- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- eAN2-269-999/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00427-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 19.12Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. M. (toliau – pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjos N. P. (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 12 d. apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), Kaune, gatvėje sulaikant dėl padaryto administracinio nusižengimo jos sutuoktinį K. M., trukdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjai J. V. ir tyrėjui S. P. dirbti, užstodama tarnybinio automobilio duris į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio nereagavo, o vėliau juos žodžiais įžeidinėjo, o sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Už ANK 506 straipsnio 4 dalį buvo paskirta 115 Eur bauda, už ANK 508 straipsnio 1 dalį – 115 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 115 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimu skundas buvo tenkintas – panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos N. P. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį S. M. atžvilgiu nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog S. M. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei ANK 508 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, nebuvo įrodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėja nesiginčijo su tarnybines funkcijas atliekančiais pareigūnais ir jų neįžeidinėjo, o šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių ne dėl pareiškėjos, bet dėl policijos pareigūnų elgesio.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkė A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-574-1129/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-004272025-4) ir palikti galioti Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).
3.1. Institucija skunde nurodo, jog S. M. inkriminuoti administraciniai nusižengimai visiškai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, registrų duomenimis. Šie įrodymai nuoseklūs, vienas kitą papildo, tuo tarpu apylinkės teismo posėdyje buvo išklausyta tik skundą pateikusi pusė, nevertinta policijos pareigūnų pozicija, tai yra, buvo remiamasi šališka, vienpusiška pareiškėjo nuomone dėl įvykio aplinkybių ir tik ja remiantis priimtas procesinis sprendimas. Apylinkės teismas išimtinai aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir jo gynybinę versiją, eliminavo visą byloje surinktą medžiagą, nors turėjo galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti, tačiau šiuo atveju teismas net neapklausė įvykio vietoje buvusių pareigūnų ir kitų liudininkų.
3.2. Apylinkės teismas aprašė tik skunde akcentuotas detales iš vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kamera, tačiau apeliantė skunde pabrėžia, jog pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai tik papildo kitus įrodymus, o būtent policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes, tuo tarpu įvykio vietoje dirbant policininkai nekelia prioritetinių tikslų išskirtinai tik filmavimui, jie dirba tiesioginį darbą, atlieka jiems pavestas funkcijas, t. y. įvykio vietoje juda, o nufilmuoja tai, kas pavyksta. Protinga ir logiška manyti, kad ne tik policininkai, bet ir kiti įvykio dalyviai įvykio vietoje juda, t. y. kinta jų buvimo vieta, atstumas ir pan., todėl vaizdo medžiaga ne visada pavyksta užfiksuoti nuoseklų atskiro objekto judėjimą vaizdu ir garsu, be to, tam įtakos turi ir oro sąlygos (vėjas garsui), paros laikas (nakties, vakaro metas vaizdui).
3.3. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas, tuo tarpu S. M. veiksmai glaudžiai susiję su K. M. sulaikymu. Įvykio vietoje K. M. pradėjo elgtis neadekvačiai, išplūdo pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, o būtent: K. M. policijos pareigūnams sušuko: „pydarai mentai“. Pareigūnams pasiteiravus ar šie žodžiai buvo skirti jiems, K. M. atsakė: „ką girdėjot, tą ir sakiau“. Tai yra, asmuo tyčia siekė įžeisti policijos pareigūnus. Pareigūnai nusprendė asmenį sulaikyti, kadangi šis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu ir trukdė dirbti eismo įvykio vietoje. Tuo metu S. M. priėjusi prie tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros garsiai šūkavo, pareigūnus filmavo mobiliuoju telefonu, užstojo tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros duris, trukdydama įlaipinti K. M. į tarnybinį automobilį. Pareigūnai pareikalavo S. M. atsitraukti, tačiau ji reikalavimų nevykdė, bandė tyčia užminti ant žemės gulintį alkotesterį, kurį K. M. buvo išmušęs iš pareigūno rankų. S. M. tuo metu, kai buvo bendraujama su K. M., garsiai šaukė: „mentai ką jūs darot, pyderai, gaidžiai“, tuo įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą. Sulaikant S. M. buvo reikalaujama nustoti pareigūnus įžeidinėti, pareikalauta sudėti rankas už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius, tačiau ji nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Prieš S. M. buvo panaudota psichinė prievarta, t. y. jai nurodyta, kad jei ji nevykdys reikalavimų prieš ją bus panaudota specialioji priemonė – dujos, kurios pareiškėjai ir toliau nevykdant reikalavimų buvo panaudotos. S. M. pati atsigulė pilvu ant žemės, bet netrukus atsistojo ir toliau priešinosi sulaikymui, tuomet jai buvo uždėti antrankiai ir ji patalpinta į tarnybinio automobilio saloną.
3.4. Institucija nurodo, kad pagal policijos taktiką poroje dirbantys policijos pareigūnai, vykdantys aktyvius sulaikymo veiksmus, skirstomi į „veiksmo“ ir „priedangos“ pareigūnus. Tai daroma siekiant apsaugoti ir apsisaugoti nuo sužalojimų, kito neigiamo poveikio. Veiksmo pareigūnas taktikos požiūriu vykdo aktyvius sulaikymo veiksmus, o priedangos pareigūnas pridengia veiksmo pareigūną, tai yra stovi saugiu atstumu nuo veiksmo vietos ir jo funkcija apsaugoti veiksmo pareigūną nuo galimo neigiamo pašalinių asmenų ir sulaikomojo poveikio ir galimo sužalojimo. Nagrinėjamu atveju dėl K. M. ir S. M. aktyvių, intensyvių veiksmų policijos pareigūnai buvo priversti kviestis pagalbos kitą policijos ekipažą, siekiant sulaikyti asmenis, nutraukti jų neteisėtus veiksmus, tuo buvo trukdomas policijos darbas. Policijos pareigūnai dirba pamainomis, jų dirbančių ekipažų skaičius priskirtoje teritorijoje yra ribotas, tai yra papildomą policijos ekipažą atitraukus iš kitos jų prižiūrimos teritorijos tam, kad įvykdyti įstatymu pavestas funkcijas, potencialiai buvo sukeltas pavojus viešajai tvarkai.
3.5. Ta aplinkybė, kad prie apylinkės teismo nagrinėto S. M. skundo buvo pridėta teismo nutartis byloja, jog dėl pareigūnų veiksmų vyksta patikrinimas dėl galimo įgaliojimų viršijimo, nešalina pareiškėjos kaltės. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą, o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
3.6. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas remdamasis tik S. M. pateikta jai patogia gynybine pozicija priėmė šališką, neteisingą ir neteisėtą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. M. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. pateiktą apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami 2025 m. birželio 16 d. nutarimą priėjo pagrįstos išvados, jog S. M. savo veiksmais policijos pareigūnų garbės ir orumo nepažemino, todėl jos veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog S. M. būtų garsiai šaukusi „mentai ką jūs darot, pyderai, gaidžiai“ ar kitus užgaulius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų yra akivaizdu, kad S. M. policijos pareigūnams neišsakė nei vieno necenzūrinio žodžio ar kreipinio jų atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų galėję įžeisti policijos pareigūnų garbę ar orumą.
4.2. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog pareigūnai pareikalavo S. M. atsitraukti, tačiau ji reikalavimų nevykdė, bandė tyčia užminti ant žemės gulintį alkotesterį. Administracinio nusižengimo byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja J. V. ar tyrėjas S. P. būtų išreiškę S. M. teisėtą ir suprantamą asmeniui reikalavimą pasitraukti nuo automobilio, o tyrėjos J. V. veiksmai, kai ji panaudodama fizinę jėgą suima už S. M. rankos ją nustumdama ir kartu šaukdama „pasitraukit”, „nesimaišyk” nėra ir negali būti traktuojama kaip policijos pareigūno teisėtas ir aiškiai išreikštas reikalavimas. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai nepaneigia ir to, kad policijos pareigūnė itin grubiai pastūmė S. M., jai būnant nusisukus nuo pareigūnės ir tiesiog stovint prie tarnybinio automobilio. Pažymėtina, kad S. M. būtent po šio pastūmimo pradėjo piktintis ir klausti, kodėl ji stumdoma.
