Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M., jos atstovei advokatei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atstovės advokato padėjėjos D. T. skundą dėl Kauno apskrities policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjos N. P. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Akivaizdu, kad visos nurodytos aplinkybės ir administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, kad S. M. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 506 str. 4 d. visiškai nepagrįstai.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktika pažymi, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).

Pažymėjo dar ir tai, kad 2025 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog S. M. buvo visiškai blaivi, prašė prisistatyti policijos pareigūnų, klausė, kodėl ją – vyresnį žmogų – stumdo, kas vyksta ir panašiai, t. y., ji vienareikšmiškai buvo pasipiktinusi dėl to, kad jos vyras buvo sodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, kad ji buvo pastumta pareigūnės, todėl tokiu atveju policijos pareigūnai vienareikšmiškai privalėjo įvertinti ir pačią susiklosčiusią situaciją, ar šiuo atveju S. M. elgesys buvo toks, kad prieš ją buvo būtina naudoti net fizinę jėgą ir spec. priemones.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Priimtame skundžiamame 2025 m. balandžio 10 d. nutarime nurodoma S. M. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, įvykdymas pasireiškė išsakant žodžius „nepavalgę, algos negavę, važiuojam į mentūrą“. Laikome, kad nėra pagrindo sutikti su šia skundžiamame nutarime Institucijos nurodyta išvada. Visų pirma, S. M. nesakė žodžių – „važiuojam į mentūrą”. Vadinasi, skundžiame nutarime nurodyta aplinkybė neatitinka objektyviai tiesai. Visų antra, šiuo konkrečiu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašu yra akivaizdu, kad S. M. policijos pareigūnams neišsakė nei vieno necenzūrinio žodžio ar kreipinio jų atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų galėję įžeisti policijos pareigūnų garbę ar orumą. Ji nepasakė jokių žodžių ar frazių, kurie būtų panaudoti kaip kreipiniai, kurie visuomenėje suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenis bei sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. M. atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ANK 508 str., kadangi jos veiksmuose nėra minimo nusižengimo sudėties požymių.

Priimtame skundžiamame 2025 m. balandžio 10 d. nutarime nurodoma, kad S. M. sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Esame įsitikinę, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo skundžiamame nutarime nurodytu teiginiu. S. M. neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo būti traktuojami kaip sulaikymo vengimas. Negana to ir pačiame priimtame skundžiamame nutarime nėra nurodytas nei vienas veiksmas, kuris būtų identifikavęs S. M. sulaikymo vengimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo S. M. tik uždavus klausimą, kodėl ją stūmė policijos pareigūnė J. V., vietoj to, kad jai būtų paaiškinta situacija, policijos pareigūnas S. P. grubiai suėmė S. M. už rankos, prispaudė prie policijos pareigūnų automobilio bei itin grubiu tonu jai tiesiai į veidą rėkė „būk čia“. Policijos pareigūnai nepateikia jokių nurodymų S. M., neatsako į jos pateiktus klausimus, kodėl policijos pareigūnė ją stūmė, o vietoj to nurodo: „gerai, antrankius užsidėsim“. Jokio perspėjimo policijos pareigūnai S. M. dėl galimo sulaikymo apskritai nepateikė. Negana to, kad antrankiai moteriui buvo uždėta nieko prieš tai jos neperspėjus, bet ir iškart pareigūnui grubiai ją paėmus už rankos.

Šioms išvadoms pritarė ir Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2025 m. balandžio 23 d. nutartį. Kaip matyti šioje nutartyje nurodyta, jog iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnas S. P. be jokio įspėjimo, kad gali būti panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, kai K. M. jau buvo. patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, paėmė S. M. už rankos, ją laikė prispaudęs, tada pasakė: „gerai, antrankius užsidėsim“, liepė nestangrinti rankų, ir tik po to, kai S. M. užlaužiamos rankos už nugaros ir ji vedama prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnas S. P. pasako, kad bus panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, nors fizinė jėga jau naudojama, liepiama sudėti rankas už nugaros. S. M., stovėdama prie tarnybinio automobilio, pati kelis kartus klausia, kur jai lipti, ji įlips, tačiau jai liepiama: „rankas už nugaros“, kad „dabar rankas už nugaros, bus panaudotos dujos“ ir, esant šalia S. M. net dviem policijos pareigūnams, S. P. tiesiai į veidą jai papurškė dar ir dujų, o uždėjus antrankius, pažymėtina, žiemos metu, primygtinai liepė gulti ir gulėti ant žemės, todėl šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar šioje situacijoje policijos pareigūnai nepiktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais, ar prieš panaudodami specialiąsias priemones apskritai įvertino asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą.

Atsižvelgiant į tai su Institucijos priimtu 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu nesutinka, kadangi Institucija priėmusi ginčijamą procesinį dokumentą nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šių priežasčių padarė veikos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Šiuo atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog S. M. savo veiksmais įvykdė ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str. nurodytus administracinius nusižengimus ir prašoma panaikinti 2025 m. balandžio 10 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnį nutraukti.

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog automobilio duris į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio nereagavo, o vėliau juos žodžiais įžeidinėjo, o sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Institucija laikosi pozicijos, kad S. M. inkriminuoti administraciniai nusižengimai pilnai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais iš kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, registrų duomenimis. Įrodymai nuoseklūs, vienas kitą papildo.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 str. „Pareigūnų įgaliojimai" reglamentuota, kad „Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka". Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 str. „Bendrosios pareigūnų teisės" 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti;“; 1 d. 2 p. reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti".

Pažymėjo, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) Nr. VIII-2048 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams“.

Policijos įstatymo 5 straipsnis nustato policijos uždavinius. Policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra.

Pažymėjo, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2- 278-898/2018 ir kt.).

Policijos įstatymo 22 straipsnis nustato Bendrąsias pareigūnų teises. Policijos įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti“; 22 str. 1 d. 3 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui“; 22 str. 1 d. 4 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą“; 22 str. 1 d. 7 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę“; 22 str. 1 d. 11 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti; 22 str. 1 d. 13 p. nustato, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: >…< be asmens sutikimo policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta, bejėgiškos būklės asmenis, neatpažintus lavonus, rizikos grupės asmenis, laikinai sulaikytus asmenis, juos matuoti, aprašyti jų išorės požymius, daryti garso ar vaizdo įrašus, imti pirštų atspaudus, ėminius genetiniam tipizavimui ar pavyzdžius lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti, taip pat tvarkyti šiuos duomenis“; 22 str. 2 d. nustato, kad „Pareigūnas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių“.

Policijos įstatymo 24 straipsnis nustato pareigūnų teises atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus). Policijos įstatymo 24 str. 1 d. 4 p. nustato, kad „Pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę: >…< gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų)“; Policijos įstatymo 24 str. 1 d. 7 p. nustato, kad „Pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę: >…< pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą, atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) tyrimą“.

Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Įvertinus bylos duomenis, įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str., atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 38 str. 1 d. numato, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.

Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, teisingumo principai. Aplinkybė, kad prie skundo pridėta teismo nutartis byloja, jog dėl pareigūnų veiksmų vyksta patikrinimas dėl galimo įgaliojimų viršijimo, nešalina pareiškėjos kaltės, kadangi teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2- 278-898/2018 ir kt.). Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-5 10-3 17/2017, Nr. AN2-251-593/20l8, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-93 512022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Institucija priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovavosi surinktais įrodymais, priėmė teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą, todėl prašome skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Pareiškėjos atstovė advokatė A. R. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir S. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnį nutraukti.

Skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos nutarimo matyti, kad S. M. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubausta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 12 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje sulaikant dėl padaryto administracinio nusižengimo K. M., jo sutuoktinė S. M. trukdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjai J. V. ir tyrėjui S. P. dirbti, užstodama tarnybinio automobilio duris į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio nereagavimo, o vėliau juos žodžiais įžeidinėjo, o sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Už ANK 506 straipsnio 4 dalį buvo paskirta 115 Eur bauda, už ANK 508 straipsnio 1 dalį – 115 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė – 115 Eur bauda.

ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei ANK 508 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, nebuvo įrodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais. Aplinkybės, jog 2025 m. vasario 12 d. apie 20.17 val. policijos pareigūnams atvykus (duomenys neskelbtini), gatvėje sulaikant K. M. dėl padaryto administracinio nusižengimo, pareiškėja pareigūnams trukdė dirbti, į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio nereagavo, o vėliau juos žodžiais įžeidinėjo, sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nepasitvirtino.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėja nesiginčijo su tarnybines funkcijas atliekančiais pareigūnais ir jų neįžeidinėjo. Pokalbio su pareiškėja metu, nėra girdima necenzūrinių ir įžeidžiančių pareiškėjos pasakytų žodžių pareigūnų atžvilgiu, nukreiptų į juos, kaip į policijos pareigūnus. Pareiškėja kreipiasi į policijos pareigūnus, klausdama dėl tokių savo neteisėtų veiksmų ji yra sulaikoma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu policijos pareigūnai panaudojo spec. priemones – S. M. ir K. M., kai buvo uždėti antrankiai bei abiem į akis buvo papurkšta ašarinių dujų, dėl to abu patyrė akių nudegimus (diagnozė T26.6).

Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems pareigūno saugomiems objektams.

Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkte numatyta, kad pareigūnas, prieš panaudodamas specialiąsias priemones, privalo įvertinti asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą, kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiąsias priemones, galimybes pasinaudoti specialiųjų priemonių sukeltu poveikiu, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius, savo atsitraukimo, priedangos ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes, jeigu panaudotos specialiosios priemonės būtų nepakankamai veiksmingos. Aprašo 7 punkte numatyta, kad pareigūnas, spręsdamas, kokias iš galimų konkrečioje situacijoje naudoti specialiųjų priemonių jis naudos, vadovaujasi Aprašo 2 punkte nurodytais įstatymais, Aprašu, įgytomis teorinėmis ir praktinėmis specialiųjų priemonių naudojimo žiniomis, įvertina tiek kylantį, tiek specialiųjų priemonių keliamą pavojų, specialiųjų priemonių naudojimo veiksmingumą, pasirinktą veiksmų taktiką, siekiamus tikslus ir kitas aplinkybes.

Iš pateiktos vaizdo medžiagos nenustatyta, jog S. M. elgesys buvo agresyvus, nepagarbus, įžeidžiantis. Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Pažymėtina, kad paties Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas S. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. M. buvo susijaudinusi ir pasimetusi, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad agresyviai nusiteikusi buvo ne pareiškėja, o policijos pareigūnė, įsakmiu tonu liepdama paklusti pareigūnui, nepagarbiai elgdamasi, kreipdamasi į pareiškėją ,,tu“. Šiuo atveju iš 1-ojo vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnams jau išsiaiškinus situaciją ir jiems jau einant link tarnybinio automobilio, policijos pareigūnei išgirdus, kad pareiškėjos vyras K. M. pasako nepagarbų žodį, pareigūnė klausia kolegos „girdėjai?“, tada policijos pareigūnas S. P. atsisuka į K. M. pusę ir klausia, „kaip sakot“, K. M. atsakius: „ką girdėjai“, policijos pareigūnas S. P. sako, „gerai, einam už įžeidinėjimus, einam prie automobilio“, policijos pareigūnė J. V. iš karto paima už pareiškėjos vyro rankos, o tuo metu K. M., laikydamas rankose ženklą, sako: „tuoj, padėsiu ženklą“, tačiau jam šaukiamai liepiama nesipriešinti, bandoma užlaužti ranką ir liepiama nestangrinti rankų, todėl natūralu, kad pareiškėjos vyrui dedant antrankius, ji paklausia „už ką“.

Pažymėtina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad S. M. stovėjo prie tarnybinio automobilio ir sutuoktinio prašymu filmavo, kaip policijos pareigūnai jos sutuoktinį K. M. sodina į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Pareiškėja, kaip nustatyta tų pačių pareigūnų buvo visiškai blaivi, prašė prisistatyti policijos pareigūnų, klausė, kodėl ją pareigūnė stumdo, kas vyksta, kodėl buvo sodinamas jos vyras į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, kai tuo metu pareigūnė agresyviai pareiškėją pastumia. Akivaizdu, kad įvykio metu policijos pareigūnai neįvertintino situacijos bei pareiškėjos reakcijos į pareigūnų veiksmus prieš jos vyrą bei ją pačią.

Pažymėtina, kad atvykus kitam policijos ekipažui ir paklausus, dėl ko sulaikė moterį, S. P. patvirtino, kad už filmavimą. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnas S. P. be jokio įspėjimo, kad gali būti panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, kai pareiškėjos vyras jau buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, paėmė S. M. už rankos, ją laikė prispaudęs, tada pasakė, „gerai, antrankius užsidėsim“, liepė nestangrinti rankų ir tik po to, kai S. M. užlaužiamos rankos už nugaros ir ji vedama prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnas S. P. pasako, kad bus panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės, nors fizinė jėga jau naudojama, liepiama sudėti rankas už nugaros. S. M., stovėdama prie tarnybinio automobilio, pati kelis kartus ramiu tonu klausia, kur jai lipti, ji įlips, ji sudėjusi rankas ant krūtinės klausia ir nervingai šypsosi, nes nesupranta, kodėl tokie veiksmai naudojami prieš ją, tačiau pareigūnas primygtinai reikalauja laikyti rankas už nugaros, priešingu atveju bus panaudotos dujos. Šalia pareiškėjos esant net dviem policijos pareigūnams, S. P. tiesiai į veidą pareiškėjai papurškė dujų, o uždėjus antrankius, primygtinai liepė gultis ant žemės. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių ne dėl pareiškėjos, bet dėl policijos pareigūnų elgesio.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnė J. V. vaizdo įraše nepagarbiai pasakė pareiškėjai „nesimaišyk“ bei pastūmė pareiškėją ir tik po šio pastūmimo pareiškėja pasipiktino ir pareigūnės klausė, kodėl ji yra stumdoma. Šiuo atveju policijos pareigūnai privalo elgtis profesionaliai ir tinkamai įvertinti situaciją, o ne rodyti principus ir pranašumą prieš asmenis bei naudoti fizinę jėgą, neįvertinant tokios jėgos panaudojimo reikalingumo apskritai, nes policijos pareigūnų elgesys ir neprofesionalumas sukėlė ir pašalinių žmonių neigiamą reakciją. Vaizdo įraše matoma, kad įvykis vyksta šalia autobusų sustojimo, kuriame yra laukiančių žmonių. Pareigūnams turėjo būti žinoma, kad prievarta gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos, tačiau nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nesielgė tinkamai, kas ir iššaukė pareiškėjos reakciją.

Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nėra nustatyta, kad pareiškėja S. M. 2025 m. vasario 12 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini) sulaikant dėl padaryto administracinio nusižengimo K. M., trukdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjai J. V. ir tyrėjui S. P. dirbti, užstodama tarnybinio automobilio duris į pareigūnų reikalavimus pasitraukti nuo automobilio nereagavimo, o vėliau juos įžeidinėjo, įžeidžiamais žodžiais pažemindama policijos pareigūnų garbę ir orumą bei sulaikoma aktyviais veiksmais vengė sulaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais policijos pareigūnų garbę ir orumą nepažemino bei vykdė policijos pareigūnų reikalavimus, todėl jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei ANK 508 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, S. M. skundas tenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos N. P. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK(duomenys neskelbtini) naikintinas ir S. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos S. M. atstovės advokato padėjėjos D. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos N. P. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį S. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.