Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-932/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
1S-105-932/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. 1S-105-932/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-29 netaikyti lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 23 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Kardomoji priemonė – 15 000 Eur dydžio užstatas panaikinta ir paskirtas suėmimas, suimant nuteistąjį teismo posėdžių salėje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistajam S. S. leista pradėti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi S. S. apeliacinis skundas atmestas.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 23 d., 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. kovo 23 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-29 nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo. Komisija atsižvelgė į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 32 balus (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių – 30), tačiau vertino ir polinkį į nusikalstamą gyvenimo būdą, asmeninės naudos siekimą, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą, būdingą problemų identifikavimo įgūdžių stoką, įvykdytus 5 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nemotyvuotumą dirbti pataisos įstaigoje, pasižymėjimą kategoriškumu, neigiamas nuostatas į priežiūrą.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, tačiau dinaminiai veiksniai yra linkę didėti, vertino likusią neatliktą didelę bausmės dalį, padaryto nusikaltimo sunkumą ir savo vaidmens jame minimalizavimą, paviršutinišką požiūrį į savo teisės pažeidimų istoriją, nuteistojo emocinę gerovę (teigiamą savęs vertinimą bei pasitikėjimą savimi, nereiškiamą motyvaciją savo asmeninio elgesio ir asmenybės bruožų trūkumų analizei, sunkumus save vertinant objektyviai), mąstymo ir elgesio problemas (kategoriškumą ir gynybinę poziciją analizuojant nusikalstamą elgesį, įgūdžių stoką identifikuojant savo problemines sritis, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą), vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes ir nutarė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis S. S. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi ir pateikė aukštesniajam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį bei Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, skirti BK 75 straipsnyje, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus ar pareigas arba įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo klausimą.

5.1. Pasak nuteistojo, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi priimta neatsakius į esminius pateikto skundo argumentus, nesigilinant į lygtinio paleidimo lokalizavimą teisės sistemoje, neindividualizuojant asmens byloje pateikiamų duomenų iš OASys metodikos esmės, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje keliamus reikalavimus, pažeidžiant įstatymų bei teismų praktikos privalomumo reikalavimą, nukrypstant nuo įstatymu įtvirtinto bausmių vykdymo politikos kryptingumo. Teismas palaikė Komisijos poziciją ir kategoriškai atmetė nuteistojo pateiktus argumentus dėl jų nepasisakydamas, taip įvykdydamas „pasyvųjį“ teisingumą.

5.2. Akcentuoja, kad, vadovaujantis OASys metodika, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 32 balai (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių veiksnių – 30).

5.3. Nuteistojo manymu, Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų nuomonė negalėjo būti perkelta į skundžiamos teismo nutarties motyvus. Iškilus neaiškumams, teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti objektyvias aplinkybes, o, negalėdamas to padaryti pagal pateiktus dokumentus turėjo tenkinti prašymą ir priimti nutartį Komisijos nutarimą naikinti ir įpareigoti, ištaisius klaidas, iš naujo svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

5.4. Nuteistasis Komisijos veiklą prilygina viešojo administravimo subjekto veiklai. Jo manymu, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos nutarimai nagrinėjami BPK 360, 364 straipsnių tvarka, nėra realizuojamas viešojo administravimo kokybės valdymas ir nėra veiksmingai užtikrinamas piliečio teisių gynimas. Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir teismo baigiamiesiems aktams.

5.5. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu Komisijos nutarimu ir teismo nutartimi jis yra diskriminuojamas, nes jam netaikytas lygtinis paleidimas, nors žinomi atvejai, kai esant didesniems pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balams, pritaikytas lygtinis paleidimas. Jis taip pat pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ (toliau – Rekomendacijos) 18 ir 20 straipsnis nustato, jog „kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Šiuo atveju nenustatyta, kad jis neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikti to įrodymai. Akcentuoja, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Be to, pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje netgi neigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XIII-2264.

5.6. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – asmuo ir toliau atlieka teismo paskirtą bausmę su taikomais atitinkamais draudimais ir apribojimais, t. y. atitinkamu elgesio režimu. Atkreipia dėmesį bausmę atliekantis lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra gana žema ir intensyviai mažėjanti, todėl nėra aplinkybių, pateisinančių lygtinio paleidimo netaikymą. Nors teismas pažymėjo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nepasiekti, tačiau, kaip pabrėžiama skunde, lygtinis paleidimas yra bausmių vykdymo teisės, o ne baudžiamosios teisės institutas. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vadovaujamasis pataisymo tikslu, o ne teikiamas prioritetas asmens nubaudimui.

5.7. Nuteistasis taipogi pažymi, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kritikuoja aukštesnių teismų suformuluotus išaiškinimus (antai, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuluotą teisės aiškinimą), taip pat tikina teismą nesivadovavus precedentais (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 1S-202-337/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 1S-845-593/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 1S-1-873/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 1S-11-337/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis Nr. T-76-1058/2019).

6. Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

III. Aukštesniojo teismo išaiškinimai ir argumentai

Skundas atmetamas

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi, įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

10. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad S. S. atitinka formalias sąlygas, kurios yra būtinos svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Visgi būtina nustatyti ir įvertinti, ar egzistuoja materialiosios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o taip pat ar jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų 2020 m. vasario 25 d. surašytoje socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-22 nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai (statinių veiksnių – 2 balai, dinaminių veiksnių – 30 balų). Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizika laikytina žema, kai yra nustatoma 0-40 balų. Nuteistajam S. S. nustatyta nusikalstamo elgesio rizika patenka į šį intervalą, todėl laikytina, kad pastarojo nusikalstamo elgesio rizika laikytina žema.

12. Toliau sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina pažymėti, kad S. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso du kartus. Pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas 2019 m. birželio 28 d., kai nuteistasis atliko bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Šio vertinimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika sudaro 17 balų (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių veiksnių balai – 15). Tokie pirminiai rezultatai, lyginant su paskutiniu vertinimu, leistų teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu didėja. Vis tik pastarojoje Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų surašytoje socialinio tyrimo išvadoje yra pažymima, kad rizikos balų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu pastaruoju metu bei naujai pasireiškusiomis probleminėmis sritimis, pokyčiai išskirtinai nustatyti vertinant objektyvius, iki tol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi paskutiniu nusikalstamo elgesiu rizikos vertinimu (32 balai), nelygindamas tokio vertinimo su ankstesniu ir, juo labiau, nespręsdamas apie minėtos rizikos didėjimą bausmės atlikimo metu.

13. Vertindamas tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo pakankama ir sudaranti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, nuteistojo, siekiančio lygtinio paleidimo, elgesys bausmės atlikimo metu turėtų būti nepriekaištingas. Tuo tarpu sprendžiant iš pateiktos medžiagos laikyti, jog S. S. bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, visgi negalima. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra vieną kartą skatintas (skunde neteisingai nurodoma esą skatinimų būta ne kartą), tačiau taip pat pastarasis penkis kartus baustas už įvairius režimo pažeidimus. Nors visos nuobaudos šiuo metu laikomos nebegaliojančiomis, tačiau jos visumoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Būtina pastebėti, kad dalis padarytų režimo pažeidimų sąmoningai buvo nukreipti į savo asmeninių tikslų ir poreikių tenkinimą (nuteistasis du kartus atsisakė gyventi jam priskirtame būryje, kartą skambindamas naudojosi kitam nuteistajam priklausančiais telefono kortelės kodais), dėl vieno iš pažeidimų buvo priimtas sprendimas 6 mėnesiams bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis, visi pažeidimai padaryti per pakankamai trumpą (maždaug pusės metų) laikotarpį, į fiksuotus nusižengimus nuteistasis reaguodavo priešiškai, atsisakydavo rašyti pasiaiškinimus. Matyti, kad nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus ėmė reikšti pretenzijas ir nepasitenkinimą, pareiškė atsisakantis atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuteistojo elgesyje atsispindėjo kriminalinės subkultūros apraiškos. Dėl S. S. išsakomų ketinimų žaloti kitus nuteistuosius, su kuriais šis teigė nesutariantis, siekiant išvengti konfliktų bei smurto, buvo priimtas sprendimas perkelti nuteistąjį tolimesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Kybartų pataisos namus. Nepaisant to, kad išdėstytos aplinkybės yra susijusios su ankstesniu elgesiu bei jau buvusiais pažeidimais, už kuriuos skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau objektyvūs faktai apie nuteistojo negebėjimą prisitaikyti prie jam taikytinų ribojimų verčia ypač atidžiai pasverti, ar šiuo momentu nuteistojo elgesio pokyčiai yra pilnai pakankamai ir nebereikalaujantys jokios korekcijos. Būtent tokios išvados teismas daryti dar negali, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ir šiai dienai, analizuojant nuteistojo nusikalstamą elgesį, pastebimas gynybiškumas bei atsiribojimas; esant nepalankiai situacijai ar siekiant sau naudingų tikslų, S. S. gali priimti nepakankamai apgalvotus sprendimus bei neįvertinti tolesnių pasekmių; nuteistasis negeba identifikuoti probleminių sričių savo gyvenime, ne visuomet geba pasirinkti konstruktyvius iškylančių sunkumų sprendimo variantus, nenumato galimų sunkumų įgyvendinant savo tikslus, be to, ir dabartiniu momentu pastarajam yra būdingi įsitikinimai bei nuostatomis, kuriomis nuteistasis vadovaujasi ir nesistengia koreguoti. Dar iš pateikto skundo turinio matyti, jog nuteistasis, cituodamas tos pačios socialinio tyrimo išvados atskiras dalis, stengiasi apie save suformuoti išimtinai teigiamą įspūdį, aiškiai vengdamas analizuoti konstatuotas problemines sritis. Pabrėžtina, kad net ir pačioje socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad S. S. yra linkęs save vertinti teigiamai bei pasitikėti savimi. Nuteistąjį tyrę specialistai atitinkamai pažymėjo, kad siekiant didinti nuteistojo resocializacijos progreso sėkmės galimybes yra tikslinga intervencinių priemonių pagalba lavinti pastarojo savęs pažinimo įgūdžius bei objektyvesnį savęs vaizdą.

14. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės, paremtos objektyviais pateiktos medžiagos duomenimis, socialinio tyrimo išvadomis, neleidžia kol kas daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis maksimaliai pakeitė savo elgesį, kas leistų spręsti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Abejonių dėl to, ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, nepadeda pašalinti ir paties nuteistojo išreiškiamas požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Kaip anksčiau minėta, socialinio tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad nuteistasis vengia analizuoti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei savo vaidmenį jame, išlieka gynybiškas. Tokią specialistų išvadą patvirtina ir pateikto skundo turinys, iš kurio matyti, kad S. S. net ir šiai dienai neišreikia bent kiek kritiško požiūrio į padarytą nusikaltimą. Nepaisant to, kad nuteistojo versija buvo paneigta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, S. S. ir toliau laikosi pozicijos, kad neketino pardavinėti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kanapes esą planavo suvartoti pats. Be jokios abejonės, neneigtina nusikaltimu kaltinamo asmens teisė pasirinkti tokią gynybos taktiką, kokia jam atrodo priimtina, tačiau tai, kad nuteistasis tos pačios versijos laikosi net ir tada, kai ji įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo aiškiai paneigta, be to, jau praėjus pusei paskirtos bausmės laiko, sudaro pagrindo abejoti kritišku nuteistojo požiūriu į padarytą nusikaltimą.

16. Sprendžiant dėl galimybių sumažinti nusikalstamo elgesio riziką buvimo, negalima ignoruoti konstatuotų išvadų, rodančių, jog šiuo metu vis dar yra pakankamas spektras veiksnių, kuriuos objektyviai galima eliminuoti ar bent jau sumažinti, kas neabejotinai teigiama linkme prisidėtų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai, iš kurių statinių (nekintamų) veiksnių dalį sudaro 2 balai, o dinaminių veiksnių (kintamų, juos galima sumažinti) – 30 balų. Taigi didžiąją dalį S. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro būtent dinaminių veiksnių balai, kuriuos nuteistasis turi visas galimybes sumažinti. Dinaminiai balai yra susiję su nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu, orientavimusi į savo poreikių patenkinimą, nepakankamus problemų sprendimo įgūdžius bei nepakankamą gebėjimą laikytis nustatytų taisyklių pataisos įstaigoje (socialinio tyrimo išvados 7.2. punktas). Visos šios probleminės sritys gali būti teigiamai koreguotinos – nuteistajam įvykdžius Komisijos nurodytas rekomendacijas, nukreiptas į nemokamo darbo atlikimą pataisos įstaigoje bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos balai neabejotinai turėtų pakisti teigiama linkme.

17. Pažymėtina, kad nuteistasis savo skunde gausiai remiasi teismų praktikos pavyzdžiais, kurie jo manymu, pagrindžia, kad jam taipogi turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas analizavo nuteistojo nurodytas nutartis, iš jų matyti, kad S. S. nurodomais teismų praktikos pavyzdžiais visgi negali būti besąlygiškai remiasi nagrinėjamu atveju. Antai, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 1S-202-337/2018 yra nustatyta, kad nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika – 49 balai, iš jų 29 dinaminiai, tačiau drausminėmis nuobaudomis moteris nebausta, bausmės atlikimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, dirbo pataisos namuose. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje Nr. 1S-845-593/2018 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika – 51 balas, jis 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2015 m.), tačiau skatintas 18 kartų, dirbo visą bausmės atlikimo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 8 d.), nuolat mokėsi įvairių specialybių, nepastebėta, kad laikosi subkultūros. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 1S-1-873/2019 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas, iš jų statiniai – 40, dinaminiai – 21, ankstesnio vertinimo metu buvo nustatyti 65 balai, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus, pataisos namuose įgijo pagrindinį išsilavinimą, mokydamasis įgijo įvairių specialybių. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 1S-11-337/2019 nustatyta, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika 69 balai, iš jų dinaminiai – tik 29, moteris nebausta drausminėmis nuobaudomis, mokėsi, pataisos namuose atlieka ūkio darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. T-76-1058/2019 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai (20 – statinių, 32 – dinaminių), po paskutinio vertinimo rizika sumažėjo 4 balais, režimo reikalavimus pažeidė 17 kartų, už ką buvo baustas 14 kartų, 3 kartus įspėtas žodžiu, nuobaudos negalioja, skatintas 4 kartus, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi (įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklos avalynės gamintojo profesinius mokymus, yra išklausęs duonos gaminių kepėjo neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, pataisos namuose įgijo staliaus kvalifikaciją). Nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo visas šias nutartis nurodė, siekdamas parodyti, kad teismai lygtinį paleidimą yra pritaikę ir tiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (didesnė nei jo), o, netaikant lygtinio paleidimo, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis yra neva diskriminuojamas. Su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Nė vienas iš išvardintų teismų procesinių sprendimų neleidžia įžvelgti, jog klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo S. S. išspręstas nuteistąjį diskriminuojant, bet greičiau kaip tik atskleidžia tai, ko pritrūko, kad ir skundą padavusiam asmeniui būtų pritaikytas lygtinis paleidimas. Kaip matyti, nors pateiktuose pavyzdžiuose iš tiesų asmenų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai didesnė negu nagrinėjamu atveju, tačiau vertinant tik dinaminius veiksnius (kuriuos asmenys gali pakeisti ir sumažinti), ši rizika pateiktų pavyzdžių atveju yra panaši arba netgi mažesnė nei S. S. Be to, matyti, kad teismai nustatė tai, ko negalima konstatuoti S. S. situacijoje, t. y. asmeninę motyvaciją, siekį keistis pačiam, įgyti naujus gebėjimus. Teismo vertinimu būtent tai esmingai skiria pateiktus pavyzdžius nuo skundą padavusio S. S. situacijos, dėl ko nėra pagrindo besąlygiškai remtis ankščiau išvardintomis teismų nutartimis, kaip esą pagrindžiančiomis būtinybę ir nagrinėjamu atveju taikyti lygtinį paleidimą.

18. Iš skunde nurodomo argumento, jog Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų nuomonė negalėjo būti naudojama kaip skundžiamos nutarties motyvas, galima suprasti, kad nuteistasis tokiu būdu išreiškia kritiką tam, jog teismas, atmesdamas jo skundą, kaip vieną iš tokio sprendimo motyvų nurodė vieningą Komijos narių nuomonę. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-932-810/2018). Teismo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą galima atsižvelgti į Komisijos nuomonę, tačiau, be jokios abejonės, Komisijos nuomonei (nuomonės vieningumui) neturėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitas nurodytam klausimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nuomonę (pažymėtina, kad priešingai nei nurodė teismas, Komisija sprendimą priėmė ne vieningai, bet balsų dauguma), tačiau vertino ir kitas svarbias aplinkybes, kas rodo, kad Komisijos nuomonei prioritetas suteiktas nebuvo.

19. Dėl kitų skundo argumentų teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyti Rekomendacijų pažeidimai. Taipogi nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuluoto teisės aiškinimo, kadangi minėtoje nutartyje yra pažymimi lygtinio paleidimo instituto privalumai, tačiau jokiu būdu nepaneigiama Komisijos ir teismų teisė atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka formaliųjų ir (ar) materialių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kas nustatyta būtent šiuo konkrečiu atveju. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistajam įstatymu buvo suteikta teisė skųsti jam nepalankų Komisijos, o vėliau ir teismo sprendimą, todėl jo teisės niekaip nebuvo suvaržytos.

20. Teismas iš esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, į ką skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. S. S. įvykdytas nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingas, juo keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Apygardos teismo vertinimu, nusikaltimo pavojingumas ir neatlikta bausmės, paskirtos, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dalis apylinkės teismo nebuvo sureikšminti, įvertinti visų aplinkybių kontekste, pabrėžtina, jog nusikaltimo sunkumas vertintas kartu su tuo, kaip pats nuteistasis mato savo vaidmenį tokio pobūdžio nusikaltimo padaryme, taigi, apylinkės teismo išvada dėl negalimumo taikyti nuteistajam S. S. lygtinį atleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo nulemta nei nusikaltimo pavojingumo, nei neatliktos bausmės dalies, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma. Koreguotinas tik skundžiamos nutarties teiginys dėk nuteistojo dinaminių veiksnių didėjimo, kadangi, kaip jau pasisakyta anksčiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, dinaminiai veiksnių didėjimas yra susijęs su objektyviais, iki tol neįvertintais su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusiais kriminogeniniais poreikiais, o ne reiškia pablogėjusį nuteistojo elgesį ar naujai pasireiškusias problemines sritis.

21. Apibendrinant darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju buvo įgyvendinti formalūs BVK 157 straipsnio 1 – 3 dalyse numatyti kriterijai, būtini svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Vis dėl to, aukščiau aptarti argumentai rodo, jog yra objektyvus pagrindas abejoti nuteistojo S. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat tuo, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo skunde išdėstyta pozicija nesudarė pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti kitokią išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo nei tai konstatuota skundžiamoje nutartyje, todėl atitinkamai kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai ir laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė