Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-221/2011 pagal ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams J. D., M. D., M. D. dėl iškeldinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintu ieškiniu (b.l. 110-114, t. 1) ieškovas prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nereaguoja į reikalavimus išsikelti iš užimtų patalpų, gyvena patalpose, kurių paskirtis nėra gyvenamoji, ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, kliudydami ieškovo bankroto procedūrų eigai.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 162-170, t. 1) atsakovė J. D. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir nurodė, kad tokio procesinio dokumento, kaip „patikslintas ieškinys“, proceso įstatymas nenumato, į bylą pateikti ieškovą administruojančio juridinio asmens įstatai leidžia abejoti šio juridinio asmens teise vykdyti tokią veiklą. Atsakovė taip pat akcentavo, jog ieškinyje nurodytos teisės normos, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu, tuo metu, kai atsakovai deklaravo savo gyvenamąją vietą, dar negaliojo. Kadangi atsakovė yra patalpų savininkė, jai priklauso žemė, ant kurios yra ginčo patalpos, patalpos registruotos ieškovo vardu tik dėl viešojo registro darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo, todėl tik ji pati sprendžia dėl to, kas gali tose patalpose gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą.

Atsiliepimais į patikslintą ieškinį (b.l. 99-114, t. 2; b.l. 30-38, t. 3) atsakovai M. D. ir M. D. prašė ieškinį atmesti, savo poziciją grįsdami argumentais, analogiškais nurodytiems atsakovės J. D. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu (b.l. 49-53, t. 3) ieškinį patenkino iš dalies, iškeldino atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, likusį ieškinio reikalavimą atmetė, priteisė iš atsakovų valstybei po 44,33Lt žyminio mokesčio ir po 4,36 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui, tuo tarpu žemės sklypas kuriame pastatyti pastatai su ieškovui ir kitiems asmenims priklausančiomis patalpomis, priklauso valstybei. Patalpos yra negyvenamos - tai prekybos paviljonai. Tokia situacija vertintina kaip faktiniai panaudos santykiai. Nesutikdamas, jog tokie santykiai tęstųsi, ieškovas turi teisę reikalauti, jog faktiniai panaudos santykiai būtų nutraukti. Kadangi atsakovai geruoju neišsikrausto, jie iškeldintini teismo tvarka. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo adresuotinas ne teismui, o už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymą atsakingai įstaigai.

Apeliaciniu skundu (b.l. 61-75, t. 3) atsakovė J. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir nurodo, kad ginčas yra teismingas administraciniams teismas, kadangi reiškiamas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, ginčą turėjo spręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Bylos neperdavimas šiam teismui patvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas be pagrindo konstatavo egzistavus faktiniams panaudos santykiams, kadangi atsakovai gyvena atsakovei J. D. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Sprendime nurodomos atskiros patalpos, iš kurių atsakovai iškeldintini, tačiau nepasisakoma dėl atsakovei priklausančių priklausinių, neįvertinti ir ginčai dėl netinkamo kompetentingų institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo ir su tuo susijusių atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 153-159, t. 3) ieškovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, jis nėra turtinis, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, jog ji yra patalpų savininkė. Turto priklausymo ieškovui faktą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, tuo tarpu žemės sklypas priklauso valstybei.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl bylą nagrinėjant padarytų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, teismas ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų išregistravimo atmetė, t.y. išsprendė atsakovų naudai, išaiškindamas, jog tokio klausimo sprendimas teismo kompetencijai nepriskirtas. Šios jai palankios sprendimo dalies skųsti atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo, todėl akivaizdu, jog ginčo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro pirmosios instancijos teismo išvados dėl išimtinai iš civilinių teisinių santykių kylančio reikalavimo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančios patalpos pagrįstumo vertinimas. Pastarojo reikalavimo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams klausimo atsakovė apeliaciniame skunde nekelia, todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog bylą turėjo nagrinėti administracinis teismas. Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo: aplinkybė, jog ieškovui iškelta bankroto byla, neįtakoja neturtinio, su sandorių ginčijimu nesusijusio reikalavimo teismingumo, t.y. nepatenka į ĮBĮ 14 str. 3 d. suformuluotos specialios taisyklės ribas.

Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčo esmės - reikalavimo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų pagrįstumo - atsakovė ginčija remdamasi vienintele aplinkybe - jog jai nuosavybės teise priklauso tiek patalpos, iš kurių prašoma iškeldinti, tiek kiti statiniai bei žemės sklypas. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė tiek patalpų, iš kurių prašoma iškeldinti, tiek ir žemės sklypo, kuriame patalpos yra, nuosavybės dokumentus (b.l. 128-153, t. 1), iš kurių matyti, jog patalpos priklauso ieškovui, tuo tarpu žemės sklypas - valstybei, ieškovas yra vienas iš sklypo nuomininkų. Duomenų apie tai, jog kokios nors turtinės teisės į aptariamą turtą priklausytų atsakovei, byloje nėra. Vadovaujantis CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo registro tvarkytojo darbuotojų elgesio, nesant šiuo klausimu priimto teismo procesinio sprendimo, negali turėti jokios įtakos nei registro duomenų teisingumui, nei ieškinio reikalavimo ar pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, jog jai priklauso patalpų, iš kurių prašoma iškeldinti, priklausiniai. Iš kitos pusės, byloje pareikštas reikalavimas ne dėl vieno ar kito objekto nuosavybės teisių, bet dėl iškeldinimo iš patalpų, todėl, net ir tuo atveju, jeigu atsakovei priklausytų koks nors kitas, nei patalpos, iš kurių prašoma iškeldinti, nekilnojamojo turto objektas, šis faktas niekaip neįtakotų ieškinio reikalavimų, o kartu ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.