Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-36-579/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-12
Bylos Nr.: 1A-36-579/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: T. D., M. Š.
Kaltinamasis: V. T.
Nukentėjusysis: E. J.
Advokatai: Diana Višinskienė, Donatas Ramanauskas, Osvaldas Martinkus, Asta Kakoškina, Vytautas Sirvydis, Diana Višin

Kategorijos

1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11068-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6.; 1.2.14.12.2.1.; 1.2.29.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bartusevičiui,nuteistajam T. D., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,išteisintajam V. T., jo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,nukentėjusiosios E. J. atstovėms advokatėms Astai Kakoškinai, Dianai Višinskienei,informacinių technologijų specialistui Š. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š., nuteistojo T. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko ir nukentėjusiosios E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2013 m. rugsėjo 3 d. veika) – 50 MGL, tai yra 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 4 d. veika) – 75 MGL, tai yra 2824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, T. D. paskirta subendrinta bausmė – 125 MGL, tai yra 4707,50 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septynių eurų 50 ct) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį mokant po 235,38 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 38 ct).

T. D. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 4 d. veika) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

E. J. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš T. D. ir M. Š. atmestas.

E. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš V. T. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos paliktas nenagrinėtas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. D. ir M. Š. turtui paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nuteistas už tai, kad jis:

1.1. 2013 m. rugsėjo 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – „prašymą“ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai įregistruoti traktorių „Fendt Vario 312“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau nustatyta, kad originalus traktoriaus tapatumo numeris yra (duomenys neskelbtini), traktoriaus tipas „Fendt 235“, traktorius laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini)), prašymą užpildė A. J. vardu ir pasirašė kaip A. J., tai yra suklastojo tikrą dokumentą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai;

1.2. be to, jis 2016 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojęs kito asmens – V. B. asmens duomenis ir traktoriaus dokumentus, turėdamas tikslą V. B. vardu įregistruoti ratinį traktorių „Fendt 313 Vario“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau nustatyta, kad originalus traktoriaus tapatumo numeris yra (duomenys neskelbtini), traktoriaus tipas „Fendt 235“, pagrobtas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d.), kuris 2016 m. kovo 7 d. buvo pavogtas nenustatytų asmenų iš A. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pasirašė vyriausiojo specialisto V. T. surašytą ir atspausdintą „prašymą“ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai kito asmens – V. B. vardu, po to jį panaudojo, pateikdamas šį prašymą V. T., kad traktorius „Fendt 313 Vario“ būtų įregistruotas V. B. vardu, tai yra suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.

2. T. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis 2016 m. kovo 7 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su trimis nenustatytais asmenimis, iš A. J. priklausančios sodybos ūkinio pastato slapta pagrobė tuo metu A. J. priklausantį traktorių „Fendt Vario 312“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau nustatyta, kad originalus traktoriaus tapatumo numeris yra (duomenys neskelbtini), traktoriaus tipas „Fendt 235“, traktorius laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini)), 50 000 Eur vertės, tai yra pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

3. M. Š. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų įgijo traktorių „Fendt 313 Vario“, VIN (duomenys neskelbtini) (vėliau nustatyta, kad originalus VIN (duomenys neskelbtini), traktoriaus tipas „Fendt 235“) ir laikė jį iki 2016 m. gegužės mėnesio pradžios, tikslesnis laikas nenustatytas, savo tėvo V. Š. žemės ūkio bendrovės „Š. žemės ūkio bendrovė“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, šį traktorių pardavė V. B., tarpininkaujant L. G., už 30 000 Eur ir 2016 m. gegužės 4 d. traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo užregistruotas V. B. vardu, tai yra M. Š. įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodamas kad šis 50 000 Eur vertės traktorius yra gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. kovo 7 d. pavogtas iš A. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).

4. V. T. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis 2016 m. gegužės 4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu (į šias pareigas paskirtas 2011 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1576), būdamas valstybės tarnautoju, privalėdamas tvarkyti traktorių ir kitos žemės ūkio technikos registrą ir atlikti jų technines apžiūras tam, kad būtų vykdomos Žemės ūkio skyriui priskirtos funkcijos, pažeisdamas valstybės deklaruojamas įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 4, 5, 6, punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tyčia, pažeisdamas 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto – traktorius registruoti (teikti dokumentus) gali savininkai arba jų atstovai, turintys atstovavimą patvirtinančius dokumentus (įgaliojimus), 19.1 punkto – registravimo prašymą užpildo savivaldybės darbuotojas, atliekantis registravimo procedūrą, registravimo prašymą pasirašo traktorių registruojantis asmuo, 24 punkto – savivaldybės darbuotojas, patikrinęs pateiktus traktoriui registruoti dokumentus, traktoriaus buvimo vietoje sutikrina traktoriaus techninius ir eksploatacinius duomenis: traktoriaus pavadinimą, modelį (markę), tipą, komercinį pavadinimą, tapatumo numerį, 25 punkto – duomenys tikrinami vizualiai apžiūrint traktorių, reikalavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tai yra, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, priešingai tarnybai interesams priėmė iš T. D., neturinčio atstovavimą patvirtinančių dokumentų, įgaliojimų, kito asmens, kurio vardu T. D. prašė registruoti žemės ūkio techniką – traktorių „Fendt“, anketinius duomenis, asmenybę patvirtinančio dokumento kopiją, suklastotus registruojamo traktoriaus registracijos liudijimą bei kitus technikos įsigijimo dokumentus, jų vertimą į lietuvių kalbą, kvitus apie sumokėtą valstybės rinkliavą už technikos registravimą, techninės apžiūros atlikimą, taip pat suklastotus kito asmens vardu surašytą prašymą dėl technikos įregistravimo, po to, neapžiūrėjęs registruojamo traktoriaus ir nesutikrinęs jų techninių ir eksploatacinių duomenų su duomenimis, nurodytais šiai technikai registruoti pateiktuose dokumentuose, vadovaujantis T. D. pateiktais duomenimis ir dokumentais, V. B. vardu neteisėtai, fiktyviai įregistravo ratinį traktorių „Fendt 313 Vario“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau nustatyta, kad originalus traktoriaus tapatumo numeris yra (duomenys neskelbtini), traktoriaus tipas „Fendt 235“, traktorius buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini)), išrašė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus ir išdavė T. D. traktoriaus valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei žinomai suklastotus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir atspausdino prašymą kito asmens – V. B. – vardu dėl traktoriaus įregistravimo, po to pateikė šį prašymą pasirašyti T. D., o šiam pasirašius minėtame prašyme kito asmens vardu ir tokiu būdu suklastojus šį prašymą, panaudodamas šį žinomai suklastotą prašymą, neteisėtai įregistravo traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, išdavė T. D. kito asmens – V. B. – vardu registruotus technikos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinio numerio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra T. D. V. B. vardu pateikus V. B. tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, suvokdamas, kad T. D. prašo fiktyviai įregistruoti traktorių „Fendt“ kito asmens vardu, veikdamas bendrininkų grupėje su T. D., surašė, atspausdino prašymą dėl traktoriaus „Fendt“ įregistravimo, po to pateikė šį prašymą pasirašyti T. D., o šiam pasirašius prašymą V. B. vardu, bendrais veiksmais suklastojo V. B. prašymą dėl traktoriaus „Fendt“ įregistravimo ir šį žinomai suklastotą prašymą panaudojo neteisėtai įregistruodamas traktorių „Fendt“ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, išrašydamas šios technikos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi jų nesutikrino vizualiai su registruojamo traktoriaus duomenimis, taip suklastojo tikrus dokumentus ir išdavė T. D. žinomai suklastotą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinio numerio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas, jog atliko šio traktoriaus techninę apžiūrą, nors realiai jo neapžiūrėjo, taip pat suklastojo tikrą dokumentą ir išdavė T. D. žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą buvo įrašyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl ko buvo sudarytos sąlygos T. D. ir jo bendrininkams neteisėtai legalizuoti pagrobtą traktorių ir tuo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos Respublikos valstybei ir juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nes V. T. tyčiniais ir neteisėtais veiksmais parodė visišką nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, pakirto pasitikėjimą valstybės institucijos vykdoma traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registracija, sumenkino valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą visuomenėje, kurdamas savivalės, įstatymo nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme.

5.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, taip pat yra prieštaringas, kadangi įrodymai, kurių pagrindu kiti asmenys šioje byloje buvo išteisinti, patvirtina ir jo nekaltumą. Be to, skundžiamas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas objektyviu ir išsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

5.2. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punkto reikalavimų. Nuosprendžio dalys dėl T. D. išteisinimo dėl A. J. traktoriaus vagystės, dėl V. T. išteisinimo dėl dokumento klastojimo ir panaudojimo, bei piktnaudžiavimo tarnyba, taip pat nuosprendžio skirsniai dėl civilinių ieškinių prieštarauja skundžiamai nuosprendžio daliai dėl jo nuteisimo. Nors T. D. pateiktame kaltinime buvo nurodyti trys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys (bendrininkai), tačiau jam, M. Š., pateiktame kaltinime galimų bendrininkų skaičius jau neapibrėžtas. Be to, nors teisme buvo priimtas ir nagrinėtas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, pagal kurį kaltinimą jis pripažįstamas kaltu. Nuosprendžio 2 lape, pripažįstant nustatytomis faktines aplinkybes, traktoriaus modelis (pasak prokuroro, tipas) „Fendt 235“ nenurodytas. Be to, nesutampa traktoriaus modelis ir VIN numeriai, juos lyginant su T. D. pareikštu kaltinimu bei jam tiek pradiniame, tiek pakeistame kaltinime nurodytais traktoriaus identifikavimo numeriais.

5.3. Skunde M. Š. teigia, kad aplinkybė, jog T. D. buvo išteisintas dėl traktoriaus vagystės, pati savaime suponuoja tai, kad jis vogto traktoriaus iš pastarojo neįgijo. T. D. veiksmai gali rodyti tik tai, kad šis veikė V. B. vardu. Kokia iš to nauda jam (M. Š.), pirmosios instancijos teismas nenurodė.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas neužsiminė apie skirtingus traktorių tipus (modelius). Pradiniame kaltinime jis buvo kaltinamas įgijęs traktorių „Fendt 313 Vario“, pakeistame kaltinime – „Fendt 235“, o liudytojas V. P. parodė, kad A. J. pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje ir prašyme dėl užregistravimo skiriasi markės. Pats nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jis iš T. D. (o ne iš T. J.) nusipirko traktorių „Fendt Vario 312“, taigi ne tokio modelio, koks nurodomas pradiniame kaltinime ir prašyme dėl kaltinimo pakeitimo teisme. Išteisintasis V. T. klydo, kad skiriasi traktoriaus specifikacija, kadangi skyrėsi modelis. Visgi svarbiausia, jog pirmosios instancijos teismas V. T. parodymais rėmėsi kaip patikimais, nes šis turi didelį darbo stažą kaip traktorių ir kitos žemės ūkio technikos specialistas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje žemės ūkio technikos registraciją vykdantis asmuo tikrindamas taip pat nepastebėjo, kad traktoriaus VIN numeris buvo perkaltas, o pats traktorius – vogtas. Tačiau iš jo reikalaujama turėti daugiau specialių žinių, nei jų turi V. T. ir A. G., dirbantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Transporto priemonių tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, kuris pateikė specialisto išvadą (1 t., b. l. 117–118), aprašydamas traktorių „Fendt Vario 313“, nors tikrasis traktoriaus modelis yra „Fendt 235“. A. G. paaiškino, kad vizualiai apžiūrint traktorių, buvo neįmanoma pastebėti, jog identifikacinis numeris suklastotas, nes klastotė padaryta profesionaliai. Apelianto teigimu, A. J., T. D., L. G., V. T., V. P. bei V. B. nežinojo, kad traktorius „Fendt“ yra vogtas, tai yra gautas nusikalstamu būdu. Nei vienas iš jų negalėjo nustatyti numerių perkalimo ar kitų požymių, iš kurių buvo galima spręsti apie šią aplinkybę. Nei vienas iš jų ir nebuvo kaltinamas dėl to, kad neatskyrė, jog traktorius vogtas du kartus – (duomenys neskelbtini) ir iš A. J. sodybos. Tuo tarpu jis pripažintas kaltu dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, laikymo ir realizavimo. Apeliantas, grįsdamas skunde dėstomą poziciją dėl jo nepagrįsto nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-788/2016 suformuotą praktiką analogiškoje situacijoje.

