- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-68-361/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Civilinis ieškovas
- J. K., I. K., G. P.
- Civilinis atsakovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. (I. K.) atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
V. K. nuspręsta perduoti laiduotojos V. S. atsakomybėn. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas.
Iš civilinės atsakovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Kita šios ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinės atsakovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. K. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita šio ieškovo ieškinio reikalavimo dalis atmesta.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. (G. P.) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš V. K. priteista nukentėjusiajai J. K. 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y., jis 2020 m. sausio 21 d., apie 11.20 val., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į Taikos prospektą iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, esančios ties Taikos pr. 70 pastatu , Klaipėdoje, nepraleido jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios S. K. ir ją partrenkė. S. K. mirė (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. atstovas advokatas R. Skėrys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręsti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimai. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. K., I. K. ir G. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti J. K. iš civilinės atsakovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 35 000 Eur, I. K. – 10 000 Eur ir G. P. procesinių teisių perėmėjai J. K. – 15 000 neturtinės žalos atlyginimo. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti G. P. ieškinį. Taip pat prašo priteisti apeliantams atstovavimo išlaidas, turėtas už apeliacinio skundo parengimą.
2.1. Teigia, jog apeliantai prarado gerą, rūpestingą, mylimą mamą, dukrą ir močiutę. Mama S. K. įkvėpdavo ir palaikydavo dukrą J. K., suteikdavo stiprybės auginant jai neįgalų sūnų bei padėjo fiziškai rūpintis mažamečiu vaiku. J. K. su motina siejo itin glaudus ir visapusiškai artimas ryšys, o jos neįgalus sūnus I. K. neteko atsidavusios, mylinčios močiutės, kuri nuo gimimo jį slaugė, prižiūrėjo ir juo rūpinosi. G. P. mylimos dukters S. K. netekties skausmas buvo toks stiprus, kad jis negalėjo atsigauti, dėl didžiulio sielvarto jam sparčiai blogėjo sveikata, o galiausiai lydimas nuolatinės širdgėlos (duomenys neskelbtini) jis mirė. Mano, kad teismas neįvertino pažeistos neturtinės vertybės pobūdžio, jos svarbos, taip pat netinkamai individualizavo ir įvertino kiekvieno apelianto prarasto santykio su mirusiąja padarinius. Staigi S. K. mirtis, įvykusi dėl eismo įvykio, artimiesiems sukėlė itin skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai su mama, močiute ir dukra, yra negrįžtami. Pažymi, kad neįgaliam I. K. reikalinga ypatinga priežiūra, o po S. K. mirties J. K. teko ne tik prižiūrėti sūnų I. K., bet ir rūpintis iki tol sveiku buvusiu G. P.. Po močiutės mirties pablogėjo ir I. K. sveikata. Taigi po S. K. mirties apeliantai patyrė ne tik itin skaudžius išgyvenimus. Dėl velionės mirties susidarė išskirtinai sudėtinga situacija, o galiausiai teko išgyventi senelio G. P. mirtį.
2.2. Mano, kad nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui, neliko anksčiau įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo „lubų“ (anksčiau įstatymas numatė iki 5 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį). Šią dieną teismų praktikoje iš esmės nėra suformuoto precedento, koks turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančios TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reglamentuoja gerokai didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismų praktikos dinamiškumas sąlygoja teismo pareigą atsižvelgti į visuomenės poreikius ir kintantį teisinį reguliavimą. Todėl dabar, pareinamuoju laikotarpiu, tikslinga remtis bendraisiais teisės principais ir nesivadovauti ankstesnėse, 5 metų ir senesnėse teismų nutartyse nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Be to, prekių ir paslaugų rinkos kainos yra gerokai išaugusios, o teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keletą metų išlieka nepakitusi. Tai iš esmės neatitinka nei bendrųjų teisės principų, nei visuomenės poreikių. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl teismas turi diskreciją nuspręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-135-693/2019).
2.3. Nurodo, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Šiuo atveju nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista iš viso 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant nukentėjusiųjų patirtų ir vis dar patiriamų gilių ir skausmingų išgyvenimų praradus mamą, močiutę ir dukrą, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nesiekia net pusės teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos.
2.4. Pažymi, kad po civilinio ieškovo G. P. mirties apeliacinį skundą pastarojo vardu teikia procesinių teisių perėmėja civilinė ieškovė J. K.. Paaiškina, jog paveldėjimo teisės liudijimą J. K. pateiks apeliacinės instancijos teismui vėliau, nes jis dėl objektyvių priežasčių jai dar nėra išduotas. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme J. K. nepateikė įrodymų, kad mirus jos seneliui G. P. ji priėmė pastarojo palikimą, tačiau apygardos teismas duomenis apie palikimo priėmimą gali patikrinti remdamasis viešais Testamentų registro duomenimis. Tokios nuostatos laikosi apygardos teismai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-579/2020). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisių perėmėjas, siekdamas pagrįsti procesinių teisių perėmimą, iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios turi teisę pateikti jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo kopiją. J. K. paveldėjimo teisės liudijimą pateiks apygardos teismui iki apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme dienos, nes dabar paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas.
Atsiliepimas
3. Civilinė atsakovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, jog pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas dėl draudikės.
3.1. Dėl civilinės ieškovės J. K. reikalavimo, argumentuoja, jog pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo, taip pat yra analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Tėvų ir vaikų santykiai turi pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007; 3K-3-59/2010). Piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos ir savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, susiformavus aiškiai pasaulėžiūrai, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310). Taigi sprendžiant klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo atsižvelgtina į tai, ar nukentėjęs asmuo yra pilnametis, suaugęs, brandus asmuo, sukūręs / kuriantis savo šeimą. Didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų gali tikėtis tik mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų (pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K-235-628/2020 dėl E. L. staigios ir netikėtos mirties patyrė neturtinę žalą, motinos netektis vaikams turės įtakos visam jų gyvenimui – vaikams (kiekvienam) priteista po 20 000 Eur).
3.1.1. Nagrinėjamu atveju J. K. yra suaugęs, brandus asmuo, sukūręs savo šeimą, galintis savarankiškai kurti gyvenimą ir įvairius socialinius ryšius. Pastarajai draudikė išmokėjo 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo išmoką, o apylinkės teismo papildomai priteista dar 5 000 Eur neturtinės žalos suma, taigi iš viso – 20 000 Eur – neturtinės žalos atlyginimo suma yra netgi aukštesnė už vidutinę teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-181-611/2020) nurodyta, jog kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams. Esant ypač sunkioms, išskirtinėms bylos aplinkybėms (kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą), kai dėl eismo įvykio nukentėjusioji neteko dviejų šeimos narių (sutuoktinio ir motinos) bei jos pačios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, kiekvieną neturtinę žalą įvertino atskirai ir iš viso priteisė 75 000 Eur (t. y. dėl kiekvienos neturtinės žalos po 25 000 Eur). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Pagal teismų praktiką pilnamečiam žuvusiojo vaikui priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 3 000 Eur iki 15 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-168-462/2019, 1A-130-606/2019, kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-397/2012, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 1A-600-348/2020).
3.1.2. J. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo iš viso 20 000 Eur sumą vertina kaip atitinkančią sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, o reikalavimą padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 35 000 Eur – kaip perteklinį, neatitinkantį nei visuomenėje susiklosčiusio vertinimo, nei teismų praktikos.
3.2. Dėl civilinio ieškovo I. K. reikalavimo, argumentuoja, jog neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-351/2007, Nr. 3K-3-59/2010). Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Pavyzdžiui, ieškovė, autoįvykyje žuvusio S. Č. tėvo brolio dukra, palaidojusi žuvusįjį, t. y. pusseserė, nepatenka į įstatymu apibrėžtą asmenų ratą, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys atmestas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-366/2018). Atitinkamai, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, ieškovas privalo įrodyti savo teiginius, todėl teismas negali laikyti ieškovo aplinkybių įrodytomis, remdamasis vien subjektyviais suinteresuoto asmens paaiškinimais. Pasekmės asmens sveikatai (pablogėjo sveikata), emocinė būklė turi būti pagrįstos ir įrodytos objektyviais įrodymais, t. y. tam tikros srities specialistų, gydytojų duomenimis, išvadomis. Tik esant objektyviems medicininiams dokumentams, teismas gali vertinti ar yra / buvo nustatytos pasekmės asmens sveikatai. Draudikė mano, jog apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui I. K. suma yra teisinga, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos didinti nėra pagrindo.
3.3. Dėl civilinio ieškovo G. P. reikalavimo, nurodo, jog mirties atvejais esminę reikšmę turi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis, todėl kiekvienu atveju kyla pareiga įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai taip pat,privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-313-788/2016). Tik teismui ištyrus konkrečios bylos duomenis (koks realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis, ar civilinis ieškovas G. P. gyveno kartu su žuvusiąja ar atskirai, kaip netektis paveikė pastarojo išgyvenimus ir sveikatą, ar tarp eismo įvykio ir garbaus amžiaus asmens sveikatos būklės yra priežastinis ryšys ir kt.), galimas neturtinės žalos įvertinimas. Pagal savo pobūdį neturtinė žala yra asmeninė žala, kadangi ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir yra neatskiriama nuo jo asmenybės bei priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Tam tikrais atvejais asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jis tokią žalą patyrė. Pažymi, jog ikiteisminiam procese civiliniam atsakovui G. P. nėra reiškęs ar teikęs jokių reikalavimų, paaiškinimų, įrodymų, todėl draudikė neturėjo jokios galimybės įvertinti jo reikalavimų pagrįstumo.
3.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktas, nei Civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti (BPK 103–106 straipsniai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776-174-2014).
Motyvuojamoji dalis
4. Prokuratūra atsiliepimu sutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, jog vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais skundas turėtų būti tenkinamas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama V. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą ir (ar) pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kiti su šio instituto taikymu susiję klausimai. Patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo pateiktu V. K. veiksmų teisiniu (į)vertinimu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
6. Apeliaciniu skundu žuvusiosios S. K. pilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, auginančiai neįgalų sūnų I. K., gyvenančiai atskirai nuo mamos, prašo padidinti draudikės išmokėtą 15 000 Eur ir apylinkės teismo papildomai priteistą 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 35 000 Eur. Žuvusiosios S. K. anūkui, minėtosios jos dukros neįgaliam sūnui I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., aklam, negalinčiam savarankiškai kvėpuoti, turinčiam inkstų problemų, nekalbančiam, skundu prašoma padidinti apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur. Žuvusiosios S. K. tėvo G. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m., mirusio (duomenys neskelbtini) m.) procesinių teisių perėmėjai J. K. skundu prašoma priteisti 15 000 neturtinės žalos atlyginimo.
7. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, ji apibrėžiama CK. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė tinkamai ir keisti šią nuosprendžio dalįe nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų), ar kaltininkas vairavo blaivus ir kt.
9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl V. K. padaryto neatsargaus nusikaltimo transporto eismo saugumui J. K. neteko mamos, o jos sūnus I. K. – močiutės. Nekyla abejonių dėl to, kad dėl artimo žmogaus netekties abu nukentėjusieji patyrė sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą. J. K. paaiškinimai apie tai, kad su mama buvo labai artimos, tėčio ir močiutės neturi, mama gyveno netoli, ji kasdien ateidavo ir lankydavo dukros šeimą, mama padėjo prižiūrėti jos neįgalų sūnų, mamos jai trūksta kiekvieną dieną, nes ji morališkai ją labai palaikė, iš jos gaudavo didžiulę paguodą, o po močiutės laidotuvių neįgaliam sūnui prasidėjo epilepsijos priepuoliai, iki įvykio ji ateidavo kasdien ir bendraudavo su anūku, leidžia manyti, kad dukros ir anūko ryšys su mama bei močiute buvo pakankamai šiltas, tvirtas, pastovus. Be to, J. K. paaiškino, jog sūnui yra (duomenys neskelbtini), jis aklas, negali savarankiškai kvėpuoti, jam įvestas vamzdelis, turi problemų su inkstais, nekalba, neturi smegenų jungties, reiškia emocijas, kai gerai, jis šypsosi.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, vertino ne tik šiems nukentėjusiesiems sukeltas asmeninio pobūdžio pasekmes (dvasines, fizines kančias, išgyvenimus, nepatogumus), bet kartu pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, atskleidžiančias V. K. asmenybę – pensininkas, anksčiau neteistas, tik vieną kartą 2016 m. baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, baudą sumokėjo ir nuobauda nebegalioja, papildomai nedirba, visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė velionės dukros, po įvykio nuoširdžiai rūpinosi S. K. sveikata. Taip pat teismas vertino V. K. padaryto nusikaltimo pobūdį – vairavo blaivus, apdraustą, techniškai tvarkingą automobilį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šių aplinkybių visuma, be kita ko, apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, jog aktuali nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir jas įvertino teisingai. Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus dvasinio pobūdžio išgyvenimus dėl netikėtos artimo žmogaus mirties ir kartu nustačius, jog dukros ir sūnaus patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai nėra progresuojantys, o draudikė jau yra išmokėjusi J. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas pagrįstai pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, atitinkamai iš draudikės papildomai priteisė J. K. 5 000 Eur, o jos mažamečiam neįgaliam sūnui I. K. priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistos sumos atitinka ir teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamas žalos atlyginimo sumas. Priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti vertinamos kaip adekvačios, proporcingos ir teisingos. Šias sumas didinti iki skunde prašomų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
12. Vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui) (kasacinės nutartys Nr. 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Vien tai, jog Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui), nereiškia, jog teismai turi tenkinti bet kokios apimties ar vien nukentėjusiųjų norus tenkinančius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš paminėtų kasacinio teismo nutarčių matyti, jog jose atsispindi tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinių žalų atlyginimo dydžiai, be kita ko, atskleidžiant subjektų, kuriems atlygintina nusikaltimu padaryta neturtinė žala, ratą, jų emocinių-psichinių-socialinių sąsajų su žuvusiuoju buvimo aspektus, giminystės ryšių vertingumą, (ne)artumą. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nurodyta kasacinio teismo praktika yra neaktuali. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas iš draudimo bendrovės neturtinės žalos nukentėjusiesiems I. K. ir jos sūnui atlyginimas yra pagrįsta, objektyvi ir pakankama piniginė satisfakcija už jų patirtus dvasinius išgyvenimus.
13. Aplinkybės, jog po S. K. mirties, beje, praėjus beveik aštuoniems mėnesiams, mirė ir jos garbaus amžiaus tėvas G. P., o juo šį laikotarpį rūpinosi J. K., savaime neįtikina, jog kvestionuojamos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki skundu nukentėjusiajai prašomos priteisti 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos ar jos sūnui prašomos priteisti 10 000 Eur sumos.
14. Apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-143-696/2017 ir teigiama, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kasacinėje byloje ir aktualioje byloje esančios faktinės aplinkybės nėra panašios, o didžiausia neturtinės žalos atlyginimo suma žuvus tėvui priteista sutuoktinei, o ne jo vaikams. Kasacinėje byloje žuvusiojo R. G. sutuoktinei J. G. buvo nustatytas 32 000 Eur, sūnums – D. G. (važiavo kartu su tėvu ir patyrė sužalojimus) – 20 000 Eur, K. G. – 18 000 Eur, mamai K. A. B. – 15 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti ir dar kitiems nukentėjusiesiems, dėl kurių nuosprendis neapskųstas – V. L. – 3 000 Eur, P. A. – 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi iš viso šešiems nukentėjusiesiems aptariamoje byloje priskaičiuota 91 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista iš viso 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nesiekia net pusės teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos, atmestinas kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstas.
15. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, jog aktualus nusikaltimas buvo neatsargus, V. K. įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu V. K. važiavo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, negreitai ir tyčios sužaloti pėsčiąją neturėjo ir pastarajai iš karto po kontakto padėjo, nuvežė namo ir vėliau rūpinosi ja, skambino, siūlė pagalbą ir žuvusiosios dukra jam atleido.
Dėl reikalavimo G. P. procesinių teisių perėmėjai J. K. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo
16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismui J. K. pateiks paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. pateiks įrodymus, kad mirus seneliui G. P. ji priėmė pastarojo palikimą. Kartu skunde teigiama, jog apygardos teismas duomenis apie aktualaus palikimo priėmimą gali patikrinti Testamentų registre, nes tokios praktikos laikytasi Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-579/2020.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas iš Testamentų registro išrašo duomenų nustatė, kad A. J. palikimą priėmė E. J. ir R. J., kuris šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės, ir galiausiai paliko nenagrinėtą E. J. atstovės advokatės D. V. apeliacinio skundo dalį, kuria buvo prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. T. ir priteisti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais 50 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi apygardos teismas apskritai net netikrino apylinkės teismo sprendimo – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Aktualiu atveju apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą ir reikia papildomų duomenų civiliniam ieškiniui teisingai išspręsti, reikalinga gauti papildomos medžiagos apie G. P. turto paveldėtojus. Galiausiai faktinių duomenų apie tai, jog I. K. yra mirusio senelio procesinių teisių perėmėją, byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. teisė į neturtinės žalos atlyginimą išlieka nesuvaržyta ir realizuotina civilinio proceso tvarka.
18. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl proceso išlaidų
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K.. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, V. K. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti skundo prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.