Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

civilinio atsakovo juridinio asmens AB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" atstovui advokatui J. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovo advokato J. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. J. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Iš J. J. ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista subsidiariai Z. Č. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl 410.16 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio, perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš J. J. priteista Z. Č. 1300 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Iš J. J. priteista 5.50 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Nuteistasis J. J. skunde nurodo, jog byloje yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius asmens, sutinkančio laiduoti už kaltininką, tinkamumą (BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalys). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Pritartina skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl BK 40 straipsnio, numatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikymo, nors nuteistojo ir sutinkančio laiduoti asmens prašymai buvo teismui pateikti (2 t., b. l. 26 ir 27). Tačiau, kolegija įvertinusi nusikaltimą ir kaltininką charakterizuojančius duomenis bei jo pasirinktą laiduotoją, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad J. J., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės jam teigiamos įtakos.Nuteistasis J. J. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žalos nors pilnai ir neatlygino, tačiau įsipareigoja atlyginti. Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau įstatymus pažeidžia ne pirmą kartą - buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Ne mažiau svarbu ir tinkamas laiduotojo pasirinkimas, kurį teismas įvertintų kaip galintį daryti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, teigiamą įtaką. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Prašymą perduoti J. J. pagal laidavimą yra pateikusi jo žmona V. J., su kuria jis išgyveno santuokoje 40 metų. V. J. iki pensijos 30 metų išdirbo mokytoja, nėra teista ar bausta administracine tvarka. Tačiau minėtų V. J. teigiamai apibūdinančių savybių nepakanka įtikinti teismą, kad sutuoktinė gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Akivaizdu, kad V. J. neturėjo savo vyrui įtakos tuomet kai šis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo neblaivus. Šį kartą jis nesustojo prieš perėją, ko pasėkoje žuvo žmogus. Abu šiurkštūs teisės pažeidimai padaryti transporto eismo saugumo srityje. Kaip ir nurodė prokurorė, V. J. pati nevairuoja, teisių neturi. Neturėdama šioje srityje elementarių žinių, negalėtų daryti ir teigiamos įtakos dėl vairavimo. Įvertinus nuteistojo asmenybę bei pasirinktą laiduotoją, darytina išvada, kad šioje byloje nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o būtent BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos - pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetamas.

Dėl teismo paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonės

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam J. J. skirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigojo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.Nuteistasis J. J. prašo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prašymas motyvuotas tuo, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nėra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir netikslingas BK 41 straipsnio prasme. Specialiosios teisės atėmimą, jo manymu, teismas paskyrė, neįsigilinęs į veikos padarymo aplinkybes bei jo sveikatos būklę. Su minėtais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tos pačios dalies 1 – 11 punktuose išvardintas pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė vieną iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių -draudimą naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (baudžiamoji byla Nr. 2K-143-696/2017). Šiuo atveju nuteistasis J. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, nes antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja" ir pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, dėl ko partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį. Vien už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles (ANK 417 str. 4 d.) numatyta galimybė atimti teisę vairuoti nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 str. 9 d.), o šiuo atveju toks pažeidimas sukėlė netgi žmogaus mirtį. Skundo argumentai dėl sudėtingų eismo sąlygų tik patvirtina išvadą dėl kaltininkas vairavo nusikalstamai nerūpestingai, nes privalėjo vairuoti įvertinęs tiek blogą matomumą, tiek slidžią kelio dangą, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Dėl J. J. nusikalstamo elgesio kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Kaip jau minėta, nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau nuteistojo atsakomybės vairuojant transporto priemones stoką rodo tai, kad praeityje yra baustas už vairavimą neblaivaus. Apeliantas būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones grindžia ribotomis galimybėmis vaikščioti ilgesnius atstumus dėl sveikatos sutrikimų ir pateikė tai pagrindžiančius medicininius dokumentus. Tačiau nuteistojo ribotos galimybės vaikščioti negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą turėti saugias eismo sąlygas, juolab kad po tokio tragiško eismo įvykio pačiam J. J. reikia laiko atgauti psichologinę pusiausvyrą. Įvertinus minėtas aplinkybes, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas vairuoti transporto priemones minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vienerių metų terminui yra teisinga valstybės reakciją į kaltininko veiksmus, kuri užtikrina ne tik specialiąją, bei ir bendrąją prevenciją ir negali būti laikoma pertekline ar neadekvačia vertinant ją pagal kaltininko asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą bei padarinius. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tačiau apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kuriais galima būtų daryti išvadą, kad minėtas įpareigojimas, padedantis įgyvendinti probuojamojo asmens elgesio kontrolę, yra nesuderinamas su skirta baudžiamojo poveikio priemone ir yra perteklinis. Apeliantas, prašydamas įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir draudimą vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams keisti į įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, siekia sau kuo švelnesnių pasekmių už savo padarytą neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiriant minėtas priemones nėra per griežtas. Pakeitus skirtą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę į įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis pagal BK 71 straipsnį yra nuo 5 iki 125 MGL, nebūtų pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o pačiam nuteistajam ir visuomenei būtų sudarytas nebaudžiamumo įspūdis. Todėl nuteistojo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas iš J. J. ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo subsidiariai priteisė civilinei ieškovei Z. Č. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nuteistasis J. J. ir civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovas advokatas J. S. apeliaciniais skundais prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinės ieškovės Z. Č. civilinis ieškinys, jį atmetant. Savo prašymus apeliantai grindžia tuo, kad civiline ieškove ir nukentėjusiąją pripažinta Z. Č. yra autoįvykyje žuvusio S. Č. tėvo brolio dukra, t.y. pusseserė ir nepatenka į įstatymu apibrėžtą asmenų ratą, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas iš J. J. ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Z. Č. neturtinę žalą, motyvavo nukentėjusiosios patirtais emociniais ir dvasiniais išgyvenimais, potrauminiu stresu, depresija, įtampa ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusiąja pripažinta Z. Č. partyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl pusbrolio mirties, tačiau tokius išgyvenimus gali patirti labai platus giminaičių ratas ir tai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau ta teisė priklauso nuo tų asmenų ryšio su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–581/2012). Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti, ieškovė, kuri yra žuvusiojo pusseserė, nepatenka į CK 6.284 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą, todėl jai nepagrįstai priteista iš kalto asmens ir draudimo bendrovės 6000 eurų dydžio neturtinė žala, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Iš J. J. ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo subsidiariai priteista Z. Č. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Z. Č. civilinį ieškinį toje dalyje atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.