Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2S-999-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2S-999-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00962-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Advokatai
Ramūnas Širvys
Civilinė byla Nr.2S-999-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-00962-2011-1)
Pirmos instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė(S)Procesinio dokumento kategorija 129.1, 129.7, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4196-475/2011, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S pagal antstolės S. V. 2011-01-11 patvarkymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. G. skundė antstolės S. V. veiksmus Kauno miesto apylinkės teismui, prašė panaikinti pakartotinį 2011 01 11 antstolės patvarkymą-reikalavimą ir sustabdyti antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S (b.l. 2-5).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-02-07 nutartimi (b.l.65) sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S pagal antstolės S. V. 2011-01-11 patvarkymą. Iš pareiškėjos V. G. skundo teismas nustatė, jog 2011-01-11 patvarkymu antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį, uždraudė atsakovei V. G. valdyti ir naudoti automobilius Mercedes Benz S450, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz VITO, v. n. (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovą UAB „MG Baltic Investment“ jų saugotoju, nustatė saugojimo vietą – automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įpareigojo V. G. iki 2011-01-19 14 val. pristatyti minėtus automobilius į automobilių stovėjimo aikštelę. Skunde nurodoma, jog skundžiamas antstolės 2011-01-11 patvarkymas yra neteisėtas, surašytas, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi, kurią antstolė vykdo skubiai, nors ji gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus, minėta nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos teismo –Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kurioje jau yra išspręstas atsakovams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo klausimas, paliekant naudojimo ir valdymo teises atsakovams. Įvertinęs šias aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, o taip pat atsižvelgdamas į tai, jog teismui pripažinus vykdymo veiksmų stabdymo reikalingumą, įstatymas tokią teisę teismui suteikia, teismas pareiškėjos prašymą patenkino ir vykdymo veiksmus pagal antstolės 2011-01-11 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S sustabdė (LR CPK 510 str. 3 d. ).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.67-71) suinteresuotas asmuo antstolė S. V. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininkės V. G. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 atmesti, dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1) Vilniaus apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi (b.l.28-29) civ. byloje Nr. 2-3880-578/2010 nustatė atsakovams A. G. ir V. G. priklausančio areštuoto kilnojamojo turto - automobilių Mercedes Benz S450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo Bombardier Can-Am, valst. Nr. 286SD, turto saugotoją - ieškovą UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ (toliau vadinama išieškotoju), taip pat nustatė saugojimo vietą - automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas nutartyje nutarė nutartį vykdyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui ir nutartį vykdyti skubiai. Išieškotojas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį pateikė antstolei S. V. vykdymui. Nesant LR CPK 651 str. nustatytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, buvo pradėti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties vykdymo veiksmai. Vadovaujantis nutartimi ir CPK normomis, A. G. ir V. G. bei juos atstovaujančiam advokatui Ramūnui Širviui 2010-06-17 įteiktas patvarkymas-reikalavimas iki 2010-06-18 13 val. į antstolės kontorą pristatyti nutartyje nurodytus automobilius ir motociklą. Tačiau skolininkė jau daugiau kaip pusę metų piktybiškai vengia įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį, net ir pateikus pakartotinį 2011-01-11 patvarkymą, kurio vykdymas yra sustabdytas skundžiama nutartimi. Patenkinus niekuo nepagrįsta skolininkės prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus pagal skubiai vykdytiną Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį, yra pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo principas, prioritetą suteikiant tik skolininkės interesams, paneigiant Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį užtikrinti būsimo galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pažeidžiami proporcingumo tarp išieškotojo ir skolininko teisių ir jų teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų teisinių reguliavimo priemonių taikymo principai bei nepagrįstai vilkinas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procesas;

2) teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdymo veiksmų sustabdymo šioje vykdomojoje byloje prielaidų egzistavimu, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nevertino tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo proporcingumo bei interesų derinimo aspektų (CK 1.2 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d., 510 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Skolininkė tik formaliai nurodė prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl konkrečiu atveju yra būtina taikyti išimtį iš bendros taisyklės – padavus skundą dėl antstolio veiksmų, stabdyti ir vykdymo veiksmus. Vadinasi, skolininkė neįrodė grėsmės būsimo galimai skolininkei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas (CPK 510 str. 3 d.) (Kauno apygardos teismo 2010-05-12 nutartis civ. byloje Nr.2S-913-555/2010). Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių šią grėsmę patvirtinančių aplinkybių, todėl ji yra nepagrįsta ir neteisėta;

