- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2-616/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Virginija Čekanauskaitė, Artūras Driukas (pran.)
- Atsakovas
- A. G., V. G., E., E. R., A., V., A. G. Turto
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pranešėjas), Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Čekanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. , V. G. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo .
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G. , V. G. ir E. R. , prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 21 149 351 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo E. R. 2 240 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 25 d. tarp atsakovų A. G. ir V. G. sudarytą Turto pasidalijimo sutartį ir nukreipti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimą į atsakovo A. G. Turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą. Ieškovas savo reikalavimą atsakovams E. R. ir A. G. dėl žalos atlyginimo grindė tuo, jog kiekvienas iš jų, būdamas UAB „Mitnija“ generaliniu direktoriumi (E. R. – nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2006 m. kovo 23 d., o A. G. – nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) atliko eilę nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė žalos, pasireiškusios tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovas taip pat nurodė, jog A. G. ir V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, kuria susitarė dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo. Kadangi ši sutartis ieškinio tenkinimo atveju pažeistų ieškovo kaip kreditoriaus teises, ji turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu ta apimtimi, kiek tai būtina ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo teisių patenkinimui.
Ieškovas UAB „Mitnija“ ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 21 149 351 Lt sumą, esančią atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. vardu atskirai (ar kartu) atidarytose sąskaitose, esančiose bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, o šiose sąskaitose nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – trūkstamai sumai areštuoti kitą atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 2) areštuoti 2 240 000 Lt sumą, esančią atsakovo E. R. ir (ar) kartu su jo sutuoktine B. R. valdomose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, o nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – trūkstamai sumai areštuoti kitą atsakovo E. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Prašymą grindė tuo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, nes reikalavimas yra pareikštas fiziniams asmenims dėl labai didelės pinigų sumos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Mitnija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė: 1) taikyti areštą 21 149 351 Lt sumai, esančiai atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. vardu atskirai (ar kartu) atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokios mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o šiose sąskaitose nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – trūkstamai sumai areštuoti kitą atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą; 2) taikyti areštą 2 240 000 Lt sumai, esančiai atsakovo E. R. ir (ar) kartu su jo sutuoktine B. R. valdomose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokios mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – trūkstamai sumai areštuoti kitą atsakovo E. R. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, areštuotą turtą paliekant saugoti, naudotis ir valdyti A. G. , V. G. , E. R. ir B. R. . Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog ieškinio sumai esant labai didelei, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, šią riziką padidina ir tai, kad didelės sumos ieškinys yra pareikštas fiziniams asmenims.
Šalies argumentai
Atsakovai A. G. , V. G. ir E. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. kad atsakovai gali bandyti slėpti turimą turtą ar siekti jį realizuoti.
2. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į didelę pareikšto ieškinio sumą ir visiškai nevertino atsakovų turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o taip pat tos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai ketina neatsiskaityti ar neatsiskaitys su ieškovu, vengs teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pradiniame teisminio proceso etape pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
3. Teismas pirmiausiai areštuodamas atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, įvertinus tai, kad atsakovai turi nemažai nekilnojamojo turto, pažeidė atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes jie turi įsipareigojimų pagal sutartis, gauna palūkanas ir t.t. Tuo atveju, kai pareiškiamas turtinis reikalavimas dėl pinigų priteisimo, atsakovui priklausančio turto areštas nėra savitikslis, nes kreditorius, jeigu jo reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius. Todėl, nesant duomenų, kad atsakovai gali mėginti realizuoti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, siekdami išvengti prievolių įvykdymo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Mitnija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog nagrinėjamu atveju grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina didelė ieškinio suma ir faktinės bylos aplinkybės, o būtent – turto pasidalijimo sutarties sudarymo faktas ir sutarties sudarymo aplinkybės. Šia sutartimi A. G. siekė sumažinti savo asmeninio turto vertę ir tokiu būdu išvengti neigiamų turtinių pasekmių. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis neatitinka teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principų, kadangi laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka reikalavimo pobūdį. Nurodo, jog visas atsakovų nurodytas nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, nelikvidus. Atsakovo A. G. nekilnojamojo turto vertė yra 2 335 089 Lt, t.y. sudaro tik 11 proc. reikalaujamos priteisti sumos. Be to, atsakovų nurodytas nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje. Jokio kito neareštuoto nekilnojamojo turto atsakovai neturi. Išieškojimo nukreipimas į atsakovams priklausančias pinigines lėšas ieškinio tenkinimo atveju maksimaliai užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovams A. G. , V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo UAB „Mitnija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų turto ir (ar) piniginių lėšų arešto eiliškumą, nurodė, jog pirmiausiai areštuojamos atsakovų piniginės lėšos ir tik šių neužtekus – trūkstamai sumai areštuojamas atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas. Atskirąjį skundą dėl šios Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties padavė atsakovai A. G. , V. G. ir E. R. . Skundo pagrindą sudaro argumentai dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimo ir apeliantų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo dėl jų turtui ir piniginėms lėšoms pritaikyto arešto eiliškumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šių procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas – pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų argumentus ir įvertinusi jų kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog apeliantai nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nagrinėjamu atveju buvimo, kurį sudaro didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimas. Didelė ieškinio suma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama aplinkybe, galinčia objektyviai padidinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokiu atveju atsakovo turto ir/ar piniginių lėšų areštas yra ta procesinė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuri bylos nagrinėjimo metu padeda išlaikyti atsakovo turtinę būklę status quo, o ieškinio tenkinimo atveju – maksimaliai užtikrina realų teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovui UAB „Mitnija“ prašant priteisti iš atsakovo A. G. 21 149 351 Lt, o iš E. R. – 2 240 000 Lt nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog yra pareikšti labai didelės sumos ieškinio reikalavimai, kas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą dėl grėsmės realiam teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimo. Šios grėsmės nepaneigia atsakovo A. G. kartu su atskiruoju skundu pateikti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę patvirtinantys įrodymai. Remiantis atsakovo pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė – 2 312 285 Lt, o tai sudaro apie 11 proc. nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio sumos (2 t., b.l. 117-150). Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai ketina perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamos bylos kontekste, nesant įrodymų, jog atsakovams priklausančio turto vertė ar piniginių lėšų suma žymiai viršytų ieškinio sumą, tikimybė, jog atsakovų turto vertė galėtų sumažėti iki tos ribos, kurios nebeužtektų teismo sprendimo įvykdymui, yra reali.
Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu siekiama, jog teismas pripažintų atsakovų A. G. ir E. R. prievolę dėl žalos atlyginimo ieškovui UAB „Mitnija“. Atsižvelgiant į tai, kad subjektais, privalančiais atlyginti žalą ieškovui, nurodyti A. G. ir E. R. , ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas būtų vykdomas išieškant iš asmeninio A. G. ir E. R. turto ir iš kiekvieno iš jų bendros su kitais asmenimis, tame tarpe sutuoktiniais, turto dalies (CPK 666 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šiuos išieškojimų vykdymo ypatumus, CPK 145 straipsnio 5 dalyje yra suformuluota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, taisyklė, pagal kurią gali būti areštuojama tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis, išskyrus tuos atvejus, kai nenustatyta turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Tokiu atveju laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta atsakovo E. R. dalis bendrojoje jungtinėje jo ir jo sutuoktinės B. R. nuosavybės teisėje, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovui UAB „Mitnija“ pareiškus ieškinio reikalavimą dėl 2 240 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo E. R. , skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl atsakovui E. R. asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine B. R. priklausančių piniginių lėšų arešto, kadangi ieškovas neprašė uždėti areštą atsakovo E. R. sutuoktinės vardu registruotam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiam turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 320 str.). Pažymėtina, jog B. R. pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos vardu atidarytose sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms neginčija.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo atsakovui A. G. pareikštų reikalavimų dalyje ypatumus sąlygoja tai, jog ieškovas be atsakovui A. G. pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo taip pat gina savo kaip kreditoriaus pagal šią prievolę teises, ginčydamas atsakovų A. G. ir V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarytą Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį (actio Pauliana), prašydamas nukreipti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimą į atsakovo A. G. atsakovei V. G. perleistą turtą. Ginčijama 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartimi šalys susitarė dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto pasidalijimo, kas sąlygojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės transformavimąsi į asmeninės nuosavybės teisę. Todėl ieškinio tenkinimo atveju, pripažinus negaliojančia ginčijamą turto padalijimo sutartį, šiuo metu atsakovei V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas įgytų ankstesnį statusą, t.y. taptų priklausančiu atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl ko atsirastų ieškovo UAB „Mitnija“ reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimo galimybė, išieškojimą nukreipiant į šios sutarties dalyką sudarantį ir V. G. šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris iki šios sutarties sudarymo priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ta apimti, kuria nuspręsta dėl atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arešto, atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto arešto ir V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arešto, kurį ji įgijo 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutarties pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovų turto ir piniginių lėšų arešto eiliškumą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl arešto atsakovų turtui taikymo, nebuvo pagrindo suteikti pirmenybę atsakovų piniginių lėšų areštui. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad piniginių lėšų areštas yra susijęs su itin neigiamų pasekmių, kurias sąlygoja atsakovų teisių apribojimai, atsiradimu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimas, esant pareikštam reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, gali būti užtikrintas ir kitomis teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, o būtent – taikant areštą atsakovų nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui. Piniginės lėšos nėra tik atsiskaitymo už gautas prekes bei suteiktas paslaugas priemonė, būtina fiziniam asmeniui išgyventi ir tinkamai vykdyti savo prievoles, tačiau kartu tai yra ir investavimo priemonė, siekiant gauti pelno (pajamų). Todėl esant galimybei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant areštą atsakovui (fiziniam asmeniui) priklausančiam nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui, pirmenybės piniginių lėšų areštui suteikimas neproporcingai suvaržytų jo teises ir pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kiek tai susiję su areštuojamo atsakovų turto ir (ar) piniginių lėšų eiliškumo nustatymu, taikant areštą atsakovų nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir (ar) piniginėms lėšoms, neviršijant ieškinio sumos (CPK 337 str. 4 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodžius pareikštų ieškinio reikalavimų ribose pirmiausiai areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, o tik jų neužtekus – trūkstamai sumai areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, antstolis šią teismo nutartį visiškai įvykdė, aprašydamas atsakovams priklausančias bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas (3 t. b.l. 10-14). Todėl, vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškovo pasirinktas antstolis turėtų aprašyti atsakovų A. G. , V. G. ir E. R. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, jį įvertinti ir tik po to spręsti, ar atsakovų piniginių lėšų areštuota ne per daug. Nustačius, kad dalis piniginių lėšų buvo areštuota be pagrindo, antstolis turi panaikinti patvarkymą toje dalyje (CPK 152 str. 4 d., 677 str., 688 str. 3 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, kiek tai yra susiję su areštuojamo atsakovų turto ir (ar) piniginių lėšų eiliškumo nustatymu, nustatant, kad areštas taikytinas atsakovų nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir (ar) piniginėms lėšoms, neviršijant ieškinio sumos (CPK 337 str. 4 p.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3880-578/2010 pagal ieškovo UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl 42 025 295 Lt nuostolių atlyginimo ir 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nukreipiant ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimą į atsakovo A. G. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą. Minėtoje civilinėje byloje nuostolių atsiradimą grindžiant ieškovui priklausančių UAB „Mitnija“ akcijų vertės sumažėjimu, ieškinio pagrindą sudarančio atsakovo A. G. delikto sudėtis yra tapati kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, t.y. sutampa ieškinių pagrindu nurodomi atsakovo A. G. neteisėti veiksmai, kuriais skirtingose civilinėse bylose yra grindžiamas nuostolių UAB „Mitnija“ ir UAB „MG BALTIC INVESTMENT“ atsiradimas. Kadangi šiose civilinėse bylose yra pareikšti skirtingų ieškovų ieškiniai tiems patiems atsakovams (A. G. ir V. G. ) ir šios bylos yra vienarūšės, atsižvelgiant į 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutarties ginčijimą ir ieškinių pagrindą sudarančias aplinkybes dėl atsakovo A. G. neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegijos manymu, turi būti svarstomas civilinių bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį klausimas, siekiant greitesnio ir teisingesnio šių ginčų išnagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį pakeisti ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Areštuoti atsakovui E. R. (a.k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ieškinio sumos ribose nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) E. R. atskirai ar kartu su sutuoktine B. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas, esančias bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose jų vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)). Arešto mastas –2 240 000 Lt.
Areštuoti atsakovams A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), ieškinio sumos ribose nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, esančias bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose jų vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)). Arešto mastas –21 149 351 Lt.
Areštavus atsakovų A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždrausti atsakovams disponuoti areštuotu turtu, paliekant jiems teisę šį turtą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį“.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.