- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-243-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02041-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Skolininkas
- G. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-381-1055/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – skolininkė G. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. sausio 19 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuriame buvo prašoma pripažinti, kad pareiškėjas skundui pateikti praleido terminą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-381-1055/2023 ir įpareigoti antstolę A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/07418 atlikti sąrašą apie iš skolininkės G. N. (toliau – ir skolininkė) priverstinai išieškotus ir pervestus pareiškėjo naudai 2 508,11 Eur skolos, 86,74 Eur teismo išlaidų ir 1 670,57 Eur 5 proc. dydžio procesinių palūkanų konkrečius dėmenis bei jų įplaukimo į antstolių depozitines sąskaitas datas, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė suskaičiuoti apie gautas įmokas iš antstolių, o taip pat nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti konkretūs procesinių palūkanų sumos dėmenys, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-87-296/2005, kad pareiškėjas galėtų sužinoti apie šio vykdomojo rašto tinkamą įvykdymą ar neįvykdymą; išaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu įteikimas vienos registruotos pašto siuntos su patvirtinimu apie siuntos įteikimą yra įkainotas neprotingo dydžio, net 6,64 Eur, suma, nors iki 2023 m. tokio mokesčio pareiškėjui mokėti netekdavo; išaiškinti prieštaravimą tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos ir teismų praktikos bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio, dalyje dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo tuo aspektu, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos neskatina skolininkės kuo greičiau įvykdyti visą prievolę kreditoriui, nes priverstinai išieškojus iš skolininkės priteistą sumą, skolininkė yra atleidžiama nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors prievolės kreditoriui skolininkė nėra dar visiškai įvykdžiusi.
2. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytas septynių dienų terminas yra per trumpas atskirajam skundui paruošti, nes pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 10 d. iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų yra gavęs keturias nutartis, priimtas civilinėse bylose. Todėl pareiškėjas neturėjo fizinių galimybių paruošti keturis skundus dėl teismo priimtų procesinių sprendimų. Be to, pareiškėjas atskirąjį skundą per EPP sistemą bandė perduoti dar 2023 m. sausio 18 d., tačiau dėl trikdžių jam nepavyko šio dokumento pateikti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą.
4. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-381-1055/2023 buvo priimta 2023 m. sausio 9 d. ir pareiškėjui laikoma įteikta 2023 m. sausio 10 d., todėl septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2023 m. sausio 17 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties padavė 2023 m. sausio 19 d. tik apie 13.42 val., tai yra praleidęs nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui pateikti.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nespėjo paruošti atskirojo skundo vienoje iš keturių išnagrinėtų civilinių bylų, negali būti laikomi objektyviomis priežastimis, kadangi pareiškėjas skundus teikia nuolat tiek teismams, tiek antstoliams, todėl, tikėtina, kad su bylos duomenimis yra puikiai susipažinęs ir paruošti keturis atskiruosius skundus pareiškėjui nėra sudėtinga. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog atskirojo skundo nepavyko pateikti 2023 m. sausio 18 d. dėl EPP sistemos techninių kliūčių, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas iš el. pašto pagalba@teismai.lt gavo automatinį pranešimą apie tai, jog pareiškėjo laiškas buvo gautas, nėra patvirtinimas, kad 2023 m. sausio 18 d. buvo EPP sistemos sutrikimai.
6. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį, pripažinus pareiškėjo praleistas atskirojo skundo padavimo teismui termino aplinkybės svarbiomis.
8. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai netaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Įstatymų leidėjas nustatė septynių dienų terminą tik vienai nutarčiai apskųsti, o šiuo atveju per dvi dienas pareiškėjas gavo keturias nutartis, su kuriomis jis nesutinka ir jam per aštuonias dienas teko paruošti keturis atskiruosius skundus. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dviejų dienų termino praleidimas nesukėlė jokių svarbių teisinių padarinių ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims.
9. Pažymi, kad su kiekvienos bylos duomenimis pareiškėjui tenka aiškintis atskirai, savarankiškai, atlikti labai daug perskaičiavimų, be to, antstolių kontoros Visagine jau nebėra, todėl nėra jokios galimybės atskirai susipažinti su kiekviena bylos medžiaga. Į pastarąją aplinkybę teismas nepagrįstai neatsižvelgė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo J. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
11. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Su atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. pateikė 2023 m. sausio 13 d., 2023 m. sausio 14 d., 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. sausio 24 d. civilinėse bylose Nr. e2YT-382-1055/2023, Nr. e2YT-349-356/2023, Nr. e2YT-462-1005/2023 ir Nr. eA2-392-1055/2023 paduotų atskirųjų skundų kopijas. Pareiškėjas neprašo šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teikiamais įrodymais jis įrodinėja termino eigos metu egzistavusias svarbias aplinkybes, sutrukdžiusias jam teismo nustatytu terminu parengti ir paduoti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-381-1055/2023.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi teismas, turėdamas teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), turi galimybę su jais susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.
Dėl atskirojo skundo priėmimo
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas J. V. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių svarbiomis, netaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neatsižvelgė į nustatyto termino tikslus, nors terminas praleistas tik dvi dienas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.
16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
17. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007). Šie išaiškinimai aktualūs sprendžiant ir praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nurodydamas, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys termino praleidimo priežasčių svarbą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti.
20. Pareiškėjas kaip termino praleidimo priežastis nurodė tai, kad septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti buvo nepakankamas, kadangi per šį laikotarpį jis privalėjo parengti net keturis atskiruosius skundus dėl teismo skirtingose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų. Be to, pareiškėjas atskirąjį skundą per EPP sistemą bandė paduoti dar 2023 m. sausio 18 d., tačiau dėl techninių kliūčių jam nepavyko to padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog jis nespėjo paruošti atskirojo skundo vienoje iš keturių išnagrinėtų civilinių bylų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomi objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde neargumentuoja, dėl kokios priežasties pirmiausia rengė ir teikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. sausio 10 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-349-356/2023 (2023 m. sausio 14 d.), nors terminas dėl jos apskundimo baigėsi vėliau (2023 m. sausio 18 d.) nei civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti (terminas apskųsti 2023 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-381-1055/2023 baigėsi 2023 m. sausio 17 d.). Kita vertus, tai kad nustatyti terminai gali būti nepakankami visiems atskiriesiems skundams parengti, pareiškėjas turėjo pastebėti jau nuo teismo nutarčių gavimo dienos (vėliausiai 2023 m. sausio 11 d.), todėl šioje situacijoje siekdamas nepažeisti nustatytų terminų bei tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, turėjo teikti teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė ne neįprastos aplinkybės, o pareiškėjo netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.
21. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, siekdamas pagrįsti jo nurodytą aplinkybę, kad dėl techninių kliūčių jam nepavyko atskirojo skundo pateikti teismui per EPP sistemą dar 2023 m. sausio 18 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktas automatinis pranešimas, gautas iš el. pašto pagalba@teismai.lt, apie tai, jog pareiškėjo laiškas buvo gautas, nėra patvirtinimas, kad 2023 m. sausio 18 d. buvo EPP sistemos sutrikimai. Taip pat priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju vertinant praleidimo priežasčių svarbą yra reikšminga ta aplinkybė, kad pareiškėjas savarankiškai nuolat teikia skundus tiek teismams, tiek antstoliams, kas leidža teigti, kad pareiškėjui buvo žinoma, kaip tinkamai realizuoti subjektinę teisę apskųsti teismo priimtą procesinį sprendimą.
22. Pareiškėjas argumentuoja, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido nežymiai (tik dvi dienas), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką vien tai, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo yra būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nereiškia, kad nežymi termino praleidimo trukmė savaime sudaro pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, nes tai prieštarautų CPK 78 straipsnio nuostatoms. Kaip minėta, termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, spręsdamas dėl procesinio termino atnaujinimo, atsižvelgia ir į bylos nagrinėjimo trukmę bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui nustatytu terminu pateikti atskirajį skundą, nėra pagrindo jį atnaujinti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.