- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- II-77-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00060-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Linas Kontrimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2024-01-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 0046-ANR_1-2024, V. V. nubaustas 1 000,00 Eur bauda, už jo (duomenys neskelbtini), nuo 2021-09-28 00.00 val. iki 2023-12-13 00.00 val. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 str. 4 d., už tai kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, teisingų ataskaitų pateikimą bei veiklą, neužtikrino, kad jo vadovaujamos bendrovės finansinę (buhalterinę) apskaitą tvarkanti buhalterė per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktų teisingus duomenis, ko pasėkoje, siekiant iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekiant išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, 2021-09-28 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė deklaravo neteisingus duomenis, dėl ko nedeklaruota 5 230,00 Eur pelno mokesčio suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas privalo: “1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio reikalavimo, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. 2. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą negalima nustatyti bendrovės sąnaudų, patirtų pajamoms uždirbti.
Pagal 2022-09-28 duomenis iš CIS kompiuterinės VMI duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas – nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI 2021-09-28 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2020 metus deklaravo 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) suma“ 9 244 Eur, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+) / nuostoliai (-) prieš apmokestinimą“ (-) 5224 Eur nuostolių, t. y. 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną, t. y. nedeklaravo: 109 817 Eur (119 061 – 9 244) pajamų, 104 593 Eur (109 817 – 5224) pelno ir 5230 Eur (104 593 * 5 proc.) pelno mokesčio.
Tokiu būdu, bendrovės vadovas V. V. pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. apskundė šį nutarimą teismui, kurį prašo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundo patenkinimo motyvai nurodyti šie: V. V. nesutinka su tuo, jog jis tyčią neužtikrino, kad per elektroninę deklaravimo sistemą būtų pateikti teisingi duomenys. Dėl už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingo asmens ligos, o būtent onkologinės ligos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2020 metus buvo pateikta tik 2021-09-28. Metinė pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta tik tuomet, kada VMI specialistas informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę apie pareigą laiku pateikti deklaracijas. Tačiau buhalterei nurodžius, kad ji šiuo metu serga bei neturi visų reikalingu duomenų ir negali pateikti tikslios deklaracijos, jai buvo paaiškinta, kad ji gali pateikti deklaraciją pagal turimus duomenis, o vėliau bus galima deklaraciją patikslinti, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau tekste – MAĮ) tokia teisė yra numatyta. Pateikus 2021-09-28 deklaraciją, jos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo tikslinti dar trejus metus, taip įgyvendinant ir užtikrinant įstatyme nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą pateikti teisingus duomenis mokesčių administratoriui. Dėl ilgalaikių ir nevienkartinių įmonės buhalterės J. S. nedarbingumo laikotarpių, deklaracija operatyviai nebuvo patikslinta, o Klaipėdos apskrities VMI 2022-03-02 dokumentų poėmio aktu Nr. 003 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir 2020 m. kasos pirminius dokumentus. Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-23 nutartimi pareiškėjo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko po 2022-03-02 patikslinti deklaracijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebeturėjo objektyvios galimybės. Pareiškėjo veiksmuose, o būtent 2020 Metų metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimas su tikslu ją patikslinti, nėra tyčios. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirmą kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir statistika. Šios aplinkybės įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip atsakingo ir pareigingo piliečio požymius. Pareiškėjas neturėjo tyčios teikti neteisingų duomenų deklaracijoje, o deklaracija buvo pateikta su tikslu ją MAĮ 68 straipsnyje nustatyta tvarka patikslinti.
V. V. nesutinka su tuo, kad pateikus 2021-09-28 deklaracijas, jis siekė išvengti mokesčių sumokėjimo. Pareiškėjui skundžiamu nutarimu remiantis ANK 187 straipsnio 4 dalimi, o būtent už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčiu, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, buvo skirta 1 000,00 Eur dydžio bauda. Tačiau priimant nutarimą bei skiriant nuobaudą neteisingai buvo nustatyta, kad 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pareiškėjas deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, t. y. nedeklaravo: 109 817 Eur (119 061 Eur – 9 244 Eur) pajamų, 104 593 Eur (109 817 Eur - 5 224 Eur) pelno ir 5 230 Eur (104 593 Eur* 5 proc.) pelno mokesčio. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba priimdama nutarimą ir apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus mokėtiną pelno mokestį nepagrįstai iš gautų pajamų atėmė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas sąnaudas, t. y. išlaidas, o nuostolius. Be to, priimant skundžiamą nutarimą visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog pagal Klaipėdos apskrities VMI pateiktas PVM sąskaitas-faktūras matyti, kad už 2020 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso patyrė 222 306,23 Eur išlaidų, susijusias su įmonės veikla, taip pat 38 347,58 Eur išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu, socialinio draudimo fondo valdybai mokamų mokesčių ir kt. mokesčių mokėjimu. Taigi, viso 2020 metais pareiškėjo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 260 653,81 Eur išlaidų, tuo tarpu 2020 metais pajamų buvo gauta tik 96 499,14 Eur. Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus neturėjo pareigos mokėti 5 230,00 Eur pelno mokesčio, kadangi per 2020 metus buvo gautas ne pelnas, bet patirti net 164 154,67 Eur dydžio (96 499,14 Eur – 260 653,81 Eur) nuostoliai, nuo kurių nėra ir negali būti skaičiuojamas pelno mokestis. Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareigos mokėti pelno mokestį, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, pateikdamas neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną ir kt. nesiekė išvengti mokesčių, nes net ir patikslinus deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė mokėti pelno mokestį nebūtų kilusi.
Daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta pareiškėjo tyčia pateikti neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, bei objektyvusis kvalifikuojamo administracinio nusižengimo požymis – siekis išvengti mokesčių mokėjimo, kas reiškia, kad pareiškėjas pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas nepagrįstai ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Motyvai nurodyti šie: skunde nurodyta, kad dėl už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingo asmens ligos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2020 metus buvo pateikta tik 2021-09-28, kurią pagal MAĮ 80 str. 1 d. ir 68 str. 1 d. turėjo teisę tikslinti dar trejus metus, tačiau nei VMI patikrinimo metu, nei FNTT Klaipėdos apygardos valdybai 2022-04-26 pradėjus ikiteisminį tyrimą, deklaracijos nebuvo tikslinamos. Skunde nurodytas motyvas, kad Klaipėdos apskrities VMI 2022-03-02 poėmio aktu paėmė visus pirminius 2020 m. kasos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatleidžia nuo atsakomybės pateikti patikslintus duomenis, kuriems patikslinti, gaunant visų reikiamų dokumentų kopijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo galėjo kreiptis tiek į Klaipėdos apskrities VMI, tiek į FNTT. Pažymėjo, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, V. V. buvo atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės finansinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, todėl turėjo užtikrinti, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku, kas numatyta Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo IX-2112 40 str. nuostatoje, kad mokesčių mokėtojas privalo: “1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.“. Skunde nurodoma, kad neteisingai buvo nustatyta, kad 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pareiškėjas deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną. Administracinio nusižengimo protokolas dėl V. V. padarytos veikos surašytas vadovaujantis FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės pateikta specialisto išvada, kuri pateikta remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tokiu būdu, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 9 244 Eur pajamų, (-5224) Eur mokestinio laikotarpio nuostolių ir 14 468 Eur (9 244 + 5 224) leidžiamų atskaitymų pajamos uždirbti. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais gavo iš viso 119 061 Eur pajamų, patyrė 14 468 Eur išlaidų ir nedeklaravo 104 593 Eur (119 061-14 468) pelno ir 5 230 (104 593* 5 proc.) pelno mokesčio. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba priimdama nutarimą ir apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus mokėtiną pelno mokestį pagrįstai iš gautų pajamų 119 061 Eur atėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pačios įmonės deklaruotus leidžiamus atskaitymus (9 244+5 224) 14 468 Eur ir paskaičiavo nedeklaruotą 104 593 Eur (119 061-14 468) pelną ir 5 230 Eur pelno mokestį. Skunde nurodyta, kad įmonė 2020 metais patyrė 260 653,81 Eur išlaidų. Tačiau teikdama 2020 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją pati įmonė pripažino, kad 2020 metų pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti patyrė iš viso tik 14 468 Eur (5 224+9 244) leidžiamų atskaitymų. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus turėjo pareigą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d., sumokėti 5 230 Eur pelno mokestį, nes nedeklaravo 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (119 061-14 468) 104 593 Eur apmokestinamo pelno. Byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalyje.
Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir apelianto administracinio nusižengimo protokole pateiktu prieštaravimu, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mano, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nutraukus administracinę teiseną, būtų iškreipta įstatymo leidėjo valia, būtų nepasiekiami tikslai, kurių siekiama nustatant atitinkamo dydžio sankcijas, formuotųsi nebaudžiamumo atmosfera, būtų nesudaromos sąlygos administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams pasiekti. Neigiamos pasekmės pažeidėjui siejamos su administracinių nuobaudų tikslais: administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ateityje. Mano, kad FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų priimtame nutarime nurodyta V. V. padaryto pažeidimo esmė, šio pažeidimo kvalifikavimas bei paskirta nuobauda yra parinkta teisėtai ir teisingai ir neturėtų būti keistina.
Teisme pareiškėjas V. V. prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad nustatęs skaičiavimų neatitikimus FNTT prašė peržiūrėti skaičiavimus, tačiau į šį jo prašymą neatsižvelgė. Duomenų deklaracijoje nepatikslino dėl buhalterės ligos, pateikus 2021-09-28 deklaraciją jos duomenis bendrovė galėjo tikslinti dar trejus metus, Klaipėdos apskrities VMI paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, Klaipėdos apygardos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko po 2022-03-02 patikslinti deklaracijos jau nebeturėjo objektyvios galimybės.
Teisme pareiškėjo atstovas advokatas Linas Kontrimas nurodė, kad ginčo dėl neteisingų duomenų nurodymų nėra, tačiau tai padaryta ne dėl tyčios.
Teisme Institucijos įgaliota atstovė palaikė Institucijos atsiliepimo argumentus ir dėl suvestinio registro, kuriame yra užregistruotos tik sąskaitos nurodė, kad suvestinis registras nepagrindžia sąnaudų susidarymo ir konkrečių prekių įsigijimo. Sąnaudos yra skaičiuojamos remiantis verslo apskaitos standartais. Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Kadangi įmonėje nebuvo vedami jokie apskaitos registrai, prekių likučiai, nurašymai, nebuvo galima nustatyti, kokios įsigytos prekės ir paslaugos skirtos pajamoms uždirbti ir kokios sąnaudos patirtos pajamoms uždirbti. Apskaitoje nebuvo grupuojama ir nekaupiama informacija reikalinga pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Esant nurodytai situacijai buvo apskaičiuotas pelno mokestis. Specialistas rėmėsi tik dokumentais. Dėl deklaracijų patikslinimo nurodė, kad darbuotojo liga neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės. Vadovas turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai vedama apskaita, laiku teikiamos deklaracijos. Nelaimės atveju turėjo priimti kitą specialistą ir deklaruoti teisingus duomenis. Dokumentų neturėjimas irgi neatleidžia nuo atsakomybės. Institucijos netrukdo teikti/tikslinti deklaracijas, duoda dokumentų kopijas. Galimybė pateikti patikslintą deklaraciją buvo.
Teisme liudytoja J. S. parodė, kad 2021-2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Teikė finansinės atsiskaitomybės dokumentus mokesčių administratoriui. Tvarkė, vedė, rengė apskaitas visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų. 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nedarbingume. 2021 m. rugsėjo mėn. pateikė finansinę ataskaitą. Jai skambino VMI specialistė R. Y., kuri pasakė, kad turėtų pateikti finansines ataskaitas. Informavo, kad buvo nedarbingume. Specialistė nurodė, pateikti finansinę ataskaitą pagal tokius duomenis, kokius turi ir vėliau patikslinti. Deklaracijas galima tikslinti 3 metus. Deklaraciją pateikė, o kai nedarbingumas baigėsi (2021 m. kovo mėn.), nespėjo deklaracijų patikslinti, kadangi kai grįžo iš nedarbingumo, buvo paimti dokumentai. Nebuvo galimybės patikslinti deklaracijų. Nedarbingumo metu pati tvarkė įmonės finansinius dokumentus. Pelno mokesčio deklaracijoje įrašant sumas vadovavosi pirkimais, pardavimais, dokumentais, pajamomis, išlaidomis. 2020 m. pardavimai buvo 96 499,14 Eur, pirkimai 222 473,94 Eur. Išlaidos didesnės nei pajamos. Tada teikė tik kelių mėnesių duomenis. V. V. buvo sakiusi, kad duomenis reikės tikslinti. Sąnaudos buvo pateiktos VMI suvestinėje ir lentelėse. Pateiktos sąskaitos faktūros. Byloje nebuvo užrašytas VMI paimtų lapų kiekis.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
V. V. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį, kur atsakomybė numatyta už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 187 straipsnio 4 dalies įstatymo dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamo skundo kontekste, nukreipianti į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ) (toliau – MAĮ).
MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. To paties straipsnio 4 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.
Motyvuojamoji dalis
MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Iš surinktų, ištirtų, nutartyje aptartų duomenų matyti, kad Pareiškėjas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu už jo vadovaujamos įmonės finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, teisingų ataskaitų pateikimą bei veiklą, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės finansinę (buhalterinę) apskaitą tvarkanti buhalterė per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI pateiktų teisingus duomenis. Nors skunde ir teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad buhalterė J. S. sirgo ir buvo nedarbinga, tačiau tai neeliminuoja V. V. kaip vadovo atsakomybės, kuris būdamas atsakingu už jo vadovaujamos įmonės finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, teisingų ataskaitų pateikimą bei veiklą, turėjo užtikrinti apskaitos organizavimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Skundo argumentai, kad negalėjo patikslinti deklaracijos dėl objektyvių priežasčių – paimtų dokumentų, iškeltos bankroto bylos, vertintini deklaratyviais, kadangi byloje nėra duomenų, jog buvo kreiptasi į VMI ar FNTT dėl atitinkamų dokumentų kopijų gavimo.
Skundo argumentą, kad priimant skundžiamą nutarimą bei skiriant nuobaudą neteisingai buvo nustatyta, jog 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pareiškėjas deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, nepagrįstai iš gautų pajamų atimti nuostoliai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus neturėjo pareigos mokėti 5 230,00 Eur pelno mokesčio, kadangi per 2020 metus buvo gautas ne pelnas, bet patirti net 164 154,67 Eur dydžio nuostoliai, nuo kurių nėra ir negali būti skaičiuojamas pelno mokestis, paneigia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną, t. y. nedeklaravo 109 817 Eur (119 061 Eur – 9244 Eur) pajamų, deklaravo 5224 Eur nuostolį, o nedeklaravo 104 593 Eur (109 817 Eur – 5224 Eur) pelno ir nedeklaravo 5230 Eur (104 593 Eur * 5 proc.) pelno mokesčio, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija priimdama skundžiamą nutarimą ir apskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 metus mokėtiną pelno mokestį pagrįstai iš gautų pajamų 119 061 Eur atėmė bendrovės deklaruotus leidžiamus atskaitymus 14 468 Eur ir paskaičiavo nedeklaruotą 104 593 Eur pelną ir pelno mokestį – 5 230 Eur.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 260 653,81 Eur išlaidų, o gavo pajamų 96 499,14 Eur, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų Metinę pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2020 metų pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti patyrė iš viso tik 14 468 Eur leidžiamų atskaitymų.
V. V. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 4 dalies požymiai, skundžiamu nutarimu jam administracinė nuobauda paskirta tinkamai.
Skiriama nuobauda turi nubausti kaltininką, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe.
Pareiškėjo skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo ir 2024-01-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 0046-ANR_1-2024, kuriuo V. V. nubaustas 1000,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 187straipsnio 4 dalyje, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.