5.5. Skundo autoriaus manymu, teismo motyvai, susiję su jo žinojimo apie traktoriaus įgijimo nusikalstamu būdu faktą, yra neapibrėžti (tai, kad traktorių jis pardavė už sąlyginai nedidelę kainą, nors daug metų ūkininkaudamas jis gerai žino žemės ūkio technikos kainas). Remiantis kaltinimo logika, A. J., taip pat traktorių įgijęs už pusę jo vertės (50 000 Eur) dar 2013 m. beveik naują, juo labiau turėjo žinoti, kad toks turtas gaunamas nusikalstamu būdu. Traktorius iki jo vagystės iš A. J. buvo naudojamas trejus metus, taigi, neabejotinai nuvertėjo. Dėl to, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, kaina, kurią draudimo bendrovė išmokėjo (duomenys neskelbtini) traktoriaus ankstesniam savininkui, neturi jokios reikšmės. Be to, skirtinga vertė gali patvirtinti, jog traktorius netgi nebuvo tas pats. Pažymima, kad V. B. ir L. G. taip pat yra ūkininkai ir turi žinių apie traktorių kainas, tačiau, V. B. įsigijus traktorių už 30 000 Eur ir nurodžius, kad, jo manymu, transporto priemonės vertė yra apie 50 000 Eur, įtarimai pagal BK 189 straipsnį pastarajam nebuvo pareikšti.

5.6. Apeliantas teigia, kad traktoriaus „Fendt Vario 312“, „Fendt Vario 313“ ar „Fendt 325“ jis niekada nebuvo įgijęs. Bet koks daikto įgijimas turi būti patvirtinamas atitinkama sandorio forma, priklausomai nuo to, kokios rūšies yra daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, CK 4.49 straipsnio 1 ir 4 dalys). Cituodamas CK 1.75 straipsnio nuostatas, M. Š. teigia, kad net ir A. J. civilinės teisės prasme galimai nebūtų pripažintas sąžiningu įgijėju, kadangi šis asmuo traktorių įgijo pagal suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas pažymi, kad jis niekada nebuvo nurodytų modelių traktoriaus savininku, nes savo daiktinių teisių neregistravo, nuosavybės teisės iš nieko neįgijo, o traktorių pirkti tik ketino. Panaudos sutarties, kurią teismas klaidingai įvardija pasaugos sutartimi, jis niekada neregistravo. Taigi, pasak nuteistojo, jam inkriminuotas įgijimo požymis nėra įrodytas. Jei T. D. traktoriaus iš A. J. nepavogė, tai jis vogto traktoriaus iš T. D. neįgijo. O jeigu jis įgijo traktorių iš nenustatytų asmenų, tai turi būti surinkti duomenys ir įrodyta, kokiu pagrindu jis tą turtą įgijo (už kokią sumą, kokiu sandoriu ir kt.).

5.7. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje neįrodyti laikymo ir pardavimo objektyvieji požymiai. Traktorius buvo laikomas jo tėvo V. Š. žemės ūkio bendrovėje, kuri priklauso ne tik jo tėvui. Traktorius buvo laikomas trumpą laiką (mažiau nei vieną mėnesį). Parduoti traktoriaus apeliantas teigia negalėjęs, nes niekuomet nebuvo jo savininku. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino L. G. parodymus kaip patikimus: kaip gali asmuo be jokių rašytinių sutarčių, dokumentų perduoti jam didžiulę pinigų sumą ir netgi ne savo, o V. B., juolab, kad L. G. ir V. B. parodymai prieštaringi, be kita ko, ir dėl perduotos pinigų sumos.

5.8. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principas. Jo kaltę (žinojimą ir kitus objektyviuosius veikos požymius) pirmosios instancijos teismas preziumavo, atmetė jį teisinančius įrodymus, rėmėsi nenuosekliais ir prieštaraujančiais bylos duomenims liudytojo L. G. parodymais. Viena iš esminių abejonių yra skirtingi traktorių modeliai. Šiame kontekste nuteistasis pakartotinai atkreipia dėmesį į A. J., V. T., specialisto A. G. parodymus, taip pat pažymi, jog specialisto išvadoje Nr. 140-(2366)-ISI-3330 buvo tiriamas traktorius „Fendt Vario 313“, o ne „Fendt 235“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad identifikavimo numeris buvo suklastotas perkalus visus simbolius, o atskiri simboliai buvo klastoti kelis kartus. Ši aplinkybė, pasak apelianto, itin svarbi, nes VIN numeris (duomenys neskelbtini) (kaltinamajame akte nurodomas kaip traktoriaus „Fendt 313 Vario“ numeris) ir VIN numeris (duomenys neskelbtini), kuris kaltinamajame akte nurodomas kaip originalus, absoliučiai nesutampa su kaltinamajame akte nurodytu „Fendt Vario 312“ traktoriaus numeriu, kuris nurodytas T. D. pareikštame kaltinime. Taip pat nesutampa traktorių masės. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų.

5.9. Detaliau analizuodamas liudytojų V. B. ir L. G. parodymų prieštaringumą, apeliantas atkreipia dėmesį į V. B. nurodytas aplinkybes, kad skyrėsi traktoriaus, kuris buvo vogtas, nuotraukos ir nuotraukos, kurios jam buvo atsiųstos. L. G. melavo V. B., užtikrindamas, kad traktorius nevogtas, tačiau į šį prieštaringumą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Kadangi L. G. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šio parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nuvertino jo nuoseklius parodymus, netyrė jų kitų duomenų kontekste. Tai, kad panaudos sutartyje nurodytas asmuo, kurio asmens kodas neatitinka Gyventojų registro duomenų, jis paaiškino pažymėdamas, kad L. G. atsivežė asmenį, su kuriuo ir buvo pasirašyta panaudos sutartis, o jis neturėjo pagrindo nepasitikėti jo žinion traktorių paliekančiu asmeniu, kadangi niekuo nerizikavo. Jis, naudodamas traktorių panaudos pagrindais ir nesumokėjęs pinigų, negalėjo prieštarauti tam, kad L. G. arba jo įgalioti asmenys šią žemės ūkio techniką paimtų. Nuoseklūs liudytojo R. K. parodymai, kad jis vairavo mėlynos spalvos traktorių, o ne „Fendt“, taip pat nebuvo įvertinti kitų duomenų kontekste, nors būtent apie mėlynos spalvos traktorių „New Holland“ apeliantas telefonu kalbėjo su T. D.. Apie šias prielaidas aiškino ir tyrėja I. R., kuri apklausiama išreiškė abejones, apie kurį traktorių duomenys surinkti. Teismo nuosprendžio grindimas tokiais telefoniniais pokalbiais yra netinkamas.

5.10. Apelianto manymu, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, šalinant prielaidas dėl traktorių „Fendt Vario 312“, „Fendt Vario 313“, „Fendt 235“ VIN numerių, reikia kreiptis į gamintoją ar oficialų gamintojo atstovą, užduodant klausimus, kokiais VIN numeriais buvo identifikuojami šie traktorių modeliai, kokiu būdu šie identifikaciniai numeriai suteikiami ir kiek 2016 m. kovo 7 d. (kai buvo pavogtas) kainavo traktorius „Fendt Vario 312“, VIN numeris (duomenys neskelbtini). Be to, būtina išreikalauti duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie L. G., kadangi jo, kaip įtariamojo ar teisiamojo, statusas galėjo turėti reikšmės duodamų parodymų turiniui, taip pat būtina gauti duomenis apie L. G. pareikštus įtarimus, kaltinimus ar įsiteisėjusius nuosprendžius.

6. Nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria T. D. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2013 m. rugsėjo 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. veikos) ir priimti naują nuosprendį – T. D. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1. Skunde gynėjas, akcentuodamas būtinąjį BK 300 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią, minėtos normos saugomas vertybes – valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, užtikrinant normalią, teisingą dokumentų apyvartą, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paties nuteistojo parodymus įvertino kaip jo kaltę iš dalies patvirtinančius įrodymus. Apelianto vertinimu, T. D. nurodytos aplinkybės, kad jis per klaidą užpildė A. J. registruojamo traktoriaus dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes nenustatyta nuteistojo tiesioginė tyčia, jis nesuvokė veiksmų pavojingumo. Traktoriaus registracijos dokumentai buvo užpildyti A. J., kuris bet kuriuo atveju pats juos ketino užpildyti, vardu. Dokumentuose būtų nurodyta tokia pati informacija, traktorius būtų įregistruotas A. J. vardu. Kartu su T. D. tuo metu buvo ir pats A. J., kuris prašė už jį sumokėti registracijos mokestį ir kuris, galimai kaip ir dokumentus priėmęs darbuotojas, turėjo pastebėti, kad T. D. užpildė ir traktoriaus registracijos dokumentus. Žala nei A. J., nei kam nors kitam nebuvo padaryta. 2013 m. rugsėjo 3 d. registruojant traktorių buvo pateikti teisingi duomenys, tik juos pateikė ne pats duomenų savininkas. T. D., pateikdamas duomenis, veikė su A. J. žinia.

6.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomoms vertybėms. Atkreipiamas dėmesys, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. pildant registracijos dokumentus apie traktoriaus vagystę iš (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma. 2016 m. gegužės 4 d. T. D. traktoriaus V. B. vardu neregistravo. Skunde pažymima, jog nukentėjusioji E. J. ir liudytoja D. J., kurių parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis dėl 2013 m. rugsėjo 3 d. veikos, traktoriaus registravimo procese nedalyvavo, todėl jų parodymai šiuo klausimu negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytoja ir nukentėjusioji yra suinteresuotos duoti parodymus apie nuteistąjį. Jos, neturėdamos tikslių ir neginčijamų duomenų, teigė, kad T. D. prisidėjo prie A. J. traktoriaus vagystės, samprotavo, kad T. D. galėjo stebėti jų namus, tualete paslėpti kažkokią įrangą, taip pat neva galėjo telefonu informuoti vagystės vykdytojus apie tinkamą metą vagystei.

6.3. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes nepagrįstai nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. dokumento suklastojimą patvirtina liudytojo V. B. parodymai, kad jis minėtą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje, užregistruojant nusipirktą traktorių. Gynėjo manymu, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad būtent T. D., o ne kas nors kitas, užregistravo minėtą traktorių. Atkreipiamas dėmesys, kad V. B., duodamas parodymus, nurodė, jog žodžiu įgaliojo užregistruoti traktorių jo vardu L. G. bei davė šiam savo asmens dokumento kopiją.

6.4. Skunde nurodoma ir tai, jog nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad T. D. kaltę pagrindžia rašysenos ekspertizės išvada, kuri patvirtina, jog kai kuriuos įrašus, kuriuos turėjo padaryti A. J. ir V. B., atliko T. D.. Akcentuodamas, kad specialisto išvada ar ekspertizės aktas pagal BPK 20 straipsnį turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, skundo autorius teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu neveikiant rungimosi principui atlikta ekspertizė apylinkės teismo buvo įvertinta tik formaliai. Teismas neįvertino ekspertui pateiktos medžiagos išsamumo, pakankamumo, kokybiškumo, ekspertui pateiktų pradinių duomenų pagrįstumo ir tinkamumo, ar ekspertas neviršijo savo specialių žinių ribų ir pan. Be to, teismas neanalizavo eksperto išvados kitų bylos įrodymų ir aplinkybių kontekste, nelygino jų tarpusavyje. Gynėjo teigimu, eksperto išvada paremta vos kelių žodžių (vardo ir pavardės) vertinimu, todėl tokios išvados patikimumas abejotinas.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad 2016 m. gegužės 4 d. veikos padarymą pagrindžia mokesčių registruojant žemės ūkio techniką sumokėjimo kvitai, nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, teigė, jog dviejų mokėjimų negalima atlikti per vieną minutę. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pirmiau terminale yra išspausdinami kvitai, o tik vėliau atliekami mokėjimai. Kvite nurodomas jo išspausdinimo, o ne sumokėjimo laikas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad buvo atliekami praktiškai identiški mokėjimai (skyrėsi tik asmens kodas ir mokama suma), todėl darbuotoja, priimanti mokėjimus, galėjo antrąjį mokėjimą atlikti pakankamai greitai. Esant minėtoms aplinkybėms, pakankamai realu, kad vienas asmuo per neapibrėžtą laiką išspausdintą kvitą skubiai apmokėjo ir tai leido gana greitai išspausdinti kitą, beveik tokį patį kvitą kitam asmeniui, kuris jį apmokėjo po jo išspausdinimo per niekur neapibrėžtą laiką.

6.6. Skunde pažymima, kad nepagrįsti teismo motyvai, jog T. D. ir M. Š. pokalbiai bei I. R. traktoriaus dokumentų paėmimas iš vertimų biuro likus vienai dienai iki V. B. traktoriaus registracijos patvirtina, kad T. D. ruošėsi įregistruoti V. B. traktorių. Nėra jokių duomenų, kad T. D. su M. Š. bendravo dėl V. B. traktoriaus įregistravimo, o I. R. iš vertimų biuro paėmė būtent V. B. traktoriaus dokumentus. Tuo metu T. D. registravo savo techniką (vandens cisterną), todėl pokalbiai galėjo vykti bei dokumentai iš vertimų biuro galėjo būti paimti ir dėl apelianto registruojamos technikos.

7. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir T. D. bei V. T. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį; tenkinti E. J. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš T. D. ir V. T. solidariai 50 000 Eur turtinei bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš T. D. bei V. T. E. J. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

7.1. Skunde advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. D. ir V. T. išteisinimo bei E. J. civilinio ieškinio netenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendžio išvados, kad tarp M. Š. ir T. D. padarytų nusikalstamų veikų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio, nėra pagrįstos. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik teisingumo vykdymas, bet ir E. J. teisė į žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlyginimą.

7.2. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl T. D. kaltės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodytumo, teigia, jog tai, kad vagystės dieną T. D. kartu su A. J. išvyko iš pastarojo namų ir veikos pats padaryti negalėjo, neeliminuoja galimybės, kad veiką padarė T. D. bendrininkai, su kuriais jis buvo sutaręs veikti. Juolab, kad du asmenys, vairuojantys A. J. priklausantį traktorių, buvo pastebėti liudytojo A. J., o liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog vagystės dieną netoli A. J. sodybos matė du nepažįstamus vaikinus su gobtuvais ant galvų bei netoliese stovintį automobilį. Tai, kad minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, nesudaro pagrindo teigti, jog T. D. su traktoriaus vagyste nesusijęs. Teismas nepagrįstai A. J., E. J. ir D. J. parodymus įvertino kaip spėjimus ir rėmėsi T. D. teiginiais, kad jis veikos nepadarė. T. D. 2019 m. kovo 7 d. ryte iš A. J. žinojo detalius pastarojo šeimos planus, todėl turėjo realią ir netrukdomą galimybę informuoti savo bendrininkus apie esamą situaciją bei duoti tolimesnius nurodymus dėl traktoriaus vagystės, perduoti traktoriaus atrakinimo ir užvedimo raktą. A. J. ir E. J. pažymėjo, jog parduodamas traktorių T. D. padavė tik vieną raktą, nors jų buvo komplektas.

7.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog T. D. padarė ir BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įgydamas ir realizuodamas nusikalstamu būdu gautą turtą. A. J. nurodė traktorių įgijęs 2013 metais iš nepažįstamo asmens, tarpininkaujant T. D.. Perkamas traktorius buvo T. D. namų kieme. A. J. su jokiu traktoriaus pardavėju nebendravo, jo nematė, apie tokio asmens egzistavimą jam nurodė tik T. D.. Iš pastarojo įsigyjant traktorių, A. J. jo registracijoje nedalyvavo, viską tvarkė pats nuteistasis. Skunde atkreipiamas dėmesys į E. J. parodymus apie apmokėjimo T. D. už traktorių aplinkybes, taip pat akcentuojama, kad perduodamas pinigus A. J. jokio dokumento nepasirašė, kadangi jis ir T. D. buvo draugai, o pirkimo-pardavimo sutartis A. J. nebuvo paduoda, byloje esanti sutartis yra suklastota. Nukentėjusiosios atstovė daro išvadą, kad iš E. J. ir D. J. parodymų yra akivaizdu, jog traktoriaus „Fendt Vario 313“ pardavėjas buvo T. D.. Ši apeliantės pozicija skunde grindžiama ir byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 3 d. registravimo prašyme ir 2013 m. rugsėjo 3 d. AB „Swedbank“ įmokos mokėjimo kvite rankraštinius įrašus „A. J.“ atliko T. D..

7.4. Skunde analizuojant BK 189 straipsnio 2 dalies sudėties požymių T. D. veiksmuose įrodytumą, teigiama, jog T. D. neabejotinai žinojo, kad traktorius „Fendt Vario 313“ yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra vogtas, kadangi, priešingu atveju jis nebūtų suklastojęs traktoriaus registracijai skirtų dokumentų, o dokumentus bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį būtų įteikęs A. J.. 2013 m. rugsėjo 2 d. traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju nurodytas T. J. nebuvo nei šios transporto priemonės pardavėjas, nei savininkas (tai jis paaiškino liudytojo apklausos metu). Specialisto išvada patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėje „Pardavėjas“ pasirašė ne T. J., 2018 m. rugpjūčio 27 d. faktūroje skiltyje „Signature d‘vendeur“ pasirašė ne T. J.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad traktorius „Fendt Vario 313“, VIN (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) kompanijai (duomenys neskelbtini) ir buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d., 20 val., iki 2013 m. rugpjūčio 22 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio T. D. 2016 m. gegužės mėn. pokalbio su I. R. matyti, jog T. D. koordinavo šio traktoriaus dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

7.5. Nukentėjusiosios atstovė, nesutikdama su V. T. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė tik formalius argumentus ir neatsižvelgė į teismų praktiką. Išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teismas nepagrindė, nemotyvavo ir jokių išvadų nepateikė. Apeliantės manymu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. T. padarė BK 228 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. B. vardu traktorių registravo T. D.. Nors V. T. ir pats T. D. šią aplinkybę ginčijo, tačiau V. T. nepaneigė pažįstantis T. D. iš matymo, kas kelia abejonių V. T. gynybine pozicija, manant, kad minėti asmenys veikė bendrai. Kaip parodė V. T., traktoriaus registracijos metu asmuo pateikė jam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir, jeigu jis traktorių registravo, vadinasi, jam nekilo abejonių, kad dokumente yra nurodytas ne tas žmogus, kuris registruoja traktorių ir pasirašo prašymą. Jis teigė įvertinęs vizualinį asmens panašumą, lyginant su nuotrauka, esančia dokumente. Pažymima, jog pagal specialisto išvadą, registravimo dokumente pasirašė T. D.. Jeigu V. T. pažinojo T. D. iš matymo, tai jo teiginiai, kad asmens tapatybės dokumento nuotraukoje buvo tas pats asmuo, kuris pateikė registravimo dokumentus, yra melagingi ir tai suponuoja V. T. veiksmų tyčią. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, pokalbių metu V. T. buvo ne kartą minimas, ką patvirtino ir tyrėja I. R., tačiau skundžiamame nuosprendyje šių pokalbių turinys ir jų reikšmė nebuvo įvertinta, o teismo teiginiai, kad neįrodyta, jog V. T. veiksmais buvo padaryta didelė žala, nepagrįsti.

7.6. Atstovės manymu, nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės nukreipimas dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka nepagrįstas. E. J. nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurią padarę asmenys yra nustatyti ir jų kaltę pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Civilinė ieškovė pateikti ieškinį baudžiamojoje byloje turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, pagrindė jo dydį dėl 50 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, šis civilinis ieškinys turėjo būti tenkintas, kadangi, remiantis tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek teisiamųjų posėdžių metu ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių atsirado turtinė ir neturtinė žala, tačiau teismas tinkamai neįvertino surinktų įrodymų, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis T. D. ir V. T. atžvilgiu nebuvo priimtas. Tokiu būdu buvo pažeista civilinės ieškovės teisė į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą išteisintasis V. T. ir jo gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus nurodo su skundu nesutinkantys ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nuosprendį dėl V. T. išteisinimo palikti nepakeistą.

9. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje advokatė Diana Višinskienė prašė nukentėjusiosios E. J. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų M. Š. ir T. D. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis M. Š. palaikė savo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio išdėstytą poziciją, jog M. Š. ir T. D. apeliaciniai skundai turėtų būti tenkinami, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. – atmestas. Nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas prašė ginamojo skundą tenkinti pilna apimtimi, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Išteisintojo V. T. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus prašė E. J. apeliacinį skundą išteisintojo atžvilgiu palikti nenagrinėtu, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės paduoti tokio pobūdžio skundą. Prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

10. Nuteistojo M. Š., taip pat nuteistojo T. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo dalis dėl T. D. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atmetama, o skundo dalis dėl nepagrįstai priimto išteisinamojo nuosprendžio V. T. atžvilgiu paliekama nenagrinėta.

11. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. D. ir M. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. T. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), o M. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. T. D. taip pat pagrįstai išteisintas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau jokiais objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl T. D. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

13. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. kovo 7 d., ryte, (duomenys neskelbtini), iš A. J. priklausančios sodybos ūkinio pastato buvo pagrobtas jam priklausantis traktorius „Fendt 313 Vario“. Nukentėjusysis A. J. (duomenys neskelbtini) mirė, o į procesą įstojo jo teisių perėmėja – dukra E. J.. Mirusio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jais galima remtis visų surinktų duomenų kontekste, siekiant sustiprinti kitų įrodymų pagrįstumą. A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2016 m. kovo 7 d., apie 6.45 val., pas jį į namus atvyko pažįstamas T. D., kuris su autovežiu turėjo jam parvežti sunkvežimį iš (duomenys neskelbtini). Jie kartu išvažiavo iš sodybos ir sugrįžo į namus apie 9.45 val. Tuo metu, kai su T. D. išvyko tvarkyti sunkvežimio parvežimo reikalus, namuose nieko nebuvo – žmona buvo darbe, o vaikai mokykloje. Grįžus į sodybą ir iškrovus sunkvežimį, T. D. išvažiavo, o jis, nuėjęs į ūkinį pastatą, pastebėjo, kad yra pavogtas jo ratinis traktorius „Fendt 313 Vario“. Su traktoriumi buvo išvažiuota pro galines ūkinio pastato duris. Jis kartu su draugu Š. B. sekė paskui paliktas traktoriaus vėžes, t. y. per (duomenys neskelbtini) kaimo buvusius sodus link pagrindinio kelio V.-A.-J., tada link (duomenys neskelbtini) kaimo. Miške sutikti girininkai nurodė, jog matė žalios spalvos traktorių „Fendt“, važiuojantį link pagrindinio kelio R.-Š.. Tačiau, važiuojant link (duomenys neskelbtini), traktoriaus pėdsakus pametė (6 t., b. l. 3-4).

14. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais buvo apklausti asmenys, įvykio dieną galimai matę mirusio nukentėjusiojo A. J. traktorių „Fendt 313 Vario“, tačiau jų parodymai nėra išsamūs bei informatyvūs, juo labiau, patvirtinantys T. D. kaltę. Liudytojas A. J. parodė, kad 2016 m. kovo 7 d. ryte ėjo į darbą ir pamatė pravažiuojantį A. J. priklausantį traktorių, kurio kabinoje sėdėjo du žmonės, tačiau šių asmenų atpažinti negalėtų, nes juos per trumpai matė. Buvo apie 9 val. ryto, nuo A. J. namų traktorius buvo apie 3-4 km atstumu (10 t., b. l. 20). Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu važiavo į darbą fermoje, apie 8 val. ryte sutiko du vaikinus su kapišonais ant galvų, kurių atpažinti negalėtų, o kiek toliau, link sodų, matė stovintį automobilį. Atėjusi į darbą sužinojo, kad kiti darbuotojai matė pravažiuojantį traktorių, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavogtas. Kiek traktoriuje sėdėjo žmonių, niekas nematė. Vaikinai su kapišonais buvo netoli A. J. sodybos, tačiau jie ėjo ne link jos, nors atstumas nebuvo didelis (10 t., b. l. 17). Taigi, nei A. J., nei J. Š. negalėjo net minimaliai apibūdinti matytų įtartinų asmenų. J. Š. teigė, jog vaikinai su kapišonais buvo jauni, smulkaus sudėjimo, tuo tarpu A. J., matęs du žmones traktoriaus viduje, net negalėjo įvardyti, ar abu šie asmenys buvo vyrai. Ikiteisminio tyrimo metu A. J., geriau prisimindamas įvykį, davė šiek tiek išsamesnius parodymus, t. y. kad matė dideliu greičiu pravažiuojantį sidabrinės spalvos BMW markės automobilį, kurį vairavo jaunas vaikinas, o iš paskos šiam automobiliui dideliu greičiu važiavo žalios spalvos traktorius, kurio kabinoje sėdėjo du tamsiai apsirengę vyrai. Vienas asmuo buvo smulkaus veido, tamsių plaukų, su ūsais, o kitas vyriškis stambesnis, tačiau pastarojo veido iš viso nematė. A. J. taip pat nurodė, kad iki traktoriaus vagystės, maždaug toje vietoje, kur vagystės dieną matė pravažiuojantį traktorių, matydavo baltos spalvos „Mercedes“ markės automobilį, kuris sutemus lėtai važiuodavo keliuku, vis kurs nors sustodavo ir stovėdavo (6 t., b. l. 44). Vis dėlto, tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta nei liudytojų matytos BMW, nei „Mercedes“ markių automobilių savininkai.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog priešais A. J. sodybą yra įsikūrusi UAB „E.“. Peržiūrėjus šios įmonės vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą, nustatyta, kad 2016 m. kovo 7 d., apie 8.51 val., nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo šviesios spalvos automobilis (sedanas), iš jo išlipo du asmenys ir nuėjo keliu link A. J. sodybos. Iš paskos pajudėjo ir šviesios spalvos automobilis, kuris, nesustodamas prie A. J. sodybos, nusuko link kelio K.-J.. Už kelių minučių automobilis vėl užsuko į tą patį keliuką ir šį kartą nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). 9.18 val. matosi kaip iš A. J. sodybos keliuku išvažiuoja traktorius, kuris nuvažiuoja tuo pačiu keliu, kuriuo nuvažiavo šviesios spalvos automobilis (1 t., b. l. 34-37). Ši informacija patvirtina, kad lengvasis automobilis buvo skirtas vagystės vykdytojų atvykimui į įvykio vietą, taip pat saugumui užtikrinti. Transporto priemonėje likęs vairuotojas suko ratą aplink A. J. sodybą, žvalgydamasis, ar negrįžta sodybos savininkai, o bendrininkams užvedus traktorių iš išvažiavus iš ūkinio pastato, nuvažiavo galimai iš anksto sutarta kryptimi. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta aiškintis vaizdo įraše užfiksuoto automobilio markę, modelį bei valstybinius numerius, tačiau specialisto išvada Nr. 140-(1281)-IS1-1532 konstatuota, kad įrašas nėra tinkamas minėtos informacijos nustatymui (1 t., b. l. 44-45).

16. Papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu A. J. parodė, kad traktoriaus vagystės rytą T. D., prieš jiems abiems išvažiuojant, buvo nuėjęs į tualetą, kur išbuvo ilgą laiką. Ką šis ten veikė, nežino, tačiau nuleidžiamo vandens garso negirdėjo. Grįžęs ir pamatęs, kad yra pavogtas jam priklausantis traktorius, A. J. apėjo sodybos teritoriją ir prie šiltnamio rado maišelį su kažkokiu daiktu, panašiu į raciją. Mano, jog šį daiktą galėjo palikti vagys (6 t., b. l. 5-6). Apžiūros protokole nurodyta, kad A. J. sodyboje rastas daiktas yra elektroninis įrenginys su keturiomis antenomis, kuris įdėtas į polietileninį maišelį. Iš maišelio vidaus paimtas kvapo pėdsakas (1 t., b. l.48-53). Specialisto išvada Nr. 140-(2657)-IS1-3226 nustatyta, kad tirti pateiktas elektroninis įrenginys yra ryšio slopintuvas, ant kurio rasti rankų pėdsakai nėra tinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 105). Atlikus objektų tyrimą Nr. 140-(2656)-IS1-3428 nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo radijo laidų kištuko, padaryta 2016 m. gegužės 12 d. apžiūrint traktorių „Fendt 313 Vario“, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 110-111). Taigi, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti 2016 m. kovo 7 d. vagystę įvykdžiusius asmenis, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko užfiksuoti.

17. Iš esmės vienintelė versija, kurią E. J. atstovė advokatė Diana Višinskienė kelia aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, siekdama įrodyti T. D. kaltę dėl traktoriaus vagystės, yra ta, kad šis įvykio dieną lankėsi A. J. namuose ir žinojo, kad jam išvykus su sodybos šeimininku, namuose nieko neliks, todėl bus galima netrukdomai įvykdyti suplanuotą nusikalstamą veiką, ką galimai ir padarė tyrimo nenustatyti T. D. bendrininkai, su kuriais galimai buvo susisiekta pastarajam nuėjus į tualetą. Vis dėlto, ši įvykių seka yra paremta tik prielaidomis ir spėjimais, kuriais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens kaltę galima grįsti ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie duomenys turi patvirtinti kurio nors tarpinio fakto buvimą. Šiuo atveju T. D. lankymasis A. J. namų tualete niekaip nepatvirtina, jog būtent ten įvyko apsitarimas su bendrininkais dėl tolesnių veiksmų vykdant svetimo turto vagystę. Nors A. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog T. D. pakankamai ilgai užtruko tualete, be to, jis negirdėjo nuleidžiamo vandens garso, tačiau pokalbio telefonu ar apskritai kokių nors pašalinių garsų šis taip pat negirdėjo.

18. Liudytoja D. J. apklausos pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad T. D., jos nuomone, galėjo prisidėti prie traktoriaus vagystės organizavimo, nes šis dažnai lankydavosi jų namuose, žinojo, kur yra saugomas traktorius, taip pat žinojo, jog vagystės dieną sodyboje šeimininkų nebus (10 t., b. l. 17-19). Vis dėlto, tos pačios apklausos metu D. J. paliudijo, kad T. D. buvo geras šeimos draugas, kai reikėdavo, padėdavo, sutuoktinis dažnai jam ir pinigų paskolindavo, santykiai buvo normalūs, jokių pykčių nebuvo. Taigi, liudytoja negalėjo įvardyti nei priežasties, nei motyvo, kodėl būtent T. D. galėjo nužiūrėti jiems priklausantį traktorių bei organizuoti jo vagystę. Nukentėjusiojo A. J. teisių perėmėja E. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog įvykio metu buvo paskaitose (duomenys neskelbtini), apie traktoriaus vagystę bei T. D. lankymąsi jų namuose jai papasakojo mama (10 t., b. l. 14). Taigi, E. J. parodymai yra išvestiniai, teisme ji tik atkartojo motinos bei mirusio tėvo iškeltą versiją, kad vagystės iniciatoriumi galėjo būti jų visų pažįstamas T. D..

19. Teisėjų kolegija, atmesdama A. J. šeimos narių prielaidas dėl T. D. dalyvavimo traktoriaus vagystėje, pažymi, kad nukentėjusiojo šeima gyvena nedidelėje gyvenvietėje – (duomenys neskelbtini), taigi aplinkiniams yra gerai žinoma, kuo užsiima ši šeima, t. y. ūkininkauja ir turi žemės ūkio technikos. Todėl teigti, kad tik T. D. gerai žinojo, kur yra laikomas A. J. priklausantis traktorius, nėra jokio pagrindo. Be to, ir liudytojai, kurie įvykio dieną matė dideliu greičiu keliu pravažiuojantį traktorių, iš karto atpažino, jog tai būtent A. J. priklausantis traktorius. Pažymėtina ir tai, kad jei T. D. iš tiesų buvo suplanavęs įvykio dieną išvilioti A. J. iš sodybos, kad kiti bendrininkai iš tuščios sodybos galėtų pagrobti traktorių, tuomet nebuvo jokio reikalo nenustatytos markės (galimai „Mercedes“) šviesios spalvos automobiliui kelios dienos iki vagystės sutemus važinėti netoli A. J. namų, galimai ieškant vertingos technikos, ar tyrinėjant aplinką, ką parodymų metu nurodė pastebėjęs liudytojas A. J.. Po A. J. traktoriaus vagystės buvo atliekama T. D. telefoninių pokalbių kontrolė, tačiau iš pokalbių turinio su kitais asmenimis nesurinkta duomenų, įrodančių, kad ir šis asmuo kaip nors prisidėjo prie nusikalstamos veikos įvykdymo (10 t., b. l. 132-133).

20. T. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. ryte atvyko pas A. J. į namus ir jie kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. J. ketino pirkti sunkvežimį. Į mirusio nukentėjusiojo namus jis atvažiavo apie 6.30 val., išgėrė kavos, pasikalbėjo, o tuomet išvažiavo. (duomenys neskelbtini) pasikrovė A. J. nusipirktą sunkvežimį ir parvežė jį į namus. Sunkvežimį iškrovė netoli nukentėjusiojo sodybos ir išvažiavo į savo namus. Sugrįžęs pamatė praleistą A. J. skambutį, o perskambinęs sužinojo, kad iš A. J. ūkinio pastato buvo pagrobtas traktorius „Fendt“. Kas galėjo pavogti šį traktorių, jis nežino, vagystės organizavime ir vykdyme nedalyvavo. Santykiai su A. J. buvo geri, draugiški (10 t., b. l. 155-156). Šie T. D. parodymai nėra paneigti byloje surinkta medžiaga, tuo tarpu įrodinėjimo našta byloje tenka valstybiniam kaltintojui ir ji negali būti perkelta kaltinamajam. Kaltinamasis gali sutikti duoti parodymus arba atsisakyti tai daryti, tačiau jis neturi pareigos rinkti savo nekaltumo įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras dėl T. D. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apeliacinio skundo neteikė, t. y. pripažino, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad šis dalyvavo vagystės vykdyme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo vertinti advokatės Dianos Višinskienės skundo teiginių dėl civilinio ieškinio nepriteisimo iš T. D. pagrįstumo, taip pat atmetamas prašymas priteisti nukentėjusiosios E. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

21. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 303 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad jeigu išteisinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu yra priimtas remiantis šio straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepagrįstai netaikė, nors surinkta bylos medžiaga liudija, kad traktoriaus vagystę galimai įvykdė ne mažiau trys tyrimo metu nenustatyti asmenys. Todėl baudžiamosios bylos dalis dėl 2016 m. kovo 7 d. įvykdytos traktoriaus vagystės perduotina prokurorui, kad šis toliau imtųsi reikiamų procesinių priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui(-ims) nustatyti.

Dėl T. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2013 m. ir 2016 m. veikos)

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepripažįsta klastojęs dokumentus nei 2013 m. rugsėjo 3 d., kai užpildė prašymą įregistruoti traktorių „Fendt Vario 312“ A. J. vardu, nei 2016 m. gegužės 4 d., kai V. B. vardu pasirašė prašymą įregistruoti traktorių „Fendt 313 Vario“ ir pateikė jį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. T.. T. D. teigimu, A. J. registruojamo traktoriaus dokumentus jis užpildė per klaidą, t. y. jo tiesioginė tyčia nėra nustatyta, nes jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo. Traktoriaus registracijos metu dalyvavo ir pats A. J.. Žala niekam padaryta nebuvo, nes pateikti registravimui duomenys buvo teisingi. Pildant registracijos dokumentus, apie šio traktoriaus vagystę (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma. Tuo tarpu, kaip jo parašas atsirado ant V. B. vardu registruojamo traktoriaus, iš viso nenumano. 2016 m. gegužės 4 d. jis registravo savo techniką, t. y. vandens cisterną. Be to, tiek nuteistasis T. D., tiek nuteistasis M. Š. (nuteistas už to paties traktoriaus įgijimą bei realizavimą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu) teigia, jog byloje yra nepašalintos abejonės dėl to, ar iš (duomenys neskelbtini) pavogtas traktorius yra tas pats, kuris buvo priregistruotas A. J. vardu, o po to pavogtas iš jo sodybos ir, klastojant dokumentus, tarpininkaujant L. G., realizuotas V. B.. Nuteistieji šią abejonę kelia dėl to, jog byloje esančiuose dokumentuose (taip pat ir pateiktuose kaltinimuose) neva tas pats traktorius įvardijamas skirtingai: „Fendt Vario 312“, „Fendt 313 Vario“, „Fendt 235“, be to, neaiškus ir šio traktoriaus VIN (ar PIN) numeris.

23. Aptardama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju susidariusi situacija iš tiesų yra sudėtinga bei paini, kadangi tas pats traktorius buvo vogtas du kartus, šio traktoriaus tapatumo numeris buvo klastojamas kelis kartus, taip pat registracijos dokumentuose sąmoningai keistas traktoriaus modelis, kad būtų sudėtingiau atskleisti visos nusikalstamos veikos mechanizmą. Vis dėlto, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad traktorius, kuris 2016 m. kovo 7 d. buvo pavogtas iš A. J. sodybos, iš tiesų yra (duomenys neskelbtini) bendrovei priklausantis traktorius „Fendt 313 Vario“, kurio originalus tapatumo numeris yra (duomenys neskelbtini). Šis traktorius laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad VIN kodas yra automobilio atpažinimo numeris – suskirstyta skaičių ir raidžių seka, gamintojo skirta automobiliui identifikuoti. Tuo tarpu PIN yra transporto priemonės tapatumo numeris, kuriuo žymimos žemės ir miškų ūkio transporto priemonės. Taigi, iš esmės VIN ir PIN kodai žymi tą pačią informaciją, skirtą transporto priemonei identifikuoti (atpažinti), skiriasi tik transporto priemonių rūšys. Sutiktina, jog byloje esančiuose dokumentuose, kaip sinonimai, naudojamos abi šios santrumpos, nors turėtų būti naudojama tik PIN santrumpa, kadangi traktorius yra žemės ūkio technika, bet kokiu atveju tai nekeičia esmės, jog šis žymuo reiškia transporto priemonės identifikacinį numerį.

24. Sprendžiant dėl tikslaus traktoriaus modelio, neaiškumai kilo po to, kai iš SIRENE (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus buvo gauta informacija, jog traktoriaus, kurio PIN (duomenys neskelbtini), modelis yra „Fendt 235“ (1 t., b. l. 155), tuo tarpu UAB „I.“ (oficialus traktorių „Fendt“ gamintojo atstovas Lietuvoje) serviso vadovas D. B. apygardos teismui pateiktame rašte (t. 12, b. l. 24) nurodė, kad modelio „Fendt 235“ gamyboje apskritai nėra, pagal pateiktą traktoriaus važiuoklės numerį (PIN (duomenys neskelbtini)) jis yra pagamintas 2012 m. gruodžio 5 d. Vis dėlto, įvertinus ir kitus byloje esančius dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas A. Š., pateikdamas iš SIRENE (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus gautą informaciją, galimai padarė rašymo klaidą, nurodydamas vogto traktoriaus modelį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta ir nuosavybės deklaracija, kuri patvirtina, kad traktorius, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra „Fendt 313 Vario TMS“, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris buvo pavogtas 2013 m. rugpjūčio 22 d. kartu su teleskopiniu krautuvu (12 t., b. l. 41-42). Taigi, atitinka tiek identifikacinis (kėbulo) numeris, tiek vagystės padarymo data. Pažymėtina, kad nors A. J. vardu užregistruoto traktoriaus dokumentuose nurodoma, jog tai „Fendt Vario 312“ modelis, tačiau pats A. J. pripažino, jog matė, kad registracijos dokumentuose nurodytas netikslus jo pirkto traktoriaus modelis, t. y. tikrasis modelis yra „Fendt 313 Vario“, tačiau dėl nedidelio netikslumo (skiriasi tik vienas skaičius) niekur nesikreipė ir dokumentų netaisė, nes manė, jog tai neturi didelės reikšmės.

25. Pažymėtina ir tai, kad A. J. labai detaliai apibūdino iš jo sodybos pavogto traktoriaus išvaizdą bei tai, ką jis pats papildomai buvo keitęs traktoriaus salone. Nukentėjusiojo teigimu, traktorius buvo žalios spalvos, ant jo kapoto dangčių buvo užrašyta „Fendt 313 Vario“. Ant traktoriaus priekio buvo uždėtas juodos spalvos trikampis padargams kabinti. Traktoriaus stogas buvo baltas, o ratų diskai raudoni, sėdynių apmušalai buvo papildomai apsiūti raudonos bei juodos spalvos medžiaga (6 t., b. l. 3-4). Tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. kratos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ metu rastas V. B. vardu registruotas traktorius yra tas pats, kuris buvo pavogtas iš A. J. sodybos, patvirtina tiek rasto traktoriaus nuotraukos (1 t., b. l. 68-75), tiek išsamūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam priklausiančią transporto priemonę atpažino pagal pasostės galvos atlošo gobeleno užvalkalą, kurį buvo pasiuvęs savo rankomis. Namuose jis netgi turi audinio, iš kurio siuvo užvalkalą, atraižų. A. J. taip pat pats aptraukė gobelenu su raudonomis detalėmis papildomą mažą sėdynėlę, esančią greta pasostės iš kairės. Salono viduje, prie priekinio lango, dešiniajame viršutiniame kampe buvo jo įmontuotas automobilinis galinio vaizdo veidrodėlis, kurio originalioje komplektacijoje nėra. Ant traktoriaus stogelio buvo nulaužta antena, taip pat meistras A. J. jam buvo remontavęs traktoriuje esantį kondicionierių, kas atidarius ventiliacijos liuką akivaizdžiai matėsi, t. y. matėsi deformuotos radiatoriaus grotelės ir virinimo žymės, be to, liuko tvirtinimo varžtai buvo nestandartiniai, įmontuoti jo kartu su meistru. Taip pat sutapo traktoriaus išdirbtų valandų skaičius, kuris vagystės metu buvo virš 600 valandų (6 t., b. l. 8-9). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog V. B. vardu 2016 m. gegužės 4 d. registruotas traktorius „Fendt 313 Vario“ 2016 m. kovo 7 d. buvo pavogtas iš A. J. sodybos, o laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. jis buvo pavogtas iš (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada Nr. 140-(2366)-IS1-3330 nustatyta, kad traktoriaus „Fendt 313 Vario“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius (atskiri PIN simboliai, tikėtina, klastoti kelis kartus). Originalus traktoriaus PIN yra (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 117-118). Šią išvadą teisiamojo posėdžio metu pilna apimtimi patvirtino specialistas A. G., kuris paaiškino, kad transporto priemonės identifikavimo numeris buvo perkaltas pagal atskirus originalius gamintojo žymėjimus, atskiri PIN simboliai buvo klastoti kelis kartus. Matėsi, kad numeriai klastoti nevienodai. Klastojimas atliktas profesionaliai, žiūrint vizualiai, registruojant traktorių to nesimato (10 t., b. l. 87-88).

Žemesnės instancijos teismas

26. Išsiaiškinus tikrąjį kelis kartus vogto traktoriaus modelį bei identifikacinį numerį, galima aiškintis, ar T. D. nepadarė pavojingos, įstatymo uždraustos veikos, klastodamas prašymus įregistruoti šią transporto priemonę iš pradžių A. J., o vėliau V. B. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją ir intelektualiai. Taigi vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017).

27. Atlikus objektų tyrimą Nr. 11-1437 (16) nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. registravimo prašyme (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, eilutėje „(registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė T. D.. 2013 m. rugsėjo 3 d. AB Swedbank įmokos mokėjimo kvite rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė T. D. (3 t., b. l. 64-70). Nuteistojo teigimu, pasirašyti minėtuose dokumentuose jis galėjo per klaidą, be to, žala niekam padaryta nebuvo, nes traktorius buvo užregistruotas jo tikrojo įgijėjo A. J. vardu. Analizuojant šiuos T. D. teiginius, pažymėtina, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra formalios sudėties, t. y. nereikalauja materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

28. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. D. bendrais bruožais žinojo, jog A. J. vardu registruojamas traktorius yra vogtas, todėl klastodamas 2013 m. rugsėjo 3 d. registracijos prašymą, jis suvokė, kad tokiu būdu netiesiogiai daroma didelė žala tikrajam transporto priemonės savininkui, apie kurį galimai ir neturėjo jokių duomenų. Šią išvadą pagrindžia toliau aptariami duomenys.

29. Visų pirma, pažymėtina, jog tuo pačiu metu, kai A. J. įsigijo traktorių „Fendt 313 Vario“, T. D. įsigijo krautuvą, kuris tyrimo metu nustatyta, jog buvo pavogtas kartu su traktoriumi iš tos pačios (duomenys neskelbtini) bendrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. tiesiogiai su traktoriaus pardavėju nebendravo, traktorių jam iš nepažįstamo asmens pasiūlė pirkti T. D., t. y. jis tarpininkavo pardavimo metu. Būtent iš pastarojo namų valdos nukentėjusysis ir parsivarė nusipirktą transporto priemonę. Traktoriaus dokumentus jam davė T. D., taip pat ir vieną raktelį (6 t., b. l. 5-6). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad traktoriaus pirkime-pardavime nedalyvavo, viską tvarkėsi pats A. J.. Traktoriaus registravime (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje nedalyvavo, kas registravo šią žemės ūkio techniką, nežino. Kaip su pardavėju atsiskaitė A. J., jam taip pat nėra žinoma (7 t., b. l. 80). Teisiamojo posėdžio metu T. D. savo pirminius parodymus pakeitė ir pripažino, kad 2013 m. rugsėjo 3 d., vis dėlto, vyko į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, nes tą pačią dieną registravo įsigytą krautuvą. Nuteistasis netgi prisiminė, kad A. J. paprašytas sumokėjo reikiamus mokesčius už šio registruojamą traktorių, nes kartu mokėjo ir už savo krautuvo registraciją (10 t., b. l. 155-158). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu T. D. aiškino, kad traktorių „Fendt“ jam pasiūlė pirkti nepažįstamas asmuo, su kuriuo jis susipažino nuosavu tralu gabendamas automobilius per Lenkiją. Šio asmens nei vardo, nei pavardės neprisimena. Taip pat neaišku, ar tai buvo lietuvis, ar kitos tautybės asmuo (Lenkija yra tranzitinė valstybė daugeliui vairuotojų). Teisėjų kolegija tokius T. D. aiškinimus, kad jis nieko neprisimena ir nežino, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Tai, jog traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo pirktas tarpininkaujant T. D., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir D. J.. Jos teigimu, sutuoktinis pinigus mokėjo būtent T. D., nors pastarasis aiškino, kad gautos pinigų perlaidos yra grąžintina skola. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pardavėjas nurodytas asmuo – T. J., pagal asmens tapatybės duomenis iš viso neegzistuoja. Nei A. J., nei D. J. tokio asmens nepažįsta ir iš jo niekada nėra pirkę jokios transporto priemonės.

