Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Z. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas (perkvalifikavus šias veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies bei BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 276¹ straipsnio 1 dalies):

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. Z. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir D. Z. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

J. Z. pripažinta kalta ir nuteista (pašalinus iš kaltinimo BK 25 straipsnio 3 dalį):

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir J. Z. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalimi, J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nustatant šias pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį bei išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą įgyti narkotinių bei dopingo medžiagų bei jas platinti, perduodant šias medžiagas E. J., ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d. perdavė E. J. informaciją apie savo sutuoktinės J. Z. gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2017 m. spalio 2 d., E. J. susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl narkotinių medžiagų – heroino ir dopingo medžiagų įgijimo, atgabenimo iki pašto Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio rajone bei jų perdavimo J. Z., D. Z. perdavė J. Z. E. J. nurodymus dėl narkotinių medžiagų ir dopingo medžiagų įgijimo ir atgabenimo į Kybartų pataisos namus. J. Z. 2017 m. spalio 2 d. apie 22.00 val., vykdydama D. Z. jai perduotus E. J. nurodymus, atvyko prie pašto Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio seniūnijoje, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė jai 12,184 g narkotinės medžiagos heroino ir paketus su 29 ml testosteronu, 28,5 ml testosterono ir nandrolono mišiniu. Įgytas narkotines ir dopingo medžiagas ji neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o 2017 m. spalio 3 d. apie 9.20 val., vykdydama tolesnius D. Z. jai perduotus E. J. nurodymus bei narkotines ir dopingo medžiagas paslėpusi kūno ertmėse, J. Z. neteisėtai atgabeno jas į Kybartų pataisos namus, turėdama tikslą jas platinti – pasimatymo metu perduoti D. Z., tačiau perduoti medžiagų nespėjo, nes atlikus J. Z. apžiūrą, narkotinės ir dopingo medžiagos buvo surastos ir išimtos. Tokiu būdu D. Z., turėdamas tikslą platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti ir platinti 12,184 g narkotinės medžiagos – heroino bei dopingo medžiagas – 29 ml testosterono bei 28,5 ml testosterono ir nandrolono mišinio, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Kybartų pataisos namų darbuotojams J. Z. su šiomis medžiagomis sulaikius, narkotinė medžiaga heroinas bei dopingo medžiagos pas D. Z. nepateko ir nebuvo išplatintos.

2. J. Z. pripažinta kalta ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį BK 276¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad E. J. ir D. Z. paprašius, o D. Z. ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d. perdavus E. J. informaciją apie žmonos J. Z. gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį, E. J. ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d. susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl narkotinių medžiagų – heroino bei dopingo medžiagų įgijimo, atgabenimo iki pašto Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio rajone bei perdavimo J. Z., 2017 m. spalio 2 d. apie 22.00 val., vykdydama D. Z. bei E. J. nurodymus, atvyko prie pašto Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio rajone, kur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 12,184 g narkotinės medžiagos heroino ir paketus su dopingo medžiagomis – 29 ml testosterono, 28,5 ml testosterono ir nandrolono mišiniu. J. Z. įgytas narkotines ir dopingo medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą – S. A.g. 16-3, Pilviškėse ir ten laikė, o 2017 m. spalio 3 d. apie 9.20 val., vykdydama tolesnius E. J. nurodymus, narkotines ir dopingo medžiagas paslėpusi kūno ertmėse, neteisėtai atgabeno į Kybartų pataisos namus turėdama tikslą jas platinti – pasimatymo metu perduoti D. Z., tačiau perduoti medžiagų nespėjo, nes atlikus J. Z. apžiūrą, narkotinės ir dopingo medžiagos buvo surastos ir išimtos. Tokiu būdu J. Z., turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 12,184 g narkotinės medžiagos – heroino, bei dopingo medžiagas – 29 ml testosterono, 28,5 ml testosterono ir nandrolono mišinio.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Z. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, ištaisyti nuosprendyje padarytą bausmių bendrinimo klaidą ir skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu.

3.1. Apelianto teigimu, nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotė: „D. Z., turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų“, yra tendencinga ir rodo išankstinį pirmosios instancijos teismo nusistatymą prieš apeliantą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad dauguma byloje esančių duomenų nuosprendyje buvo klaidingai pripažinti įrodymais, o nusikaltimo padarymo tikslų apygardos teismas iš viso netyrė, formaliai atmesdamas visų šioje byloje nuteistų asmenų teisme duotus parodymus. Apelianto nuomone, nusikaltimo tikslas galėjo būti nustatytas tik analizuojant jo teisme duotus parodymus ir gretinant juos su kitų nuteistųjų parodymais, o to nepadarius pirmiau nurodytas nuosprendžio aprašomosios dalies teiginys dėl nusikaltimo tikslo yra nemotyvuotas ir laikytinas prielaida. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, įrodymais pripažįstami tik teisme duoti asmenų parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų parodymais, kurių pastarieji nepatvirtino, priešingai, apklausiami teisme juos paneigė. Ši aplinkybė ne tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisykles, bet ir nuteistųjų teisę į teisingą teismą. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo protokolai buvo surašomi ranka, absoliučiai neįskaitomu braižu. Anot apelianto, XXI amžiaus antrame dešimtmetyje tai galėjo būti daroma turint vienintelį tikslą – sukurti situaciją, kurioje apklausiamas asmuo protokolą pasirašytų jo neskaitęs. Apygardos teismas nepagrįstai patikėjo protokolus rašiusios tyrėjos teisme duotais parodymais, kad pastaroji minėtų apklausos protokolų neklastojo, o visi trys nuteistieji juos perskaitė ir patys pasirašė. Šiuos tyrėjos parodymus paneigė visi trys nuteistieji, kurie parodė, jog dėl neįskaitomo rašto jie fiziškai negalėjo perskaityti apklausų įtariamaisiais protokolų. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje be jokių motyvų atmetė visų nuteistųjų nuoseklius parodymus, kad D. Z. ir J. Z. iš anksto nežinojo kokios medžiagos bus perduotos neteisėtam įnešimui į įkalinimo įstaigą. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji laikėsi konspiracijos, savaime nepatvirtina, jog D. Z. ir J. Z. buvo žinomas į įkalinimo įstaigą įnešamų paketų turinys. Apelianto vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų pripažinimo ir vertinimo klaidų, nuosprendį pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis.

3.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas yra nepagrįsta, nes jis negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmus (ekscesą), kurių neapėmė jo tyčia ir susitarimas. Apelianto teigimu, jam nebuvo žinomas į įkalinimo įstaigos teritoriją įneštų paketėlių skaičius ir turinys. Šias aplinkybes žinojo tik E. J.. Apeliantas pripažįsta, kad sutiko su pastarojo prašymu padėti neteisėtai įnešti į pataisos namų teritoriją medžiagą, kuri apeliantui buvo apibūdinta kaip „sporto papildai“, todėl jis yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18-to priedo nuostatas, neteisėtais laikomi visi be išimties objektai, kurie neįtraukti į šį sąrašą, tame tarpe cukrus, medus, vitaminai, karameliniai saldainiai, stalo įrankiai ar indai. Taigi aplinkybė, kad J. Z. į įkalinimo įstaigą bandė slapta neteisėtai įnešti iš jai nepažįstamo asmens gautus paketus, savaime nesuponuoja išvados, kad jai ar D. Z. buvo žinomas minėtų paketų turinys, kad jie turėjo tyčią padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas su E. J. nesitarė, jog tarp neteisėtai įnešamų medžiagų bus narkotikai. Apelianto teigimu, apie tai, kad tarp jo sutuoktinei J. Z. perduotų medžiagų buvo narkotikai jis sužinojo tik iš byloje esančio ekspertizės akto. Anot apelianto, jam puikiai žinoma už disponavimą narkotinėmis medžiagomis gresianti atsakomybė, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jis neserga psichikos ligomis, taigi dėl 200 Eur skolos E. J., kad ir kokios pasekmės jam būtų grėsę už šią skolą, jis nebūtų sutikęs daryti minėtų nusikalstamų veikų. Dėl to jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką arba joje dalyvavusius asmenis. Nuteistojo teigimu, šioje byloje jis visiškai prisipažino dėl visų savo veiksmų, kuriuos objektyviai įvykdė. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada kad jis nepripažino savo kaltės, neatitinka tikrovės. Aplinkybė, kad jis nesutiko su kaltinamajame akte nurodyta jo veiksmų kvalifikacija pagal baudžiamąjį įstatymą, nepatvirtina išvados, kad jis nepripažino savo kaltės. Juo labiau kad apeliantui buvo inkriminuotos labai sunkios nusikalstamos veikos – veikimas organizuota grupe bei disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nors ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo dirbtinai sukurta situacija, kurioje jis galėjo gintis nuo pareikštų neteisingų kaltinimų tik atsisakymas duoti parodymus iki liudininkų apklausos teisme pabaigos. Be to, nuteistojo E. J. dalyvavimas darant nusikalstamas veikas buvo atskleistas vien tik apelianto parodymų dėka. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė D. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė labai sunki turtinė arba beviltiška kaltininko padėtis. Įkalinimo įstaigos administracijos į bylą pateiktas raštas, kuriame nurodyta, jog 2017 metais apelianto kameroje atliktos kratos metu mobiliojo ryšio telefonas nebuvo paimtas, negali būti vertinamas kaip D. Z. kaltės įrodymas. Minėto rašto teiginiai buvo pateikti be priesaikos, remiantis neįvardintais asmenimis. Apeliantas nurodo, jog vertingi daiktai, tokie kaip telefonai, įkalinimo įstaigoje iš kalinių gali būti paimami ir ne kratų metu, šio fakto neužfiksuojant dokumentuose. Taigi, apelianto parodymai, kad jis buvo skolingas E. J. 200 Eur už pastarojo jam paskolintą ir įkalinimo įstaigos administracijos konfiskuotą telefoną, nepaneigti. Apeliantas pažymi, kad 200 Eur suma įkalinimo įstaigoje laikoma didele ir skolininkui, nevykdančiam skolinių įsipareigojimų, gali sukelti itin neigiamas ir sveikatai pavojingas pasekmes. Dėl to, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog apeliantas nusikalto dėl sunkios turtinės arba beviltiškos padėties.

3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika ir bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o atliktoji bausmės dalis nuosprendyje neturi figūruoti. Nors aritmetiškai ši klaida nuteistajam paskirtosios bausmės dydžio nekeičia, tačiau net ir tokią nežymią klaidą teismo nuosprendyje ištaisyti yra būtina. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroras prašė jam paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. taikant BK 64 straipsnio 3 dalį. Apelianto nuomone, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neturėjo teisės savo iniciatyva sugriežtinti bausmių bendrinimo.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. Z. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendį – išteisinti ją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.

4.1. Apeliantės teigimu, nuosprendžio aprašomosios dalies teiginiai: „Tokiu būdu J. Z., turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno“, „Apklausta kaip įtariamoji 2018-09-25 (3 tomas b. l. 40), J. Z. jau pakeitė savo parodymus“, „turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno“, yra tendencingi ir atskleidžia pirmosios instancijos teismo išankstines nuostatas. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantės parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Nuosprendžio teiginys, kad apeliantė pakeitė parodymus nepagrįstas faktais, nes jame nenurodyta, kokie apeliantės parodymai buvo iki jų pakeitimo ir kaip jie pasikeitė. Be to, nusikaltimo padarymo tikslų apygardos teismas iš viso netyrė, formaliai atmesdamas visų šioje byloje nuteistų asmenų teisme duotus parodymus. Dėl to minėtas nuosprendžio aprašomosios dalies teiginys nemotyvuotas ir laikytinas prielaida, nes nusikaltimo tikslas galėjo būti nustatytas tik analizuojant apeliantės parodymus ir gretinant juos su kitų nuteistųjų parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų parodymais, kurių pastarieji nepatvirtino, o priešingai, juos paneigė. Ši aplinkybė ne tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisykles, bet ir nuteistųjų teisę į teisingą teismą. Teisiamojo posėdžio metu buvo akcentuota, jog ikiteisminio tyrimo protokolai buvo surašomi ranka, absoliučiai neįskaitomu tyrėjos braižu. Anot apeliantės, XXI amžiaus antrame dešimtmetyje tai galėjo būti daroma turint vienintelį tikslą – sukurti situaciją, kurioje apklausiamas asmuo protokolą pasirašytų jo neskaitęs. Apygardos teismas nepagrįstai patikėjo vien tik tyrėjos teisme duotais parodymais, kad pastaroji minėtų apklausos protokolų neklastojo, o visi trys nuteistieji juos perskaitė ir patys pasirašė. Šiuos tyrėjos parodymus paneigė visi trys nuteistieji. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje be jokių motyvų atmetė visų nuteistųjų nuoseklius parodymus, kad nei J. Z., nei D. Z. iš anksto nežinojo kokios medžiagos jiems bus perduotos neteisėtam įnešimui į įkalinimo įstaigą. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji laikėsi konspiracijos, savaime nepatvirtina, jog D. Z. ir J. Z. buvo žinomas į įkalinimo įstaigą įnešamų paketų turinys. Apeliantės vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų pripažinimo ir vertinimo klaidų, nuosprendį pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis.

4.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji padarė dvi nusikalstamas veikas yra nepagrįsta, nes ji negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmus (ekscesą), kurių neapėmė jos tyčia ir susitarimas. Apeliantė nurodo, kad nei jai nei jos sutuoktiniui nebuvo žinomas į įkalinimo įstaigą įnešamų paketų turinys. Apeliantės teigimu, ji, prašoma D. Z., sutiko į pataisos namus įnešti medžiagą, kuri jai buvo apibūdinta kaip „sporto papildai“. Todėl ji yra pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18-to priedo nuostatas, neteisėtais laikomi visi be išimties objektai, kurie neįtraukti į šį sąrašą. Taigi aplinkybė, kad J. Z. į įkalinimo įstaigą bandė slapta neteisėtai įnešti paketus savaime nepatvirtina išvados, kad jai buvo žinomas minėtų paketų turinys, kad ji turėjo tyčią padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Aplinkybę, kad į pataisos įstaigą įneštuose paketuose ji gabeno narkotines medžiagas apeliantė teigia sužinojusi tik iš byloje esančio ekspertizės akto. Apeliantės teigimu, dėl pirmiau aptartų aplinkybių ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

4.3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistosios teigimu, šioje byloje ji davė teisingus ir nuoširdžius parodymus apie priežastis ir aplinkybes dėl kurių įvykdė jai inkriminuotas veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada kad ji nepripažino savo kaltės, neatitinka tikrovės. Aplinkybė, kad ji nesutiko su kaltinamajame akte nurodyta jos veiksmų kvalifikacija pagal baudžiamąjį įstatymą, nepatvirtina išvados, kad ji nepripažino savo kaltės. Juo labiau kad apeliantei buvo inkriminuotos labai sunkios nusikalstamos veikos, nors ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Be to, nuteistojo D. Z. ir E. J. sąryšis su šios bylos įvykiais buvo atskleistas vien tik apeliantės parodymų dėka. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė J. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliantės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad jos sutuoktinis D. Z. įkalinimo įstaigoje buvo patekęs į sunkią ar net beviltišką padėtį, ir tik dėl šios aplinkybės įkalbėjo ją į įkalinimo įstaigos teritoriją įnešti paketus įtikinęs, kad juose draudžiamų medžiagų nebus. Aplinkybė, kad į minėtą situaciją buvo patekęs apeliantės sutuoktinis, o ne asmeniškai ji pati, nepaneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo pagrindų.

5. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios J. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti, o J. Z. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. Z. ir J. Z. neginčija kaltės pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, tačiau nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad jie padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pripažindamas apeliantus kaltais pagal minėtą BK straipsnį pirmosios instancijos teismas turėjo išankstines nuostatas, pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai nepripažino apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose ir dėl to skyrė jiems per griežtas bausmes. Nuteistojo D. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, taip pat netinkamai taikė BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, jog nuteistųjų D. Z. ir J. Z. apeliaciniuose skunduose keliamos nepagrįstos abejonės dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo. Apeliantai bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą sieja su, jų nuomone, nuosprendyje pademonstruotu teisėjo išankstiniu nusistatymu vertinant nuteistųjų parodymus ir padarytomis išvadomis, kad nusikalstamas veikas nuteistieji D. Z. ir J. Z. padarė turėdami tikslą įgyti narkotinių bei dopingo medžiagų bei jas platinti, kad J. Z. parodymai nebuvo nuoseklūs. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų konstatuotas nešališkumo principo pažeidimas, nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar teismo šališkumas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų atmetimas ar tenkinimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kuris nors proceso dalyvis, patys savaime nelaikomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar aplinkybėmis, rodančiomis teismo šališkumą.

9. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad šis teismas nesuteikė kuriai nors iš proceso šalių palankumo ir nesudarė įspūdžio, jog yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teisiamojo posėdžio protokolų turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, apklausė nuteistuosius D. Z., J. Z. ir E. J., liudytojas Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniąją inspektorę E. Z. ir Vilkaviškio policijos komisariato tyrėją V. L., ištyrė procesinių veiksmų protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, taip pat liudytojų parodymų bei kitų įrodymų analizė ir remiantis ja padarytos išvados dėl D. Z. ir J. Z. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, taip pat dėl šių nusikaltimų padarymo tikslų, nuteistosios J. Z. parodymų nenuoseklumo. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų abejonės dėl teisėjo nešališkumo grindžiamos iš esmės tik jų pačių subjektyvia nuomone, kad nusikaltimų padarymo tikslai buvo nustatyti netinkamai įvertinus nuteistųjų teisme duotus parodymus, nors, kaip minėta, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų D. Z. ir J. Z. apeliacinių skundų argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo išankstinio nusistatymo yra nepagrįsti. Duomenų, dėl kurių būtų pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu, byloje nėra.

10. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, išsamiai išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų D. Z. ir J. Z. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nuosprendyje pateikti aiškūs ir suprantami motyvai dėl įrodymų vertinimo, argumentuota, kodėl atmetamos D. Z. ir J. Z. pateiktos gynybinės versijos, apibendrinant įrodymus padarytos išvados dėl įrodytų bylos aplinkybių. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, darydamas pirmiau nurodytas išvadas dėl nuteistųjų D. Z. ir J. Z. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, išsamiai analizavo ir įvertino jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo Marijampolės apylinkės teisme metu, taip pat pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kuriais jie iš esmės neigė kaltę pagal pareikštus kaltinimus, taip pat ir nuteistojo E. J. parodymus, liudytojų parodymus, įvertino 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. spalio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, specialisto išvadą Nr. 140-(5970)-IS17246 bei kitus bylos duomenis. Toks įrodymų vertinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik prielaidomis ir spėlionėmis.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų D. Z. ir J. Z. pirmosios instancijos teisme pateiktas gynybines versijas, vadovavosi pastarųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, teisme ištirtais daiktiniais įrodymais ir dokumentais, gali remtis ir įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-83-699/2015).

12. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistųjų D. Z. ir J. Z. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji D. Z. ir J. Z. kaltę pagal jiems pareikštus kaltinimus neigė. D. Z. parodė, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose 2017 metais buvo pasiskolinęs mobilaus ryšio telefoną iš ten pat bausmę atliekančio kalinio E. J.. Tačiau po kurio laiko pataisos namų gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata ir minėtą telefoną aptiko bei paėmė pataisos namų pareigūnai. Dėl to E. J. iš apelianto pareikalavo gražinti tokį pat telefoną arba sumokėti 200 Eur. Tuomet D. Z. paskambino savo žmonai J. Z., papasakojo apie savo skolą E. J. ir skolos padengimui paprašė atnešti jam maisto papildų. Žmonai sutikus, jis (D. Z.) E. J. perdavė raštelį, kuriame pranešė, jog žmona sutinka atnešti papildų, nurodė jos telefono numerį, kad E. J. galėtų jai paskambinti ir susitarti, iš ko ir kur jai paimti minėtus papildus. Kitą kartą kalbėdamas telefonu su žmona, jis (D. Z.) pasakė, kad jai paskambins E. J. ir suteiks papildų paėmimui reikalingą informaciją. Vėlesnio telefoninio pokalbio metu žmona jam (D. Z.) pranešė, jog E. J. jai suteikė minėtą informaciją. Dar vieno pokalbio telefonu metu žmona jam pasakė, kad papildai jai yra perduoti. Jis (D. Z.) su J. Z. nekalbėjo apie tai, kaip ir kokiu būdu pastaroji turi įnešti papildus į pataisos namus, kur ir kaip juos paslėpti. Vėliau sužinojo, jog žmona buvo sulaikyta su narkotinėmis ir dopingo medžiagomis. Apie tai, kad žmonai bus perduoti ne maisto papildai, o narkotikai ir dopingo medžiagos, jis (D. Z.) nežinojo.

13. Apklausiama pirmosios instancijos teisme J. Z. parodė, kad jos sutuoktinis D. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2017 metų rudenį, tikslaus laiko ji nepamena, sutuoktinis jai paskambino, paprašė atvažiuoti į pasimatymą bei atvežti keletą paketų. Kitą kartą paskambinęs sutuoktinis paaiškino, kad paketuose bus maisto papildai sportui. Sutuoktiniui užtikrinus, jog jokių draudžiamų preparatų paketuose nebus, ji sutiko juos atnešti jam į pasimatymą. D. Z. taip pat nurodė, kad dėl maisto papildų perdavimo jai paskambins kitas asmuo. Vėliau jai paskambino kažkoks vyras, prisistatė, kad yra jos sutuoktinio draugas. Šis asmuo nurodė, kad ji turi susitikti su vyriškiu, kuris jai perduos maišelį su maisto papildais. Nieko blogo nepagalvojusi, ji nuėjo prie Paežerių pašto, kur susitiko su vyru, kuris jai padavė polietileno maišelį. Grįžusi į namus, pamatė jame butelį, kuriame buvo supiltas jogurtas. Išpylusi jogurtą, butelyje rado keturis į balionus suvyniotus paketus. Šiuos paketus ji nuplovė, jų turinio netikrino. Vėliau jai paskambino tas pats sutuoktinio draugas, kuris liepė prieš važiuojant į pasimatymą su D. Z. paketus sutepti aliejumi ir sukišti į išeinamąją angą bei makštį. Prieš važiuojant į pasimatymą su vyru, ji taip ir padarė, tačiau apžiūros pataisos namuose metu jai iš apatinių kelnaičių iškrito vienas paslėptas paketas. Supratusi, jog įkliuvo, ji pati išėmė iš makšties bei išeinamosios angos likusius tris paketus. Ji (J. Z.) nežinojo, kad paketuose bus uždraustos medžiagos, nes sutuoktinis jai sakė, jog paketuose bus maisto papildai. Atliekant ikiteisminį tyrimą ją apklausiusiai tyrėjai ji taip pat sakė, jog nežinojo apie paketuose buvusias narkotines medžiagas, nes manė, kad gabena maisto papildus sportui. Tačiau tyrėja jai primygtinai siūlė prisipažinti, kad ji (J. Z.) žinojo apie šias medžiagas, sakė, jog tai bus jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ji (J. Z.) nesutiko prisipažinti, tačiau tyrėja į protokolą vis tiek įrašė šį jos prisipažinimą. Ji (J. Z.) protokolą pasirašė jo neskaičiusi, įrašus ranka jame darė liepiama tyrėjos.

14. Minėtus nuteistųjų D. Z. ir D. Z. parodymus apklausiamas teisme iš dalies patvirtino ir nuteistasis E. J., kuris pripažino kaltę pagal pareikštą kaltinimą, patvirtino Marijampolės apylinkės teisme duotus parodymus, tačiau paneigė minėtų parodymų dalį, kad už skolą iš D. Z. prašė, jog kas nors iš laisvės atneštų jam heroino ir medikamentų sportui, o jis perduotų šias medžiagas E. J.. Jis (E. J.) parašė D. Z. raštelį, kuriame nurodė, jog 200 Eur skolos už prarastą telefoną nereikės sugražinti, jei pastarojo žmona į pataisos namus pasimatymo metu įneš ir jam per D. Z. perduos maisto papildų. Po kiek laiko jis (E. J.) iš D. Z. gavo raštelį, kuriame pastarasis informavo, kad jo žmona sutinka tai padaryti, nurodė būsimo pasimatymo datą ir jos mobilaus ryšio telefoną. Tuomet jis paskambino pažįstamam V. N. bei paprašė nupirkti ir paslėpus perduoti J. Z. apie 20 g narkotinės medžiagos – heroino bei dopingo medžiagų – testosterono bei nandrolono. Po to E. J. susisiekė telefonu su J. Z. ir pasakė, kur ir kada jai bus perduoti jam skirti maisto papildai sportui ir kaip juos paslėpti prieš įnešant į pataisos namus. Atvežtus paketus pasimatymo metu ji turėjo perduoti D. Z., kuris turėjo paketus perduoti jam (E. J.). Jis (E. J.), naudoja heroiną, ir daug sportuoja, todėl norėjo įsigyti kaltinime nurodytų medžiagų, tačiau ne platinimui, o asmeniniam naudojimui (t. 2, b. l. 77-87, t. 3, b. l. 10-11).

15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog besąlygiškai tikėti šiais nuteistųjų D. Z., J. Z. ir E. J. teisme duotais parodymais nėra teisinio pagrindo. Pagal teismų formuojamą praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Iš bylos duomenų matyti, kad proceso metu apeliantų D. Z. ir J. Z. parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, pirmosios instancijos teisme duotus jų parodymus paneigia ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

16. Pirmiau nurodyti nuteistųjų D. Z. ir J. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja jų pirminiams parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme. Apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 4 d ir 2018 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 126-128, 135), J. Z. nuosekliai parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. apie 22.00 val. sulaukė D. Z. skambučio. Jis pasakė, kad jai reikia nueiti iki pašto, esančio Paežeriuose, Vilkaviškio rajone ir paimti iš ten jos laukiančio žmogaus kažkokį maišelį. Jis jai nesakė, kas bus tame maišelyje ir ką reikės su juo daryti. Iš karto po jų pokalbio, ji nuėjo prie pašto ir pamatė ten stovintį vyriškį. J. Z. priėjus prie vyriškio, šis pasakė, kad Darius liepė jai perduoti polietileninį maišelį. Ji paėmė iš vyriškio maišelį ir parsinešė jį namo. Namuose patikrino maišelio turinį ir rado jame įdėtą plastmasinį butelį su jogurtu. Išpylusi iš butelio jogurtą, jame rado įvyniotus į balioną ar į prezervatyvą ir sudėtus į paprastą polietileninį maišelį keturis paketus. Ji suprato, jog paketuose yra narkotikai, žinojo, kad juos įnešti į kalėjimą yra draudžiama, tačiau kokie tai narkotikai ir kiek jų, ji nežinojo, nes paketų neapžiūrėjo. Neilgai trukus jai vėl paskambino D. Z. ir pasakė, kad ryte, prieš važiuojant į pasimatymą su juo, ji paimtus paketus sukištų į išeinamąją angą ir makštį ir tokiu būdu atvežtų jam. Jis jai nesakė, kam skirti minėti paketai. Atsikėlusi ryte, ji bandė slėpti minėtus paketus kūno ertmėse – sutepusi aliejumi tris paketus įkišo į išeinamąją angą, o vieną raudonos spalvos paketą įkišo į makštį. Atvažiavus į Kybartų pataisos namus, pirmiausia buvo patikrinti jos asmeniniai daiktai. Po to buvo atlikta jos kūno apžiūra. Nusimovus apatines kelnaites, iškrito vienas paketas, likusius paketus jai pačiai liepė išsiimti pareigūnė. Ji savo noru išsiėmė likusius tris paketus. Nuoširdžiai gailisi, kad nešė narkotines medžiagas, jos tikslas buvo paketus su narkotine medžiaga perduoti D. Z..

17. Apklausiama kaip kaltinamoji bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme nuteistoji J. Z. iš esmės patvirtino pirmiau nurodytus parodymus, kad vykdydama savo vyro D. Z. nurodymus ji į pataisos namus bandė įnešti paketus, kuriose buvo surastos draudžiamos narkotinės ir dopingo medžiagos, o atlikdama šiuos veiksmus ji numanė, kad paketuose gali būti įdėtos tokios medžiagos, tačiau nusprendė surizikuoti (t. 2, b. l. 77-88). Taigi, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir Marijampolės apylinkės teisme J. Z. nuosekliai parodė, kad su E. J. nebendravo, apie D. Z. skolą nežinojo, visus nurodymus, kada ir iš ko paimti paruoštus paketus, kaip paslėptus juos atgabenti į pasimatymą ji gavo ne iš E. J., o iš D. Z.. Ji taip pat parodė, kad jai nebuvo žinoma, kokias konkrečiai medžiagas gabena paketuose. Tačiau apeliantė patvirtino, jog numanė, kad į pataisos įstaigą turėdama tikslą perduoti savo sutuoktiniui D. Z. neša uždraustas narkotines medžiagas, bet pasirinko rizikuoti.

18. Apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. sausio 24 d. D. Z. atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. kovo 7 d. jis davė J. Z. parodymams iš dalies prieštaraujančius parodymus. Jis parodė, kad liko skolingas E. J. 200 Eur už pataisos įstaigoje prarastą telefoną. Dėl to 2017 m. rugsėjo 28 d. E. J. jam iš drausmės grupės parašė raštelį, kuriame nurodė, jo už prarastą telefoną kas nors iš laisvės turi įnešti jam (E. J.) papildų sportui, t. y. du buteliukus nuo penicilino, kuriuose bus papildai sportui, vadinami „Dekas“. Jis (D. Z.) žinojo, kad jo žmona 2017 m. spalio 3 d. turi atvažiuoti į ilgalaikį pasimatymą, todėl telefoninio pokalbio metu įkalbėjo žmoną jam per pasimatymą į pataisos namus atnešti E. J. nurodytus papildus. J. Z. jis nesakė, kas prašė įnešti minėtų papildų, bet ji žinojo, dėl kokių aplinkybių tai reikia padaryti. E. J. jį patikino, kad už papildų įnešimą baudžiamoji atsakomybė negresia. Blogiausiu atveju D. Z. pataisos namų administracija kurį laiką neleis pasimatyti su žmona. J. Z. sutikus į pataisos įstaigą atnešti papildus, D. Z. parašė E. J. raštelį su žmonos adresu ir data, iki kada ją turi pasiekti papildai. Kada, kas ir kokioms aplinkybėms perdavė J. Z. sporto papildus, jis nežino, nes viską organizavo E. J.. Jis (D. Z.) žmonai telefonu pranešė tik, kad jai reikės nueiti iki pašto ir paimti papildus. Kiek paketų buvo paduota jo žmonai, jis nežino, bet E. J. sakė, kad du. Po to jis (D. Z.) žmonai telefonu paaiškino, kaip jai reikia susidėti paketus ir kaip slapta juos įnešti į pataisos namus. Žino, kad prieš pasimatymą pas jo žmoną buvo rasti paketai su narkotine medžiaga. Jam (D. Z.) E. J. buvo pasakęs, kad jokių narkotikų paketuose nebus, todėl jo žmona ir sutiko juos įnešti (t. 1, b. l. 168-170-176-177). Apklausiamas Marijampolės apylinkės teisme D. Z. davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodė žinojęs, kad E. J. naudoja narkotikus ir sportuoja, tačiau teigė neprisimenantis, ar jis, ar E. J. davė nurodymus J. Z., kokiu būdu į pataisos įstaigą atgabenti iš nepažįstamo asmens paimtus paketus (t. 2, b. l. 82-83).

19. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Marijampolės apylinkės teismui 2018 m. liepos 31 d. perdavus bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui (t. 2, b. l. 109-110), apeliantų gynybinė pozicija kardinaliai pasikeitė – jų parodymai ėmė panašėti tarpusavyje ir su E. J. teisme duotais parodymais. Apklausiamas kaip įtariamasis D. Z. ėmė menkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nurodė, kad viską organizavo E. J., o jis tik įkalbėjo žmoną į pasimatymą įnešti sporto papildus, tačiau nepasakė pastarajai, kaip juos paslėpti, nes neturėjo telefono ir negalėjo jai paskambinti. Apklausiama kaip įtariamoji J. Z., kuri ankstesnių apklausų metu kaltę pripažino, ėmė ją neigti. J. Z. kategoriškai nurodė, jog nežinojo apie jai perduotuose paketuose buvusias narkotinės ir dopingo medžiagas. Ji taip pat neprisiminė, ar jai telefonu skambino ir paketus gabenti įkišus į intymias kūno ertmes liepė jos vyras D. Z., ar kitas asmuo. Be to, skambinęs asmuo jai pasakė, kad paketuose esančios medžiagos yra skirtos sportui. Ji su E. J. anksčiau nebendravo (t. 3, b. l. 21-23, 40).

20. Palyginus šiuos nuteistųjų D. Z. ir J. Z. parodymus, su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais matyti, jog pirmosios instancijos teisme jie dar pakito. D. Z. teigė, jog žmonai papasakojo apie savo skolą E. J., nurodė, kad jai paskambins ir nurodymus dėl paketų su sporto papildais perėmimo duos E. J.. J. Z., kuri ankstesnių apklausų metu nurodė nežinojusi gabenamų paketų turinio, apklausiama teisme parodė, jog buvo įsitikinusi, kad gabena sporto papildus. Taip pat priešingai nei ankstesnėse apklausose, ji teigė, kad po to, kai vyrui nurodė sutinkanti į pataisos įstaigą įnešti paketus su sporto papildais, jai paskambino ir nurodymus, kur pasiimti minėtus paketus, kokiu būdu paslėpus juos atgabenti į pataisos įstaigą, davė jai paskambinęs ir sutuoktinio draugu prisistatęs nepažįstamas vyriškis, o ne jos sutuoktinis.

21. Įvertinusi pirmiau aptartų nuteistųjų D. Z. ir J. Z. parodymų visumą, taip pat nuteistojo E. J. parodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pastarųjų pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, dėl to pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, jungė juos į loginę grandinę, įrodymus vertino ne atsietai, o jų visumą. Iš bylos duomenų matyti, jog tik J. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo Marijampolės apylinkės teisme metu davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o vėlesni jos parodymai, kaip ir nuteistųjų E. J. ir D. Z. parodymai kitų apklausų metu kito. Duodama pirminius parodymus ir apklausiama Marijampolės apylinkės teisme J. Z. nuosekliai parodė, jog numanė, kad iš nepažįstamo asmens perimtuose paketuose į pataisos namus gabena narkotines medžiagas. Atvežti ir perduoti šias medžiagas jos prašė sutuoktinis D. Z.. Pastarasis telefoninio pokalbio metu jai paaiškino, kur, kada ir iš ko paimti paketus, kaip juos paslėpti ir, atgabenus į pataisos namus jam perduoti. J. Z. parodymus apie tai, kad nurodymus dėl paketų su draudžiamomis medžiagomis perėmimo ir gabenimo į pataisos namus jai davė ne E. J., o jos sutuoktinis, patvirtina ne tik pirminiai D. Z. parodymai, bet ir faktas, kad nusikaltimų padarymo metu E. J. buvo patalpintas drausmės grupėje ir telefonu naudotis neturėjo galimybės. Pastarasis net su D. Z. bendravo tik rašteliais. Taigi, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad D. Z. perdavė J. Z. E. J. nurodymus dėl narkotinių medžiagų ir dopingo medžiagų įgijimo ir atgabenimo į Kybartų pataisos namus. J. Z. 2017 m. spalio 2 d. apie 22.00 val., vykdydama D. Z. jai perduotus E. J. nurodymus, atvyko prie pašto Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio seniūnijoje, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė jai 12,184 g narkotinės medžiagos heroino ir paketus su 29 ml testosteronu, 28,5 ml testosterono ir nandrolono mišiniu. Įgytas narkotines ir dopingo medžiagas ji neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o 2017 m. spalio 3 d. apie 9.20 val., vykdydama tolesnius D. Z. jai perduotus E. J. nurodymus bei narkotines ir dopingo medžiagas paslėpusi kūno ertmėse, J. Z. neteisėtai atgabeno jas į Kybartų pataisos namus, turėdama tikslą jas platinti – pasimatymo metu perduoti D. Z., tačiau perduoti medžiagų nespėjo, nes atlikus J. Z. apžiūrą, narkotinės ir dopingo medžiagos buvo surastos ir išimtos.

22. Apeliantų teiginiai, kad jų apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti ranka ir neįskaitomi, atmetami kaip deklaratyvūs. Pirma, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnams asmenų apklausų protokolų pildyti ranka. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad ranka buvo surašyti tik 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. vykusių D. Z. apklausų protokolai bei 2018 m. rugsėjo 25 d. vykusios E. J. apklausos protokolas (t. 1, 168-170, 176-179, t. 3, b. l. 10-11, 21-22). Priešingai nei teigia apeliantai, šių protokolų tekstas įskaitomas. Iš protokoluose užfiksuoto parodymų turinio matyti, kad E. J. visiškai pripažino kaltę pagal pateiktą įtarimą, nurodė, jog pasilieka prie savo teisminio nagrinėjimo Marijampolės apylinkės teisme duotų parodymų ir atsisakė juos papildyti atsakydamas į tyrėjos užduotus klausimus. Taigi, nuteistasis E. J. jokių naujų nusikalstamos veikos aplinkybių šios apklausos metu neparodė. Apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. rugsėjo 25 d. D. Z. ir toliau neigė savo kaltę pagal pareikštus įtarimus teigdamas, jog nežinojo, kad į pataisos namus bus įnešti ne tik „sporto papildai“, bet ir narkotikai. Analogiškos gynybinės versijos nuteistasis laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Taigi, jokio prieštaravimo pastarojo gynybinei versijai minėtame apklausos protokole neužfiksuota. Šios gynybinės versijos jis laikėsi ir ankstesnių apklausų metu. Be to, minėtos D. Z. apklausos metu dalyvavo ir jo gynėja. Nei nuteistasis, nei jo gynėja protokole nenurodė jokių pastabų apie tai, jog negali įskaityti ir nesuvokia protokolo turinio. Priešingai, D. Z. raštu patvirtino, kad perskaitė apklausos protokolą, o jame užrašyti faktai yra teisingi. Iš J. Z. apklausos protokolų turinio matyti, kad visi jos apklausos protokolai buvo pildomi kompiuteriu, todėl apeliantė deklaratyviai teigia, kad apklausų protokolai jai buvo neįskaitomi.

23. Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, jog nuteistieji D. Z. ir J. Z. nežinojo, kokios medžiagos bus gabenamos į Kybartų pataisos namus. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-7-201/2013, Nr. 2K-60/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

24. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad D. Z. žinojo, kokias medžiagas į pataisos įstaigą jam atgabens sutuoktinė, patvirtina nuteistojo E. J. Marijampolės teisme duoti parodymai, kad jis prašė D. Z. rasti būdą į pataisos namus įnešti heroino ir medikamentų sportui. Be to, D. Z. apklausiamas Marijampolės apylinkės teisme taip pat pripažino žinojęs, kad E. J. vartoja narkotikus. Taigi, žinodamas šią informaciją jis negalėjo nesuprasti, jog duodamas sutuoktinei nurodymą į pataisos įstaigą paslėpus intymiose kūno ertmėse gabenti iš nepažįstamo asmens paimtus paketus, atlieka neteisėtus veiksmus.

25. Aplinkybę, kad J. Z. suprato, jog įgyja, laiko ir gabena įstatymo draudžiamas narkotines bei dopingo medžiagas, patvirtina ne tik pirminiai jos parodymai apie tai, kad ji numanė, jog gabena narkotines medžiagas, bet ir jos elgesys nusikaltimo padarymo metu. Vykdydama D. Z. nurodymus, ji iš tyrimo metu nenustatyto asmens paėmė ir į namus parsinešė polietileninį maišelį, kuriame aptiko butelį su jogurtu. Logiška, jog apie draudžiamą perimto maišelio turinį nežinantis asmuo, į pataisos namus būtų gabenęs minėtą butelį. Tačiau J. Z. elgėsi priešingai – ji išpylė iš butelio jogurtą, iš jo išėmė paketus su narkotine ir dopingo medžiaga, o kitą dieną šiuos paketus, nepatikrinusi jų turinio, paslėpusi kūno ertmėse, nugabeno į pataisos namus. Byloje nustatyta, kad J. Z. įgytus paketus apžiūrėjo. Jie buvo specialiai pritaikyti gabenti kūno ertmėse. J. Z., turėdama tikslą juos perduoti pataisos namuose bausmę atliekančiam savo sutuoktiniui, siekdama, kad patikrinimo metu jie nebūtų surasti, paslėpė paketus savo kūno ertmėse – išeinamojoje angoje ir makštyje. Kita vertus, būdama normalaus protinio išsivystymo, ir žinodama, kad iš nepažįstamo asmens perimtus paketus į pataisos įstaigą turės gabenti paslėptus intymiose kūno ertmėse, apeliantė negalėjo nesuvokti, jog tokiuose paketuose, labai tikėtina, yra sudėtos narkotinės bei dopingo medžiagos.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog J. Z. apklausiama pirmosios instancijos teisme pakeitė pirminius parodymus apie tai, jog žinojo, kad paketuose gali būti narkotinės medžiagos, teigdama, jog šiuos parodymus į protokolą savo nuožiūra nepagrįstai įrašė tyrėja, o ji, neskaičiusi protokolo, jį pasirašė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti šiais nuteistosios parodymais. Pirma, J. Z. aplinkybę, jog numanė, kad į pataisos namus gabena narkotines medžiagas nurodė ne vienos apklausos metu, o apklausiama kaip įtariamoji 2017 m. spalio 4 d., 2018 m. sausio 22 d., taip pat apklausiama kaip kaltinamoji bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme (t. 1, b. l. 126–128, 135, t. 2, b. l. 77–88). Versiją, kad jos parodymai buvo surašyti netinkamai, nuteistoji iškėlė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Antra, kaip liudytoja apklausta nuteistosios apklausas vykdžiusi tyrėja V. L. parodė, jog J. Z. apklausos protokolai buvo surašyti iš jos žodžių, pastaroji juos perskaitė ir pati pasirašė. Trečia, J. Z. teiginius, kad ji neskaitė apklausos protokolų, paneigia jos pačios ranka atliktas įrašas 2017 m. spalio 4 d. protokole, kuriame ji pati nurodė, jog skaitė šį protokolą, tačiau negali paaiškinti, kodėl gabeno narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apygardos teismas, pripažindamas D. Z. ir J. Z. kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų taikymo

27. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. Z. ar J. Z. prisipažino padarę nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu D. Z. nuosekliai neigė subjektyviąją padarytų nusikaltimų pusę – nurodė nežinojęs, kad į pataisos namus jo žmona J. Z. įneš narkotines ar kitas draudžiamas medžiagas. D. Z. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 24 d. parodymų nedavė. Apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. kovo 7 d. jis nepripažino, kad jam buvo žinomas J. Z. į pataisos įstaigą įneštų paketų turinys, tačiau patvirtino, kad telefoninio pokalbio metu su žmona būtent jis pastarajai nurodė minėtus paketus vykstant į pasimatymą su juo paslėpti kūno ertmėse (t. 1, b. l. 168–170, 176–179). Apklausiamas kaip kaltinamasis bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme D. Z. ir toliau teigė nežinojęs, kad J. Z. į pataisos įstaigą įneštuose paketuose buvo narkotinės ir dopingo medžiagos (t. 2, b. l. 82–83). Atnaujinus ikiteisminį tyrimą apklausiamas kaip įtariamasis nuteistasis D. Z. parodė, jog tik įkalbėjo žmoną atnešti į pataisos įstaigą „sporto papildus“, o viską organizavo ir nurodymus kaip minėtas medžiagas atgabenti į pataisos įstaigą pastarajai davė tik E. J. (t. 2, b. l. 21–23). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Z. ir toliau neigė kaltę teigdamas, jog į pataisos įstaigą turėjo būti įnešti papildai sportui, bet ne dopingas ar narkotinės medžiagos, o nurodymus, kaip į pataisos įstaigą įnešti paketus su minėtais papildais J. Z. davė E. J.. Taigi, iš pirmiau aptartų nuteistojo D. Z. parodymų visumos matyti, kad tokie nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai, kuriais nuteistasis tik iš dalies pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes bei veikų subjektyviąją pusę, negali būti vertinami kaip savanoriškas kaltės pripažinimas ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Z. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 4 d. ji kaltę pripažino, parodė, kad prašoma vyro D. Z. susitiko su jai nepažįstamu vyriškiu iš kurio paėmė polietileninį maišelį. Maišelyje ji rado plastmasinį butelį su jogurtu. Išpylusi jogurtą ji butelyje aptiko keturis paketėlius, kuriuos jai paskambinęs D. Z. liepė sukišti į intymias kūno ertmes ir tokiu būdu atvežti jam į pasimatymą. Ji suprato, kad minėtuose paketuose yra supakuoti narkotikai, nors ir nežinojo konkrečios jų rūšies (t. 1, b. l. 126–128). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 22 d. J. Z. parodė analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltę pripažino (t. 1, b. l. 135–136). Apklausiama bylos nagrinėjimo Marijampolės apylinkės teisme metu J. Z. taip pat patvirtino, kad narkotines ir dopingo medžiagas iš nepažįstamo asmens paimti, paslėpti kūno ertmėse ir atgabenti į pataisos namus jai nurodė sutuoktinis D. Z.. Nors ji nežinojo paketų turinio, numanė, kad juose gali būti narkotikai (t. 2, b. l. 83–85). Tačiau apklausiama kaip įtariamoji 2018 m. rugsėjo 25 d. atnaujinus ikiteisminį tyrimą J. Z. kaltės nepripažino, parodymus pakeitė teigdama, jog nežinojo, kad į pataisos įstaigą įnešamuose paketuose yra narkotinės ir dopingo medžiagos. Ji taip pat negalėjo nurodyti, ar jos vyras, ar E. J. jai davė nurodymą paketus paslėpti kūno ertmėse (t. 3, b. l. 40). Apklausiama pirmosios instancijos teisme apeliantė ir toliau neigė savo kaltę, paneigė pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdama, kad apklausos protokolus pasirašė, tačiau ją apklaususi ikiteisminio tyrimo pareigūnė iškraipė jos parodymus įrašydama prisipažinimą apie žinojimą, kad paketuose gabena narkotines medžiagas. Nuteistoji taip pat parodė, kad iš pradžių jos vyras paprašė įnešti į pataisos įstaigą sporto papildų. Po to paskambino jo draugas ir davė nurodymus, kur juos paimti ir kokiu būdu paslėpus įnešti į pataisos įstaigą (t. 3, b. l. 106). Taigi, iš pirmiau aptartų apeliantės parodymų visumos matyti, kad jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistoji keitė pirminius parodymus, be to, nepripažino faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių ir subjektyviosios šių veikų pusės. Tokie J. Z. parodymai taip pat negali būti vertinami kaip savanoriškas kaltės pripažinimas ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

30. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs D. Z. ir J. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

31. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal teismų praktiką šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan., o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamas veikas D. Z. ir J. Z. padarė dėl sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Pirma, baudžiamosios bylos medžiagoje be E. J. parodymų nėra jokių duomenų, patvirtinančių D. Z. teiginius, kad kratos metu 203 kameroje, kurioje jis atliko bausmę, pataisos įstaigos darbuotojai surado ir paėmė jo iš E. J. pasiskolintą telefoną, dėl kurio praradimo jis pastarajam liko skolingas 200 Eur. Priešingai, šie apelianto ir E. J. teiginiai paneigiami Kybartų pataisos namų 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1/2-2177, kuriame nurodyta, jog 2017 metais antrojo būrio 203 kambaryje mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ nebuvo rastas ir paimtas (t 1, b. l. 90). Kita vertus, net ir tikint nuteistojo D. Z. iškelta versija dėl 200 Eur skolos E. J., nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantai nusikalto dėl sunkios turtinės padėties ar beviltiškos situacijos. Iš D. Z. ir E. J. parodymų matyti, jog E. J. dėl susidariusios skolos nepriekaištavo, D. Z. susidorojimu negrasino, be to, pasiūlė jam gauti kitą telefoną ir taip panaikinti įsiskolinimą. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis D. Z. buvo atsidūręs sunkioje turtinėje ar beviltiškoje padėtyje, neturėjo kitos išeities, kaip tik priimti E. J. pasiūlymą ir įtikinti žmoną į pataisos įstaigą įnešti narkotines ir dopingo medžiagas. Juo labiau kad finansinės pagalbos į laisvėje esančią ir jį pataisos įstaigoje lankančią sutuoktinę jis nesikreipė, apie susidariusią skolą iš viso nepasakojo, nesiūlė jai į pataisos įstaigą įnešti telefono ar padėti surasti kitą būdą grąžinti susidariusią skolą. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. Z. turėjo vienintelį tikslą, jog į pataisos įstaigą jam platinimui būtų įneštos narkotinės ir dopingo medžiagos. Dėl to nėra pagrindo D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Pagrindo pripažinti J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nėra, nes iš jos parodymų matyti, kad ji apie D. Z. skolą nieko nežinojo, narkotines ir dopingo medžiagas į pataisos įstaigą įnešė paprašyta ir įtikinta sutuoktinio, o ne siekdama padėti pastarajam grąžinti kokią nors skolą.

Dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo

33. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme neturėjo teisės šias bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, nes to neprašė prokuroras. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pagal Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas procesinius sprendimus, tarp jų ir nustatydamas bausmės dydį, yra visiškai nepriklausomas. Prokuroras, kaip vienas iš proceso dalyvių, teismui gali tik siūlyti, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų skirta konkreti laisvės atėmimo arba kita bausmės rūšis, taip pat nurodyti siūlomos bausmės trukmę, bausmių bendrinimo būdą. Tačiau toks prokuroro (kaip ir bet kurio kito proceso dalyvio) siūlymas kaltininkui skirti vienokią ar kitokią bausmę teismui nėra privalomas. Iš teismo posėdžio protokolo šioje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 8) matyti, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė taikyti BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. Z. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų. Aplinkybė, kad apygardos teismas pasirinko kitą, BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytą, bausmių bendrinimo būdą, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais nuosprendžiais D. Z. paskirtas bausme bendrino pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą.

34. Kita vertus, apeliaciniame skunde nuteistasis D. Z. pagrįstai nurodo, kad bendrindamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai taikė BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kurią skundžiamame nuosprendyje bendrindamas bausmes nurodė teismas, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Minėto straipsnio 3 dalis, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nustatė, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Z. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pasirinko bendrinti visiško sudėjimo būdu, tačiau bendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu faktiškai vadovavosi ne BK 64 straipsnio 2 dalimi, o šio straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia atvejus, kai skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu D. Z. paskirtos bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir į bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Z. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pasirinko bendrinti visiško sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis šia įstatymo norma prie skundžiamu nuosprendžiu D. Z. paskirtosios bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams, turėjo būti pridėta Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalis. Iš bylos duomenų matyti, jog pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų D. Z. turėjo baigti atlikti 2023 m. rugsėjo 25 d. (t. 2, b. l. 38). Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną D. Z. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis buvo ketveri metai, penki mėnesiai ir dvidešimt dvi dienos. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis prie skundžiamu nuosprendžiu D. Z. paskirtosios laivės atėmimo bausmės trejiems metams turėjo pridėti ketverius metus penkis mėnesius ir dvidešimt dvi dienas ir D. Z. skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams penkiems mėnesiams ir dvidešimt dviem dienoms, jos pradžią skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 3 d. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau aptartą BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymo netikslumą ištaiso, nurodant, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedama visa Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (ketveri metai penki mėnesiai ir dvidešimt dvi dienos).

35. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino D. Z. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, o J. Z. kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir už šių nusikaltimų padarymą paskyrė jiems teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vadovavosi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, tačiau padarė BK 64 straipsnio 2 dalies taikymo klaidą, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, prie subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, D. Z. paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį, pridėti visą pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendį neatliktą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę D. Z. paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams penkiems mėnesiams ir dvidešimt dviem dienom. Bausmės pradžią D. Z. skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 3 dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą atmesti.