Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams ir jų atstovui advokatui Egidijui Milašiui (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovui ir jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. J. ir A. J. ieškinį atsakovui M. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti avansą ir baudą nutraukiama, kiti patikslinto ieškinio reikalavimai atmetami.

Dėl ginčo objekto

7. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. preliminarioje sutartyje šalys nurodė ketinamo pirkti nekilnojamojo turto adresą (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 1.1 punkte pažymėta, kad įregistravus pastatą bus suteiktas kotedžo unikalus numeris. Pažymėtina, jog šalių el. susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovų lūkestis buvo įsigyti paskutinį (kampinį) kotedžą su šiek tiek didesniu žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad sudarant preliminarią sutartį, kotedžas dar nebuvo pradėtas statyti, todėl sutartyje galimai buvo nurodytas netikslus adresas, tačiau kotedžą pastačius ir įregistravus, jo adresas buvo patikslintas į (duomenys neskelbtini). Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog ji įsivaizdavo, kad perka kampinį kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), nors šalys preliminarioje sutartyje ir nepatikslino pasikeitusio kotedžo adreso, vis tik laikytina, kad šalys preliminaria sutartimi tarėsi būtent dėl kampinio kotedžo pirkimo, kurio patikslintas adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

8. 2022 m. vasario 18 d. ieškiniu ieškovai prašė iš atsakovo M. R. priteisti 37 569,09 Eur nuostolius. 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė iš atsakovo priteisti 10 423,39 (ieškinyje 10 426,39) Eur nuostolių atlyginimo, o 2023 m. vasario 27 d., galutinai patikslinę savo reikalavimus, prašė priteisti 10 640,91 Eur. Nuostolių sumą sudaro 1 827,30 Eur už tris lėktuvo bilietus į Vilnių per Helsinkį iš Niujorko, 320 Eur už namo interjero projektavimą, 1 493,61 Eur už namų apyvokos reikmenis ir prekes bei 7 000 Eur nuostoliai dėl pabrangusių nekilnojamojo turto kainų.

9. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

11. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. ieškovai ir atsakovas sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai iki 2020 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti už 86 000 Eur dalinai įrengtą (ne mažiau 80 proc. baigtumo) kotedžą adresu (duomenys neskelbtini) su dalimi (apie 2,9 a) žemės sklypo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2020 m. gruodžio 15 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ginčo turtas nebuvo pastatytas. Preliminarios sutarties 7.3 punktas numatė, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai sudaromi šalių susitarimu ir tokia pat forma, kokia sudaryta ši sutartis. Šalys rašytinio susitarimo dėl sutarties pratęsimo nesudarė.

12. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Ši įstatymo norma aiškintina, kad, sutartyje nesant atitinkamos išlygos, sutartis gali būti pakeista ar papildyta arba nutraukta ne tik rašytiniu, bet ir kitokiu būdu. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi pagal šią įstatymo normą šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, jog šalys atsisakė išlygos. Tik notarine forma sudaryta sutartis gali būti pakeista tik tos pačios formos sutartimi. Taigi, sistemiškai aiškinant visas šiame straipsnyje išdėstytas normas, darytina išvada, kad rašytinė sutartis, net esant sutarties pakeitimo išlygai (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), gali būti pakeista šalies elgesiu.

13. Byloje nustatyta, kad po 2020 m. gruodžio 15 d., t .y. praėjus beveik trims mėnesiams, 2021 m. kovo 11 d. pardavėjo prašymu pirkėjai sumokėjo pagal sudarytą sutartį antrą 3 000 Eur avanso įmoką. 2021 m. birželio 2 d. atsakovas pranešė pirkėjams, kad visi vidaus darbai baigti. 2021 m. liepos 15 d. pardavėjas pranešė ieškovams, kad dėl pabrangusių statybinių medžiagų, nekilnojamojo turto kaina keičiasi ir dabar jų perkamas turtas kainuos 93 000 Eur. 2021 m. liepos 16 d. pirkėjai sutiko su pardavėjo siūloma padidinta kaina ir bent tris kartus susirašinėjant el. paštu siūlė pardavėjui rugpjūčio, vėliausiai rugsėjo mėn. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad toks laikas jam yra per ilgas, todėl 2021 m. lieps 19 d. ieškovas T. J. pranešė pardavėjui, kad 2021 m liepos 26 d. į Lietuvą grįžta jo sutuoktinė ir pirkimo dokumentus galima ruošti jos vienos vardu, tačiau 2021 m. liepos 20 d. atsakovas vis tik pareiškė, kad dėl visų aplinkybių jis grąžina avansą, t. y. sutartį nutraukia. Kaip nurodo atsakovas, jis sutartį nutraukė, siekdamas išvengti bet kokių tolimesnių konfliktinių situacijų, nes ieškovai reiškė didelį nepasitenkinimą dėl padidėjusios nekilnojamojo turto kainos, nepagrįstai kalbėjo, kad jis taiko jiems kažkokias baudas ir juos „išdūrinėja“. Atsakovas nurodė, kad jis žmonių neapgaudinėja, tokie ieškovų kaltinimai atsakovo atžvilgiu buvo nepagrįsti ir atsakovą žeidė, todėl jis atsisakė jiems parduoti turtą.

16. Teismas, įvertinęs pateiktą šalių susirašinėjimą, konstatuoja, kad atsakovas savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, tačiau 2021 m. liepos mėnesį nepagrįstai atsisakė sutartį sudaryti, iš esmės nenurodydamas jokių objektyvių, svarbių, pateisinamų priežasčių. Todėl laikytina, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ir atsisakymo bendradarbiauti. Pirkėjai visus savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį įvykdė tinkamai: sumokėjo avansą, sutiko su padidinta 93 000 Eur nekilnojamojo turto kaina. Kai atsakovas nurodė, kad jam pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti yra per ilgas laikas laukti iki rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio, ieškovas tuoj pat pranešė, kad jo sutuoktinė į Lietuvą parskrenda po savaitės ir sandorį bus galima ruošti liepos mėnesį jos vienos vardu. Taigi, darytina išvada, kad ieškovai su visomis atsakovo pateikiamomis sąlygomis sutiko, tačiau atsakovas nekilnojamojo turto jiems vis tiek nusprendė neparduoti. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovai reiškė didelį nepasitenkinimą dėl padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas norėjo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ir klausimus dėl padidėjusios kainos, tačiau savo laiškuose išsamiai paaiškino, kodėl jam kyla tokie klausimai. Iš pateikto susirašinėjimo nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai būtų kėlę tokią konfliktinę situaciją ar taip įžeidinėję atsakovą, kad jis būtų priverstas nutraukti jau pilnai pastatyto buto pardavimą. Teismas, vertindamas abiejų šalių elgesį, taip pat tai, kad derybos buvo tikrai toli pažengusios, sprendžia, jog pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstai, nenurodydamas iš esmės jokių objektyviai pateisinamų priežasčių, atsisakė sudaryti atsakovas, kuris iš esmės pripažindamas šią aplinkybę, sumokėjo ieškovams 1000 Eur baudą, numatytą preliminarioje sutartyje. Nustatęs, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, teismas toliau pasisakys dėl ieškovų prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo.

Dėl avanso ir baudos

17. Ieškovai 2022 m. vasario 18 d. ieškiniu prašė iš atsakovo M. R. priteisti 5 000 Eur ieškovo sumokėtas sumas pagal preliminarią sutartį ir 1 000 Eur baudą (dok. Nr. CBP-100). Bylos nagrinėjimo metu 2022 m. gegužės 4 d. atsakovas pervedė ieškovei A. J. 6 000 Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad grąžina avansą, taip pat 2022 m. rugsėjo 19 d. parengiamajame posėdyje paaiškino, kad šiuo mokėjimu jis grąžino ieškovams 5 000 Eur avansą ir sumokėjo 1 000 Eur baudą. Ieškovai, teikdami 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. vasario 27 d. patikslintus ieškinius, reikalavimų dėl avanso ir baudos priteisimo atsisakė, kadangi M. R. šiuos reikalavimus patenkino.

18. Vadovaujantis LR CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovų atsisakymas nuo šių reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, atsisakymo teisinės pasekmės ieškovui yra žinomos (patikslinto ieškinio 8 lapas, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, kurių pagrindu negalėtų būti tenkinamas prašymas, nenustatyta (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dėl avanso ir baudos priteisimo, civilinė byla dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

19. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007).

Dėl 1 827,30 Eur išlaidų už lėktuvo bilietus

20. Ieškovai nurodo, kad jie patyrė 1 827,30 Eur išlaidų skrydžiui į Vilnių per Helsinkį iš Niujorko tik tam, kad specialiai sudarytų su pardavėju M. R. pagrindinę sutartį. Ieškovė A. J. atskrido į Lietuvą su vaikais. Ieškovas T. J. dirbo, todėl nebuvo su kuo palikti vaikų.

21. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. derybų išlaidos (pvz., kelionės išlaidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo išlaidos ir pan.), nebent šalys būtų susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

22. Byloje iš šalių el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas T. J. 2021 m. liepos 16 d. 12.45 val. elektroniniu laišku sutiko su padidinta iki 93 000 Eur buto kaina, pasiūlė atsakovui 2021 m. rugpjūčio mėnesį sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas M. R. į šiuos pirkėjo T. J. užklausimus atsakė informacija, kad visi dokumentai parengti, visi kaimynai yra pirkimo procese ir klausė pirkėjo T. J., kada jis grįš į Lietuvą. Ieškovas T. J. 2021 m. liepos 19 d. parašė atsakovui, kad jau rugpjūčio pabaigoje jis bus Lietuvoje. Pardavėjas tą pačią dieną atrašė pirkėjui T. J., kad jam reikės ilgai laukti, kad gausis beveik trys mėnesiai ir kad jie negali sau leisti užsišaldyti tiek pinigų. Todėl tą pačią dieną pirkėjas T. J. parašė pardavėjui, kad jo sutuoktinė grįš už savaitės, t. y. liepos 26 d., todėl pirkėjas pagrindinėje sutartyje bus tik sutuoktinė A. J. ir dokumentus galima bus rengti jos vardu. Prašė pranešti, kurią dieną galės susitikti ir pradėti pirkimo pardavimo procesą, tačiau atsakovas kitą dieną – 2021 m. liepos 20 d., nedetalizavęs aplinkybių, pareiškė, kad dėl visų aplinkybių jie grąžina avansą ir prašė atsiųsti banko sąskaitos numerį, į kuriuos pareiškė grąžinsiąs pinigus pagal sutartį. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad ieškovai 2021 m. liepos 19 d. įsigijo tris lėktuvo bilietus skrydžiui į Lietuvą.

23. Iš aukščiau nurodyto šalių el. susirašinėjimo matyti, kad dar 2021 m. liepos 16 d.–2021 m. liepos 19 d. atsakovas su ieškovu bendravo dėl ketinamo parduoti turto, tarėsi dėl pirkimo pardavimo sutarties laiko, ieškovas sutiko kuo greičiau grįžti iš JAV ir 2021 m. liepos 19 d. įsigijo lėktuvo bilietus, kad jo sutuoktinė 2021 m. liepos 26 d. būtų Lietuvoje ir, kaip norėjo atsakovas, kuo greičiau būtų sudarytas pirkimo sandoris. Tačiau 2021 m. liepos 20 d. atsakovas staiga kardinaliai pakeitė nuomonę ir atsisakė turtą parduoti, tačiau bilietai jau buvo nupirkti. Teismas sprendžia, jog šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su nesąžiningu atsakovo elgesiu ir atsisakymu sudaryti sandorį. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovai ir taip planavo vasarą grįžti į Lietuvą pasisvečiuoti pas tėvus, todėl šios išlaidos nėra susiję su ketinamu sudarytu sandoriu. Ieškovė paaiškino, kad tokia kelionė nebuvo planuota iš anksto, į Lietuvą ji skrido viena su vaikais, nes vyras tuo metu dirbo ir skristi negalėjo. Bylos įrodymai patvirtina, kad bilietai buvo pirkti skubiai, brangiai, tik ieškovei su vaikais, el. susirašinėjimo su atsakovu eigoje, reaguojant į atsakovo laišką, kuriame jis nurodė, kad laukti iki rugpjūčio pabaigos jam yra per ilgas laikas. Todėl darytina išvada, kad ieškovės kelionės išlaidos yra tiesiogiai susiję su neįvykusiu sandoriu, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad būtų atlygintos vaikų lėktuvų bilietų išlaidos. Pirkimo–pardavimo sandorio sudaryme vaikai nebūtų dalyvavę, o aplinkybė, kad ieškovė neturėjo kur jų palikti, nes ieškovas dirbo, negali būti pagrindu šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas tik dėl 609,10 Eur, t .y. vieno lėktuvo bilieto kainos išlaidų.

Dėl 320 Eur už namo interjero projektavimą ir 1 493,61 Eur už namų apyvokos reikmenis ir prekes

24. Ieškovai nurodė, jog projektuotoja (duomenys neskelbtini) ieškovų užsakymu suprojektavo virtuvę, saloną ir miegamuosius, ieškovai 2021 m. liepos 29 d. už šią paslaugą sumokėjo 320 Eur kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat pirkėjai, gyvendami JAV, 2021 m. gegužės mėnesį internetinės prekybos platformoje „amazon.com“ būsimiems namams už 1 493,61 Eur įsigijo įvairių namų apyvokos reikmenų ir prekių, šiuos nuostolius taip pat prašo atlyginti.

25. Pažymėtina, jog šalys su atsakovu buvo sudarę tik preliminarią sutartį, kuri yra organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, todėl nuosavybės teisės į perkamą butą ieškovai dar neturėjo. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. Preliminarioje sutartyje taip pat nebuvo numatyta sąlygų, kurios leistų ieškovams iš anksto projektuoti interjerą ar įsirenginėti butą. Kadangi ieškovai interjero projektavimo darbus ir namų apyvokos daiktus pirko be atsakovo sutikimo, dar nebūdami turto savininkais ir neturėdami nuosavybės teisės į ginčo turtą, be to, namų apyvokos reikmenys yra sunaudojami daiktai, spręstina, kad ieškovai tai darė savo rizika, todėl šiuos nuostolius priteisti ieškovams nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų nuomone, kad atsakovas, jiems paprašius, atsiuntė buto projekto brėžinius, todėl laikytina, kad jis sutiko, jog jie pradėtų projektuoti buto interjerą. 2020 m. kovo 8 d. ieškovas el. paštu parašė atsakovui, kad „...kai turės laisvesnę minutę gal gali atsiųsti 1 ir 2 aukšto projektus. Nori pradėti dėliotis baldus ir pan....“ Atsakovas brėžinius atsiuntė. Brėžinių atsiuntimas negali būti vertinamas kaip atsakovo sutikimo davimas ieškovams pradėti įsirenginėti butą, nes atsakovas jokio sutikimo raštu nedavė, o ir pats ieškovas nurodė, kad jam brėžinių reikia baldams dėliotis, kas nesudarė pagrindo atsakovui manyti, kad ieškovai jau ketina investuoti pinigų sumas buto įrengimui.

Dėl 7 000 Eur nuostolių dėl pabrangusios kotedžo kainos

26. Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti 7 000 Eur nuostolių dėl kotedžų kainų pabrangimo. Nurodo, kad dėl atsakovo užvilkinto pranešimo apie atsisakymą parduoti turtą, delsimo ir vengimo jį parduoti, išaugo paskutinių atsakovo parduodamų kotedžų rinkos kaina 2021 m liepos 20 dienai, kai atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovais. Nors ieškovas T. J. sutiko su atsakovo 7 000 Eur padidinta turto pirkimo kaina iki 93 000 Eur, tačiau atsakovas dėl savo nesąžiningumo vis tiek ieškovams turto nepardavė. Todėl 2021 m. liepos 20 d.– rugpjūčio 26 d. laikotarpiu ieškovams norint įsigyti tokio paties ploto kotedžą su panašaus dydžio žemės sklypu (duomenys neskelbtini), dalinės apdailos, 80 proc. baigtumo, būtų kainavę 4 000–5 000 Eur daugiau. Pats atsakovas savo 2021 m. liepos 15 d. el. laiške patvirtino ieškovui, kad visi paskutiniai namai paskaičiuoti 91 000 Eur, nes nemažai kas buvo padaryta prieš pabrangimą. Šiai dienai rinkoje jie verti mažiausiai 100 000 Eur. Taigi, pats atsakovas pripažino, kad jis savo nesąžiningu elgesiu, apgaudinėdamas ieškovą T. J., padarė ieškovams papildomai 7 000 Eur nuostolių dėl pabrangusių kotedžo kainų, nes ieškovai siūlė atsakovui ir ketino mokėti 93 000,00 Eur kainą už kotedžą. Todėl papildoma 7 000 Eur nuostolių suma LR CK 6.165 str. 4 d. pagrindu turi būti išieškota ieškovų naudai iš atsakovo. Kitaip tariant, ieškovai prašo priteisti jų patirtus netiesioginius nuostolius, kaip prarastos galimybės kainą, pasirinkdami juos skaičiuoti kaip kainų skirtumą tarp preliminarioje sutartyje nurodytos kainos ir vėliau atsakovo padidintos kainos, kurią ieškovai sutiko mokėti (93 000 Eur).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodžiusi, kad, be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Plenarinė sesija nurodė, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė (atsakovo kaltė yra nustatyta) bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Iš šių išaiškinimų akivaizdu, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tokios praktikos laikomasi ir po plenarinės sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2008).

28. Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų kasacinio teismo plenarinė sesija yra nurodžiusi CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Būtent ieškovas turėtų įrodyti prarastos galimybės piniginę vertę dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nesudarant pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, ir ši vertė turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2010; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-375/2013).

29. Nagrinėjamu atveju net ir pripažinus atsakovą pažeidusiu šalių susitarimą ir nesudariusiu su ieškovais pirkimo–pardavimo sutarties, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, tai savaime nesąlygoja nuostolių ieškovams priteisimo būtinumo, kadangi, kaip suformuota kasacinio teismo, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovų patirtų nuostolių atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai/neveikimas, ir antra, ar nuostoliai iš tikrųjų patirti, ar jie yra realūs bei neišvengiami, o ne tikėtini.

30. Sprendžiant dėl pirmojo iš nurodytų aspektų, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti tai, kad preliminariąja sutartimi šalys tarėsi dėl dar nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Nekilnojamasis turtas yra specifinė turto rūšis, o nekilnojamojo turto rinka – išskirtinė sritis, kurioje vykstantys ekonominiai pokyčiai yra sunkiai prognozuojami ir nepriklausantys nuo šalių valios. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas visuomet yra susijęs su tam tikra finansine rizika; pirkėjas rizikuoja tuo, kad kritus / padidėjus kainoms jis tą patį turtą galėtų įsigyti mažesne / didesne kaina, pardavėjai – kad kitu metu turtą jie būtų pardavę brangiau ir gavę daugiau naudos / pigiau ir patyrę nuostolių. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Atsakovas ginčo turtą statė pandemijos laikotarpiu, kai statybinės medžiagos ir darbai žymiai pabrango. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veiksmų, sąlygojusių nekilnojamojo turto rinkos kainų padidėjimą. Aplinkybė, kad atsakovui nepardavus ieškovams ginčo patalpų, nekilnojamojo turto kainos didėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir padidėjusios nekilnojamojo turto rinkos kainos buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-87/2014).

31. Sprendžiant dėl antrojo aspekto, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog ieškovai būtų sudarę ir pateikę teismui taip vadinamą pakeičiančiąją sutartį, kuri pagal suformuotą teismų praktiką ir patvirtintų, jog dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu ieškovai per protingą terminą sudarė / buvo priversti sudaryti kitą pakeičiančią sutartį mažiau palankiomis sąlygomis ir dėl to patyrė nuostolių. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie apskritai rodytų ieškovų realiais veiksmais pagrįstus ketinimus įsigyti identišką ar panašų nekilnojamąjį turtą net ir po nesėkmingų santykių su atsakovu.

32. Pažymėtina, kad ieškovų pasirinktas nuostolių skaičiavimo būdas kaip kainų skirtumas tarp preliminarioje sutartyje nuodytos kainos ir vėliau atsakovo padidintos kainos, niekaip neįrodo ieškovų realiai patirtų nuostolių, nes tiek 86 000 Eur, tiek ir 93 000 Eur kainos buvo tik šalių susitarimo reikalas, kuris parodo, kad tuo metu nekilnojamojo turto kainos rinkoje didėjo, tačiau neįrodo būtent ieškovų realiai patirtų nuostolių. Tuo labiau, kad atsakovas galinį kotedžą, kurį norėjo įsigyti ieškovai, adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims pardavė ne už 93 000 Eur, o už 90 000 Eur.

33. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertindamas jas aukščiau pateiktų teismų praktikos išaiškinimų kontekste, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimą dėl 7 000 Eur nuostolių priteisimo, todėl šis reikalavimas atmetamas.

Dėl nuostolių įskaitymo į netesybas

35. Teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, sprendė, jog jis pagrįstas tik dėl 609,10 Eur išlaidų už vieną lėktuvo bilietą. Atsakovas pagal sutartį ieškovams yra sumokėjęs 1 000 Eur baudą.

36. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų. Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

37. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką sprendžia, kad šiuo atveju 1 000 Eur atsakovo sumokėtos netesybos apima 609,10 Eur ieškovų nuostolius, todėl nėra pagrindo juos priteisti iš atsakovo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (CPK 80–87 str.) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88–92, 97–99 str.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

39. Ieškovų atstovas nurodė, kad ieškovai byloje sumokėjo 879 Eur žyminį mokestį, 2 448 Eur už advokato paslaugas, 173,05 Eur už RC išrašus ir 235,60 Eur už vertimus.

40. Atsakovas patyrė 2 573 Eur už advokato paslaugas.

41. Ieškovai iš pradžių reiškė ieškinį dėl 5 000 Eur avanso, 1 000 Eur baudos ir 37 596,09 Eur nuostolių priteisimo. Galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovai prašė priteisti 5 000 Eur avansą, 1 000 Eur baudą (kuriuos atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo) ir 10 640,91 Eur nuostolius. Kadangi ieškovai bylos nagrinėjimo metu 43 596,09 Eur ieškinį sumažino iki 16 640,91 Eur, ieškovams grąžintinas 505 Eur žyminis mokestis.

42. Kadangi bylos dalis dėl ieškovų reikalavimų priteisti avansą ir baudą nutraukta, nes atsakovas bylos nagrinėjimo metu 6 000 Eur sumą ieškovams sumokėjo, teismas turi išspręsti ar priteistinos iš atsakovo šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovai, sudarę su atsakovu preliminarią sutartį, per du kartus sumokėjo jam 5 000 Eur sumą. Nutraukęs susitarimą parduoti turtą, atsakovas paskutiniame el. laiške ieškovų paprašė nurodyti savo sąskaitos numerį, kad galėtų grąžinti avansą, tačiau ieškovai sąskaitos numerio nenurodė. Byloje atsakovas paaiškino, kad tame mokėjimo išraše, kuriuo ieškovai iš JAV atliko 3 000 Eur mokėjimą atsakovui, jų sąskaitos numeris nenurodytas. Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas pats mokėjimo nurodymas (DOK-5430), todėl atsakovas, neturėdamas ieškovų banko sąskaitos duomenų, negalėjo ieškovams grąžinti iš jų gautų sumų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nepateikė atsakovui iki bylos užvedimo tinkamos banko sąskaitos numerio, į kurią atsakovas galėtų grąžinti pagal preliminarią sutartį gautas pinigų sumas, todėl laikytina, kad atsakovas avanso negalėjo grąžinti dėl pačių atsakovų netinkamo elgesio. Kai bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė šiuos duomenis, atsakovas 6 000 Eur sumą sumokėjo. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad dėl bylos nutraukimo turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovams iš atsakovo priteisti nėra pagrindo.

43. Kita patikslinto ieškinio dalis yra atmesta, todėl iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos 2 573 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti 5 000 Eur avansą ir 1 000 Eur baudą, nutraukti.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 286,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovų atstovui advokato E. M. kontorai 505 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 6 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 5.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.