4.3. Įvykio versija, jog sulaikant S. M. buvo reikalaujama nustoti pareigūnus įžeidinėti, pareikalauta sudėti rankas už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius, tačiau ji nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, nepagrįsta jokiais objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, jog jokio perspėjimo policijos pareigūnai S. M. dėl galimo sulaikymo apskritai nepateikė, antrankiai pareiškėjai buvo uždėti prieš tai jos neperspėjus ir grubiai ją paėmus už rankos. S. M. tik uždavus klausimą, kodėl ją stūmė policijos pareigūnė J. V., vietoj to, kad jai būtų paaiškinta situacija, policijos pareigūnas S. P. grubiai suėmė S. M. už rankos, prispaudė prie policijos pareigūnų automobilio bei itin grubiu tonu jai tiesiai į veidą rėkė „būk čia“. Vietoje atsakymo į pareiškėjos klausimą, kodėl pareigūnė ją stūmė, jai nurodoma „gerai, antrankius užsidėsim“. Vėliau S. M. ramiai klausiant kur jai lipti, sudėjus rankas ant krūtinės, o šalia esant net dviem policijos pareigūnams, S. P. tiesiai į veidą pareiškėjai papurškė dujų, o uždėjus antrankius, primygtinai liepė gultis ant žemės.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pati Institucija neteikė jokio prašymo dėl papildomų asmenų, įskaitant policijos pareigūnus, apklausos. Priešingai, 2025 m. gegužės 20 d. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame aiškiai nurodė, jog skundas būtų nagrinėjamas Kauno apskrities VPK atstovui nedalyvaujant, t. y. neturėjo jokių pastabų dėl būtinybės kviesti papildomus liudytojus. Atsižvelgiant į tai, Institucija negali teigti, kad teismas padarė procesinį pažeidimą, neapklausdamas asmenų, dėl kurių apklausos pati Institucija net neprašė.
4.5. Institucijos pateiktame apeliaciniame skunde yra nuodugniai aprašomi K. M. veiksmai, tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju šio asmens veiksmai yra niekaip nesusiję vertinant S. M. elgesį ANK 506 straipsnio ir 508 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinis skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymu vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl S. M. kaltės. Institucija prašo pripažinti S. M. įvykdžius ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su atsiliepimu į jį ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, jog S. M. turėtų būti pripažinta kalta, įvykdžiusi administracinius nusižengimus, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, kaip to prašo Institucija. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esančių įrodymų nepakanka išvadoms dėl S. M. kaltės įvykdžius administracinius nusižengimus pagrįsti, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai jos atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutarimą panaikinti.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje
7. ANK 506 straipsnio 4 dalis, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams.
8. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).
9. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai S. P. ir J. V. atvyko į iškvietimą dėl Kaune, (duomenys neskelbtini) įvykusio smulkaus eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas S. M. vairuotas automobilis. Dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio ginčo nekilo, todėl pareigūnai paprašė eismo įvykio dalyvių perstatyti automobilius. Iš byloje esančio vaizdo įrašo girdėti, kad kol S. M. perstatinėja automobilį į kitą vietą, policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje apie tai, kad ji vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o jai išlipus iš automobilio paaiškina, kad ji ką tik padarė administracinį nusižengimą, už kurį jai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip tuomet K. M. paklausia sutuoktinės: „ar taip buvo?“ bei reikalauja pareigūnų pateikti įrodymus. Pareigūnai nurodo, kad įrodymų K. M. galės išsireikalauti bylos eigoje ir S. M. liepia eiti prie tarnybinio automobilio, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu K. M. nuėjęs prie sutuoktinės automobilio, užsisukęs bando sulankstyti kelio ženklą. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip į priekį ėję policijos pareigūnai staiga atsigręžia atgal į K. M. ir S. M. pusę ir policijos pareigūnė paklausia kolegos: „girdėjai?“, o policijos pareigūnas K. M. per keletą kartų paklausia: „kaip sakėt“? ir tuo pat metu artėja link K. M., kuris atsisukęs atsako: „ką girdėjai“ ir pats prieina arčiau pareigūnų. Šie nurodo K. M., kad jis eitų į tarnybinį automobilį, dėl ko S. M. sutuoktinis nesiginčijo, tik nurodė, kad prieš tai padės į automobilio bagažinę kelio ženklą. Tačiau pareigūnai to padaryti neleido ir suėmę K. M. už abiejų rankų ėmė šaukti: „nesipriešink!”, nors iš vaizdo įrašo nematyti, kad jis priešintųsi ar bandytų bėgti, kadangi ėjo kartu su pareigūnais, tiesiog nurodė, kad pareigūnas nenulaužtų jam rankos. Visą šią situaciją iš arti stebėjusiai S. M. paklausus, kodėl sulaikomas jos vyras, pareigūnas atsakė, kad todėl, nes įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Pati S. M. stovėjo prie tarnybinio automobilio ir sutuoktinio prašymu filmavo, kaip policijos pareigūnai jos sutuoktinį K. M. sodina į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, kai pareigūnė J. V. ją pastūmė. Būtent po šio pastūmimo S. M. išreiškė pasipiktinimą, kodėl ji yra stumdoma pareigūnės, jeigu nieko nepadarė. Į S. M. klausimus pareigūnė J. V. atsako šaukiamu tonu „nesimaišyk“, o policijos pareigūnas S. P. be jokio įspėjimo, kad gali būti panaudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės, kai K. M. jau buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, paėmė S. M. už rankos, ją laikė prispaudęs, tada pasakė: „gerai, antrankius užsidėsim“, liepė nestangrinti rankų, ir tik po to, kai S. M. užlaužiamos rankos už nugaros ir ji vedama prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnas S. P. pasako, kad bus panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, nors fizinė jėga jau naudojama, liepiama sudėti rankas už nugaros. S. M., stovėdama prie tarnybinio automobilio, pati kelis kartus klausia, kur jai lipti, ji įlips, tačiau jai liepiama: „rankas už nugaros“, kad „dabar rankas už nugaros, bus panaudotos dujos“, ir, esant šalia S. M. net dviem policijos pareigūnams, S. P. tiesiai į veidą jai papurškė dar ir dujų, o uždėjus antrankius, pažymėtina, žiemos metu, primygtinai liepė gulti ir gulėti ant žemės.
10. Taigi, išanalizavus aukščiau aptartame vaizdo įraše užfiksuotą situaciją, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju S. M. veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad iš esmės S. M. neprieštaravo jokiems policijos pareigūnų reikalavimams, išskyrus stovint prie tarnybinio automobilio jai nurodytą reikalavimą rankas sudėti už nugaros. Tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog S. M. nors ir nesudėjo rankų už nugaros, kaip nurodė pareigūnas, tačiau keletą kartų pakartojo, kad pati įlips į tarnybinį automobilį, rankas laikė ant krūtinės, prašė leisti į jį įlipti pačiai. Tuo tarpu pareigūnai, sulaikydami S. M., kuri elgėsi ramiai ir tiesiog uždavinėjo klausimus pareigūnams, nenurodė, kokį jų reikalavimą ji turėtų vykdyti ar/ir kokio reikalavimo nevykdo, kas jau savaime nėra teisėtas veikimas, vietoje to, pareiškėjos neįspėję pradėjo naudoti jos atžvilgiu fizinę jėgą, prirėmė ją prie tarnybinio automobilio, papurškė jai į akis dujų, uždėjo antrankius ir liepė gulėti ant žemės žiemos metu. Pažymėtina, jog prieš S. M. buvo panaudota psichinė prievarta, t. y. jai nurodyta, kad jei ji nevykdys reikalavimų prieš ją bus panaudota specialioji priemonė – dujos, tačiau nesuprantama, kodėl sulaikant moterį, kuri iš esmės jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų neatliko, prie jos esant dviem policijos pareigūnams, buvo nuspręsta panaudoti dujas, jas papurškiant tiesiai pareiškėjai į veidą.
11. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei savo pateiktame skunde nurodo Institucija, priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, ne tik pareiškėjos parodymus ir vaizdo įrašą. Buvo vertinamas tiek pareiškėjos skundo turinys, tiek Institucijos atsiliepime nurodyta informacija, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tuo tarpu aplinkybė, jog apylinkės teismas į teismo posėdį neišsikvietė apklausti įvykio metu dirbusių policijos pareigūnų, apylinkės teismo šališkumo ar neaktyvumo neįrodo. Pažymėtina, kad minėtų policijos pareigūnų parodymai išsamiai išdėstyti jų tarnybiniuose pranešimuose, kurie surašyti iškarto po įvykio, kuomet pareigūnai įvykio aplinkybes prisiminė tiksliausiai. Akivaizdu, kad po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, jie įvykio aplinkybių geriau neprisimins. Be to, įvykio aplinkybės užfiksuotos jų kūno kameromis. Nors Institucija savo skunde menkina vaizdo įrašo įrodomąją galią, teigdama, kad įvykio vietoje dirbantys policininkai nekelia prioritetinių tikslų išskirtinai tik filmavimui, jie dirba tiesioginį darbą, o nufilmuoja tai, kas pavyksta, įvykio dalyviai įvykio vietoje juda, tai yra kinta jų buvimo vieta, atstumas ir panašiai, todėl vaizdo medžiaga ne visada pavyksta užfiksuoti nuoseklų atskiro objekto judėjimą vaizdu ir garsu, be to tam įtakos turi ir oro sąlygos (vėjas garsui), paros laikas (nakties, vakaro metas vaizdui), todėl tikslingiau būtų remtis policijos tarnybiniais pranešimais, aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad nors visi įrodymai byloje turi svarbią reikšmę, vis dėl to, būtent vaizdo įrašas tokiose bylose, kai abi bylos šalys suinteresuotos apginti savo tiesą, tai yra – pareiškėja nurodo, kad pareigūnų reikalavimus vykdė ir jiems nesipriešino, tuo tarpu Institucijos atstovai pareiškėjos veiksmus įvertino kaip teisėtą policijos pareigūnų nevykdymą bei pasipriešinimą, yra objektyviausias įrodymas. Būtent dėl tokių ginčo situacijų, siekiant pašalinti neaiškumus bei kuo objektyvesnio aplinkybių ištyrimo, visi pareigūnų veiksmai ir yra filmuojami.
Žemesnės instancijos teismas
12. Būtent iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, kurie buvo nufilmuoti nuo pat pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, matyti konflikto eiga ir seka. Teismas vertina, jog S. M. savo veiksmais netrukdė pareigūnų darbo, nesipriešino jų reikalavimams. Klausimas, už ką yra sulaikomas jos sutuoktinis, negali būti laikomas pretekstu pareigūnams imtis prievartos veiksmų S. M. atžvilgiu. Kaip matyti, policijos pareigūnė J. V. iš tiesų be jokio pagrindo ir perspėjimo pastūmė pareiškėją, kuri susierzino dėl tokio elgesio, pradėjo klausinėti, už ką yra stumdoma, ką ji padarė ir kodėl su ja apskritai taip elgiamasi, prašė pareigūnų prisistatyti. Vėliau sekę policijos pareigūnų veiksmai taip pat įrodo, kad S. M. nesipriešino pareigūnų reikalavimams, o kaip tik, adekvačiai ramiai susidariusios situacijos kontekste nurodė, kad pati įlips į policijos automobilį, į ką kaip atsakas pareigūnų buvo panaudotos dujos ir pareiškėja paguldyta ant žemės. Aplinkybė, kad tokia situacija sukėlė aplinkinių asmenų pasipiktinimą, taip pat leidžia daryti išvadą, jog įvykių mačiusių asmenų vertinimu, pareiškėja nevykdė pasipriešinimo veiksmų pareigūnų ir jų reikalavimų atžvilgiu.
13. Nors Institucija skunde akcentuoja, jog prie apylinkės teismo nagrinėto S. M. skundo pridėta teismo nutartis, kuri byloja, jog dėl pareigūnų veiksmų vyksta patikrinimas dėl galimo įgaliojimų viršijimo, nešalina jos kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į šias aplinkybes taip pat reikalinga atsižvelgti. Išanalizavus Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį matyti, jog ja buvo nutarta panaikinti nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų S. P. ir J. V. galimo įgaliojimų viršijimo 2025 m. vasario 13 d. metu. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, jog policijos pareigūnės J. V. nepagarbiai ištarta frazė S. M. „nesimaišyk“ - nėra ir negali būti laikomas teisėtu nurodymu asmeniui. Taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai nepaneigia to, kad policijos pareigūnė itin grubiai pastūmė S. M., jai būnant nusisukus nuo pareigūnės ir tiesiog stovint prie tarnybinio automobilio. Taigi, nors šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjama susidariusi situacija S. M. atžvilgiu, tačiau įvertintina, kad ir pačių policijos pareigūnų veiksmai kvestionuotini kaip neadekvačiai įvykusiai situacijai grubūs ir pagrįstai pareiškėjai sukėlę abejones dėl jų vykdymo, kada netgi nebuvo aišku, kokius konkrečiai pareigūnų reikalavimus ji turėtų vykdyti.
14. Institucija pateiktame skunde iš esmės neginčija fakto, kad pareiškėja nebuvo įspėta apie jos atžvilgiu ketinamą panaudoti fizinę jėgą – policijos pareigūnas S. P. be jokio įspėjimo, kad gali būti panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, paėmė S. M. už rankos, ją laikė prispaudęs, nurodė uždėsiantis jai antrankius, šaukiamu tonu liepdamas nestanginti rankų ir tik po to, kai S. M. užlaužiamos rankos už nugaros ir ji vedama prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnas S. P. pasako, kad bus panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, nors fizinė jėga jau naudojama, liepiama sudėti rankas už nugaros. Matyti, jog pareiškėja įvykio metu buvo akivaizdžiai sumišusi ir pasimetusi, klausinėjo kodėl prieš ją naudojami tokie veiksmai, tačiau neprieštaravo jų vykdymui, prašydama leisti jai pačiai įlipti į tarnybinį automobilį.
15. Šiuo atveju teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai dėvi tarnybines uniformas ir vykdo jiems pavestas funkcijas, nereiškia, kad jie gali nesilaikyti įstatymų, priešingai – pareigūnams įstatymas suteikia ne tik daugiau teisių nei civiliams asmenims, tačiau ir atitinkamai jiems keliami aukštesni reikalavimai minėtų įstatymų laikytis. Kadangi byloje nebuvo įrodyti konkretūs policijos pareigūnų nurodymai, kurių S. M. nevykdė, todėl šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai inkriminuotas trukdymas pareigūnams dirbti, nereagavimas į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio, o vėliau jų įžeidinėjimas žodžiais bei aktyvūs veiksmai vengiant sulaikymo, nepasitvirtino.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje
16. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97- 334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287- 634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247- 898/2020).
18. Šiuo atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl S. M. inkriminuoto policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo. Pirmiausiai pažymėtina, jog Institucijos skunde iš esmės analizuojami pareiškėjos sutuoktinio K. M. veiksmai pareigūnų atžvilgiu, tačiau šioje byloje nagrinėjamas S. M. elgesys, kurio pagrindu ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Ir nors iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja pradėjo filmuoti įvykį ir prašyti pareigūnų paaiškinti savo veiksmus po to, kai buvo sulaikytas jos sutuoktinis, tačiau vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuotas nei vienas S. M. išsakytas įžeidimas policijos pareigūnų atžvilgiu. Visoje situacijoje S. M. sutuoktinis iš tiesų ne kartą pasakė skirtingus įžeidimus pareigūnams, tačiau pati S. M. su pareigūnais bendravo pagarbiai, kreipdamasi „jūs“, nors, pažymėtina, tiek J. V., tiek S. P., būdami uniformuoti policijos pareigūnai, į pareiškėją kreipiasi familiariai „tu“. Taip pat matyti, jog policijos pareigūnei pastūmus S. M., pastaroji akivaizdžiai susierzino ir garsesniu tonu pradėjo klausti, kodėl yra stumdoma, tačiau teismas vertina, jog tokiais veiksmais pareiškėja neįžeidinėjo pareigūnų, jų nepažemino. Klausdama, už ką sulaikomas jos sutuoktinis, kodėl ji yra stumdoma ir kodėl apskritai pareigūnai su ja taip elgiasi, pareiškėja neįžeidinėjo pareigūnų, o įgyvendino savo teisę žinoti, kokiu pagrindu prieš ją ir jos sutuoktinį yra vykdomi veiksmai. Šiuo atveju pripažinus, kad asmuo, užduodamas klausimus policijos pareigūnams dėl jų elgesio pagrįstumo, trukdo jiems dirbti ir juos įžeidžia, būtų sudaroma pavojinga teisės požiūriu situacija, kada iš esmės bet koks asmens kontaktas su uniformuotais pareigūnas ir savo teisių įgyvendinimas būtų traktuojamas kaip nepagarbus elgesys. Teismo nuomone, ANK 508 straipsnio norma turi būti užtikrinamas nubaudimas už ne bet kokį asmens bendravimą su statutiniu valstybės tarnautoju, kariu ar žvalgybos pareigūnu, o tik už tokį, kuriuo pažeminama statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Šiuo atveju, bylos duomenimis nenustatyta, kad S. M. kokiais nors savo išsakytais žodžiais ar veiksmais galėjo pažeminti policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu.
19. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, jog S. M. savo veiksmais trukdė pareigūnams dirbti, elgėsi neadekvačiai, šūkavo ir bandė užminti ant žemės gulintį alkotesterį, teismas sprendžia, jog jie yra nepagrįsti ir neįrodyti. Kaip jau minėta, peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas visas įvykis, matyti, kad pareiškėja Institucijos nurodytų veiksmų neatliko, nematyti ir jos bandymo tyčia užminti ant žemės gulintį alkotesterį, iš esmės elgėsi ramiai, o vien faktas, kad jausdamasi neteisingai pastumta policijos pareigūnės, pakėlė balso toną, negali būti laikytinas ANK 508 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo įrodymu. Nors Institucija nurodo, kad S. M. elgėsi neadekvačiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji konflikto metu bendravo sąlyginai ramiai, ir tik papurškus dujų jai į akis, pradėjo verkti bei gulėdama ant žemės žiemos metu kartojo, kad jai šalta, tuo tarpu į šiuos pareiškėjos veiksmus pareigūnė J. V. reagavo fraze „nenormali“. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėja ne tik neišsakė Institucijos nurodytų įžeidimų „mentai ką jūs darot, pyderai, gaidžiai“, tačiau nenustatyta ir subjektyvioji jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. S. M. savo veiksmais nesiekė įžeisti policijos pareigūnų garbės ir orumo. Pati pareiškėja 2025 m. balandžio 10 d. Institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nurodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandusi, jautėsi pažeidžiama, todėl uždavinėjo policininkams klausimus „kas čia vyksta, kodėl jie taip elgiasi“, norėdama išsiaiškinti, kodėl jos sutuoktiniui buvo uždėti atrankiai ir jis buvo nuvestas prie pareigūnų automobilio. Taip pat pažymėjo, kad jos užduoti klausimai nebuvo įžeidžiančio pobūdžio, jie buvo pateikti su tikslu išsiaiškinti situaciją, su kuo aukštesnysis teismas sutinka.
20. Institucijos skundo argumentas, jog dėl S. M. ir K. M. aktyvių, intensyvių veiksmų policijos pareigūnai buvo priversti kviestis pagalbos kitą policijos ekipažą, todėl tuo buvo trukdomas policijos darbas, atmestinas. Pažymėtina, jog nors iš vaizdo įrašų matyti, kad K. M. iš tiesų priešinosi sulaikomas, tačiau pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie policijos pareigūnams būtų trukdę dirbti. Ji, nors ir jausdamasi neteisingai pastumta, savanoriškai sutiko įlipti į tarnybinį policijos automobilį, tačiau pareigūnas S. P. priėmė sprendimą prieš ją naudoti specialiąją priemonę – dujas, tuomet laikė paguldęs ant žemės, nors S. M. prašė jai leisti įlipti į automobilį. Teismo vertinimu, patys policijos pareigūnai priėmė sprendimą išsikviesti į pagalbą kitą policijos ekipažą, todėl tokio sprendimo pasekmės (sutrukdytas kito policijos ekipažo darbas) neturi būti perkeliamos pareiškėjos atsakomybei.
21. Ir nors šioje byloje nagrinėjami pareiškėjos S. M. veiksmai jai inkriminuoto administracinio nusižengimo kontekste, tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog S. M. buvo visiškai blaivi, prašė prisistatyti policijos pareigūnų, klausė, kodėl ją - vyresnį žmogų - stumdo, kas vyksta ir panašiai, t. y., ji vienareikšmiškai buvo pasipiktinusi dėl to, kad jos vyras buvo sodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, kad ji buvo pastumta pareigūnės. Taigi, pareiškėjos veiksmuose siekio įžeisti pareigūnų garbę ar orumą neįžvelgė ir teismas, nagrinėdamas galimą policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimą. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog policijos pareigūnai privalo elgtis profesionaliai ir tinkamai įvertinti situaciją, o ne rodyti principus ir pranašumą prieš asmenis bei naudoti fizinę jėgą, neįvertinant tokios jėgos panaudojimo reikalingumo apskritai, kas, nagrinėjamu atveju, eskalavo susidariusią situaciją.
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ištirtų įrodymų visuma nėra nustatyta, kad S. M. įžeidinėjo policijos pareigūnus, įžeidžiamais žodžiais pažemindama policijos pareigūnų garbę ir orumą. Apylinkės teismas pagrįstai panaikino 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį S. M. atžvilgiu nutraukė, nenustačius minėtų administracinių nusižengimų sudėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad Institucijai nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Taigi, teisėtas ir pagrįstas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos viršininkės A. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.