Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-12 · Civilinė byla Nr. 3K-3-393/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-12
Bylos Nr.
3K-3-393/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Juozas Šerkšnas (pirm.), Janina Januškienė (pran.), Antanas Simniškis
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, AB ,,Krašto projektai”, UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba”
Civilinė byla Nr. 3K-3-393/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 110.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Blizniko aktą dėl teismo sprendimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atlikti veiksmus – nevykdymo; byloje suinteresuoti asmenys: AB ,,Krašto projektai”, UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pareiškimo esmė

Antstolis D. Bliznikas perdavė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2005 m. liepos 28 d. du aktus dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo. Aktuose antstolis nurodė, kad neįvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria ieškovo AB „Krašto projektai” prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo sustabdyti atsakovų UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomus griovimo ir statybos darbus AB „Krašto projektai” priklausančioje aikštelėje prie pastato Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, bei įpareigojo atsakovus leisti ieškovui naudotis aikštele. Antstolis nurodė, kad 2005 m. liepos 28 d. skolininkams UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo įteikti reikalavimai nedelsiant, nuo reikalavimo gavimo momento, įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių geruoju, tačiau tą pačią dieną, nuo 13 val. iki 16 val. tikrindamas sprendimo įvykdymą, nustatė, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba" ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėto reikalavimo ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties neįvykdė, nes aikštelėje vyko griovimo darbai. Dėl to antstolis prašė skirti UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” administracijos vadovui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui po 1000 Lt baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir nutarė skirti atsakovo UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba” direktoriui Sigitui Petrauskui 300 Lt baudą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Valdui Klimantavičiui 300 Lt baudą ieškovo AB ,,Krašto projektai” naudai, nustatyti terminą iki 2005 m. spalio 10 d. įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria įpareigojami atsakovai leisti ieškovui naudotis aikštele.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad antstolis 2005 m. liepos 28 d. įteikė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimus įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo geruoju. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties dalis dėl vykdomų griovimo bei statybos darbų sustabdymo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, buvo įvykdyta 2005 m. liepos 30 d. Be to, teismas nurodė, kad atsakovai iki šiol neįvykdė antstolio 2005 m. liepos 28 d. raginimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria jie buvo įpareigoti leisti ieškovui naudotis aikštele. Dėl to teismas skyrė atsakovams baudą ir nustatė naują terminą minėtai nutarties daliai įvykdyti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” atskiruosius skundus ir paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį, ją patikslinant, kad skirtos baudos išieškotinos į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį antstolio reikalavimų nevykdymas yra pagrindas skirti nevykdantiems asmenims baudą. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdoma skubiai. Kadangi suinteresuoti asmenys neįvykdė antstolio reikalavimų, ir toks neįvykdymas fiksuotas antstolio akte, tai teismui yra pagrindas skirti baudą asmenims už teismo ir antstolio įpareigojimų nevykdymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, bei priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti antstolio pareiškimą. Kasaciniame skunde išdėstyti šie teisiniai argumentai:

1. CPK 771 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama antstolio teisė perduoti teismui aktą apie neįvykdytą teismo sprendimą, kai per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas. Tai reiškia, kad, skolininkui įvykdžius teismo sprendimą ir nesant pagrindo nustatyti naujo termino teismo sprendimui įvykdyti, teismas neturi pagrindo vadovautis šia norma ir skirti skolininkui baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1201/2003 E. S. v. E. K. yra pasisakiusi, kad nagrinėdami ginčus, susijusius su teismo sprendimų priverstiniu vykdymu, teismai neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų patikrinimu. Byloje skirdami baudas teismai nepasisakė, kad byloje yra įrodymų, jog į ginčo aikštelę, dėl kurios naudojimosi teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė, galima patekti, tik ji dėl saugumo yra aptverta apsaugine statybine tvorele. Teismai nepagrindė, kuo toks patekimo būdas vadovaujantis protingumo principu laikytinas pažeidžiančiu teismo nustatytą įpareigojimą leisti naudotis aikštele prie pastato Vilniuje, Konstitucijos pr. 23.

2. CPK 771 straipsnio 7 dalyje pateikiamos dvi alternatyvios galimybės - skirti baudą juridinio asmens vadovui arba skirti baudą už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” vadovas Sigitas Petrauskas pareigas pradėjo eiti tik nuo 2005 m. rugsėjo 6 d., įmonės valdybos posėdžio metu jį paskyrus UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” direktoriumi. Tuo remdamasis teismas negalėjo Sigitui Petrauskui skirti baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą, nes jų gavimo įmonėje metu už privalomą teismo nutarties vykdymą buvo atsakingas kitas asmuo - tuo metu laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjęs Stanislovas Šriūbėnas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB ,,Krašto projektai” atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog teismo sprendimas dėl įpareigojimo leisti naudotis aikštele yra neįvykdytas, todėl pagrįstai buvo paskirta bauda ir nustatytas terminas iki 2005 m. spalio 10 d. įvykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Antstolis Darius Bliznikas 2005 m. liepos 28 d. įteikė suinteresuotiems asmenims UAB „Vilniaus kapitalinė statyba” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai raginimą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo geruoju. Tačiau suinteresuoti asmenys neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria jie buvo įpareigoti leisti AB ,,Krašto projektai” naudotis aikštele Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, dėl to bylą nagrinėję teismai skyrė suinteresuotų asmenų administracijų vadovams baudą ir nustatė terminą atlaisvinti aikštelę.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismo sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliami civilinio proceso teisės normų (nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo) taikymo klausimai.

CPK 152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai, išskyrus nutartis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Skubus vykdymas reiškia tai, jog nutartis vykdoma nedelsiant, kad atsakovas neparduotų turto ar nutrauktų atitinkamus veiksmus. Nedelsiant vykdytinos nutartys tuoj pat siunčiamos teismo antstoliui, viešo registro tvarkytojui (esant ginčui dėl registruotino turto) arba kitam pareigūnui ar asmeniui, įgaliotam jas vykdyti. Visos pirmosios instancijos teismo nutartys taikyti, pakeisti ir panaikinti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžiamos paduodant atskirąjį skundą (CPK 148 straipsnio 5 dalis). CPK 151 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesustabdo nutarties vykdymo, taip pat ir bylos nagrinėjimo.

CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomieji dokumentai išvardyti CPK 587 straipsnyje, pagal šios normos prasmę vykdomieji dokumentai yra tam tikrų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, bei pareigūnų sprendimai, kurie pagal įstatymus vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. CPK 152 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažinti vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnio 4 punktas).

Pagrindinė antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdantis sprendimą antstolis sprendžia kylančius klausimus motyvuotu patvarkymu. Jame antstolis nurodo sprendžiamo klausimo esmę ir kitus būtinus duomenis. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu (CPK 613 straipsnis). Antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Bylos duomenimis, antstolio 2005 m. liepos 28 d. patvarkymai (reikalavimai) (Nr. 0035/03/03913) dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti vykdomus statybos darbus ir leisti naudotis aikštele vykdymo - įteikti antstolio ir gauti tą pačią dieną (apie tai liudija žymos su nuoroda ,,gauta“ ir gavimo data). Šie reikalavimai turėjo būti įvykdyti nedelsiant nuo jų gavimo momento (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismų priimtomis nutartimis nustatyta, kad antstolio patvarkymai nebuvo vykdomi, ir tai liudija surašyti aktai, o suinteresuoti asmenys nenuginčijo teismo nutarties neįvykdymo fakto. Kadangi įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo egzistuojančios aplinkybės užfiksuotos antstolio akte, o šie antstolio veiksmai nebuvo apskųsti, tai darytina išvada, kad, skirdami baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismai nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 23 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1201/2003 R. S. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo) išaiškinta, kad vykdymo metu turi būti apginamos ne tik išieškotojo ar skolininko, bet ir suinteresuotų asmenų teisės, ir tai atitinka privatinėje teisėje visuotinai pripažintą šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas.

Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procesui galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Dėl to kai kuriuos vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti tik teismo leidimu. Be to, kai kuriuos procesinius veiksmus gali atlikti tik teismas. Pagal CPK 593 straipsnį apylinkės teismas nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus ir priima sprendimus dėl baudų skyrimo vykdant teismo sprendimus ar nutartis bei kitais įstatymu priskirtais klausimais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną sprendimas dėl įpareigojimo leisti naudotis aikštele buvo neįvykdytas. Kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Konstatavus nurodytus faktus, antstolio pareiškimo pagrindu teismas turėjo pagrindą taikyti įstatymo nustatytas poveikio priemones (CPK 149 straipsnis, 152 straipsnio 4 dalis). Teismo nutartis, kuria konstatuota, kad teismo nutartis dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (leisti naudotis aikštele) nėra įvykdyta, priimta 2005 m. spalio 3 d., UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vadovo pareigas S. Petrauskis pradėjo eiti anksčiau, t. y. 2005 m. rugsėjo 6 d. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pagrįsta yra teismų išvada, jog CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatos nėra pažeistos, kai šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės sprendimo ar nutarties nevykdymo atveju taikomos juridiniams asmenims. Kasacinio skundo argumentai, kad galėjo būti pažeistos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą, nelaikytini pagrįstais, sudarančiais įstatyme numatytus pagrindus naikinti skundžiamas nutartis. Todėl byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas ŠerkšnasJanina JanuškienėAntanas Simniškis