Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. J. ir A. J. ieškinį atsakovui M. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovai 2021 m. liepos 19 d. įsigijo tris lėktuvo bilietus už 1 827,30 Eur skrydžiui į Lietuvą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nusprendė, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nesąžiningu atsakovo elgesiu ir atsisakymu sudaryti sandorį. Bylos įrodymai patvirtina, kad bilietai buvo pirkti skubiai, brangiai, tik ieškovei su vaikais, el. susirašinėjimo su atsakovu eigoje, reaguojant į atsakovo laišką, kuriame jis nurodė, kad laukti iki rugpjūčio pabaigos jam yra per ilgas laikas. Teismas nusprendė, kad ieškovės kelionės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su neįvykusiu sandoriu, tačiau nesutiko, kad turi būti atlygintos ir išlaidos perkant vaikų lėktuvo bilietus. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudaryme vaikai nebūtų dalyvavę, o aplinkybė, kad ieškovė neturėjo kur jų palikti, nes ieškovas dirbo, negali būti pagrindu šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas tik dėl 609,10 Eur, t. y. vieno lėktuvo bilieto kainos.

13. Vertindamas ieškovų reikalavimą dėl 320 Eur už namo interjero projektavimą ir 1 493,61 Eur už namų apyvokos reikmenis ir prekes priteisimo, teismas pažymėjo, kad šalys buvo sudarę tik preliminariąją sutartį, kuri yra organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, todėl nuosavybės teisės į perkamą butą ieškovai dar neturėjo. Nurodė, kad derybų pradėjimas nereiškia, jog sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – pagrindinės sutarties sudarymo. Preliminariojoje sutartyje taip pat nebuvo numatyta sąlygų, kurios leistų ieškovams iš anksto projektuoti interjerą ar įsirenginėti butą. Kadangi ieškovai interjero projektavimo darbus ir namų apyvokos daiktus pirko be atsakovo sutikimo, dar nebūdami turto savininkais ir neturėdami nuosavybės teisės į ginčo turtą, be to, namų apyvokos reikmenys yra sunaudojami daiktai, teismas nusprendė, kad ieškovai tai darė savo rizika, todėl šiuos nuostolius atsisakė priteisti. Teismo vertinimu, brėžinių atsiuntimas negali būti vertinamas kaip atsakovo sutikimas ieškovams pradėti įsirenginėti butą.

14. Teismas nustatė, kad ieškovai prašo priteisti jų patirtus netiesioginius nuostolius (7 000 Eur), kaip prarastos galimybės kainą, pasirinkdami juos skaičiuoti kaip kainų skirtumą tarp preliminarioje sutartyje nurodytos kainos ir vėliau atsakovo padidintos kainos, kurią ieškovai sutiko mokėti.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Tačiau, teismo vertinimu, net ir pripažinus atsakovą pažeidusiu šalių susitarimą ir nesudariusiu su ieškovais pirkimo–pardavimo sutarties, tai savaime nelemia būtinumo priteisti ieškovams nuostolius, nes, remiantis kasacinio teismo praktika, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovų patirtų nuostolių atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai (neveikimas), ir antra, ar nuostoliai iš tikrųjų patirti, ar jie yra realūs bei neišvengiami, o ne tikėtini.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo turtą statė pandemijos laikotarpiu, kai statybinės medžiagos ir darbai žymiai pabrango. Pažymėjo, kad nėra atsakovo veiksmų, lėmusių nekilnojamojo turto rinkos kainų padidėjimą. Tai, kad atsakovui nepardavus ieškovams ginčo patalpų, nekilnojamojo turto kainos didėjo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir padidėjusios nekilnojamojo turto rinkos kainos.

17. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų sudarę pakeičiančiąją sutartį, kuri, remiantis suformuota teismų praktika, patvirtintų, jog dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu ieškovai per protingą terminą sudarė ar buvo priversti sudaryti kitą sutartį mažiau palankiomis sąlygomis ir dėl to patyrė nuostolius. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie rodytų realų ieškovų ketinimą įsigyti identišką ar panašų nekilnojamąjį turtą po nesėkmingų santykių su atsakovu.

18. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovų pasirinktas nuostolių skaičiavimo būdas, kaip kainų skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nuodytos kainos ir vėliau atsakovo padidintos kainos, niekaip neįrodo ieškovų realiai patirtų nuostolių, nes tiek 86 000 Eur, tiek ir 93 000 Eur kainos buvo tik šalių susitarimo reikalas, kuris parodo, kad tuo metu nekilnojamojo turto kainos rinkoje didėjo, tačiau neįrodo būtent ieškovų realiai patirtų nuostolių. Tuo labiau kad atsakovas kraštinį kotedžą, kurį norėjo įsigyti ieškovai, tretiesiems asmenims pardavė ne už 93 000 Eur, o už 90 000 Eur.

19. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 7 000 Eur nuostolių priteisimo.

20. Teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nusprendė, kad jis pagrįstas tik dėl 609,10 Eur išlaidų už vieną lėktuvo bilietą. Nurodė, kad atsakovas pagal sutartį ieškovams yra sumokėjęs 1 000 Eur baudą. Vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, teismas nusprendė, kad 1 000 Eur atsakovo sumokėtos netesybos apima 609,10 Eur ieškovų nuostolius, todėl nėra pagrindo juos priteisti iš atsakovo.

21. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir įvertinęs tai, kad byla dalyje nutraukiama, teismas pažymėjo, kad nutraukęs susitarimą parduoti turtą, atsakovas paskutiniame el. laiške ieškovų paprašė nurodyti savo sąskaitos numerį, kad galėtų grąžinti avansą, tačiau ieškovai sąskaitos numerio nenurodė. Atsakovas, neturėdamas ieškovų banko sąskaitos duomenų, negalėjo ieškovams grąžinti iš jų gautų sumų. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju patys ieškovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nepateikė atsakovui iki bylos iškėlimo tinkamos banko sąskaitos numerio, į kurią atsakovas galėtų grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautas pinigų sumas, todėl laikė, kad atsakovas avanso negalėjo grąžinti dėl pačių ieškovų netinkamo elgesio. Teismo vertinimu, dėl bylos nutraukimo turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovams iš atsakovo priteisti nėra pagrindo.

22. Įvertinęs tai, kad kita patikslinto ieškinio dalis yra atmesta, teismas priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Ieškovai T. J. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesta kita patikslinto ieškinio dalis, išskyrus 7 000 Eur nuostolių reikalavimą dėl kainų skirtumo, bei priteista iš ieškovų atsakovui po 1 286,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – kitą ieškovų patikslintą ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti ieškovams iš atsakovo 3 426,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 472,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, 235,60 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, taip pat 239 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo be jokių pateisinamų priežasčių ir atsisakymo bendradarbiauti kaltas atsakovas, kuris elgėsi nesąžiningai. Konstatavęs nesąžiningą ieškovo elgesį ikisutartiniuose santykiuose, teismas nevisiškai įvertino aplinkybę, kad dalyje dėl 5 000 Eur gauto avanso ir 1 000 Eur baudos sumokėjimo ieškovai savo reikalavimo atsisakė tik po to, kai teisme pagal ieškovų ieškinį buvo iškelta civilinė byla. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio nuostatas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, kai ieškovai atsisakė savo reikalavimų priteisti avansą ir baudą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nepateikė atsakovui iki bylos užvedimo tinkamos banko sąskaitos numerio, į kurią atsakovas galėtų grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautas pinigų sumas.

23.2. Teismas neteisingai įvertino preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį sudarant šią sutartį, ypač jų patirtį nekilnojamųjų daiktų statybos, tarpininkavimo, teisinio sandorių įforminimo (sudarant preliminariąją bei pagrindinę sutartis), geografinį atstumą, pakitusią abiejų šalių bendravimo kultūrą, etiką, atsakomybę, pareigų priėmimą, supratimą apie sandorius, jų turinį, vykdymo aplinkybės. Atsakovas preliminariosios sutarties sudarymo metu aiškiai ir tiksliai identifikavo ir individualizavo būsimąjį pardavimo objektą ieškovams, nurodęs, kad pastačius sutartą kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini), bus jam suteiktas unikalus numeris, įregistravus šį pastatą Nekilnojamojo turto registre. Jokio kito lūkesčio įsigyti kotedžą, kurio numeris būtų skirtingas negu (duomenys neskelbtini), ar kaip teismas išaiškino – paskutinį (kampinį) kotedžą su šiek tiek didesniu žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) gale, ieškovai neturėjo. Priešingai negu sprendime konstatavo teismas, ne kotedžo, skirto ieškovams, adresas turėjo būti tikslinamas jį pastačius, o tik įrašomas kotedžui skirtas unikalus numeris po pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas klaidingai įvertino, kad dėl netikslaus adreso reikėjo ieškovams skirtą kotedžą pastačius ir įregistravus patikslinti jo adresą į (duomenys neskelbtini). Tokia teismo išvada neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovai preliminariąją sutartį su atsakovu sudarė identifikuodami būsimąjį pirktiną kotedžą ne pagal jo dislokaciją sklype, ne pagal jo padėtį, o pagal aiškų identifikavimo kriterijų – pagal kotedžo adresą.

23.3. Ieškovai patyrė 1 827,30 Eur išlaidas skrydžiui į Vilnių per Helsinkį iš Niujorko specialiai sudaryti su atsakovu pagrindinę sutartį. Ieškovė A. J. atskrido į Lietuvą kartu su mažamečiais vaikais, kurių JAV neturėjo kam palikti prižiūrėti, ieškovas T. J. dirbo, tą patvirtino abu ieškovai. Teismas tik ieškovės kelionės išlaidas prilygino tiesiogiai susijusioms su neįvykusiu sandoriu išlaidoms, tačiau nepripažino pagrindo priteisti iš atsakovo vaikų lėktuvų bilietų išlaidas. Ieškovai išreiškė valią ir pasiryžimą greitai atvykti į Lietuvą sudaryti sandorį ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. liepos 26 d. Šią galimybę ieškovai įvykdė vieninteliu priimtinu ir ekonomiškiausiu būdu, ieškovei A. J. su dviem mažamečiais vaikais skrendant į Lietuvą lėktuvu. Todėl teismas turi priteisti visas 1 827,30 Eur išlaidas už lėktuvų bilietus iš atsakovo.

23.4. Nesutinka su teismo atliktu 609,10 Eur išlaidų už vieną lėktuvo bilietą įskaitymu į 1 000 Eur baudos (netesybų) sumą. 1 827,30 Eur išlaidos skrydžiui lėktuvu, patirtos ieškovų, žymiai viršija priteistinų nuostolių sumą ir negali būti įskaitytos CK 6.73 straipsnio 1 dalies pagrindu.

23.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė 320 Eur išlaidų už MB „Sesių projektai“ suprojektuotą virtuvę, saloną ir miegamuosius bei būsimiems namams nusipirktus įvairius namų apyvokos reikmenis už 1 493,61 Eur. Nebuvo jokių išankstinių požymių, kad atsakovas nevykdys preliminariosios sutarties ir atsisakys parduoti kotedžą ieškovams. Įvairių namų apyvokos reikmenų už 1 493,61 Eur įsigijimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais jų apmokėjimą.

24. Atsakovas M. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 94 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir iki bylos iškėlimo nepateikė atsakovui tinkamos banko sąskaitos numerio, tam kad atsakovas galėtų grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtas pinigų sumas. Ieškovai sumokėjo atsakovui avansą iš banko sąskaitos, esančios JAV, į kurią atsakovui nepavyko atlikti mokėjimo, grąžinant lėšas. Ieškovai, atsakovui prašant, nenurodė sąskaitos numerio, į kurį būtų galima grąžinti pinigus. Šiuos paaiškinimus patvirtina atsakovo į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas.

24.2. Ieškovų argumentai dėl pakitusio adreso ir kad atsakovas neturėjo teisės jo keisti, neturi jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Neaišku, ką konkrečiai siekia įrodyti ar paneigti ieškovai šiais argumentais dėl statybų eigoje pasikeitusio nekilnojamojo turto adreso, kurio nustatymui atsakovas neturėjo jokios įtakos. Nei ieškovams, nei atsakovui niekada nekilo abejonių, kokį konkretų nekilnojamojo turto objektą planavo įsigyti ieškovai. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodė ketinamo pirkti nekilnojamojo turto adresą (duomenys neskelbtini), kuris buvo tik preliminarus, nes statinys dar neegzistavo, jam nebuvo suteiktas unikalus numeris ir adresas. Atsakovas neturėjo jokios įtakos tam, kokie adresai bus suteikti jau pastatytiems objektams, nes adresai suteikiami savivaldybės įsakymu pagal matininkų parengtas kadastrinių matavimų bylas. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, darydamas išvadas dėl pasikeitusio adreso, pažeidė CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatas.

24.3. Nors atsakovas sutinka su galutiniu teismo sprendimu, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir kad tokie jo veiksmai buvo nesąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, iki 2020 m. gruodžio 15 d. nesudarius pagrindinės sutarties, bet kuri iš šalių turėjo teisę nepratęsti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino ir (ar) atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Tokiu atveju sutartis pasibaigia, nei pirkėjui, nei pardavėjui neturint teisės reikalauti sutarties vykdymo. Šia teise atsakovas pasinaudojo. Nors atsakovas grąžino tiek 5 000 Eur avansą, tiek sumokėjo 1 000 Eur baudą, tačiau tai padarė ne pripažindamas savo nesąžiningumą, o siekdamas greičiau nutraukti ryšius su ieškovais. Ieškovai 2021 m. liepos mėn. buvo informuoti apie nekilnojamojo turto pardavimų kainų brangimą bei ketinamo parduoti nekilnojamojo turto kainos padidėjimą iki 93 000 Eur. Kadangi ieškovai šią informaciją priėmė ne kaip dėl objektyvių priežasčių susiklosčiusias pasekmes, bet kaip neva baudas, sutarties netinkamą vykdymą, reiškė didelį nepasitenkinimą, atsakovas, siekdamas išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų, vadovaudamasis sutarties 6.1 punkto nuostata, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Nors ieškovai išreiškė sutikimą sudaryti pagrindinę sutartį padidėjusiomis kainomis, bet atsakovas, įvertinęs ieškovų nenuoseklumą, keletą kartų keistus pažadus grįžti į Lietuvą sudaryti sutartį, nebeturėjo pagrindo tikėtis tolimesnio sutarties vykdymo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad ieškovai neturi teisės į jokius nuostolius.

24.4. Sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovų vaikų lėktuvo bilietus, yra teisėta. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovų šeimyninę padėtį ir jų didesnes išlaidas, patiriamas dėl turimų vaikų ar kad kažkuriam iš tėvų nepriimtinas variantas prižiūrėti savo vaikus. Nepilnamečių vaikų patirtos išlaidos susidarė dėl pačių ieškovų valios, jų savarankiškai priimtų sprendimų.

24.5. Apeliantai nepagrįstai ginčija atliktą įskaitymą. Teismas teisingai taikė CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką.

24.6. Nesutinka su reikalavimu dėl 320 Eur nuostolių už namo interjero projektavimą ir 1 493,61 Eur išlaidų namų apyvokos daiktams priteisimo. Atsakovas niekada nedavė sutikimo nei įrenginėti kotedžą, nei projektuoti jo interjerą, nei užsakinėti baldus. Derybų pradėjimas nebūtinai reiškia, kad sutartis neabejotinai bus sudaryta. Sutikimo atlikti interjero projektavimo, remonto ir įrengimo darbus šalys nenumatė preliminariojoje sutartyje. Visa tai ieškovai darė savo rizika, todėl priteisti jų patirtus nuostolius nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

26. Byloje nustatyta, kad ieškovai T. J. ir A. J. bei atsakovas M. R. 2020 m. vasario 10 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. parduoti ieškovams dalinai įrengtą (ne mažiau 80 proc. baigtumo) kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini) ir apie 2,9 a ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už kuriuos ieškovai įsipareigojo sumokėti 86 000 Eur. Sutarties sudarymo metu ieškovai sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą.

27. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2020 m. gruodžio 15 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ginčo turtas nebuvo pastatytas. Nepaisant to, tiek šalių paaiškinimai, tiek bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai, net ir suėjus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, neatsisakė ketinimo pirkti, o atsakovas – parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą: ieškovai 2021 m. kovo 11 d. atliko, o atsakovas priėmė dar vieną ieškovų 3 000 Eur mokėjimą, šalys nuolat bendravo el. paštu, atsakovas informavo apie padidėjusią nekilnojamojo turto kainą – 93 000 Eur. Šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad ieškovas T. J., nors ir išreiškęs nepasitenkinimą, 2021 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku vis tik sutiko su padidinta 93 000 Eur kotedžo kaina ir pasiūlė atsakovui 2021 m. rugpjūčio mėnesį sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o 2021 m. liepos 19 d. dar kartą informavo atsakovą, kad rugpjūčio pabaigoje bus Lietuvoje. Atsakovas tą pačią dieną atrašė, kad reikės ilgai laukti ir negali sau leisti užsišaldyti tiek pinigų. Tą pačią dieną ieškovas T. J. parašė pardavėjui, kad jo sutuoktinė grįš už savaitės, t. y. 2021 m. liepos 26 d., todėl dokumentus bus galima rengti jos vardu. Nepaisant to, atsakovas kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 20 d., kai ieškovė A. J. jau buvo įsigijusi tris lėktuvo bilietus kelionei į Vilnių iš Niujorko, pranešė, kad nusprendė grąžinti avansą ir nebeketina vykdyti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, nenurodydamas iš esmės jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių.

29. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovų patirtų nuostolių, atsakovui nutraukus preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginimo. Pažymėtina, kad apeliantai (ieškovai) iš esmės ginčija tik tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti reikalavimai priteisti 320 Eur, sumokėtus MB „Sesių projektai“, už ginčo kotedže suprojektuotą virtuvę, saloną ir miegamuosius, ir 1 493,61 Eur už nusipirktus namų apyvokos reikmenis bei iš dalies patenkintas 1 827,30 Eur reikalavimas, pirmosios instancijos teismui priteisus tik pačios ieškovės 609,10 Eur išlaidas, už lėktuvo bilietus skrydžiui į Vilnių per Helsinkį iš Niujorko pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir nepriteisus išlaidų, kurios buvo patirtos įsigyjant lėktuvo bilietus dviem mažamečiams ieškovų vaikams, taip pat nesutinka su 609,10 Eur nuostolių įskaitymu į atsakovo sumokėtą 1 000 Eur baudą.

30. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau teisėjų kolegija pasisakys tik dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl nuostolių, atlygintinų nutraukus preliminariąją sutartį, teisinio reglamentavimo

31. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Kita vertus, šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

32. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą).

33. Kita vertus, pažymėta ir tai, kad baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Dėl 1 827,30 Eur išlaidų už lėktuvo bilietus

34. Nustatyta, kad ieškovai už tris lėktuvų bilietus iš Niujorko į Vilnių, skirtus ieškovei A. J. ir dviem mažamečiams vaikams, patyrė 1 827,30 Eur išlaidas, kurias, atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, prašė priteisti iš M. R.. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs šį ieškinio reikalavimą, priteisė 609,10 Eur, konstatavęs, kad ieškovės A. J. kelionės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su neįvykusiu sandoriu, tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė neturėjo kur palikti dviejų mažamečių vaikų, nes ieškovas T. J. dirbo ir negalėjo vykti kartu, teismo vertinimu, negali būti pagrindas vaikų lėktuvo bilietų išlaidas priteisti iš atsakovo.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės (šios aplinkybės apeliantai neginčijo). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai visus savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį įvykdė tinkamai: sumokėjo avansą, sutiko su padidinta 93 000 Eur nekilnojamojo turto kaina, taip pat sutiko kuo greičiau atvykti į Vilnių iš Niujorko siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip minėta, šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad ieškovas T. J. 2021 m. liepos 16 d. pasiūlė atsakovui pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti 2021 m. rugpjūčio mėn., o 2021 m. liepos 19 d. dar kartą informavo atsakovą, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. bus Lietuvoje. Atsakovui tą pačią dieną atrašius, kad jam toks terminas yra per ilgas, ieškovas T. J. iškart (2021 m. liepos 19 d.) atsakė, kad jo sutuoktinė į Lietuvą grįš už savaitės, t. y. 2021 m. liepos 26 d., todėl galės savo vardu pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią 2021 m. liepos 19 d., kai šalys bendravo el. paštu dėl galimybės sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovai įsigijo tris lėktuvų bilietus skrydžiui į Vilnių iš Niujorko per Helsinkį, už kuriuos sumokėjo iš viso 1 827,30 Eur. Nepaisant to, atsakovas 2021 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po to, kai ieškovai informavo apie atvykimo datą ir įsigijo lėktuvo bilietus skrydžiui į Vilnių, iš esmės be jokių svarbių priežasčių ir paaiškinimų atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir informavo apie tai ieškovus.

36. Įvertinusi paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovai, siekdami sudaryti pagrindinę kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį bei reaguodami į atsakovo laišką, kad laukti iki rugpjūčio mėnesio jam yra per ilgas laiko tarpas, sutiko kuo greičiau atvykti į Lietuvą, dėl to skubiai ir brangiai įsigijo tris lėktuvo bilietus. Akivaizdu, kad ieškovės A. J. kelionė su dviem mažamečiais vaikais, neturint galimybės jų palikti su vyru T. J., nebuvo planuota iš anksto. Taigi ieškovų išlaidos, įsigyjant lėktuvo bilietus ne tik pačiai ieškovei, kuri turėjo būti pirkimo–pardavimo sandorio šalimi, bet ir dviem mažamečiams ieškovų vaikams, kurių dėl sprendimo skubiai skristi į Lietuvą būtent dėl atsakovo nurodytos priežasties – per ilgo laiko tarpo iki ieškovų planuoto vykimo rugpjūčio pabaigoje, nebuvo galimybės palikti JAV su jų tėvu, buvo nulemtos ne ieškovų laisvo pasirinkimo, o jų siekio atsakovo pageidavimu kuo greičiau atvykti ir sudaryti su atsakovu sandorį. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik ieškovės A. J. patirtas išlaidas įsigyjant lėktuvo bilietą, atmesdamas dviejų mažamečių vaikų bilietų įgijimui patirtas išlaidas. Ieškovų patirtos skrydžio lėktuvu išlaidos šioje situacijoje yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovų siekiu greičiau sudaryti pagrindinį pirkimo–pardavimo sandorį, kuris, kaip minėta, nebuvo sudarytas dėl atsakovo kaltės.

37. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovams visas jų patirtas lėktuvo bilietų išlaidas – 1 827,30 Eur.

Dėl 320 Eur už namo interjero projektavimą ir 1 493,61 Eur už namų apyvokos reikmenis

38. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jų ieškinio reikalavimą dėl 320 Eur, kuriuos sumokėjo MB „Sesių projektai“ už kotedžo virtuvės, salono ir miegamųjų interjero projektą, bei 1 493,61 Eur, kuriuos 2021 m. gegužės mėn. išleido namų apyvokos daiktams internetinės prekybos platformoje „amazon.com“. Teigia, kad nebuvo jokių išankstinių požymių, jog atsakovas nevykdys preliminariosios sutarties ir atsisakys parduoti kotedžą ieškovams.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo priteisti šias interjero projektavimo ir namų apyvokos daiktams įsigyti ieškovų patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad preliminarioji sutartis yra tik organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Iki tol ieškovai jokių teisių į ketinamą pirkti kotedžą neįgyja. Nors, apeliantų teigimu, nebuvo jokių išankstinių požymių, kad atsakovas nevykdys preliminariosios sutarties, tačiau pažymėtina, jog derybų pradėjimas ir preliminariosios sutarties sudarymas dar nereiškia, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato. Dėl to būsimi pirkėjai (ieškovai), būdami atidūs ir rūpestingi, turėtų įsivertinti ir numatyti galimas pasekmes, jei vis tik nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo numačiusios sąlygų, leidžiančių ieškovams iš anksto projektuoti interjerą ir įsirenginėti kotedžą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokį sutikimą ieškovams buvo davęs ir atsakovas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, nebūdami preliminariojoje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto savininkai, tačiau iš anksto užsakydami kotedžo interjero projektą, pirkdami namų apyvokos reikmenis, iš esmės veikė savo rizika. Be to, apeliantų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys namų apyvokos reikmenų įsigijimą ir apmokėjimą už 1 493,61 Eur, niekaip neįrodo, kad visi šie daiktai iš tiesų buvo perkami gyvenimui kotedže, o ne apeliantų kasdieniam naudojimui (CPK 178 straipsnis).

