- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-15-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08844-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“, AB „Telia Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“, UAB „BankingLab Processing“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab Processing“ ieškinį dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo teisėtu, pareikštą atsakovėms AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“, išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė AB „Telia Lietuva“ teisėtai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, prieinamų per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teikimą UAB „Gekota“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Gekota“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau - ir RRT, Tarnyba) prašydama: įpareigoti AB „Telia Lietuva“ blokuoti SIM korteles su telefono numeriais (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); įpareigoti AB „Telia Lietuva“ vykdyti paslaugų teikimo sutartį; įpareigoti AB „Telia Lietuva“ išduoti UAB „Gekota“ naujas SIM korteles su aukščiau nurodytais telefono numeriais; pritaikyti AB „Telia Lietuva“ sankcijas už elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių pažeidimus. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu pripažino, kad AB „Telia Lietuva“ nepagrįstai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą UAB „Gekota“ ir įpareigojo AB „Telia Lietuva“ vykdyti sutartį, teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas UAB „Gekota“. Ieškovių vertinimu, nurodytas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo buvo paneigtos materialiosios subjektinės ieškovių teisės į telefono numerius ir sudaro pagrindą teismui teikti ieškinį Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatytu terminu ir tvarka tam, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės.
3. Paaiškino, kad ieškovė UAB „BankingLab“ ir AB „Telia Lietuva“ 2022 m. gegužės 10 d. susitarė dėl įrangos/paslaugų teikimo prie sutarties dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, ko pagrindu AB „Telia Lietuva“ šiai ieškovei įsipareigojo teikti judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas ir per numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „BankingLab Operations“ ir AB „Telia Lietuva“ taip pat 2022 m. gegužės 10 d. sutarė dėl įrangos/paslaugų teikimo prie sutarties dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo šiai ieškovei teikti judriojo telefono ryšio paslaugas numeriu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „BankingLab Processing“ ir AB „Telia Lietuva“ taip pat 2022 m. gegužės 10 d. sudarė susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo prie sutarties dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo šiai ieškovei teikti telefono ryšio paslaugas, prieinamas per numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytus telefono numerius ieškovės naudojo komercinėje veikloje komunikuojant su klientais ir kontrahentais.
4. G. K. darbiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)atsakovei AB „Telia Lietuva“ 2023 m. birželio 26 d. pateikė ieškovės UAB „BankingLab“ vadovo N. B. 2023 m. birželio 12 d. sutikimą, kuriuo jis sutiko, kad UAB „BankingLab“ naudoti telefonų numeriai būtų perduoti atsakovei UAB „Gekota“ ir atsakovė AB „Telia Lietuva“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas pradėjo teikti atsakovei UAB „Gekota“. N. B. 2023 m. birželio 26 d. buvo atšauktas iš UAB „BankingLab“ vadovo pareigų. Tas pats G. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)atsakovei AB „Telia Lietuva“ 2023 m. birželio 26 d. pateikė savo, kaip UAB „BankingLab Operations“ vadovo, 2023 m. birželio 14 d. sutikimą dėl šios ieškovės telefono numerio perdavimo UAB „Gekota“ žinion ir tuo pagrindu atsakovė AB „Telia Lietuva“ nuo 2023 m. birželio 27 d. paslaugas pradėjo teikti atsakovei UAB „Gekota“. G. K. 2023 m. birželio 26 d. buvo atšauktas iš UAB „BankingLab Operations“ vadovo pareigų. G. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)atsakovei AB „Telia Lietuva“ 2023 m. birželio 18 d. pateikė ieškovės UAB „BankingLab Processing“ vadovo A. D. 2023 m. birželio 14 d. sutikimą dėl šios ieškovės telefono numerių perdavimo atsakovės UAB „Gekota“ žinion ir atsakovė AB „Telia Lietuva“ nuo 2023 m. birželio 19 d. paslaugas pradėjo teikti atsakovei UAB „Gekota“. A. D. 2023 m. birželio 15 d. buvo atšauktas iš UAB „BankingLab Processing“ vadovo pareigų.
5. Pažymėjo, kad ieškovės UAB „BankingLab“ 2023 m. birželio 6 d. įstatų, kurie buvo įregistruoti 2023 m. balandžio 11 d., 21 punkte nustatyta, kad ši ieškovė atstovaujama dviejų asmenų – vadovo ir valdybos nario. Nurodyta nuostata yra ir ieškovės UAB „BankingLab Operations“ 2023 m. balandžio 6 d. įstatuose, kurie įregistruoti 2023 m. balandžio 7 d., taip pat ieškovės UAB „BankingLab Processing“ 2023 m. balandžio 17 d. įstatuose, kurie įregistruoti 2023 m. balandžio 19 d. Atkreipė dėmesį, kad visų aukščiau nurodytų sutikimų davimo momentu visoms ieškovėms galiojo kiekybinio atstovavimo taisyklė, todėl, ieškovių vertinimu, jų vadovai sutikimų vienasmeniškai duoti negalėjo. Kadangi visus sutikimus atsakovei AB „Telia Lietuva“ pateikė tik vienos iš susijusių įmonių vadovas G. K., ieškovės pažymėjo, jog numerių perdavimo klausimu vyko bendradarbiavimas visų trijų susijusių įmonių vadovų lygmeniu, kurie žinojo, jog bus svarstomi jų atšaukimo iš pareigų klausimai, o tai reiškia, jog sutikimai buvo duoti siekiant sudaryti sąlygas tam, kad telefonų numerius užvaldytų atsakovė UAB „Gekota“, kurios vieninteliu akcininku yra G. K., tam, kad ši atsakovė užsitikrintų ieškovių klientų ir kontrahentų informaciją, eliminuojant ieškovių prieigą. Ieškovės, pasikeitus jų vadovams, sužinojusios apie numerių perdavimą atsakovei UAB „Gekota“, nedelsiant kreipėsi į atsakovę AB „Telia Lietuva“, prašydamos atkurti ieškovėms paslaugų teikimą aukščiau nurodytais numeriais, ir atsakovė AB „Telia Lietuva“ nutraukė paslaugų teikimą atsakovei UAB „Gekota“ ir atkūrė paslaugų teikimą ieškovėms. Atsakovė su tuo nesutiko ir inicijavo ginčo nagrinėjimo procedūrą. Paaiškino, kad ieškovės nėra atsakovių ginčo dalyvės, o tai, ieškovių vertinimu sudaro pagrindą išvadai, kad sudariusios nurodytus susitarimus, atsakovės pažeidė imperatyvias normas, todėl jų sudaryti susitarimai yra niekiniai ir negaliojantys.
Atsiliepimas
6. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes ši atsakovė yra elektroninių ryšių paslaugų teikėja ir neturi savarankiško suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
7. Paaiškino, kad, gavus ieškovių vadovų sutikimus perkelti numerius atsakovei UAB „Gekota“, prašymai buvo įvykdyti pagal standartinį procesą ir 2023 m. birželio 19 d. atsakovei UAB „Gekota“ buvo perkelti telefono numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), o 2023 m. birželio 27 d. telefono numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 30 d. atsakovė AB „Telia Lietuva“ gavo ieškovės UAB „BankingLab“ pranešimą, kuriuo buvo suteikta informacija, kad ši ieškovė nuo 2023 m. balandžio 11 d. yra atstovaujama dviejų asmenų – vadovo ir valdybos paskirto valdybos nario, dėl ko bet kokie nuo 2023 m. balandžio 11 d. sudaromi sandoriai privalo būti pasirašyti šių asmenų. Esant tokiai situacijai, bet koks su UAB „BankingLab“ sudarytų sutarčių keitimas, turto perleidimas (mobilaus telefono numeriai, SIM kortelės ir pan.) nuo 2023 m. balandžio 11 d. buvo galimas tik tai patvirtinus vadovui ir valdybos paskirtam valdybos nariui. Atsakovei buvo suteikta ir informacija, kad mobilaus telefono numeriai ir SIM kortelės buvo neteisėtai perleisti privatiems asmenims taip pažeidžiant vadovo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje, kiekybinio atstovavimo taisyklę. Taip pat buvo prašoma nedelsiant užblokuoti visus mobilius telefonus, kurie buvo perleisti po 2023 m. balandžio 11 d., anuliuoti bet kokius tokių perleidimų sandorius ir susitarimus bei išduoti ieškovei naujas SIM korteles tų numerių, kurie buvo perleisti tretiesiems asmenims po 2023 m. balandžio 11 d.
8. Analogiško turinio prašymą 2023 m. birželio 30 d. pateikė UAB „BankingLab Operations“, prašydama nedelsiant užblokuoti visus mobilius telefonus, kurie buvo perleisti po 2023 m. balandžio 7 d., anuliuoti bet kokius tokių perleidimų sandorius ir susitarimus bei išduoti naujas SIM korteles tų numerių, kurie buvo perleisti tretiesiems asmenims po 2023 m. balandžio 7 d. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. gavo UAB „BankingLab Processing“ analogišką pranešimą, kuriuo taip pat buvo prašoma nedelsiant užblokuoti visus mobilius telefonus, kurie buvo perleisti po 2023 m. gegužės 15 d., anuliuoti bet kokius tokių perleidimų sandorius ir susitarimus bei išduoti naujas SIM korteles tų numerių, kurie buvo perleisti tretiesiems asmenims po 2023 m. gegužės 15 d. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovių pranešimus ir įvertinusi tai, kad Juridinių asmenų registre buvo įregistruota ieškovių įstatuose nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė, ant dokumentų (sutikimų), susijusių su ginčytinų telefono numerių perrašymu, buvo tik vienas vadovo parašas, kas reiškia, jog nebuvo laikomasi kiekybinio atstovavimo taisyklės, vadovaudamasi tuo, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant kiekybinio atstovavimo taisyklę, nesukelia prievolių juridiniams asmenims, anuliavo atliktus telefono numerių perrašymo atsakovei UAB „Gekota“ veiksmus ir ginčo telefonų numerius grąžino ieškovėms. Atkreipė dėmesį, kad ieškovėms nebeteikiamos telefono ryšio paslaugos nurodytais telefono numeriais, nes ieškovės šiuos telefono numerius persikėlė pas kitą paslaugų teikėją.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Gekota“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2490-905/2024, kurioje 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu teismas netenkino ieškovių reikalavimų pripažinti sutikimus neteisėtais ir negaliojančiais dėl pažeistos dvigubo atstovavimo taisyklės. Patvirtino, kad aktualiuose ieškovių įstatuose buvo įtvirtinta kiekybinio atstovavimo bendrovei taisyklė, tačiau valdybos nebuvo priėmusios sprendimų dėl paskiriamo valdybos nario atstovauti kartu su ieškovių vadovais. Esant nurodytai situacijai vadovų sprendimai buvo derinami su tuometiniais ieškovių valdybos pirmininkais. Toks derinimas, atsakovės vertinimu, atitiko kiekybinio atstovavimo taisykles. Šiuo metu visi telefono numeriai yra valdomi ir naudojami ieškovių, nes atsakovė AB „Telia Lietuva“ įvykdė ieškovių reikalavimą ir UAB „Gekota“ faktiškai jau naudojamus telefono numerius perdavė atgal naudoti ieškovėms. Vėliau ieškovės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių, perrašydamos telefono numeriams ryšio paslaugas teikti UAB „Bitė Lietuva“. Kadangi dabartinis ryšio operatorius telefono numeriams yra UAB „Bitė Lietuva“, būtent UAB „Bitė Lietuva“ kils pareiga perduoti telefono numerius valdyti atsakovei UAB „Gekota“.
Šalies argumentai
11. Nurodė, kad RRT išnagrinėjo atsakovės UAB „Gekota“ prašymą ir 2024 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą, jog atsakovė AB „Telia Lietuva“ neteisėtai nutraukė ryšio paslaugų teikimą. Ieškovės su sprendimu nesutiko ir šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą, siekdamos pakeisti RRT sprendimą. RRT nagrinėjo ginčą dėl AB „Telia Lietuva“ veiksmų, vienašališkai nutraukus ryšio paslaugų teikimą du kartus: pirmąjį kartą UAB „Gekota“ skundas išnagrinėtas nedalyvaujant ieškovėms, antrąjį – dalyvaujant. Abu kartus RRT pripažino AB „Telia Lietuva“ atlikus neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai nutraukus ryšio paslaugų teikimą telefono numeriams. Atsakovė UAB „Gekota“ yra įsitikinusi, kad telefono numerius perėmė valdyti teisėtai, tinkamai patvirtintų rašytinių sutikimų pagrindu. Ginčas dėl sutikimų teisėtumo kilo telefonus jau valdant UAB „Gekota“, todėl atsakovė AB „Telia Lietuva“ neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Sutikimus davė asmenys tuo metu ėję ieškovių vadovų pareigas, o ieškovės nepaaiškino, kuris valdybos narių pagal kiekybinio atstovavimo taisykles privalėjo patvirtinti ginčijamus sutikimus ir nepateikė įrodymų, kad valdybos narių sutikimai privalo būti rašytiniai. Be to, ieškovų bendrovių valdybos nebuvo priėmę sprendimų dėl konkretaus vieno atsakingo valdybos nario, kuris kartu su bendrovių direktoriais veiktų pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę. Kadangi ieškovių bendrovėse nebuvo priimti sprendimai dėl konkretaus atsakingo valdybos nario, atstovauti bendroves kartu su bendrovių direktoriais galėjo valdybos pirmininkas.
12. Išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė paaiškinimus, kur nurodė, kad iš ieškinio reikalavimų ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad šioje civilinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės AB „Telia Lietuva“ veiksmų teisėtumo, t. y. viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais tarp šios atsakovės ir atsakovės UAB „Gekota“ dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo telefono numeriais, vienašališko nutraukimo ir telefono numerių grąžinimo ieškovėms naudoti, nes ieškovės yra pareiškusios reikalavimą pripažinti, jog sutartis buvo nutraukta teisėtai, atitinkamai ir telefono numeriai ieškovėms buvo grąžinti pagrįstai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 41 straipsnio 1 dalimi, RRT ne teismo tvarka nagrinėja ginčus, kilusius tarp galutinių paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų, todėl 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas nagrinėti atsakovės UAB „Gekota“ 2023 m. liepos 26 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma ne teismo tvarka išnagrinėti kilusį ginčą su paslaugų teikėja AB „Telia Lietuva“ ir įpareigoti AB „Telia Lietuva“ blokuoti SIM korteles su telefono numeriais; vykdyti sutartį; išduoti naujas SIM korteles su telefono numeriais UAB „Gekota“. Šis ginčas buvo kilęs dėl atsakovės AB „Telia Lietuva“ veiksmų 2023 m. liepos 13 d. vienašališkai nutraukus paslaugų teikimą atsakovei UAB „Gekota“ ginčo telefono numeriais teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas buvo išnagrinėtas 2023 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. TN-513 ir UAB „Gekota“ prašymas buvo tenkintas, nes buvo nustatyta, kad paslaugos buvo nutrauktos vienašališkai 2023 m. liepos 13 d. be įspėjimo. Aplinkybė, kad po telefono numerių perkėlimo, t. y. jau sutarties vykdymo metu iškilo ginčas dėl ieškovių tuometinių vadovų sutikimo perkelti telefono numerius teisėtumo, nesudarė pagrindo atšaukti telefono numerių perkėlimą ir nutraukti paslaugų teikimą atsakovei UAB „Gekota“.
13. RRT 2023 m. spalio 27 d. gavo ieškovių prašymą dėl ginčo tarp atsakovių nagrinėjimo proceso atnaujinimo ir ieškovių įtraukimo suinteresuotais asmenimis. Taryba 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. TN-561 ieškovių prašymą tenkino, atnaujino ginčo nagrinėjimą ir įtraukė ieškoves suinteresuotais asmenimis. RRT 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. TN-678 ginčo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22210-905/2023 dėl tų pačių reikalavimų, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių ginčo šalių. Su ginčo nagrinėjimo nutraukimu nesutiko UAB „Gekota“ ir su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2024 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1377-562/2024, tenkino atsakovės UAB „Gekota“ ieškinį ir panaikino RRT 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą bei įpareigojo RRT išnagrinėti iš esmės atsakovės UAB „Gekota“ prašymą. RRT iš esmės išnagrinėjo ginčą ir 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. TN- 335 atsakovės UAB „Gekota“ prašymą tenkino, pripažindama, kad AB „Telia Lietuva“ 2023 m. liepos 13 d. nepagrįstai nutraukė paslaugų teikimą ir įpareigojo teikti atsakovei UAB „Gekota“ paslaugas telefono numeriais. RRT 2024 m. gegužės 14 d. gavo ieškovių prašymą dėl ginčo nagrinėjimo procedūros atnaujinimo ir 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. TN- 385 ieškovių prašymą atmetė. Ieškovės 2024 m. birželio 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinės bylos Nr. e2-2287-340/2024), prašydamos panaikinti RRT 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti ginčo tarp atsakovių nagrinėjimo procedūrą bei sustabdyti šio ginčo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2490-905/2024. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2287-340/2024, ieškovių skundą 2024 m. birželio 11 d. atmetė, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismui įpareigojus ginčą nagrinėti iš esmės, RRT nebuvo kliūčių išspręsti ginčą iš esmės ne teismo tvarka, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl susitarimų, kuriais telefono numeriai buvo perduoti UAB „Gekota“ žinion, teisėtumo, o RRT ne teismo tvarka nagrinėto ginčo atveju kilo ginčas dėl AB „Telia Lietuva“ vienašališko sprendimo nutraukti susitarimus, kuriais telefono numeriai buvo perduoti UAB „Gekota“ žinion, teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino, kad atsakovė AB „Telia Lietuva“ teisėtai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, prieinamų per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)teikimą atsakovei UAB „Gekota“. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Gekota“ ieškovėms UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab Processing“ lygiomis dalimis 5 810 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas nurodė, kad ieškoves ir atsakovę AB „Telia Lietuva“ siejo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo santykiai, viešųjų elektroninių ryšių paslaugos ieškovėms buvo teikiamos telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai, UAB „BankingLab“ 2023 m. birželio 12 d. vadovo sutikimas, UAB „BankingLab Operations“ vadovo 2023 m. birželio 14 d. sutikimas, UAB „BankingLab Processing“ vadovo 2023 m. birželio 14 d. sutikimai, 2023 m. birželio 18 d. ir 2023 m. birželio 26 d. elektroniniai laiškai patvirtina, kad šių elektroninių laiškų ir kartu su jais pateiktų sutikimų pagrindu atsakovė AB „Telia Lietuva“ 2023 m. birželio 19 d. atsakovei UAB „Gekota“ perkėlė ieškovių naudotus telefono numerius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2023 m. birželio 27 d. ir telefono numerius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ieškovės, sužinojusios apie telefono numerių perdavimą atsakovės UAB „Gekota“ žinion, kreipėsi į AB „Telia Lietuva“ dėl buvusios padėties atkūrimo ir AB „Telia Lietuva“ 2023 m. liepos 12 d. bei 2023 m. liepos 13 d. nutraukė paslaugų teikimą ginčo telefono numeriais atsakovei UAB „Gekota“, atkūrė paslaugų teikimą ieškovėms.
16. Byloje esantis Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. TN-335 patvirtina, kad šiuo nutarimu buvo išnagrinėtas ginčas tarp UAB „Gekota“ ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjos AB „Telia Lietuva“, kuriame suinteresuotais asmenimis dalyvavo ir ieškovės. Aptariamu nutarimu buvo patenkinti UAB „Gekota“ reikalavimai ir pripažinta, jog atsakovė AB „Telia Lietuva“ 2023 m. liepos 13 d. nepagrįstai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą UAB „Gekota“, įpareigojant AB „Telia Lietuva“ vykdyti sutartį teikiant ieškovei UAB „Gekota“ viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ginčo ryšio numeriais. Ieškovės, nesutikdamos su nurodytu nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 41 straipsniu pateikė teismui ieškinį, prašydamos ginčą išnagrinėti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniai išrašai su istorija, ieškovių įstatai patvirtina, kad byloje esančių sutikimų sudarymo metu, ieškovių įstatuose buvo nustatyta ir išviešinta kiekybinio atstovavimo taisyklė, pagal kurią ieškovių vardu galėjo veikti jos vadovas kartu su valdybos nariu, paskirtu valdybos sprendimu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės UAB „Gekota“ argumentus, kad ieškovių valdybos pirmininkams buvo suteikti didesnės apimties įgalinimai nei kitiems ieškovės valdybos nariams, todėl atsakovės UAB „Gekota“ argumentai, jog ieškovių vadovų sutikimai buvo suderintu su ieškovių valdybos pirmininkais ir tai buvo kiekybinio atstovavimo atitikmeniu, yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad Juridinių asmenų steigimo dokumentuose, kurie yra įregistruoti viešame registre, esant nustatytam kiekybiniam atstovavimui, vien tik remiantis ieškovių vadovų duotais sutikimais ieškovėms priklausantys ginčo telefonų numeriai negalėjo būti perduoti kitam juridiniam asmeniui – atsakovei UAB „Gekota“, o tai reiškia, kad AB „Telia Lietuva“, neatlikusi visų reikalingų veiksmų, t. y. neįsitikinusi tuo, kad sutikimus davę asmenys vieni gali veikti ieškovių vardu, be pagrindo 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. birželio 27 d. perdavė ieškovėm priklausiusius ginčo telefonų numerius atsakovei UAB „Gekota“ ir jais ėmė teikti šiai atsakovei viešojo ryšio paslaugas. Kadangi po šių veiksmų atlikimo atsakovei AB „Telia Lietuva“ buvo suteikta informacija, kad ieškovės turi būti atstovaujamos dviejų asmenų – vadovo ir valdybos sprendimu paskirto valdybos nario, atsakovė AB „Telia Lietuva“ suprato, kad perrašant ginčo telefonus atsakovei UAB „Gekota“, buvo padaryta klaida, todėl, siekdama taisyti padėtį, pagrįstai ir teisėtai ginčo telefono numerius grąžino ieškovėms. Tokiu būdu teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovių reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Atsakovė UAB „Gekota“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą.
19. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino galiojančių ir nenuginčytų sutikimų teisinės reikšmės. Rašytiniai sutikimai privalo būti vertinami kaip teisėti ir galiojantys ieškovių vienašaliai sandoriai, kuriais atsakovė AB „Telia Lietuva“ privalėjo vadovautis ir nepertraukiamai teikti apeliantei ryšio paslaugas telefono numeriams. Rašytiniais sutikimais ieškovių vadovai pateikė patvirtinimus, jog sutinka, kad telefono numeriai būtų perleisti valdyti ir naudoti UAB „Gekota“. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ rašytinių sutikimų pagrindu sukūrė Paslaugų ryšio sutartinius santykius su apeliante dėl telefono numerių naudojimo. Ieškovių rašytiniai sutikimai dėl telefono numerių atsisakymo ir perleidimo naudoti apeliantei nėra nuginčyti.
20. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai liko neįvertinta išvadą duodančios institucijos LR Ryšių reguliavimo tarnybos paaiškinimų teisinė reikšmė. Skundžiamu sprendimu privalėjo būti vertinami AB „Telia Lietuva“ veiksmai ir jų teisėtumas, priėmus vienašališką sprendimą nutraukti sutartinius santykius su apeliante dėl ryšio paslaugų teikimo telefono numeriams. Sprendime nėra niekaip motyvuota AB „Telia Lietuva“ teisė vienašališkai keisti/panaikinti sukurtus sutartinius santykius su apeliante. RRT Sprendime daroma išvada, kad nenustačius apeliantės, kaip Ryšio paslaugų sutarties šalies, įvykdyto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, atsakovė AB „Telia Lietuva“ neįgijo teisės nutraukti apeliantei pradėtas teikti ryšio paslaugas telefono numeriams. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, privalėjo pagrįsti ir motyvuoti atsakovės AB „Telia Lietuva“ teisę vienašališkai modifikuoti (panaikinti) sutartinius santykius su apeliante, tačiau tokių motyvų skundžiamame sprendime nėra pateikta.
21. Skundžiamu sprendimu buvo netinkamai vertintos ieškovių sutikimams pateikto valdybų pirmininkų patvirtinimo aplinkybės. Ieškovių bendrovėse įtvirtinta dvigubo atstovavimo taisyklė įtvirtino vadovų pareigą derinti savo sprendimus su bendrovės valdyba. Visgi nesant pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę valdybos sprendimu paskirto valdybos nario atstovauti bendroves, pačių bendrovių veikla nesustojo, kasdien buvo vykdoma bendrovių veikla, teikiamos paslaugos, vykdomi mokėjimai. Nesant valdybų sprendimais paskirtų bendrovių atstovų, ieškovių bendrovių vadovai veikė savo kompetencijos ribose, derindami savo priimamus sprendimus su ieškovių valdybų pirmininkais. Ieškovių vadovų patvirtinti rašytiniai sutikimai dėl telefono numerių perdavimo naudoti bendrovei UAB „Gekota“ buvo suderinti su ieškovių bendrovių valdybos pirmininkais ir tinkamai atskleidė tuometinės ieškovių vadovybės valią dėl telefono numerių perleidimo apeliantei. Ieškovės neįrodinėja aplinkybių, jog ieškovių rašytiniams sutikimams perleisti valdyti telefono numerius apeliantei būtų įstatymu nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl laikytina, kad tokius sutikimus ieškovės turėjo teisę pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Sutikimai buvo įforminti tuometinių bendrovių vadovų raštu, kaip vienašaliai sandoriai, o ieškovių valdybų pirmininkai pritarė sutikimų išdavimui žodžiu. Rašytinių sutikimų patvirtinimo metu egzistavo pakankamai išreikšta ieškovių bendrovių valdymo organų valia perleisti telefono numerių valdymą apeliantei. Ieškovių bendrovių vadovai, patvirtindami sutikimus perleisti telefono numerius naudoti bendrovei UAB „Gekota“, nepažeidė kiekybinio atstovavimo taisyklės, nes turėjo visų ieškovių bendrovių valdymo organų pritarimą tokiems sutikimams pateikti. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia tokių ieškovių sprendimų valios išraiškos nepakankamumo ar prieštaravimo bendrovių interesams. Vien aplinkybė, kad pasikeitus ieškovių vadovybei kilo konfliktiniai santykiai tarp ieškovių ir buvusių ieškovių vadovų, nesudaro pagrindo naikinti galiojančių (nenuginčytų) sutikimų pagrindu sukurtus sutartinius santykius tarp atsakovių AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“.
22. Civilinėje byloje nebuvo nagrinėjami reikalavimai dėl sutikimų pripažinimo negaliojančiais. Rašytiniai sutikimai (kuriuose išreikšta ieškovių valia atsisakyti telefono numerių ir juos perleisti valdyti apeliantei) yra galiojantys ir sukeliantys ieškovėms teisines pasekmes. Šiai dienai dėl skundžiamo sprendimo išvadų susidarė teisiškai ydinga situacija, kai ieškovių rašytiniai sutikimai yra nenuginčyti ir galiojantys, tačiau skundžiamo sprendimo motyvuose aiškinama, jog sutikimai neturi pakankamos teisinės galios. Telefono numeriai ieškovėms yra nereikalingi ir nesusiję su ieškovių vykdoma veikla, o teisminiai ginčai ieškovių vedami prieš buvusius ieškovių vadovus (ar dėl jų sudarytų sandorių), tik kaip asmeninio konflikto tarp naujos ieškovių vadovybės ir buvusių vadovų pasekmė.
Atsiliepimas
23. Ieškovės UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“, UAB „BankingLab Processing“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
24. Nurodė, kad kiekybinio atstovavimo taisyklės buvo įtvirtintos ieškovių įstatuose ir nustatyta tvarka išviešintos juridinių asmenų registre. Sutikimai vėliau nebuvo patvirtinti ieškovių valdybų narių, turinčių įgaliojimus tą padaryti. Priešingai, ieškovės, sužinojusios apie sutikimus, nedelsdamos kreipėsi į AB „Telia Lietuva“, prašydamos atkurti buvusią padėtį ir sugrąžinti telefono numerius ieškovių žinion. Buvę ieškovių vadovai, vienvaldiškai išduodami sutikimus, viršijo jiems suteiktas teises, ieškovių (per įgaliotus subjektus - valdybų narius, paskirtus valdybų sprendimais) pritarimai sutikimams nebuvo išreikšti. Teismas, priešingai negu teigia apeliantė, tinkamai kvalifikavo sutikimų teisinę reikšmę. Tarnybos sprendimas, įskaitant ir jame pateiktus argumentus bei išvadas, savaime netenka teisinės galios, pareiškus teisme ieškinį dėl to paties ginčo, todėl teismas nėra saistomas Tarnybos sprendimo, įskaitant ir jame pateiktus argumentus. Teismas pagrįstai nesivadovavo Tarnybos sprendime pateiktomis išvadomis. Ieškovių valdybų lygmeniu sutikimų išdavimo momentais nebuvo priimti sprendimai, kuriais būtų paskirti konkretūs valdybų nariai, turintys ieškovių vardu veikti kartu su ieškovių vadovais. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokių sprendimų nebuvimas eliminavo kiekybinio atstovavimo taisyklių taikymą ir kartu sudarė ieškovių vadovams sąlygas veikti savo nuožiūra, įskaitant ir teises pasirinkti valdybų narius, turinčius veikti kartu su vadovais. Priešingai, esant tokiai faktinei situacijai, kad ieškovių valdybos nebuvo priėmusios sprendimų, kuriais konkretūs valdybų nariai būtų paskirti nuolat atstovauti bendrovei kartu su vadovais, atitinkami sprendimai valdybų lygmeniu turėjo būti priimami ad hoc, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju paskiriant valdybos narį, turintį veikti kartu su vadovu. Sutikimai neįsigaliojo, todėl priešingai negu nurodo apeliantė, ieškovės ne tik neprivalėjo, bet ir objektyviai negalėjo ginčyti sutikimų - negali būti ginčijamas toks sandoris, kuris neegzistuoja (negalioja).
Atsiliepimas
25. Atsakovė UAB „Telia Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
26. Nurodė, kad ieškovių įstatuose, kurie yra išviešinti - įregistruoti Juridinių asmenų registre, nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė, t. y. kad ieškovės yra atstovaujamos dviejų kartu veikiančių asmenų - „Bendrovės vardu veikia Bendrovės vadovas kartu su vienu iš Bendrovės valdybos narių, paskirtu valdybos sprendimu“. Apeliantė nurodo, kad tuometinis UAB „BankingLab“ direktorius N. B. suderino savo sprendimą dėl sutikimo perleisti telefono numerių valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku G. K.. Tuometinis UAB „BankingLab Operations“ direktorius G. K. suderino savo sprendimą dėl sutikimo perleisti telefono numerio valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku N. B.. Tuometinis UAB „BankingLab Processing“ direktorius A. D. suderino savo sprendimus dėl sutikimo perleisti telefono numerių valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku G. K.. UAB „Telia Lietuva“ nebuvo informuota apie apeliantės nurodytus ieškovių tuometinių vadovų N. B., G. K. ir A. B. sprendimų dėl sutikimo perleisti telefono numerių valdymą bendrovei UAB „Gekota“ suderinimus su valdybos pirmininkais G. K. bei N. B. ir negavo tokius suderinimus patvirtinančių įrodymų. UAB „Telia LT“ laiko, kad ji teisėtai nutraukė paslaugų atsakovei teikimą per telefono numerius ir juos grąžino ieškovėms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
28. Byloje nustatyta, kad ieškoves ir atsakovę AB „Telia Lietuva“ siejo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo santykiai, viešųjų elektroninių ryšių paslaugos ieškovėms buvo teikiamos telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
29. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ 2023 m. birželio 19 d. atsakovei UAB „Gekota“ perkėlė ieškovių naudotus telefono numerius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2023 m. birželio 27 d. ir telefono numerius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini).
30. Ieškovės, sužinojusios apie telefono numerių perdavimą atsakovės UAB „Gekota“ žinion, kreipėsi į AB „Telia Lietuva“ dėl buvusios padėties atkūrimo, ir AB „Telia Lietuva“ 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 13 d. nutraukė paslaugų teikimą ginčo telefono numeriais atsakovei UAB „Gekota“, atkūrė paslaugų teikimą ieškovėms.
31. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. TN-335 buvo išnagrinėtas ginčas tarp UAB „Gekota“ ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjos AB „Telia Lietuva“, kuriuo buvo patenkinti UAB „Gekota“ reikalavimai ir pripažinta, jog atsakovė AB „Telia Lietuva“ 2023 m. liepos 13 d. nepagrįstai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą UAB „Gekota“, įpareigojant AB „Telia Lietuva“ vykdyti sutartį teikiant ieškovei UAB „Gekota“ viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ginčo ryšio numeriais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį tenkino ir pripažino, kad atsakovė AB „Telia Lietuva“ teisėtai nutraukė viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, prieinamų per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teikimą atsakovei UAB „Gekota“. Atsakovė UAB „Gekota“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu buvo netinkamai vertintos ieškovių sutikimams pateikto valdybų pirmininkų patvirtinimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir juos detalizuojančiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.
33. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 33- 684/2017).
34. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001 m. rugsėjo 27 d.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994 m. balandžio 19 d., Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 428/2014, ir kt.).
35. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį grindė ta aplinkybe, kad juridinių asmenų steigimo dokumentuose, kurie yra įregistruoti viešame registre, esant nustatytam kiekybiniam atstovavimui, vien tik remiantis ieškovių vadovų duotais sutikimais ieškovėms priklausantys ginčo telefonų numeriai negalėjo būti perduoti kitam juridiniam asmeniui. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog byloje atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovių vadovų priimti sprendimai nebuvo priimti vienasmeniškai, o buvo suderinti su ieškovių valdybos pirmininkais, kaip tai numato kiekybinis atstovavimas. Atsakovė nurodė, kad tuometinis UAB „BankingLab“ direktorius N. B. suderino savo sprendimą dėl sutikimo perleisti telefono numerių valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku G. K.. Tuometinis UAB „BankingLab Operations“ direktorius G. K. suderino savo sprendimą dėl sutikimo perleisti telefono numerio valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku N. B.. Tuometinis UAB „BankingLab Processing“ direktorius A. D. suderino savo sprendimus dėl sutikimo perleisti telefono numerių valdymą bendrovei UAB „Gekota“ su tuometiniu bendrovės valdybos pirmininku G. K.. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kuriais šie asmenys (G. K., N. B.) patvirtina, jog jie ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo atitinkamų ieškovių įmonių valdybos pirmininkai ir davė žodinius pritarimus bendrovės vadovui dėl telefonų numerių perkėlimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, nors teisėjų kolegijos vertinimu, jos sudaro bylos esmę. Šie duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės ir sprendimą priėmė remdamasis motyvais, kuriuos paneigia bylos medžiaga. Esant atsakovės teiginiams, jog ieškovių vadovų sprendimai buvo suderinti su ieškovių valdybų pirmininkais, byloje reikia tirti ar tokie suderinimai (žodinio pritarimo davimas) yra pakankami, ar ieškovių Įstatai numatė kitokią suderinimo tvarką.
36. Apeliantė byloje nurodo, kad ieškovės nebuvo paskyrusios konkretaus valdybos nario, su kuriuo būtų buvę privaloma derinti priimamus sprendimus, šios aplinkybės neneigia ir ieškovės, tačiau ieškovės laikosi pozicijos, kad derinimui turėjo būti ad hoc paskirtas konkretus narys. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas byloje taip pat netyrė, nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, nors jos vėlgi sudaro bylos esmę ir dėl šių pozicijų išsiskyrimo byloje iš esmės yra kilęs ginčas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra formalus, motyvuotas aplinkybe, jog ieškovių vadovai nederino savo sprendimų su valdybos nariais, nors bylos duomenys patvirtina, jog sprendimai buvo derinti, tik reikia įvertinti ar derinimai buvo atlikti tinkamai ir pagal ieškovių nustatytą kiekybinio atstovavimo tvarką. Teismui nustačius, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kokia buvo ieškovių kiekybinio atstovavimo tvarka, teismas turi teisę pareikalauti šalis pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus.
37. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės UAB „Gekota“ byloje nurodomą aplinkybę, kad ieškovės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių, perrašydamos ginčo telefono numeriams ryšio paslaugas teikti UAB „Bitė Lietuva“, todėl atsiliepime į ieškovių ieškinį atsakovė UAB „Gekota“ prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Bitė Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo nesprendė, dėl jo skundžiamame sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra būtina nustatyti ar šiuo metu ginčo telefono numeriai yra perkelti kitam mobiliojo ryšio operatoriui UAB „Bitė Lietuva“ ir nustačius, jog yra – turi būti sprendžiama dėl šio asmens įtraukimo į civilinę bylą, kadangi atmetus ieškovių ieškinį ir nustačius, jog ginčo telefono numeriai atsakovei UAB „Gekota“ buvo perkelti pagrįstai, pareiga perduoti telefono numerius valdyti atsakovei kils būtent UAB „Bitė Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią civilinę bylą, turi pareigą įvertinti ar ginčo telefono numeriai yra perkelti kitam mobiliojo ryšio operatoriui ir nustačius, kad taip – įtraukti šį asmenį į bylą, kadangi priešingu atveju atsirastų pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
39. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti byloje surinktus įrodymus, analizuoti ir aiškintis, ar ieškovių vadovų atlikti priimamų sprendimų suderinimai su ieškovių valdybų pirmininkais buvo tinkami. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamais, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais.
40. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
41. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.