Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“ ir akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

8. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1375-370/2021).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 23 punktą).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovių ieškinį, nes pareikštu reikalavimu nėra siekiama materialinio teisinio rezultato, o siekiama sukurti civilinius procesinius padarinius, t. y. tam tikras prejudicinis faktas kitiems galimai tarp šalių kilsiantiems, ar jau kilusiems teisminiams ginčams. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje nesiekia Tarnybos nutarimo peržiūrėjimo, nes jis yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje.

12. Ieškovės nesutinka su šiomis teismo išvadomis bei nurodo, jog ieškinio reikalavimą nulėmė atsakovės UAB „Gekota“ pareikštas prašymas Tarnybai, t. y. ieškiniu reiškiamas priešingas reikalavimas nei buvo pareikštas nurodytos atsakovės Tarnybai. Be to, ieškinio tenkinimas sukeltų ieškovėms materialųjį teisinį efektą, nes būtų išsaugotos ieškovių teisės į telefono numerius.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovių pozicija ir pažymi keletą aspektų.

14. ERĮ 41 straipsnio, kuriame reglamentuojama galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, 1 dalyje nurodyta, jog iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog Tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Tarnybos sprendimo apskundimu.

15. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė UAB „Gekota“ kreipėsi į Tarnybą, be kita ko, prašydama įpareigoti UAB „Telia Lietuva“: i) blokuoti SIM korteles su telefono numeriais (duomenys neskelbtini); ii) vykdyti paslaugų teikimo sutartį; iii) išduoti UAB „Gekota“ naujas SIM korteles su telefono numeriais. Ginče, kaip suinteresuoti asmenys, dalyvavo ir ieškovės. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad AB „Telia Lietuva“ nepagrįstai nutraukė paslaugų teikimą UAB „Gekota“ ir įpareigojo AB „Telia Lietuva“ vykdyti sutartį, teikiant UAB „Gekota“ paslaugas, prieinamas per telefono numerius. Taigi, Tarnyba, išspręsdama ginčą iš esmės ne teismo tvarka, pasisakė dėl AB „Telia Lietuva“ vienašališko sprendimo nutraukti susitarimus, kuriais telefono numeriai buvo perduoti UAB „Gekota“ žinion, teisėtumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovės prašo pripažinti, kad AB „Telia Lietuva“ teisėtai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, prieinamų per telefono numerius (duomenys neskelbtini), teikimą UAB „Gekota“. Taigi, ieškovės ieškiniu iš esmės reiškia priešingą reikalavimą nei UAB „Gekota“ Tarnybai, bei siekia Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo pagrindu kilsiančių padarinių paneigimo – materialiųjų subjektinių teisių į telefono numerius praradimo. Anksčiau nurodytos ERĮ įstatymo nuostatos ieškovėms suteikia teisę ginti savo galimai pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimu nėra siekiama materialinio teisinio rezultato ir neatitinka CPK reikalavimų, yra nepagrįstas. Ieškovės iš esmės pareiškė reikalavimą dėl ginčo tarp galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo išnagrinėjimo iš esmės pagal ERĮ 41 straipsnio nuostatas, prašydamos konstatuoti, kad AB „Telia Lietuva“ teisėtai nutraukė paslaugų teikimą, taip siekdamos išsaugoti savo teises į telefono numerius. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės tinkamai įgyvendina, jų manymu, savo pažeistas teises, todėl jų pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovių veiksmų Tarnybos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo atžvilgiu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikė ne tik ieškinį nagrinėjamoje byloje, bet ir skundą dėl nurodyto nutarimo, dėl ko teismas sprendė, jog ieškovės šioje byloje nesiekia Tarnybos nutarimo peržiūrėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog ieškovės (pareiškėjos) pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė: i) atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą; ii) panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. TN-385 ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti ginčo tarp UAB „Gekota“ ir AB „Telia Lietuva“ nagrinėjimo procedūrą ir sustabdyti šio ginčo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovių ieškinį AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“ dėl juridinių asmenų teisnumui prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais (civilinės bylos numeris e2-2490-905/2024) ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas paminėtoje byloje. Taip pat nustatyta, jog ieškovės siekė inicijuoti Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo peržiūrėjimą, dėl ko jos 2024 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą dėl ginčo nagrinėjimo procedūros atnaujinimo. Tarnyba 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu atmetė šį prašymą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2287-340/2024 pareiškėjų skundą dėl 2024 m. gegužės 23 d. Tarnybos nutarimo atmetė. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas prieina prie priešingos išvados nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ėmėsi procesinių veiksmų siekdamos paneigti Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarime padarytas išvadas bei atnaujinti ginčo tarp UAB „Gekota“ ir AB „Telia Lietuva“ nagrinėjimo procedūrą (analogiška proceso atnaujinimo procesui), tačiau negalima vertinti, kad tai yra tapatus reikalavimas nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui. Ieškovių veiksmai, kai jos pasinaudodamos įstatymo nustatyta teise (šios nutarties 14 punktas), pateikė ieškinį nagrinėjamoje byloje, perkeldamos nurodytą ginčą į teismą, yra savarankiškas ginčas dėl Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo pagal ERĮ 41 straipsnį.

17. Apibendrinant pažymėtina, kad iš ieškovių pareikšto ieškinio nustatyta, kad ieškovės, suformulavusios ieškinio pagrindą bei dalyką, reiškia reikalavimą dėl teisių išsaugojimo (apgynimo) į telefono numerius, jų galimą praradimą siedamos su Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarime priimtų sprendimų įsigaliojimu. Tai reiškia, kad ieškinyje ieškovės kelia klausimus, kuriais galėtų būti sukuriamos teisinės pasekmės, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tik civiliniai procesiniai padariniai (prejudicinių faktų nustatymas). Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimą ir ginčo dalyką, dėl ko nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta ieškinį priimti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.