- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-932-810/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. V. nuteistas Austrijos Respublikos Vyner Noištato apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnį 6 metams laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi Austrijos Respublikos Vyner Noištato apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis pripažintas ir juo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalimi, 181 straipsniu, nustatant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nedaro pakankamos ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis T. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nuteistasis teigia, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka Komisijos nutarime pateiktų faktų, jo elgesį apibūdinančios aplinkybės iškraipytos į neigiamą pusę, nutartis prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto nuostatoms. Apylinkės teismas, nepilnai atliko savo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje. Teismas savaip interpretavo Komisijos nutarime pateiktus faktus, išvadas, nors visi jame pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais faktiniais įrodymais – kompetentingų specialistų išvadomis, nuteistojo charakteristika, parengta pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien savo sugalvotais deklaratyviais argumentais, neturinčiais jokio teisinio pagrindo. Spęsti apie jo akivaizdų polinkį nepaklusti nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms, nesant drausminių nuobaudų, anot nuteistojo, nėra teisinio pagrindo. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistajam nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, tačiau nepateikė tai įrodančių faktų. T. V. taip pat nesutinka su nutarties teiginiu, jog nuteistasis privalo mažinti jam nustatomus dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius, kadangi jis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, be to, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 23 balais. Komisijos nutarimo, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nurodytos aplinkybės, jo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, jo asmenybės charakteristika, anot nuteistojo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmė jau atliko baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, bei daryti išvadą, kad T. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Skunde pažymima ir tai, jog BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas, o šiuo atveju – Komisija, turi būtinai atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės dydį. Toks išplėstas įstatymo normų taikymas neatitinka įstatymuose nustatytų teisingumo, individualumo principų. Įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumas yra vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir negali turėti lemiamos reikšmės, kadangi ši aplinkybė nekinta visą atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. Nuteistojo skunde daug dėmesio skiriama Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jame padarytai išvadai, jog T. V. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė T. V. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė T. V. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, Komisija selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog T. V. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas laikėsi BPK ir BVK nuostatų, įvertino, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, ir nutarė Komisijos nutarimo netvirtinti, tokį sprendimą motyvuotai pagrįsdamas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje, bei neatliktos bausmės dalį, konstatavo apylinkės teismas.
10. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis pataisos namuose buvo baustas drausmine nuobauda už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, ši nuobauda jam buvo panaikinta tik 2018 m. vasario 21 d., taip pat nuteistajam vis dar nustatomais kriminogeniniais veiksniais – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, bei atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo nuomone, jog šie apylinkės teismo nurodyti argumentai yra sugalvoti ar deklaratyvūs, neturintys jokios įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimo išsprendimui. Visi skundžiamoje nutartyje pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo socialinio tyrimo išvada bei neabejotinai svarbūs vertinant nuteistojo dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors teismas sutinka su T. V. nuomone, jog pats faktas, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis turi akivaizdų polinkį nepaklusti nustatytai elgesio tvarkai, tačiau, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, ši aplinkybė neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Tai, kad ši nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, taip pat nėra pagrindas sumenkinti paties pažeidimo padarymo fakto ir į jį neatsižvelgti. Tuo tarpu nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, egzistavimą apylinkės teismas konstatavo atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadą, kurioje aiškiai išvardinti T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys ir mažinantys veiksniai. Nuteistajam šie kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti atsižvelgus į tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė iš savanaudiškų paskatų, būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, tai pat tai, kad tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime yra prieštaravimų, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, be to, gana nekonkrečiai kalba apie savo ateities planus ir tikslus.
11. Analizuodamas T. V. skundo argumentą, kuriuo nesutinkama su žemesnės instancijos teismo teiginiu, jog nuteistasis privalo mažinti jam nustatomus dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius, apygardos teismas sutinka, jog nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 23 balais nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo yra žymus. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas ir 2018 m. kovo 14 d. Nuo pastarojo vertinimo nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių balas kito vos 2 balais, iš šiuo metu jam nustatomų 19 balų net 14 sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu galėjo ir dar gali įtakoti ir sumažinti. O tai leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog pastaruoju metu jokia akivaizdi ir įtikinama T. V. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.
12. Apygardos teismas pritaria nuteistojo skundo teiginiams, jog BVK 157 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo ar Komisijos, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgti į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykį, jog šios aplinkybės negali turėti lemiamos reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, tačiau pažymi, jog tiek nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas ar neatliktos bausmės dalies dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumu, pavojingumu, neatliktos bausmės dalimi, nebuvo savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos T. V. atžvilgiu netaikymui, jas apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, ką patvirtina 9-11 punktuose nurodyti argumentai. O tai neprieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.