3) skundžiama nutartis atitolina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą skolininkei bei sudaro prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojo, o skolininko interesai. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia situacija iš esmės prieštarauja vykdymo proceso teisinio reguliavimo, skirto išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, esmei (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010). Skolininkė jau nuo 2010-06-16 nevykdo skubiai vykdytinos Vilniaus apygardos teismo nutarties. Asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises, reikia ne jų pažeidimą deklaruojančio teismo sprendimo ar tik šio pažeidimo konstatavimo, bet realaus teisių gynimo. Kadangi teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.);

4) apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, svarstydamas klausimą, ar taikyti byloje LR CPK 510 str. 3 d., ar tikslinga pripažinti, kad reikia stabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, turėtų atsižvelgti į tai, kokie argumentai nurodyti pareiškėjo skunde, kokius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia (Vilniaus apygardos teismo 2009-03-09 nutartis civ. byloje Nr.2SA-40-115/2009). Skolininkė, nenurodydama priežasčių, dėl kurių reikėtų stabdyti vykdymo veiksmus, kaip savo teisių pažeidimą nurodo, jog antstolė neteisėtai nutartį vykdo skubiai, kadangi ji gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus. Tačiau pačioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta - „nutartį vykdyti skubiai“, todėl skundžiama nutartis prieštarauja LR CPK 588 str., kadangi sustabdytas skubiai vykdytinos nutarties vykdymas. Kiti skolininkės argumentai nėra susiję su skundo dalyku (teiginys, kad antstolė jau yra areštavusi pakankamai turto ieškovų reikalavimams užtikrinti, nėra susijęs su 2011-01-11 patvarkymu, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį) arba negali būti skundo dėl antstolės veiksmų dalyku (Kauno miesto apylinkės teismas neteismingas vertinti, ar Vilniaus apygardos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris šioje byloje jau yra išsprendęs atsakovams priklausančio kilnojamojo turto valdymo ir naudojimo klausimą, paliekant naudojimo ir valdymo teisę atsakovams). Kauno miesto apylinkės teismas, vertindamas antstolės patvarkymo teisėtumą, negali kvestionuoti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tai yra išimtinė Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija. Be to, LAT praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis (LAT 2006-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-393/2006). LR CPK 151 str. 1 d. ir 3 d. nustatyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesustabdo nutarties vykdymo. Todėl nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu, skolininkė privalo šią nutartį vykdyti;

5) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei žemesnės instancijos teismas nutartyje nenustatė areštuotam turtui taikomų suvaržymų, t. y. nenurodė, kokius veiksmus su areštuotu turtu turi teisę atlikti atsakovai, tuomet atsakovai neturi teisės areštuotu turtu nei disponuoti, nei jį valdyti, nei juo naudotis, t. y. taikomas atsakovo teisių į turtą maksimalus suvaržymas (LR CPK 675 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-17 nutartis civ. byloje Nr. 2-1034/2009). Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutartyje nenustatyta, kad skolininkei paliekama teisė areštuotu kilnojamuoju turtu naudotis ir jį valdyti. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. CPK 145 str. 4 d. nustato, jog jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. Būtent šie klausimai ir buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutartyje nustačius bendrą turto areštą (b.l.23);

6) skolininkė nepagrįstai nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartį civ. byloje Nr. 2-616/2010 (b.l.38-43), kurioje nustatyta, kad jog areštuojamas tų pačių atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nagrinėtas Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas pagal kito ieškovo ieškinį. Šioje byloje yra analizuojamas Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrįstumas, kuria yra užtikrintas kito ieškovo reikalavimų tinkamas įvykdymas būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju. Nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismas pakeitė aukštesnės instancijos teismo sprendimą, nes minėtas sprendimas buvo priimtas kitoje byloje. Taigi, pagrindo taikyti analogiją nėra;

7) teismo procesas gali trukti ilgai, dalis areštuoto turto (pvz., automobiliai) yra nelikvidus, jo vertė dėl skolininkės veiksmų ženkliai mažėja. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik draudimas disponuoti automobiliu, neuždraudžiant valdyti ir juo naudotis, neapsaugo nuo automobilio faktinio perleidimo tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-30 nutartis civ. byloje Nr. 2-988/2008). Atsižvelgiant į tai, kad areštuoto turto ir taip nepakanka ieškinio reikalavimas užtikrinti, būtina maksimaliai garantuoti, kad išieškotojas galėtų patenkinti savo reikalavimą iš areštuoto turto. Grėsmę būsimo galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kuri yra pagrindas taikyti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, įrodo tai, jog skolininkė vengia vykdyti teismo sprendimus. Ši aplinkybė yra aktuali vertinant skolininkės nesąžiningumą ir pateikiant šį skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.75-82) pareiškėja V. G. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) Vilniaus ir Kauno apygardos teismai tarp šalių susiklosčiusiame ginče yra areštavę visą atsakovų (V. G., jos velionio vyro A. G., jų dukros B. R. ir žento E. R.) turtą pagal visiškai nepagrįstus ieškovų reikalavimus daugiau kaip 77 mln. Lt sumai (b.l.20-25), todėl skundo teiginiai apie skolininko interesų dominavimą yra melagingi ir atmestini. CPK 510 str. 3 d. numato, jog teismas pats sprendžia dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo. Su skolininkės skundu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo buvo pateikta pakankamai informacijos, kad teismas galėtų padaryti atitinkamas išvadas dėl šalių interesų pusiausvyros ir priimti nutartį. Teismui buvo pateikta informacija, kad vykdymo veiksmai pradėti remiantis neįsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri yra apskųsta, bet dar neišnagrinėta. Su skolininkės skundu pateiktos informacijos teismui buvo daugiau nei pakankama suvokti, kad skubiai vykdant neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį, būtų pažeidžiami esminiai civilinio proceso principai. Todėl teismas pagrįstai nutarė stabdyti vykdymo veiksmus. Skundžiama nutartis neprieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartis civ. byloje Nr. 2S-105-340/11, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis civ. byloje Nr.-1868/2010). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ginti ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesus. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, kad kreditoriai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas pagrįstai nutarė stabdyti vykdymo veiksmus;

2) skundo argumentai apie pareiškėjos nesąžiningumą yra visiškai nepagrįsti ir rodo antstolės šališkumą. Priešingai, nei nurodyta skunde, ne pareiškėja, bet išieškotojas nuolat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sukelti kuo didesnių nepatogumų pareiškėjai, kas kelia pagrįstas abejones, jog pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju ji neatgaus to turto, kurį antstolė siekia perimti ir atiduoti saugoti išieškotojui. Todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti antstolio veiksmus. Kauno miesto, Panevėžio apygardos prokuratūrose pradėti ikiteisminiai tyrimai bei teismų priimti procesiniai sprendimai (Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-05 nutarimas administracinėje byloje Nr. A-2141 -240/2010, b.l.83-85, civilinės bylos Nr. 2-1628-259/2010 medžiaga, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nutartis byloje Nr. S-492/20, b.l.89-90, Kauno apygardos teismo 2010-06-01 galutinis sprendimas civ. byloje Nr. 2-1766-395/2010, b.l.91-94)) patvirtina pareiškėjos sąžiningumą, įrodo, jog ji turi pagrindą abejoti kreditorių sąžiningumu ir gali pagrįstai tikėtis, kad įvykdžiusi antstolės reikalavimus ir perdavusi ieškovams saugoti savo turtą, jo gali nebeatgauti;

3) antstolė nesąžiningai elgiasi skunde klaidinamai cituodama teismų praktiką. Antstolės cituojamos Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutarties civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010 faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010 teismas sprendė klausimą dėl pagal įsiteisėjusį arbitražo sprendimą pradėtų varžytynių stabdymo - t. y. dėl išieškojimo proceso veiksmų stabdymo, o ne dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar juo labiau ne dėl nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pakeistos kitomis, stabdymo, kaip yra šioje byloje. Nutartyje civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010 teismas pasisakė, jog skundas dėl antstolio veiksmų nestabdo vykdymo veiksmų tik tada, kai skundžiami veiksmai atliekami pagal įsiteisėjusią teismo nutartį ar sprendimą išieškojimo procese. Šiuo atveju pareiškėja apskundė antstolės veiksmus, kurie atliekami pagal neįsiteisėjusią nutartį. Be to, antstolės skundžiama nutartis niekaip neįtakoja teismo sprendimo realaus įvykdymo ir nenukelia jo neapibrėžtam laikui, kaip kad yra antstolės cituojamoje byloje. Nutartis civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010 patvirtina, jog teismai aukštesnius įrodinėjimo standartus ir reikalavimus pagrįsti grėsmę būsimo galimai skolininkui palankaus teismo sprendimo įvykdymui taiko tik tuomet, kai skolininkas prašo stabdyti veiksmus pagal įsiteisėjusius sprendimus išieškojimo procese. Tuo tarpu antstolio veiksmai pagal neįsiteisėjusias nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo yra stabdomi kartu su skundo padavimu ir LR CPK net nereikalauja hipotetinės grėsmės skolininko teisių pažeidimams. Antstolė skunde tendencingai klaidina teismą, netiksliai cituodama ne tik Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartį civ. byloje Nr.2SA-178-464/2010, bet ir kitas teismų nutartis. Antstolė klaidina teismą, aiškindama apie tariamai suformuotą teismų praktiką visiškai kitais klausimais ir kitomis aplinkybėmis, nei kad yra šioje byloje. LR Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti ir teismų precedentais reikia remtis itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose – t. y. kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas (LR Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai);

4) šioje byloje apskųstas antstolės 2011-01-11 patvarkymas priimtas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi, kuria teismas pakeitė savo paties 2010-01-29 nutartį toje pačioje byloje, ir vietoj disponavimo teisės apribojimo pritaikė valdymo ir naudojimo teisės ribojimus. Tokia teismo nutartis iš esmės yra nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (LR CPK 146 str.). Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartis prieštarauja LR teisės aktams, todėl ji buvo atskiruoju skundu apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas bylos pagal skundą iki šiol nėra išnagrinėjęs. LR CPK 151 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą. LR CPK 152 str. 2 d. numato, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties vykdymas turi būti sustabdytas tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartis nėra įsiteisėjusi, nes ji savo esme yra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutartį, antstolė tos pačios dienos turto aprašu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones - Mercedes Benz S450 ir Mercedes Benz Vito. Tai patvirtina, kad minėtas turtas areštuotas būtent 2010-01-29 nutartimi, taikant LR CPK 145 str. 1 d. 3 p. nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi išieškotojo prašymu pakeitė minėtam turtui ankstesne nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės ir pritaikė LR CPK 145 str. 1 d. 6 p. nurodytas laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. draudimą atsakovams dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi pakeitė atsakovams taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai. Antstolė šią aplinkybę žinojo, tačiau LR teisės aktais nesivadovavo ir nepagrįstai, nelaukdama Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, 2011-01-11 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuris iš esmės prieštarauja LR CPK 588 str., aiškiai nurodančiam, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Tokie antstolės veiksmai prieštarauja ir LR CPK 585 str. 4 d., kuri numato, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų;

5) skundo argumentai, jog skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 151 str. 1 d. ir 3 d.), todėl pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį privalo vykdyti, nepagrįsti. Argumentais, jog 2010-06-16 nutartimi buvo išspręstas 2010-01-29 nutartyje nenustatytas skolininkės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimas, antstolė siekia įrodyti, kad 2010-06-16 nutartis, kuria nustatytas naujas atsakovų turto režimas, t. y. draudimas disponuoti kilnojamuoju turtu, savo esme nėra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tačiau tokie skundo motyvai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pati antstolė Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį suprato kaip ankstesnių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, ką patvirtina pačios antstolės 2010-06-17 priimti patvarkymai „Dėl areštuoto turto paėmimo ir areštuoto turto saugotojo pakeitimo“, kurių tiek pavadinimai, tiek esmė aiškiai parodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi buvo pakeista ankstesnė to paties teismo nutartis ir vietoj disponavimo teisės uždraudimo pritaikytas valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės uždraudimas. Skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog 2010-06-16 nutartis nėra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir kad ji gali būti skubiai vykdytina, niekaip nesusiję su skundžiama nutartimi. Šie argumentai yra Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dalykas ir negali būti vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą, nes klausimas dėl to, ar 2010-06-16 nutartis savo esme yra Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutarties pakeitimas ir ar 2010-06-16 nutarties pagrindu priimtas antstolės patvarkymas teisėtas, bus sprendžiamas nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme. Tuo tarpu antstolės atskirąjį skundą nagrinėsiantis Kauno apygardos teismas bylą spręs tik toje dalyje, ar pagrįstai Kauno miesto apylinkės teismas sustabdė vykdymo veiksmus. Antstolė neatkreipia dėmesio, kad teismas, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų, gali juos stabdyti nepriklausomai nuo to, kad jie yra vykdytini skubiai. Nei CPK 510 str., kuriuo vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei kiti CPK straipsniai imperatyviai nenumato, kad teismui draudžiama stabdyti antstolio veiksmus, kurie yra vykdomi pagal skubiai vykdytiną nutartį. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 str. 8 d. bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės;

6) tik įsiteisėjęs teismo sprendimas turi vykdytinumo savybę. Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartis yra neįsiteisėjusi, nes yra apskųsta. Ji negali būti traktuojama ir kaip skubiai vykdytina, nes teismas padarė akivaizdžią klaidą, nurodydamas, kad nutartis yra skubiai vykdytina. Atitinkamai nėra teisėtas ir antstolės patvarkymas, kuriuo ji vykdo neįsiteisėjusią nutartį;

7) skundo argumentai, jog teismo procesas gali trukti ilgai, dalis areštuoto turto (pvz. automobiliai) yra nelikvidus turtas, jo vertė dėl skolininkės veiksmų ženkliai mažėja, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose, liečiančiuose draudimą naudoti ir valdyti automobilius, aiškiai nurodė šaltinius, patvirtinančius, kad naudotų automobilių vertei didžiausią įtaką turi jų amžius, o nustojus naudoti ne naują transporto priemonę, kyla rizika, kad jai bus labiau pakenkta, nei kasdienės eksploatacijos sąlygomis (b.l.111-118). Pareiškėja suinteresuota greita bylos pabaiga, kadangi bylos vilkinimas jai reikštų dar didesnius nepatogumus (nes būtent jos turtui taikytas areštas ir dėl to apsunkinamos jos gyvenimo sąlygos). Tuo tarpu ieškovams ilgas bylos nagrinėjimas yra parankus, nes tokiu būdu atsakovai, negalėdami naudotis savo turtu ilgą laiką, patiria spaudimą ir dėl to gali būti priversti sutikti su vienokiais ar kitokiais ieškovo reikalavimais. Bylos dėl antstolių veiksmų ypatingosios teisenos tvarka įprastai yra išnagrinėjamos daug greičiau, nei ieškinio teisenos bylos, todėl mažai tikėtina, kad ši byla galėtų ilgai užtrukti ir per tą laiką smarkiai nuvertėtų areštuotas turtas, dėl ko būtų pažeisti ieškovo interesai;

8) skundo motyvas, jog pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartimi, nepagrįstas. Bylos, pradėtos skirtinguose teismuose, šiuo metu yra sujungtos ir nagrinėjamos kartu Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-20 nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutarties, kuria pirmą kartą pritaikytas areštas atsakovų turtui, nurodė, kad Kauno apygardos teisme skirtingo ieškovo (UAB „Mitnija“) tiems patiems atsakovams (A. G. ir V. G.) pareikšto ieškinio pagrindą sudarančio atsakovo A. G. delikto sudėtis yra tapati kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl šių aplinkybių visi skundai, kylantys dėl šiose bylose priimtų nutarčių ar atliktų antstolių veiksmų, negali būti išskiriami iš bendro konteksto. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismo priimta analogiška Vilniaus apygardos teismo nutarčiai Kauno apygardos teismo nutartis privalo būti pakeista, ir ją pakeitė, nurodydamas, kad skolininkei paliekama teisė areštuotą turtą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį;

9) antstolė puikiai žino jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pati antstolė skunde nurodo, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tačiau neaišku, kodėl šiomis teisės normomis antstolė nesivadovauja atlikdama savo tiesiogines pareigas darbe. Antstolė iki šiol nėra pateikusi skolininkams informacijos apie teismo nutarčių įvykdymo mastą, t.y. antstolė ir toliau pažeidinėja skolininkų teises, nenurodydama, kokiai sumai šiai dienai yra areštuota skolininkų turto, todėl lieka nepaneigti pareiškėjos patikslinto 2010-02-01 skundo argumentai, kad antstolė šiai dienai yra areštavusi daugiau skolininko turto nei teismo nutartimis leista.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.134) suinteresuotas asmuo UAB „MG Baltic Investment“ su atskiruoju skundu sutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - V. G. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730S atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi (b.l.28-29) civ. byloje Nr. 2-3880-578/2010 uždraudė atsakovams A. G. ir V. G. valdyti ir naudoti automobilius Mercedes Benz, Mercedes Benz Vito, Porsche Cayenne, motociklą Bombardier Can-Am, nustatė atsakovams A. G. ir V. G. priklausančio areštuoto kilnojamojo turto – minėtų automobilių Mercedes Benz S450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo Bombardier Can-Am, valst. Nr. 286SD turto saugotoją - ieškovą UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ (toliau vadinama išieškotoju), taip pat nustatė saugojimo vietą - automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010 06 16 nutartyje nutarė vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui ir nutartį vykdyti skubiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį 2010 06 17 pateikė antstolei S. V. vykdymui (b.l.63). Antstolio kontoroje buvo pradėti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties vykdymo veiksmai. V. G. bei ją atstovaujančiam advokatui Ramūnui Širviui buvo pateiktas pakartotinis 2011 01 11 patvarkymas-reikalavimas iki 2010-01-19 14 val. į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Vilniuje pristatyti nutartyje nurodytus automobilius ir motociklą (b.l. 63, 64).

V. G. skundė antstolės S. V. veiksmus Kauno miesto apylinkės teismui, prašė panaikinti pakartotinį 2011 01 11 antstolės patvarkymą-reikalavimą, sustabdyti antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S (b.l. 2-5). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-02-07 nutartimi (b.l.65) sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S pagal antstolės S. V. 2011-01-11 pakartotinį patvarkymą, dėl pakartotinio 2011 01 11 antstolės patvarkymo-reikalavimo panaikinimo nepasisakė.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, antstolių procesinių veiksmų panaikinimo prielaidas, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (329 str. 1 d.). Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o kadangi byloje nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtina nauja nutartis, kuria pareiškėjos V. G. prašymas panaikinti pakartotinį 2011 01 11 antstolės patvarkymą-reikalavimą, sustabdyti antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S atmestinas (LR CPK 337 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė skundžiamą patvarkymą priėmė vykdomojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties pagrindu. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja nuo priėmimo dienos, jos vykdymas nėra stabdomas suinteresuotam asmeniui tokią nutartį apskundus apeliacine tvarka. Iš teisinės bazės „Liteko“ duomenų matyti, kad 2010 06 16 Vilniaus apygardos teismo nutartis nepanaikinta, nepakeista, todėl yra privalomai vykdoma. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė skundžiamą patvarkymą vykdomojoje byloje priėmė pagrįstai ir teisėtai galiojančios teismo nutarties pagrindu. Be to, minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad nutartis vykdoma skubiai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrįsti pareiškėjos V. G. prašymo motyvai, jog antstolė nepagrįstai vykdo neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties vykdymas turi būti sustabdytas tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Iš teisinės bazės „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra apeliacine tvarka nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 06 16 nutarties. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nėra sustabdęs Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutarties vykdymo. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas panaikinti pakartotinį 2011 01 11 antstolės S. V. patvarkymą-reikalavimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir pareiškėjos V. G. prašymą sustabdyti antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S. Byloje nustačius, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai atliko vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusią, skubiai vykdytiną Vilniaus apygardos teismo 2010 06 16 nutartį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Teisėjų kolegija laiko nereikšmingais pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, jog Kauno miesto, Panevėžio apygardos prokuratūrose pradėti ikiteisminiai tyrimai bei teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina pareiškėjos sąžiningumą, įrodo, jog ji turi pagrindą abejoti kreditorių sąžiningumu ir gali pagrįstai tikėtis, kad įvykdžiusi antstolės reikalavimus ir perdavusi ieškovams saugoti savo turtą, jo gali nebeatgauti. Šiais pareiškėjos nurodomais pagrindais vykdymo veiksmai negali būti stabdomi, nes šie motyvai neturi teisinės ir faktinės reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog skundžiama nutartis prieštarauja įstatymo leidėjo įtvirtintai nuostatai, jog teismo sprendimai, nutartys vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai šiuos procesinius dokumentus nutaria vykdyti skubiai (LR CPK 588 str. 1 d.). Byloje minima Vilnius apygardos teismo 2010 06 16 nutartis teismui nusprendus vykdoma skubiai, dėl to nėra pagrįsti pareiškėjos atsiliepimo į skundą motyvai apie neįsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties nepagrįstą vykdymą.

Kiti pareiškėjos atsiliepimo į skundą argumentai nėra susiję su skundo dalyku (teiginys, kad antstolė jau yra areštavusi pakankamai turto ieškovų reikalavimams užtikrinti, jog nenaudojami automobiliai galimai suges greičiau, praras vertę jei bus nenaudojami, jog teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus ir turi nekreipti dėmesio į tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis vykdytina skubiai) nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl šių motyvų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 02 07 nutartį civilinėje byloje Nr.2-4196-475/2011. Priimti byloje naują nutartį.

V. G. prašymą panaikinti pakartotinį 2011 01 11 antstolės S. V. patvarkymą-reikalavimą, sustabdyti antstolės S. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/01730 S atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis