VMI patikrinimo metu, nei FNTT Klaipėdos apygardos valdybai 2022 m. balandžio 26 d. pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą, į šias institucijas V. V. nesikreipė ir deklaracijos netikslino.

5.4. V. V. paskirta mažiausia ANK 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda l 000 Eur. Tokia administracinė nuobauda V. V. parinkta teisėtai ir teisingai, todėl nekeistina.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto, ANK 187 straipsnio 4 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

7. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. V. kaltė, padarius ANK 187 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių prieštaravimų ar nepašalintų abejonių dėl V. V. kaltės, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apelianto atstovas, siekdamas skundžiamos nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos V. V. atžvilgiu nutraukimo, iš esmės kartoja bei nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių apylinkės teismas motyvuotai pasisakė. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis straipsnis, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. V. V. inkriminuoti PMĮ 4 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, MAĮ 40 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai. Nekartodamas Institucijos nutarime atskleistų šių teisės normų turinio, apygardos teismas papildomai pažymi, jog mokesčių mokėtojai (gyventojai ir ūkio subjektai) mokesčius turi apskaičiuoti savarankiškai, įvertindami per mokestinį laikotarpį iš turėtų sandorių, veiklos ir kt. gautas pajamas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, išsiaiškinti, kaip pajamos apmokestinamos ir atlikus šiuos veiksmus teisingai užpildyti deklaracijas, apskaičiuojant priklausančius mokėti mokesčius bei sumokėti juos atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu terminu.

9. Teigdamas, jog Deklaracijos pateikimas nesukėlė jokių padarinių – nebuvo išvengta mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, apelianto atstovas nepagrįstai neįvertina, jog ANK 187 straipsnio 4 dalies sudėčiai realių padarinių požymis neaktualus, o pakanka nustatyti, jog siektų išvengti mokesčių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju byloje patikimai nustatyta, jog siekta išvengti 5 230 Eur pelno mokesčio. Tokio dydžio suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (20 000 Eur). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

10. Akcentuodamas, jog Institucija apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai iš gautų pajamų atėmė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas, o deklaruotus nuostolius, apelianto atstovas nepagrįstai kvestionuoja Specialisto išvadoje pateiktų išvadų objektyvumą. Specialisto išvada parengta kompetentingos, ekonomisto kvalifikaciją ir trisdešimties metų ūkinės finansinės veiklos tyrimo darbą stažą turinčios (duomenys neskelbtini) J. A. (b. l. 29–49). Atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistė turėjo visus aktualius šiam tyrimui dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, PVM sąskaitos faktūros, pirkimų apskaitos registrai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, sutartys ir kt.). Todėl nebuvo ir dabar nėra jokio pagrindo abejoti Specialisto išvados išvadų patikimumu ir nustatytomis, aktualiomis administracinio nusižengimo bylai, aplinkybėmis, jog: 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną, t. y. nedeklaravo 109 817 Eur (119 061 Eur – 9244 Eur) pajamų, deklaravo 5 224 Eur nuostolį, o nedeklaravo 104 593 Eur (109 817 Eur – 5224 Eur) pelno ir nedeklaravo 5 230 Eur (104 593 Eur * 5 proc.) pelno mokesčio. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucija apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. mokėtiną pelno mokestį pagrįstai iš gautų pajamų 119 061 Eur atėmė bendrovės deklaruotus leidžiamus atskaitymus 14 468 Eur ir paskaičiavo nedeklaruotą 104 593 Eur pelną ir pelno mokestį – 5 230 Eur.

11. V. V. administracinės atsakomybės, priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, nešalina ir tai, jog pagal MAĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojui suteikta teisė patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto atstovo argumentus, jog V. V. negalėjo patikslinti Deklaracijos dėl objektyvių priežasčių – paimtų dokumentų, iškeltos bankroto bylos. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, jog V. V. apskritai norėjo patikslinti Deklaraciją ir kreipėsi į VMI ar FNTT dėl dokumentų kopijų gavimo. Galiausiai, aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdoma buhalterė J. S. sirgo, turėjo nedarbingumą, taip pat neeliminuoja V. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo administracinės atsakomybės. Būtent V. V. buvo atsakingas už įmonės finansinės apskaitos organizavimą, teisingų ataskaitų pateikimą, tačiau neužtikrino, kad įmonės finansinę apskaitą tvarkanti buhalterė per elektroninę deklaravimo sistemą VMI pateiktų teisingus duomenis.

12. V. V. pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį skirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, apygardos teismo vertinimu, paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Beje, V. V., nesant jo administracinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, skirta tik minimali ANK 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda (sankcijoje numatyta nuo 1 000 Eur iki 6 000 Eur bauda).

Motyvuojamoji dalis

13. Skundžiama nutartis, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti V. V. patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą.

15. Nagrinėjamu atveju procesas pirmosios ir apeliacinis instancijos teismuose vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato L. Kontrimo skundus, kurie atmesti. Todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo ir šis prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato Lino Kontrimo apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato Lino Kontrimo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.