30. Taigi, T. D., pasirašydamas A. J. vardu prašymą įregistruoti traktorių „Fendt Vario 312“, aiškiai suvokė, kad ne tik klastoja A. J. parašą, tačiau ir patvirtina melagingus duomenis, t. y. kad šios transporto priemonės pardavėjas yra T. J., o traktoriaus modelis yra „Fendt Vario 312“, nors nuteistasis nepažįstamo asmens siūlytą pirkti traktorių, kurį vėliau pasiūlė pirkti A. J., neabejotinai matė, taigi, akivaizdu, kad T. D. negalėjo nepamatyti ir ant šio traktoriaus šono esančio didelio ryškaus užrašo „Fendt 313 Vario“. Jau minėta, kad tą pačią dieną nuteistasis registravo ir krautuvą, kuris galimai buvo pavogtas kartu su traktoriumi iš (duomenys neskelbtini) priklausančios bendrovės. Vis dėlto, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, šis krautuvas buvo išardytas ir realizuotas nenustatytam asmeniui, todėl identifikuoti jo tapatumo nebuvo objektyvios galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. pirkto traktoriaus neva originalių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą buvo atliktas V. U. firmoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-30), t. y. ten pat, kur ir T. D. pirkto krautuvo „Massey Ferguson“ dokumentų vertimas (2 t., b. l. 36-40). Be to, šio krautuvo pardavėju nurodytas tas pats neegzistuojantis asmuo T. J.. Tiek traktorius, tiek krautuvas yra pirkti tą pačią dieną – 2013 m. rugsėjo 2 d. Visi šie duomenys netiesiogiai patvirtina, jog T. D. iš tiesų tuo pačiu metu tvarkė žemės ūkio technikos registracijai reikalingus dokumentus ir sau, ir A. J..

31. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. gynėja advokatė Diana Višinskienė pateikė prašymą T. D. padarytą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jis įgijo ir realizavo didelės vertės svetimą turtą – traktorių „Fendt 313 Vario“, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Vis dėlto, šis prašymas 2020 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo atmestas, nurodant, kad byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tose ribose, kuriose ji perduota į teismą. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia keisti faktines veikos padarymo aplinkybes ar patį kaltinimą į lengvesnį ar sunkesnį, tačiau nėra leidžiama inkriminuoti asmeniui visiškai naują nusikalstamą veiką, ką šiuo atveju gynėja ir bando padaryti. Todėl teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja baudžiamosios bylos medžiagos, susijusios su traktoriaus „Fendt 313 Vario“ įsigijimo 2013 m. aplinkybėmis, t. y. šiuo atveju nesvarbu, kam konkrečiai A. J. sumokėjo pinigus už įsigytą transporto priemonę – T. D. ar kitam, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, su kuriuo jį suvedė T. D.. Šiuo atveju reikšminga tik tai, kad T. D., žinodamas, jog traktorius įgytas nusikalstamu būdu, sutvarkė reikiamus dokumentus, kad traktorius būtų įregistruotas A. J. vardu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ne vienerius metus pažinojo nuteistąjį, pastaruoju pasitikėjo, skolindavo šiam pinigų, todėl galimai nesitikėjo, kad jam tarpininkaujant bus parduota nusikalstamu būdu įgyta transporto priemonė. Jau minėta, kad T. D. apie tikrąjį traktoriaus bei krautuvo pardavėją nesugebėjo pateikti praktiškai jokių duomenų, nors akivaizdu, kad brangi žemės ūkio technika nėra perkama iš užsienyje pirmą kartą gyvenime visiškai atsitiktinai sutikto asmens. Kartu įvertinus ir nenuoširdžius T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie vėliau buvo pakeisti, atsižvelgiant į surinktą bylos medžiagą, bei jau aptartą specialisto išvadą Nr. 11-1437 (16), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog jis suklastojo tikrą dokumentą – prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai įregistruoti traktorių „Fendt Vario 312“ A. J. vardu. Šį dokumentą T. D. pasirašė ir pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai. Tokiu būdu A. J. vardu, pastarajam nežinant tikrosios traktoriaus kilmės, buvo užregistruota nusikalstamu būdu gauta transporto priemonė, sukeliant teisiškai reikšmingus padarinius, t. y. įteisinant A. J. kaip teisėtą vogto traktoriaus savininką. T. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. dokumentas buvo klastojamas sąmoningai, o ne per klaidą, jo padaryta veika yra pavojinga, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. D. išteisinimui nėra pagrindo ir dėl kitos jam inkriminuotos veikos, t. y. dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 4 d. pasirašė prašymą kito asmens – V. B. vardu įregistruoti traktorių „Fendt 313 Vario“ ir šį suklastotą dokumentą panaudojo pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. T.. Nors nuteistasis savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (aiškino, jog už kitą asmenį niekada nėra pasirašinėjęs), tačiau teisėjų kolegija negali ignoruoti aplinkybės, jog T. D. kiekvieną kartą jam pasirašant kito asmens vardu vis netikėtai tuo pačiu metu registruoja ir savo techniką, t. y. taikomas tas pats nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas. Tą pačią dieną, kai V. B. vardu buvo įregistruotas traktorius „Fendt 313 Vario“, T. D. registravo savo gamybos vandens cisterną. Kaip įsivėlė ši parašų klaida, jis nesuvokia ir paaiškinti negali. Už dokumentų registraciją (duomenys neskelbtini) jis mokėjo tik už save. Ten yra tik viena vieta, kur galima susimokėti, iki jos reikia paeiti gal 10 m, pereiti kelią (10 t., b. l. 156-157). Vis dėlto, šiuos nuteistojo parodymus paneigia visa eilė kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

32.1 Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad T. D. žinojo, jog iš A. J. sodybos 2016 m. kovo 7 d. buvo pavogtas jam priklausantis traktorius „Fendt 313 Vario“, apie tai nuteistajam pranešė pats A. J..

32.2 Antra, iš V. B. kratos metu paimto traktoriaus tapatumo numeris (esantis ant traktoriaus „Fendt“ informacinėje lentelėje) yra toks pats, koks nurodytas transporto priemonės pirkimo dokumentuose, traktorių įgijus A. J. (3 t., b. l. 1), tuo tarpu šioje nutartyje jau aptarta, kad minėtus dokumentus tvarkė būtent T. D..

32.3 Trečia, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis dieną prieš traktoriaus V. B. vardu registravimą siuntė savo draugę I. R. į vertimų biurą nuvežti vertimui į lietuvių kalbą užsienietiškus transporto priemonės dokumentus. Vertėjai buvo paliktas T. D. kontaktinis numeris. Moteriai iš vertimų biuro 2016 m. gegužės 3 d. paskambinus nuteistajam ir pasiteiravus, ar dokumentus reikia išversti šiandien, T. D. atsako teigiamai ir nurodo, jog sumokės dvigubai, jei tik kuo greičiau dokumentai bus išversti (4 t., b. l. 68-69). Nors teisiamojo posėdžio metu I. R. teigė neprisimenanti, kad būtų vežusi kokius nors dokumentus į vertimų biurą (10 t., b. l. 154), tačiau ši aplinkybė nepaneigia telefoninių pokalbių metu užfiksuotos objektyvios informacijos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nesugebėjo paaiškinti, kodėl reikėjo taip skubėti verčiant atitinkamus transporto priemonės dokumentus į lietuvių kalbą. Be to, jau minėta, kad 2016 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje jis registravo savo gamybos vandens cisterną, kurios priregistravimui jokie dokumentų vertimai iš užsienio kalbos nebuvo reikalingi, priešingai, nei V. B. vardu registruojant traktorių „Fendt 313 Vario“.

32.4 Ketvirta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad iš byloje esančių 2016 m. gegužės 4 d. mokėjimų kvitų, reikalingų pateikti registruojant žemės ūkio techniką, matyti, kad mokėjimai už T. D. registruojamą savo gamybos techniką ir V. B. vardu registruojamą traktorių atlikti tame pačiame terminale, maždaug pusės minutės intervale, t. y. pirmasis mokėjimas (už traktorių) atliktas 9:52:55, o antrasis – 9:53:21 (už cisterną), kas netiesiogiai patvirtina (vertinant ir kitų įrodymų kontekste), jog mokėjimus atliko tas pats asmuo – nuteistasis T. D..

32.5 Penkta, liudytojas V. B. teisme pripažino, kad traktoriaus asmeniškai neregistravo, nes tai patikėjo padaryti asmeniui, iš kurio pirko traktorių, t. y. L. G.. Būtent šiam asmeniui V. B. davė savo asmens dokumento kopiją (asmens tapatybės kortelės kopija L. G. 2016 m. gegužės 1 d. buvo nusiųsta elektroniniu paštu (10 t., b. l. 48-49)). Sutvarkytus dokumentus ir traktorių jis pasiėmė iš L. G. (10 t., b. l. 21). Netikėti šiais V. B. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi pastarojo sūnus L. B. su jo žinia įsigyto traktoriaus nuotrauką įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“, kas padėjo A. J. surasti bei atpažinti iš jo sodybos pavogtą traktorių „Fendt 313 Vario“. Jei V. B. būtų bent numanęs, jog įsigyja nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę, akivaizdu, kad nebūtų taip lengvabūdiškai pasielgęs.

32.6 Šešta, liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš V. B. gautą asmens tapatybės kortelės kopiją atidavė M. Š., kad šis užregistruotų traktorių. Tuo tarpu intensyvūs telefoniniai pokalbiai tarp M. Š. ir T. D. bei jų susitikimas dieną prieš traktoriaus registraciją netiesiogiai liudija, kad buvo surinkti visi traktoriaus registracijai reikalingi dokumentai bei duomenys. 2016 m. gegužės 3 d., 14:19:31, T. D. paskambina M. Š. ir pasiteirauja, kaip reikalai. T. D. paaiškina, kad I. R. netrukus viską atveš (į lietuvių kalbą išverstus transporto priemonės dokumentus). 2016 m. gegužės 4 d., 12:21:36, T. D. paskambina M. Š. ir jie susitaria susitikti (duomenys neskelbtini) prospekte esančiame „Macdonald‘s“ restorane (4 t., b. l. 65-69).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei dokumento klastojimo buvo pateikti ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. T., kuris 2016 m. gegužės 4 d. įregistravo traktorių „Fendt 313 Vario“ V. B. vardu. Nors pirmosios instancijos teismas jį dėl minėtų veikų išteisino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu šis turėjo kaltinamojo statusą, taigi, neatsakė už melagingų parodymų davimą. Todėl teisėjų kolegija kritiškai, kaip gynybinius, vertina V. T. teiginius, kad T. D. jis neatpažįsta kaip asmens, 2016 m. gegužės 4 d. registravusio traktorių V. B. vardu. Vis dėlto, išteisintasis pripažino, kad tas neva nenustatytas žmogus pasirašė ne prie jo, jis tik parodė pasirašymo vietą, o pats nuėjo kopijuoti dokumentų (10 t., b. l. 11-12). Taigi, priešingai nei teigia T. D., šie V. T. parodymai jo nekaltumo nepatvirtina. Atlikus objektų tyrimą Nr. 11-1437 (16) nustatyta, kad 2016 m. registravimo prašyme (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, eilutėje „(registruojančio asmens vardas, pavardė ir parašas)“, rankraštinį įrašą „V. B.“ parašė T. D.. Nustatyti, ar V. B. vardu pasirašė T. D., negalima, nes identifikuoti tik pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie nesudaro požymių visumos. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes parašai yra trumpi arba paprastų sandarų. Vis dėlto, konstatuota, kad traktoriaus registravimo prašyme pasirašė ne V. B. (3 t., b. l. 64-70). Teisėjų kolegija šią specialisto išvadą vertina visų surinktų bei šios nutarties 32.1-32.6 punktuose aptartų duomenų kontekste, kurie patvirtina, kad suklastotą prašymą pasirašė T. D.. Akivaizdu, jog nuteistajam į registracijos prašymą įrašius kito asmens (V. B.) vardą ir pavardę, pasirašyti šalia šių asmens duomenų kitam asmeniui nebuvo galimybės. Pažymėtina, jog patį prašymo tekstą atspausdino V. T., taigi T. D. beliko įrašyti V. B. vardą, pavardę ir pagal turimą pavyzdį šio asmens tapatybės kortelėje pasirašyti dokumente, tokiu būdu jį suklastojant. Šios išvados nepaneigia ir liudytojo E. L. parodymai, kuris teigė 2016 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje bendravęs su senu pažįstamu (susipažino per parodas kaip ūkininkai) T. D., kuris buvo atvykęs užregistruoti vandens statinę. Liudytojas T. D. buvo sutikęs koridoriuje, taip pat matė, jog tuo metu V. T. kabineto durys buvo praviros, o pastarasis koridoriuje kopijavo dokumentus. Ar V. T. kabinete kas nors tuomet buvo, pasakyti negalėjo, teigė, jog paprastai pas šį visada būna žmonių (10 t., b. l. 88-89). Taigi, E. L. parodymai tik sustiprina įsitikinimą, kad būtent T. D. pasirašė bei pateikė V. T. prašymą įregistruoti traktorių V. B. vardu, žinodamas, kad šis yra gautas nusikalstamu būdu. Todėl ir ši veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo T. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinio skundo tenkinimui pagrindo nėra.

Dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį

34. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas objektyviu bei išsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Teisminio nagrinėjimo metu buvo priimtas ir nagrinėtas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta pagal kurį kaltinimą jis pripažįstamas kaltu. Be to, kaltinime jam nurodytas traktoriaus modelis ir PIN numeris nesutampa su kaltinime T. D. nurodytais duomenimis. Kadangi šioje nutartyje jau aptartas 2013 m. iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, o 2016 m. iš A. J. sodybos vogto to paties traktoriaus tikrasis identifikavimo numeris bei modelis (nutarties 23-25 punktai), todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma, tuo tarpu dėl skundo teiginio, jog M. Š. nesuprato, nuo kurio kaltinimo (pradinio ar pakeisto) gintis bei pagal kurį kaltinimą jis pripažintas kaltu, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką kelių alternatyvių veikos kvalifikavimo galimybių formalus iškėlimas nagrinėjant bylą teisme paprastai netraktuojamas kaip gynybos teisių ir proceso teisingumo pažeidimas, jeigu buvo užtikrintas gynybos teisių įgyvendinimas dėl visų alternatyvių kaltinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis aktas M. Š. atžvilgiu buvo surašytas kaltinant jį pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš nenustatyto asmens 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje įgijo traktorių „Fendt 313 Vario“ ir už 35 000 Eur pardavė L. G., t. y. jį realizavo, žinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. kovo 7 d. pavogtas iš A. J. sodybos. Bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme (9 t., b. l. 33), kuriame šiek tiek patikslino M. Š. inkriminuotą kaltinimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, t. y. nurodė, jog traktorių „Fendt 313 Vario“ kaltinamasis įgijo ne iš nenustatyto asmens, tačiau iš nenustatytų asmenų (vienaskaitą pakeitė daugiskaita), taip pat nurodė, jog šio įgyto ir vėliau realizuoto traktoriaus tikrasis (originalus) tipas yra „Fendt 235“. Taigi, kaltinimo apimtis bei sunkumas nepasikeitė, tik pakeistos tam tikros faktinės aplinkybės. M. Š. pirmosios instancijos teisme gynė advokatas T. K., kuriam (kaip ir jo ginamajam) buvo sudaryta galimybė susipažinti su pakeistu kaltinimu, t. y. bylos nagrinėjime padaryta pertrauka pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą, taigi kaltinamojo gynybos teisės nebuvo pažeistos.

36. Tuo pačiu pažymėtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui pakeistas kaltinimas nėra privalomas, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas turi teisę savo iniciatyva (be prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo) pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi prokuroro pakeistu kaltinimu, tačiau jį savo iniciatyva, įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, šiek tiek patikslino, t. y. nurodė, jog traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo parduotas ne L. G. (kaip nurodyta inkriminuotame kaltinime), tačiau V. B., tarpininkaujant L. G.. Ši patikslinta aplinkybė iš esmės nei sunkina, nei lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo požymis nesikeičia. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek M. Š., tiek jo gynėjas suprato dėl kokios veikos padarymo yra pareikštas kaltinimas bei kokios faktinės aplinkybės yra pripažintos įrodytomis skundžiamame nuosprendyje. Dėl kaltinimo keitimo gynybos taktika nebuvo keičiama, taigi nuteistajam niekas netrukdė efektyviai naudotis jam garantuojamomis procesinėmis teisėmis.

37. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-895/2015, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto, naudoto ar realizuoto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

38. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką duoti parodymus atsisakė (7 t., b. l. 151), o teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti išklausęs visų liudytojų apklausas. Taigi, kartu su advokatu įvertinęs surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, M. Š. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad T. D. pažįsta kaip ūkininką, o A. J. nepažįsta. L. pavardę (G.) sužinojo tik teisme, su šiuo asmeniu susipažino žemės ūkio technikos parodose (duomenys neskelbtini). L. G. kartais jam pasiūlydavo įsigyti kokios nors technikos, iš jo yra keletą kartų pirkęs padargų, taip pat purkštuvą, trąšų. 2016 m. L. G. jam pasiūlė pigiai įsigyti traktorių, maždaug už 20 000 ar 25 000 eurų. Jis pasitarė su tėvu ir nusprendė įsigyti, tačiau iš karto visų pinigų neturėjo, todėl pasirašė panaudos sutartį. Traktorių jam į ūkį atvarė pats L. G. kartu su jaunesnio amžiaus asmeniu, su kuriuo ir buvo sudaryta panaudos sutartis. Šios sutarties pasirašyme dalyvavo jis, jo tėvas, L. G. ir kartu su šiuo atvykęs nepažįstamas asmuo. Po mėnesio L. G. pareikalavo arba sumokėti pinigus, arba grąžinti traktorių. Pinigų jis neturėjo, todėl panaudos davėjas traktorių pasiėmė, jis pačio atsiėmimo fakto nematė, traktorių atidavė ūkyje dirbę darbininkai. Kad traktorius buvo vogtas, jis nežinojo ir nesuprato. Nors kaina buvo pigesnė nei rinkos, tačiau ne perpus. V. B. asmens tapatybės dokumento nėra matęs, apie 2016 m. gegužės 4 d. vykusią traktoriaus registraciją nieko nežino. Su T. D. telefonu jis yra kalbėjęs apie kitą traktorių, t. y. „New Holland“ (10 t., b. l. 159-160).

39. Šiuos M. Š. parodymus paneigia nuoseklūs liudytojų L. G., V. B., L. B. parodymai, taip pat užfiksuotas M. Š. pokalbių su T. D. turinys, kita rašytinė bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo parodymai pilna apimtimi nesutampa netgi su jo tėvo V. Š. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl aukščiau aptartus M. Š. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

40. Liudytojas L. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) vykusioje žemės ūkio technikos parodoje susipažino su M. Š., kuris teigė, kad jo tėvas ūkininkauja ir turi traktorių, kurį galėtų nebrangiai parduoti. Jis susidomėjo ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, už (duomenys neskelbtini) miestelio, apžiūrėti traktoriaus. Peržiūrėjus transporto priemonės dokumentus, matėsi, kad ji pirkta užsienyje, nieko įtartino L. G. nepastebėjo. Kadangi traktorius jam pačiam buvo per didelės galios, todėl nusprendė tarpininkauti ir pasiūlyti šį traktorių įsigyti V. B. už 35 000 eurų. Tuo tarpu pats M. Š. sumokėjo 30 000 eurų (5000 Eur pasilikdamas kaip tarpininkavimo mokestį). Pinigus V. B. jam asmeniškai sumokėjo grynaisiais. L. G. pats parsivarė traktorių iš M. Š. ir perdavė V. B.. Traktorių užregistravo M. Š.. Šiam veiksmui jis buvo davęs M. Š. V. B. atsiųstą asmens tapatybės kortelės kopiją. Perdavus traktorių ir jo dokumentus V. B., pastarasis po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad yra kažkokių problemų, nes traktorių pasiėmė policija, paaiškėjo, kad jis vogtas. Sumokėtus pinigus jis V. B. grąžino (10 t., b. l. 39-41).

41. L. G. parodymus patvirtina liudytojo V. B. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu šis paaiškino, kad iš tiesų už 30 000 Eur pirko traktorių „Fendt“ iš L. G., tačiau nedalyvavo šios transporto priemonės užregistravime. Šį veiksmą įgaliojo atlikti L. G. ir nusiuntė jam savo asmens dokumento kopiją. Tiek traktorių, tie sutvarkytus jo dokumentus pasiėmė iš L. G., kuris minėjo, kad traktorių parduoda kitas ūkininkas. Vėliau sužinojo, kad įsigyta transporto priemonė yra vogta, kadangi traktorių paėmė policijos pareigūnai, L. G. jam grąžino sumokėtus pinigus (10 t., b. l. 21-22). Taigi, šie parodymai liudija, kad L. G. neslėpė, jog tik tarpininkauja traktoriaus pardavime, tuo tarpu V. B. pasitikėjo L. G., todėl tikruoju pardavėju (M. Š.) nesidomėjo ir su šiuo nekontaktavo. Liudytojas L. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo tėvas V. B. 2016 m. pirko traktorių, kurį važiavo apžiūrėti į (duomenys neskelbtini). Tėvas už traktorių mokėjo grynaisiais, traktoriaus dokumentai buvo sutvarkyti pardavėjo ir jam atiduoti tą pačią dieną, kai jis traktorių parsivarė į namus. Maždaug po savaitės nuo traktoriaus įsigijimo jis šios žemės ūkio technikos nuotrauką įkėlė į internetą, norėdamas pasidžiaugti nauju pirkiniu, tačiau netrukus atvažiavo žmonės ir pasakė, kad traktorius yra iš jų pavogtas. L. G. pažadėjo grąžinti pinigus, teigė, kad jį patį apgavo, nes jis tik tarpininkavo pardavime (10 t., b. l. 20-21). Taigi, ir liudytojas L. B. paliudijo tas pačias aplinkybes, jog traktoriaus registravime nei jis, nei jo tėvas nedalyvavo, o L. G. nebuvo tikrasis traktoriaus savininkas, jis tik siekė užsidirbti tarpininkaudamas pirkimo-pardavimo sandoryje.

42. L. G. parodymus, kad su M. Š. jis susipažino 2016 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vykusioje parodoje „Ką pasėsi 2016“ ir kad būtent M. Š. pasiūlė jam pirkti ūkininkui tėvui nebereikalingą traktorių, kurį jis apžiūrėjo ir nusifotografavo, patvirtina savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta informacija, kad L. G. savanoriškai pateikė šešias nuotraukas, darytas (duomenys neskelbtini) rajone apžiūrint traktorių „Fendt“ (6 t., b. l. 144-146). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad pirmoji nuotrauka, kurioje nufotografuotas stendas su užrašu „Naudota technika“ daryta 2016 m. balandžio 2 d., o likusios nuotraukos – 2016 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 9.50 val. (6 t., b. l. 147). L. G. teigė matęs, jog traktorius buvo su užsienietiškais registracijos numeriais ir nenaujas, todėl jį reikėjo užregistruoti tam, kas jį įvežė, t. y. pardavėjui, o ne pirkėjui. Būtent todėl jis M. Š. perdavė V. B. asmens dokumento kopiją. Įtarimų, kad traktorius gali būti vogtas, jam nekilo, nes matė, kad su šiuo traktoriumi buvo dirbama, t. y. juo naudojosi M. Š. tėvas V. Š.. 2016 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu L. G. parodė vietą, kurioje apžiūrėjo traktorių. Tai fermos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios „Š.“ žemės ūkio bendrovei (6 t., b. l. 128-133).

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2016 m. jam buvo siūlytas pirkti žalios spalvos traktorius raudonais ratais. Traktorių siūlė pirkti du vaikinai, su kuriais buvo pasirašyta panaudos sutartis. Jis prašė leisti jam dirbti su traktoriumi, o vėliau po truputį atsiskaityti. Traktorius buvo pardavinėjamas labai nebrangiai, prašė gal tik 15 000 Eur. Po kurio laiko atvažiavę vyrai traktorių greitai pasiėmė, jam tai pasakė ūkyje dirbantys darbininkai, jis pats nematė, kaip traktorių išsivežė. Jo sūnus M. Š. šiuose reikaluose nedalyvavo ir nieko nematė (10 t., b. l. 37-38). Tokius V. Š. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį padėti šeimos nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jau minėta, kad pats M. Š. pripažino, jog dalyvavo panaudos sutarties pasirašyme, o traktorius buvo siūlomas pirkti ne už 15 000 Eur, kaip teigė jo tėvas, o už 20 000 ar 25 000 eurų. Be to, visiškai neįtikinamai skamba versija, jog traktorius buvo pasiimtas be V. Š. ir M. Š. žinios, t. y. ūkyje dirbę darbuotojai, nieko neklausinėdami, tiesiog atidavė atvažiavusiems nepažįstamiems žmonėms traktorių net nebandę susisiekti su darbdaviu V. Š. ir išsiaiškinti susidariusios situacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog V. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sudarytos panaudos sutarties neįregistravo, nes tai nėra būtina, ši sutartis buvo traktoriaus viduje ir asmenys, pasiėmę traktorių, su ja išvažiavo.

44. Tuo tarpu nuteistasis M. Š. maždaug po metų laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė tyrėjui 2016 m. balandžio 15 d. pasaugos sutartį, kuri sudaryta tarp M. Š. (saugotojo) ir J. J. (pasaugos davėjo) (7 t., b. l. 156-158). Šia sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti pasaugos davėjo perduotą kilnojamąjį daiktą – traktorių „Fendt 313“, taip pat su juo dirbti. Patikrinus J. J. duomenis pagal asmens kodą Centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad asmens kodas klaidingas, paieška negalima. Patikrinus duomenis pagal vardą ir pavardę, nurodant asmens gimimo datos paklaidą 30 metų nuo 1940 m. iki 1970 m., taip pat nuo 1970 m. iki 2000 m., J. J. nerastas. Patikrinus asmens tapatybės kortelės numerį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad asmens dokumentas tokiu numeriu išduotas E. S. (7 t., b. l. 161). Taigi, sutartyje nurodyti pasaugos davėjo asmens duomenys yra melagingi, be to, nėra aišku nei kokiu būdu M. Š. gavo šią sutartį (jeigu ją, kaip teigia V. Š.) išsivežė nepažįstami asmenys), nei kodėl ji tyrimui pateikta tik 2017 m. birželio 15 d. Be to, jau minėta, kad pirminiuose parodymuose tiek M. Š., tiek jo tėvas kalbėjo apie panaudos sutartį, vėliau atsirado ši, įvardinta kaip pasaugos, sutartis. Aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutartis buvo sudaryta, siekiant fiktyviai įteisinti traktoriaus įgijimo bei naudojimosi juo faktą iki realizavimo V. B., tarpininkaujant L. G.. Tuo pačiu pažymėtina, kad įgijimas yra bet kokios formos sandoris (atlygintinis ar neatlygintinis), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

45. Nors M. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad tokiu pačiu pagrindu kaip ir jam kaltinimai galėjo būti pareikšti ir V. B. bei L. G., kadangi šie taip pat, įvertinę siūlomo pirkti traktoriaus sąlyginai nedidelę kainą, turėjo suvokti, jog jis gautas nusikalstamu būdu, tačiau teisėjų kolegija tokiems teiginiams nepritaria. Reikšmingas įrodymas nustatinėjant M. Š. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę yra jo sąsajos su nuteistuoju T. D., kuris, šioje nutartyje jau minėta, žinojo apie traktoriaus nusikalstamą kilmę ir kurio nepažinojo bei jokių kontaktų su juo neturėjo nei V. B., nei L. G.. Nors tiek M. Š., tiek T. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog vienas kitą tiesiog šiek tiek pažįsta, artimai nebendrauja ir jokių bendrų reikalų neturi, tačiau, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, teisėtai atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuota informacija patvirtina, kad nusikalstamų veikų vykdymo metu M. Š. su T. D. palaikė pastovius ir itin intensyvius ryšius ir bendravo apie traktoriaus dokumentų tvarkymą, registravimą ir kt. aplinkybes.

46. 2016 m. balandžio 28 d. fiksuotas pokalbis, kurio metu M. Š. klausia T. D., ar jis važiuos į (duomenys neskelbtini), pastarasis atsako, kad turi būti ketvirtą, taip pat kalbama, kad reikia asmens paso, susitariama susitikti važiuojant link (duomenys neskelbtini) (2016 m. gegužės 4 d. V. B. vardu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas vogtas traktorius „Fendt 313 Vario“) (5 t., b. l. 97). Tą pačią dieną fiksuojamas T. D. pokalbis su vyriškiu, su kuriuo kalbama apie nepadirbtą antspaudą, neatitinkantį VIN numerį, tariamasi važiuoti iki (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 106), kur iš ankstesnio pokalbio matyti jau važiuoja ir M. Š.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. Š. su T. D. stengdavosi kalbėti užuominomis, pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 26 d. pokalbio metu M. Š. sako T. D., kad „pasakys per ragelį biškį kitaip, bet šis turi suprasti“ (5 t., b. l. 124-125). 2016 m. gegužės 1 d. M. Š. susitaria susitikti su T. D. (duomenys neskelbtini) ir viską atiduoti (5 t., b. l. 128) (šioje nutartyje jau minėta, kad būtent gegužės 1 d. V. B. nusiuntė L. G. savo asmens tapatybės kortelės kopiją, o pastarasis perdavė M. Š.). 2016 m. gegužės 3 d. vyksta T. D. pokalbis su drauge I. R. dėl dokumentų vežimo į vertimų biurą, o netrukus M. Š. skambina T. D. ir teiraujasi, kaip reikalai. T. D. atsako, kad netrukus I. R. viską atveš, tačiau jis viską padarys tik rytoj ryte, t. y. gegužės 4 d. (5 t., b. l. 148). Iš pokalbių turinio visumos galima suprasti, kad M. Š. iš T. D. gautus dokumentus reikia kažkam perduoti, todėl šis raginamas greičiau tvarkyti reikalus. Tuo tarpu bylos medžiaga liudija, kad vogto traktoriaus suklastoti registracijos dokumentai buvo pateikti L. G., o šis juos perdavė V. B.. 2016 m. gegužės 4 d., 12.21 val., t. y. po transporto priemonės registracijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, T. D. paskambina M. Š. ir susitaria susitikti (duomenys neskelbtini) pr. esančiame Macdonald‘s restorane (5 t., b. l. 150), kur galimai pastarajam ir buvo perduoti visi jau užregistruoto nusikalstamu būdu gauto traktoriaus dokumentai.

47. M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su T. D. telefonu yra kalbėjęsis tik apie mėlynos spalvos traktorių „New Holland“, o ne traktorių „Fendt“. Būtent šį traktorių („New Holland“) nuvairuoti į (duomenys neskelbtini) T. D. paprašė liudytojo R. K.. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. K. teigė neprisimenantis, kokio modelio (markės) buvo traktorius, kurį jį į (duomenys neskelbtini) prašė nuvairuoti T. D., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pateikti duomenys liudija, kad T. T. vardu yra registruotos septynios žemės ūkio technikos, tačiau traktoriaus „New Holland“ jis niekada neturėjo (2 t., b. l. 13-23). Taigi, versija, jog M. Š. su T. D. bendravo ne apie iš A. J. sodybos vogtą traktorių „Fendt 313 Vario“, o apie kito modelio traktorių, atmetama.

48. Visų šių aukščiau aptartų įrodymų visetas pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumą, jog M. Š. realizavo traktorių „Fendt 313 Vario“ V. B., tarpininkaujant L. G., tikrai bent bendrais bruožais suvokdamas, jog šis traktorius gautas nusikalstamu būdu. M. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, todėl jo išteisinimui nėra pagrindo.

Dėl E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. T. atžvilgiu

49. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme procesinių teisių perėmimas nėra reglamentuotas, tai detaliau įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, kitam nepereina (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ir procesinių teisių perėmimas šiuo atveju negalimas.

50. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad jis privalo teismui pateikti atitinkamus įrodymus, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimą. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia motyvuota nutartimi. Įtrauktas į procesą teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį ir jam privalomi visi procesiniai veiksmai, atlikti pirmtako, prieš perėmėjui įsitraukiant į procesą (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu mirus jos tėvui nepateikė jokių įsitraukimą į procesą pagrindžiančių duomenų, išskyrus apklausos metu tyrėjui nurodytą faktą, jog yra mirusio nukentėjusiojo dukra. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. birželio 14 d. nutarimais ji buvo pripažinta ir nukentėjusiąja, ir civiline ieškove (6 t., b. l. 18, 19). Teisėjų kolegija, patikrinusi Testamentų registro išrašo duomenis nustatė, kad A. J. palikimą priėmė E. J. ir R. J., kuris šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės. Taigi, nors savo dalyvavimo procese E. J. tinkamai nepagrindė, tačiau, atsižvelgus į nurodytą informaciją, spręstina, kad ji gali jame dalyvauti, kaip mirusio tėvo teisių perėmėja.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad mirusiam nukentėjusiajam A. J. tiesioginė turtinė žala buvo padaryta dėl jam priklausančio traktoriaus „Fendt 313 Vario“ vagystės, o ne dėl toliau su šiuo traktoriumi atliktų neteisėtų veiksmų – jo užregistravimo V. B. vardu, T. D. suklastojus atitinkamus dokumentus, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. T., galimai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, juos priėmus kaip teisingus ir atlikus traktoriaus teisinę registraciją. E. J. nėra tiesiogiai nukentėjusi dėl traktoriaus vagystės, tačiau ji, jau minėta, yra mirusio tėvo teisių perėmėja. Taigi, ji gali ginčyti tik tą veiką, kurios padarymu A. J. buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, t. y. veiką ir kilusius padarinius turi sieti priežastinis ryšys.

52. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar kaltininko padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-648/2019, 2K-142-689/2020). Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių – padaryti.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau turi būti padaryta veika, o tik paskui (iš karto po veikos padarymo ar kiek vėliau) kilti padariniai. Jau minėta, kad turtinė žala A. J. buvo padaryta dėl 2016 m. kovo 7 d. įvykdytos jam priklausančio traktoriaus vagystės. Ši žala nukentėjusiajam egzistavo ir T. D. 2016 m. gegužės 4 d. klastojant prašymą įregistruoti traktorių V. B. vardu, ir M. Š. realizuojant šią techniką V. B., tarpininkaujant L. G., ir V. T. galimai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Atliekant minėtas veikas, papildoma žala A. J. nebuvo padaryta, t. y. šios veikos buvo atliktos jau esant nukentėjusiajam kilusiems padariniams, todėl minėtų veikų su padaryta žala A. J. nesieja tiesioginis, būtinasis priežastinis ryšys. Nesant šio ryšio, E. J. neturi procesinės teisės skųsti V. T. atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio. Tuo tarpu kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Artūras Bartusevičius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aukštesnės instancijos teismui neskundė, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje jis nurodė, kad pilna apimtimi sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, t. y. jis sutiko ir su V. T. išteisinimu (12 t., b. l. 57-58). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tikrinti skundžiamo nuosprendžio dalies pagrįstumo dėl V. T. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Todėl E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. T. atžvilgiu ir priteisti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais 50 000 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 303 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š., nuteistojo T. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo dalį dėl T. D. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atmesti, o skundo dalį dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. T. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Patikslinti kaltinime T. D. ir M. Š. nurodyto originalaus traktoriaus tipą (modelį) ir laikyti, jog tai yra traktorius „Fendt 313 Vario“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini).

Baudžiamosios bylos dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. įvykdytos traktoriaus vagystės iš A. J. sodybos ūkinio pastato (BK 178 straipsnio 3 dalis) perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui(-ims) nustatyti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysJūratė JakubonienėDarius Kantaravičius