Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-988/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2-988/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
V. V., D. V.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-988/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-450-324/08 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams V. V. ir D. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia automobilio Mercedes Benz S500 2005 m. rugsėjo 30 d pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir V. V. . Šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, banko sąskaitas bei vertybinius popierius ginčo sumai.

Kauno m. apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo V. V. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenims ne didesnei kaip 100 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarytą tarp A. S. ir V. V. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 6 d. tarp atsakovų sudarytą šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą – automobilį Mercedes Benz S500. Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl arešto taikymo ginčo automobiliui atmestas. Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinys bei patikslintas ieškinys atmesti. Kauno apygardos tesimo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi patenkino iš dalies atsakovo V. V. prašymą, pakeitė Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, papildant jas piniginių įplaukų leidimu į atsakovo V. V. banko sąskaitas bei lengvojo automobilio Mercedes Benz S500 areštu, uždraudžiant juo naudotis.

Šalies argumentai

2008 m. spalio 1 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriuo prašė 2005 m. rugsėjo 30 d. tarp A. S. ir V. V. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinę. Pakeitęs ieškinio pagrindą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ginčo automobilį ir perduodant jį saugoti ieškovui. Nurodė, jog dėl galimo šio daikto perleidimo tretiesiems asmenims, teismo sprendimas ieškinio patenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi paskirto automobilio Mercedes Benz S500 saugotoją ir juo paskyrė ieškovą A. S. . Teismas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatuota, kad ginčo automobilis nėra įregistruotas jokio asmens vardu, todėl jo atžvilgiu areštas nebuvo pritaikytas. Įvertinus šią aplinkybę, teisinis daikto perleidimas kitiems asmenims nėra galimas. Atsakovas V. V. pripažino, kad ginčo automobilį turi, todėl jis areštuotas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi, uždraudžiant šiuo daiktu naudotis. Atsakovas V. V. atsako už nustatyto apribojimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad minimas apribojimas neapsaugo nuo restitucijos dalyko – automobilio ar jo sudėtinių dalių – faktinio perleidimo tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad ši laikinoji apsaugos priemonė pakeistina, automobilį perduodant saugoti ieškovui ir paliekant draudimą juo naudotis.

Teismas taip pat nurodė, kad ginčo automobilio būklė ir vertė šiuo metu nėra aiški, todėl, įvertinus CK 6.146 str. nustatytus restitucijos būdus, esamų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovų prašymu, neužtikrins CPK 144 str. 1 d. nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Todėl atsakovų prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad dar Kauno m. apylinkės teismas nutartimi ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 14/188 žemės sklypo Kauno m. ir AB Snoro banke bei SEB banke esančias lėšas. Kadangi ginčo dalykas yra automobilis, atsakovas D. V. gera valia, visiškai nenorėdamas slėpti automobilio ar perleisti jo tretiesiems asmenims, įregistravo automobilį VĮ Regitra. Ši aplinkybė buvo teismui žinoma. Apeliantas pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti ginčo automobilį, o areštą kitam turtui panaikinti. Teismas automobilį areštavo, tačiau arešto kitam turtui nepanaikino. Tikėdamasis greitos bylos baigties ir galbūt kompromisinio susitarimo su ieškovu, apeliantas minėtos nutarties neskundė. Ieškovui pateikus prašymą areštuotą automobilį perduoti jo apsaugai, apeliantas pateikė prašymą panaikinti areštą kitam turtui, tačiau teismas šio apelianto prašymo nepatenkino. Automobilis registruotas atsakovo D. V. vardu, todėl neaišku, kodėl teismas įpareigojo apeliantą perduoti ieškovui automobilį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog automobilis yra blogai saugomas, jo sudėtinės dalys yra perleidžiamos tretiesiems asmenims. Skundžiama nutartimi teismas praktiškai iš anksto nusprendė ginčo baigtį ieškovo naudai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio būklė ir vertė šiuo metu yra neaiški. Ieškinyje pareikštas reikalavimas – grąžinti automobilį, kokios vertės jis bebūtų. Todėl arešto taikymas visam apelianto turtui ne tik pažeidžia jo teises ir interesus, bet ir viršija ieškovų reikalavimų ribas. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų bent numanyti, jog neįmanoma bus pritaikyti restitucijos.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi paskirto automobilio Mercedes Benz S500 saugotoją, juo paskiriant ieškovą. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo automobilis yra blogai saugomas, o jo sudėtinės dalys yra perleidžiamos tretiesiems asmenims.

Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis automobilio Mercedes Benz S500 pirkimo- pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui ginčo automobilį. Ginčo automobilis areštuotas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi, uždraudžiant juo naudotis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas apribojimas neapsaugo restitucijos dalyko – automobilio ar jo sudėtinių dalių – nuo faktinio perleidimo tretiesiems asmenims, todėl sprendžia, kad teismas pagrįstai nutarė perduoti ginčo automobilį saugoti ieškovui, paliekant draudimą juo naudotis. Be to, pagal CPK reikalavimus, jei yra taikomas turto areštas, teismas privalo išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo tvarką (CPK 145 str. 4 d.). Todėl, priešingai negu teigia apeliantas, areštuoto turto - ginčo automobilio - saugotojo paskyrimas negali nulemti ginčo baigties.

Iš 2008 m. spalio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu atsakovo V. V. atstovė prašė teismo panaikinti visą nekilnojamojo turto areštą (b. l. 29). Teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė nurodęs, kad ginčo automobilio būklė ir vertė šiuo metu nėra aiški, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužtikrins CPK 144 str. 1 d. nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo automobilio būklė ir vertė yra neaiški. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas grąžinti automobilį, kokios vertės jis bebūtų, todėl, apelianto manymu, arešto taikymas visam jam priklausančiam turtui pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei viršija ieškovo reikalavimų ribas. Kaip minėta, ieškovas šioje byloje ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui ginčo automobilį. Pagal teismų praktiką, esant tokiems reikalavimams, paprastai areštuojamas ginčo dalyku esantis turtas. Taigi, ginčo automobilis areštuotas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi, uždraudžiant juo naudotis. Nutarties vykdymas turėjo būti pateiktas ieškovo pasirinktam antstoliui. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 str. 3 d.). Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo automobilio vertė šiuo metu nėra aiški, nesiaiškino, ar nutartis dėl ginčo automobilio arešto buvo pateikta antstoliui ir jei taip - kokia kaina buvo įkainotas ginčo automobilis antstolio. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.) ir klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1, 3 punktais,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir šį klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas