Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-109-317/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2019-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-24-317/2020Nutartis · 2020-03-16Kauno apygardos teismas
  3. T-109-317/2020Nutartis · 2020-09-09Kauno apygardos teismas
  4. T-135-317/2020Nutartis · 2020-11-26Kauno apygardos teismas
  5. T-102-831/2021Nutartis · 2021-02-08Marijampolės apylinkės teismas
  6. T-124-317/2023Nutartis · 2023-06-30Kauno apygardos teismas
  7. T-86-923/2025Nutartis · 2025-03-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
T-109-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51091-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-109-317/2020
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51091-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Z. prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu D. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. Z. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir D. Z. paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendis pakeistas - vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, prie subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, D. Z. paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, pridėta visa pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį neatlikta bausmė ir D. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 5 mėnesiams ir 22 dienoms. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 3 d.

2020 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teisme gautas D. Z. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326¹ straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, pakeistas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Z. prašo taikyti jo atžvilgiu 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 nuo 2020 m. liepos 1 d. pakitusias BK 75 straipsnio nuostatas . Tačiau šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutą reglamentuojančių teisės normų pakeitimas D. Z. bausmės švelninimui turėti įtakos negali.

Pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas teismams nesuteikia diskrecijos įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese taikyti naujai įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją. Tuo tarpu nuteistasis D. Z. pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bausmės vykdymą padavė būtent bausmės vykdymo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Be to, naujoji BK 75 straipsnio redakcija D. Z. negalėtų būti taikoma ir dėl to, jog jis be kita ko, yra nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje, padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį patenka į sunkių nusikaltimų kategoriją ir yra priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (XXXVII skyrius), jam paskirta galutinė 7 metų 5 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmė, o pagal pasikeitusią BK 75 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti bausmės vykdymo institutą už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims tik tuo atveju, kai jiems paskirta bausmė neviršija 5 metų laisvės atėmimo ir padarytas sunkus nusikaltimas nepatenka į BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose nurodytų nusikaltimų sąrašą.

Taip pat konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į jį (nagrinėjamu atveju - nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, D. Z. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį. Nei BK 260 straipsnio 1 dalis, nei BK 276¹ straipsnio 1 dalis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keista nebuvo, atsakomybė už veikas, numatytas šiuose BK straipsniuose, nešvelnėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo D. Z. padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą ir sušvelninti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Z. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-317/2019 dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, jam paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas