Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2537-214/2017, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. D. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2135-2144/2011 ir 2011 m. spalio 21 d. nutarties Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2174-34/2011 panaikinimo (T.4, b. l. 4-19).Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 10,00 Eur žyminio mokesčio valstybei bei pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą (T.4, b.l. 27-29). 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą pratęsti terminą 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (T.4, b.l. 38). 2016 m. gruodžio 15 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjai terminas pašalinti nustatytus trūkumus pratęstas 12 dienų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 19 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjai (T.4, b.l. 48-49).Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjai išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, jog terminas pašalinti pareiškime nustatytus trūkumus pratęstas 12 dienų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 19 d. Terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2017 m. sausio 2 d., tačiau pareiškėja trūkumų iki šiol nepašalino. Pareiškėjai nutartimi buvo aiškiai nurodyta, kokius veiksmus ji turi atlikti, kad procesas byloje vyktų toliau, tačiau ji nurodytų veiksmų neatliko. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja J. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir pratęsti terminą dėl skundžiamoje teismo nutartyje faktinių aplinkybių (T.4, b.l. 52-55).Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamos teismo nutarties kopiją gavo nuvykusi į pašto skyrių 2017 m. sausio 14 d. Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. pranešimo dėl trūkumų pašalinimo termino pratęsimo pareiškėja nėra gavusi. Teismo nurodymus trūkumus pareiškėja iš dalies pašalino, 2016 m. lapkričio 19 d. sumokėjo 10,00 Eur žyminį mokestį. Teismas netinkamai ištyrė faktines aplinkybes. Pareiškėjai buvo priskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Daiva Jurevičienė ir jai buvau pateikti reikiami dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-2135-221/2011 dėl proceso atnaujinimo, tačiau advokatė neatliko savo pareigų. Teismas turi šias aplinkybes pripažinti svarbiomis. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – Kauno apylinkės teismo siųsto voko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos voko kopijas, 2016 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus kreipimosi į Lietuvos Advokatūrą rašto Nr. (2.4)NO-2-8490 kopiją, 1997 m. birželio 30 d. sutarties kopiją (T.4, b.l. 56-60).Kauno apygardos teismui pareiškėja 2017 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą (T.4, b.l. 105-111).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl patikslinto atskirojo skundo

Apeliantė 2017 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintą atskirąjį skundą (T.4, b.l. 105-111). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl patikslintą atskirąjį skundą atsisakytina priimti (CPK 323 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai – Kauno apylinkės teismo siųsto voko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos voko kopijos, 2016 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus kreipimosi į Lietuvos Advokatūrą rašto Nr. (2.4)NO-2-8490 ir 1997 m. birželio 30 d. sutarties kopijos, jokių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, todėl su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžino pareiškėjai.Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra sudėtinė konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Tačiau ši teisė (tiek bendrai teisė į teisminę gynybą, tiek teisė į apeliaciją) negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2037/2014).Proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Pagal CPK 369 straipsnio, reglamentuojančio teismui teikiamų prašymų atnaujinti procesą turiniui keliamus reikalavimus, nuostatas prašymas atnaujinti procesą turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek šiame straipsnyje nurodytus specialiuosius reikalavimus.Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2135-2144/2011 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2174-34/2011 panaikinimo (T.4, b.l. 4-19). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškime neišsamiai, nenuosekliai, neaiškiai išdėstytos aplinkybės ir proceso atnaujinimo motyvai; nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės) yra neaiškus, neapibrėžtas ir nekonkretus, nepridedami įrodymai, pagrindžiantys pasirinkto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą; nenurodytos aplinkybės bei nepateikti įrodymai, kuriais grindžiamas sužinojimo momentas, sudarantis pagrindą per tris mėnesius pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo; prie pareiškimo pridėtų priedų kopijos neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi nėra tinkamai patvirtintos ir nepateikta tiek prašymo egzempliorių, kad po vieną tektų priešingoms bylos šalims. Nurodęs minėtus trūkumus, teismas pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 10,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (T.4, b.l. 27-29). Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 22 d. pateikus prašymą pratęsti prašymą pratęsti terminą 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, 2016 m. gruodžio 15 d. teisėjos rezoliucija terminas pratęstas 12 dienų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 19 d. (b.l. 38). Apeliantė teigia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. sausio 10 d. nutartimi nepagrįstai pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjai. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2017 m. sausio 2 d., kadangi šiuo atveju jis buvo nustatytas konkrečiu laiko tarpu – 12 dienų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 19 d. (CPK 73 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patikslintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, teismui nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties išvadomis, kad teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodyti trūkumai nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. sausio 2 d., nebuvo pašalinti. Nors apeliantė teigia, kad 2016 m. gruodžio 19 d. teismo pranešimo dėl trūkumų pašalinimo termino pratęsimo ji nėra gavusi, tačiau nustatyta, kad šis pranešimas pareiškėjai buvo siunčiamas jos pačios 2016 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl termino pratęsimo nurodytu adresu pašto korespondencijai gauti (b.l. 38) (CPK 121 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalies normoje šalims nustatyta pareiga domėtis bylos eiga.Pareiškėjos nurodyta faktinė aplinkybė, kad ji yra įvykdžiusi 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytą teismo įpareigojimą sumokėti 10,00 Eur žyminį mokestį, šiuo atveju neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nustatyta, kad kiti 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nurodyti trūkumai nėra pašalinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.