40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 320 Eur už kotedžo interjero projektavimą ir 1 493,61 Eur už namų apyvokos daiktus.

Dėl nuostolių įskaitymo į netesybas

41. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 609,10 Eur nuostolių, patirtų už vieno lėktuvo bilieto įsigijimą, įskaitymu į 1 000 Eur baudos (netesybų), kurią atsakovas sumokėjo ieškovams po preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sumą. Teigia, kad 1 827,30 Eur išlaidų suma žymiai viršija priteistinų nuostolių sumą, neatitinka jos ir negali būti įskaityta CK 6.73 straipsnio 1 dalies pagrindu.

42. CK 6.73 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-695/2018, 41 punktas).

43. Taigi priešingai nei teigia apeliantai, sumokėta bauda pagal preliminariąją sutartį kaip netesybos gali būti įskaitoma į nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties šaliai, įrodžiusiai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl baudą sumokėjusios šalies kaltės. Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo M. R. kaltės. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad, nutraukęs preliminariąją sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovams preliminariojoje sutartyje nustatytą 1 000 Eur baudą (netesybas). Įvertinusi prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo sumokėtos netesybos turi būti įskaitomos į ieškovų patirtus nuostolius. Kita vertus, teisėjų kolegijai skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovų patirtų nuostolių už lėktuvų bilietų įsigijimą pakeitus ir priteisus ieškovams visą reikalautą sumą – 1 827,30 Eur, ši suma įskaitytina į atsakovo sumokėtą 1 000 Eur baudą, priteisiant ieškovams iš atsakovo 827,30 Eur nuostolius, patirtus įsigyjant lėktuvo bilietus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes. Tokį argumentą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas preliminariosios sutarties sudarymo metu aiškiai ir tiksliai identifikavo ir individualizavo būsimą pardavimo objektą ieškovams, nurodęs, kad pastačius sutartą kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini), jam bus suteiktas unikalus numeris, įregistravus šį pastatą Nekilnojamojo turto registre. Jokio kito lūkesčio įsigyti kotedžą, kurio numeris būtų (duomenys neskelbtini), ieškovai neturėjo. Nurodė, kad, priešingai nei sprendime konstatavo teismas, ne kotedžo, skirto ieškovams, adresas turėjo būti tikslinamas jį pastačius, o tik įrašomas kotedžui skirtas unikalus numeris po pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

46. Kaip jau buvo minėta, šalys 2020 m. vasario 10 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas M. R. įsipareigojo parduoti ieškovams dalinai įrengtą kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariąja sutartimi buvo sutarta tik dėl tuo metu dar ketinamo statyti kotedžo, kuriam nebuvo suteiktas nei unikalus numeris, nei galutinis tikslus adresas. Nustatyta, kad pastačius ir įregistravus kotedžą, jo adresas buvo patikslintas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris.

47. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad, visų pirma, apeliantų argumentai dėl pakitusio adreso neturi jokios reikšmės nei faktinių aplinkybių vertinimui kitaip, nei prašomų priteisti nuostolių dydžiui, nei skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Antra, neaišku ką konkrečiai apeliantai tokiu argumentu dėl statybų eigoje pasikeitusio (patikslinto) nekilnojamojo turto adreso siekia įrodyti ar paneigti. Pažymėtina, kad atsakovas M. R. neturi įtakos tam, kokie adresai bus suteikti galutinai pastatytiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems objektams, nes adresai yra suteikiami savivaldybės įsakymu. Byloje nėra jokių duomenų, o ir teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad nekilnojamojo turto objektas, kuriam registracijos metu buvo suteiktas patikslintas adresas (duomenys neskelbtini), yra tas pats šalių preliminariojoje sutartyje aptartas kotedžas, kurio adresas tuo metu buvo nurodytas (duomenys neskelbtini).

48. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantų skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neva netinkamai įvertintų preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Nustatyta, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 879 Eur žyminis mokestis už ieškinį (iš jų 505 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinta, patikslintu ieškiniu sumažinus reikalavimus), 2 448 Eur advokato pagalbos paslaugos, 173,05 Eur už valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašus ir 235,60 Eur už vertimus. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 2 573 Eur.

51. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi priešingai nei teigia apeliantai, nepaisant to, kad atsakovo M. R. elgesys gana pažengusiuose ikisutartiniuose santykiuose, nutraukinant šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo sąžiningas, tačiau, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, svarbus yra šalių procesinis elgesys. Dėl to nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovai turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, svarbu nustatyti ir įvertinti, dėl kokių priežasčių ieškinio reikalavimai dalyje dėl avanso ir baudos sumokėjimo buvo patenkinti tik po civilinės bylos iškėlimo, t. y. ar dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, sąmoningai delsiant atsiskaityti su ieškovais, ar dėl pačių ieškovų kaltės ir bendradarbiavimo stokos.

52. Byloje nustatyta, kad atsakovas, 2021 m. liepos 20 d. informavęs, jog preliminarioji sutartis toliau nebebus vykdoma ir atsisakęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, paprašė ieškovų nurodyti savo sąskaitos numerį, kad galėtų grąžinti avansą. Ieškovai tą pačią dieną atsakė į M. R. el. laišką, klausdami preliminariosios sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau savo sąskaitos numerio, į kurį atsakovas būtų galėjęs grąžinti ieškovams pagal sutartį sumokėtas sumas, nenurodė. Duomenų, kad atsakovai vėliau, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, būtų nurodę savo sąskaitos numerį atsakovui, byloje nėra. Tokių įrodymų apeliantai nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esančiame mokėjimo dokumente, iš kurio matyti, kad ieškovai iš JAV atliko 3 000 Eur mokėjimą atsakovui pagal preliminariąją sutartį, joks sąskaitos numeris, į kurį M. R. būtų galėjęs grąžinti avansą ir sumokėti baudą, nebuvo nurodytas.

53. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju patys ieškovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikdami atsakovui iki civilinės bylos iškėlimo savo sąskaitos numerio, į kurį atsakovas galėtų grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautą avansą bei sumokėti baudą. Tik bylos nagrinėjimu metu ieškovams pateikus savo sąskaitos numerį, atsakovas sumokėjo 6 000 Eur (5 000 Eur avansą ir 1 000 Eur baudą). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylos dalį dėl 5 000 Eur avanso ir 1 000 Eur baudos priteisimo, pagrįstai nepriteisė ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingų atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai po civilinės bylos iškėlimo.

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55. Civilinės bylos dalį nutraukus, likusi ieškinio suma – 10 640,91 Eur. Apeliantų skundą tenkinus iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, t. y. patenkinus 7,77 proc. ieškinio reikalavimų (827,30 Eur x 100 proc. / 10 640,91 Eur), atitinkamai turi būti perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovams iš atsakovo 28,75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 190,21 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 13,44 Eur už VĮ Registrų centro išrašus ir 18,30 Eur už vertinimus, t. y. iš viso priteisiant ieškovams 250,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovų priteisiant 2 373,07 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

56. Pritaikius ieškovams ir atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteisiama 2 122,31 Eur (2 373,07 Eur – 250,70 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

57. Ieškovai, pateikę apeliacinį skundą, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, remiantis bylos duomenimis, sudaro 77 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 665 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios, remiantis bylos duomenimis, sudarė 1 300 Eur.

58. Nustatyta, kad abiejų bylos šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, priteistinos, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

59. Pažymėtina, kad apeliantai skundą pateikė tik dalyje dėl 3 426,39 Eur nuostolių (1 827,30 Eur už lėktuvo bilietus, 320 Eur už interjero projektavimą ir 1 493,61 už namų apyvokos daiktus) atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus 24,14 proc. skundo reikalavimų (827,30 Eur x 100 proc. / 3 426,39 Eur), atitinkamai ieškovams T. J. ir A. J. priteisiama iš atsakovo 18,58 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 160,53 Eur advokato pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 179,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui M. R. priteisiama iš ieškovų 986,18 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60. Pritaikius ieškovams ir atsakovui priteistų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteisiama 807,07 Eur (986,18 Eur – 179,11 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta patikslinto ieškinio dalis ir atsakovui M. R. iš ieškovų T. J. ir A. J. priteista po 1 286,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 827,30 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 30 ct) nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 122,31 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme iš ieškovų T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 807,07 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovų T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).