Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-05-07 nutarties, kuria atsisakyta pripažinti civiline ieškove BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 18 018,10 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4.2. Atsižvelgiant į tai kad teismo nutartyje padarytos išvados: „Iš kaltinamajam V. V. pareikštų kaltinimų matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia žala nepadaryta“ ir „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius“, yra nepalankios pareiškėjai, šie teismo motyvai taip pat yra skundžiami šiuo skundu. Tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).

4.3. 2022-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotas asmuo yra T. P.. Šia nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. V. buvo nustatytas 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti bankroto administratorei visą įmonės turtą ir dokumentus. 2023-09-19 nutartimi V. V. už šio teismo įpareigojimų nevykdymą paskirta bauda, tačiau jis ir toliau nevykdo šio įpareigojimo. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo dėl nustatytų mokestinių pažeidimų yra nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti 16 897,12 Eur PVM delspinigių, ir l 120,98 Eur PM delspinigių, iš viso – 18 018,10 Eur. Tai yra šiai bendrovei padaryta žala, už kurios padarymą prieš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos kreditorius yra atsakingas buvęs direktorius V. V.. Mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai susiję su V. V., kaip buvusio šios bendrovės vadovo, sąmoningu mokesčių vengimu. Mokesčių inspekcijos atliktas mokestinis patikrinimas V. V. yra žinomas. Ikiteisminis tyrimas dėl mokestinių pažeidimų yra baigtas ir su kaltinamuoju aktu perduotas teismui. Pateiktais duomenimis baudžiamojoje byloje buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra patvirtinti 86 146,49 Eur dydžio kreditiniai reikalavimai. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas atitinka oficialų įrodymą numatytą CPK 197 straipsnyje.

4.4. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal MAĮ priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (be kita ko, ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymų nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

4.5. Minėto patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą metu, t. y. 2019-02-18, bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas V. V. kontroliavo ir valdė dar tris juridinius asmenis, bendrovės buvo tarpusavyje susijusios ir šios įmonės kartu gavo 45 000 Eur pajamų per paskutinius 12 mėn. viršijančią sumą. Bendrovė turėjo registruotis PVM mokėtoja jau 2019-02-18, tačiau to nepadarė. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, tarp kurių yra ir VMI. Dar bankroto bylos kėlimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teikė duomenis, kad ši įmonė realiai neturi jokio turto. Todėl yra pagrindas vertinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės patenkinti kreditinių reikalavimų. Tai kartu leidžia daryti išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti mokestinė nepriemoka vertinama kaip įmonės patirta žala.

Skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamu atveju, civilinio ieškinio reikalavimą dėl 18 018,10 Eur žalos atlyginimo priteisimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžia Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laiku nesumokėtus mokesčius apskaičiuotas 16 897,12 Eur PVM delspinigių už laikotarpį nuo 2019-02-18 iki 2021-12-31 ir 1 120,98 Eur PM delspinigių – už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31. Būtent šiuos bendrovei mokestinio tyrimo metu priskaičiuotus delspinigius pareiškėjos atstovas vertina kaip žalą, kurią bendrovei padarė buvęs bendrovės vadovas V. V. ir kurią prašo priteisti civiliniu ieškiniu.

6. Apygardos teismas pažymi, kad delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą.

7. Be to, vertinant neįvykdytą mokestinę prievolę civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016).

8. Remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje V. V. nėra pareikštas kaltinimas, jog jam inkriminuota veika jis padarė žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab delspinigių forma, apygardos teismas kaip pagrįstą ir juridiškai motyvuotą vertina apylinkės teismo išvadą, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius. Nustačius, jog civiliniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai net ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o valstybės, atstovaujamos VMI, kaip mokesčių administratorės, dispozicijoje, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (su tokio turinio reikalavimu) gali būti teismo pripažinta civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje.

9. Skundo teiginys, jog civiliniu ieškiniu prašoma priteisti mokestinė nepriemoka vertinama kaip įmonės patirta žala, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog VMI jau yra kreditorė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje su 61 389,91 Eur kreditiniu reikalavimu (Klaipėdos apygardos teismo bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini). Galiausiai, skunde nurodytose kasacinėse nutartyse, beje priimtose ne baudžiamosiose, o civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013 ir Nr. 3K-3-54-701/2017, pateikti kasacinio teismo vertinimai, išvados yra padarytos skirtingų nei šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

9.1. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 nustatyta aplinkybė, jog ieškovas iš esmės sumažino valstybei mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Jei ne šie fiktyvūs sandoriai, ieškovas, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, turintis mokestines pareigas valstybei, būtų turėjęs mokėti didesnius mokesčius, todėl visiškai pagrįsta teigti, kad aptariami sandoriai leido ieškovui neteisėtai gauti naudą. Be to, šioje kasacinėje nutartyje teismas konstatavo, jog vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus priešingai, ieškovo mokestinė pareiga nepagrįstai būtų perkeliama jo vadovams ar dalyviams.

9.2. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 kasacinis teismas pažymėjo, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nemokant mokesčių žala buvo daroma bendrovės kreditoriui (valstybei), nes iškėlus bankroto bylą nesumokėta mokesčių suma tapo VMI finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė. Kasacinis teismas konstatavo, kad toks apeliacinės instancijos teismo aiškinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl žalos bendrovei, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sampratos, nes mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla.

10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais ir tenkinti skundo ar iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti pagrįstus apylinkės teismo motyvus: „Iš kaltinamajam V. V. pareikštų kaltinimų matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia žala nepadaryta“; „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į prašomus priteisti delspinigius“, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-05-07 nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.