Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti 518 straipsnyje), padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 20 eurų dydžio bauda. D. D. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 7 d., nuo 9.05 val. iki 9.15 val., savavališkai vykdė tariamą savo teisę sulaikyti pareiškėją, įtariamą padarius teisės pažeidimą, kuriuo, jo nuomone, galėjo būti padaryta turtinė žala, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra kūno ir rankų jėga laikydamas vartelius, nukentėjusiajai neleido išeiti iš namo kiemo pro bendro naudojimo įėjimą (vartelius), nepadarydamas esminės žalos jos teisei į laisvę bei teisei netrukdomai naudotis bendrai naudojamu turtu, nes pareiškėjos teisių suvaržymas truko apie 10 minučių. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2.26 straipsnio 1 dalies ir 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas advokatas A. G. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato A. G. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, D. D. veiksmuose buvo savavaldžiavimo sudėtis. A. B. buvo bendro naudojimo teritorijoje, ties įėjimu (varteliais), ji turėjo teisę šioje vietoje būti, o D. D. neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti A. B. ir taip apriboti jos laisvės.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas advokatas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; taip pat prašo priteisti D. D. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato advokato pagalbos išlaidas, kurių faktą bei dydį patvirtinantys duomenys pateikti apylinkės teisme.

4.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. D. neginčijo policijos nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių, tačiau jis ginčijo jo veiksmų teisinį vertinimą, kaip ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Esminis D. D. nesutikimo su policijos nutarimu ir jo skundo motyvas buvo reikalavimas taikyti ANK 14 straipsnyje numatytą atsakomybę šalinančią aplinkybę – įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas. Dėl šios teisės normos taikymo nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ir vyko ginčai tarp D. D. ir policijos atstovo. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje apie tai, ar šiuo atveju taikytinas ANK 14 straipsnis, ar ne, kokie tokio taikymo (ar netaikymo) motyvai, priežastys ir sąlygos nėra pasisakyta. Taigi pateikto D. D. skundo teismas iš esmės apskritai neišnagrinėjo, neatsakė į esminius Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. skundo argumentus. Vien tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes ji be motyvų (ANK 636 straipsnis).

4.2. Atstovo teigimu, nepagrįstas skundžiamos apylinkės teismo nutarties teiginys, jog D. D. neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti A. B. ir taip apriboti jos laisvę. Tokia teismo išvada yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, tai yra nutartyje nėra jokių motyvų apie tai, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. D. veikė būtent įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo sąlygomis (ANK 14 straipsnis).

4.3. Apelianto tvirtinimu, byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 7 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. D. paskambinęs Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 informavo policiją apie A. B. galimai padarytą teisės pažeidimą. Pasinaudodamas bandančio išvengti sulaikymo administracinį nusižengimą padariusio asmens sustabdymo (neleidimo ištrūkti) teise (ANK 14 straipsnio 1 dalis), jis atsisakė praleisti pro bendro naudojimo kiemo vartelius A. B. iki kol į įvykio vietą atvyks iškviesti policijos pareigūnai ir išsiaiškins visas įvykio aplinkybes. Tai truko tik 10 minučių, tai yra kol atvyko policijos pareigūnai. Dėl šios veikos, tai yra tyčinio turto (elektros kabelio) sugadinimo A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir tik po papildomo tyrimo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos A. B. atžvilgiu nutraukimo. Taigi D. D., manydamas, kad A. B. veiksmais galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, galėjo sulaikyti (neleisti pasišalinti iš įvykio vietos), jo manymu, administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir iškviesti administracinius nusižengimus tiriančius pareigūnus.

4.4. Apeliantas nurodo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog A. B. neneigė, kad konfliktinė situacija kilo dėl sklype buvusios uždėtos plėvelės bei nutiesto kabelio, patvirtino, kad įvykio metu ji tvarkė nudraskytą plėvelę, būtent po ko D. D. jos ir pareikalavo likti įvykio vietoje iki atvyks policijos pareigūnai, o A. B. atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad turi išvykti pas mamą. Iš to sekė akivaizdus jos siekis išvengti galimo sulaikymo įvykio vietoje. Taigi įvykio vietoje A. B. buvo užklupta atliekanti, kaip tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. D. manė (ir tam turėjo pagrindą), neteisėtus veiksmus (to neneigia ir pati nukentėjusioji) ir tik administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atlikus papildomą tyrimą, buvo nustatyta, kad A. B. vis tik nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

4.5. Apeliantas pažymi, kad 2021 m. liepos 7 d. D. D., būdamas įsitikinęs, jog A. B. galimai tyčia sugadino jam priklausantį kabelį, tai yra padarė administracinį nusižengimą, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, kreipėsi į teisėsaugos instituciją, o iki atvyks policijos pareigūnai aktyviai bandančiai išvengti galimo sulaikymo įvykio vietoje A. B. teisėtai neleido ištrūkti iš kiemo. Toks vykdymas nebuvo savavališkas. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Šiuo atveju D. D. pasirinko tokį teisių įgyvendinimo būdą, kuris būtent atitinka tiek geros moralės, tiek bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, tiek sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principus.

4.6. Apelianto nuomone, administracinį nusižengimą padariusio asmens „sulaikymas“, kai neviršijamos sulaikymui būtinos priemonės, laikomas socialiai vertingu elgesiu ir vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, pagal Lietuvos baudžiamosios teisės doktriną tokiu atveju gali būti sulaikomas bet kuris nusikalstamą veiką padaręs arba įtariamas jos padarymu asmuo, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Nors sulaikantysis turi būti įsitikinęs, kad asmuo, kurį jis sulaiko, yra padaręs įstatymo uždraustą veiką, tačiau ir tuo atveju, jei jis klydo manydamas, kad sulaikomasis yra padaręs nusikalstamą veiką, ir negalėjo bei neturėjo to suvokti, kaltės nėra. Šiuo požiūriu teisus apylinkės teismas teigdamas, kad D. D. klydo dėl A. B. padaryto nusikaltimo ar nusižengimo. Apylinkės teismas netgi padarė pagrįstą išvadą, jog ši teisinė klaida yra nereikšminga. Tačiau teismas, nurodydamas šiuos teiginius ir remdamasis jais, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad D. D. turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą. Tai, kad A. B. veiksmuose galiausiai nebus nustatyta jokio teisės pažeidimo požymių paaiškėjo tik administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atlikus papildomą tyrimą. D. D. nėra teisininkas ir susiklosčiusioje situacijoje negali ir neprivalo teisiškai tiksliai įvertinti A. B. veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo.

4.7. Apelianto teigimu, apylinkės teismas apskritai nevertino šios aplinkybės, nevertino, ar situacija buvo tokia, kad D. D. turėjo pagrindo manyti, kad A. B. elgiasi neteisėtai, kaip tuo metu atrodė D. D., gadindama jam ir jo šeimai priklausantį elektros kabelį. Tuo būdu apylinkės teismas nukrypo nuo pirmiau minėtos teismų praktikos, pagal kurią negali būti reikalaujama iš sulaikymą atliekančio asmens įvertinti situaciją taip teisiškai tiksliai, kaip ją vėliau įvertina policija ar teismas.

4.8. Apelianto nuomone, šiuo atveju tiek policija, tiek apylinkės teismas savo sprendimais iš esmės paneigė apskritai ANK 14 straipsnio taikymo galimybę, nes esant šios administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės taikymo sąlygoms jos nepagrįstai netaikė. D. D., pastebėjęs galimą jo turto gadinimą iš A. B. pusės, pirmiausia iškvietė policijos pareigūnus, tuomet sugebėjo fiziškai neprisiliesdamas prie A. B. sulaikyti ją tol (tik tol ir tik su tikslu sulaukti policijos pareigūnų), kol atvyks policijos pareigūnai, nepadarydamas jai jokios žalos, yra baudžiamas už šį teisiškai vertingą elgesį.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo D. D. atstovo advokato A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėjant D. D. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, D. D. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų D. D. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, konstatuoti. D. D. atlikta veika neatitinka ANK 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymių, todėl šios teisės normos vertinant D. D. veiksmus, taikyti nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 518 straipsnis neturi dalių, tai yra nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje buvo nurodyta ANK 518 straipsnio 1 dalis kaip D. D. taikytinos administracinės atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis neatitinka jo veiksmų esmės. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nelaikytina esminiu pažeidimu, lemiančiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo ir skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties neteisėtumą ir neteisingumą. Vertinant D. D. atliktos veikos atsakomybę parinktas tinkamas ANK straipsnis, todėl minėtas rašymo apsirikimas ištaisytinas šia nutartimi, patikslinant tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

8. Apeliaciniame skunde keliamas D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G., tiek apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad D. D. buvo nepagrįstai nubaustas, nes jis veikė būtent įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo sąlygomis, todėl pastarojo atžvilgiu turi būti taikomos ANK 14 straipsnio nuostatos, tad apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

9. Pagal ANK 518 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat kituose įstatymuose).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju D. D. pagal ANK 518 straipsnį nubaustas už tai, kad jis įtardamas A. B. padarius teisės pažeidimą, kuriuo, jo nuomone, galėjo būti padaryta turtinė žala, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, kūno ir rankų jėga laikydamas vartelius, nukentėjusiajai A. B. neleido išeiti iš namo kiemo pro bendro naudojimo įėjimą (vartelius), nepadarydamas esminės žalos jos teisei į laisvę bei teisei netrukdomai naudotis bendrai naudojamu turtu, nes pareiškėjos teisių suvaržymas truko apie 10 minučių. Apeliaciniu skundu byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamos. Apygardos teismas, įvertinęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. D. atstovo skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išklausęs D. D. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo D. M. paaiškinimus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, peržiūrėjęs byloje CD diskuose esančius vaizdo įrašus ir remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai D. D. veiksmuose konstatavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su šioje byloje atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G., tiek apylinkės teismo priimtiems procesiniams sprendimams.

12. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja K. G., tiek apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties matyti, kad juose padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė vyriausioji tyrėja ir apylinkės teismas, ar pripažinti, kad minėtuose Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarime ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

13. Byloje nustačius, kad D. D. 2021 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 9.05 val. iki 9.15 val., kūno ir rankų jėga laikydamas vartelius, nukentėjusiajai neleido išeiti iš namo kiemo pro bendro naudojimo įėjimą (vartelius), jo veika pagal ANK 518 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai. Tačiau D. D. atstovo nuomone, D. D. atžvilgiu turi būti taikomos ANK 14 straipsnio nuostatos, nes jis, manydamas, kad A. B. veiksmais galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, paskambinęs Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 ir informavęs policiją apie A. B. galimai padarytą teisės pažeidimą, pasinaudodamas bandančio išvengti sulaikymo administracinį nusižengimą padariusio asmens sustabdymo (neleidimo ištrūkti) teise, atsisakė praleisti A. B. pro bendro naudojimo kiemo vartelius iki kol į įvykio vietą atvyks iškviesti policijos pareigūnai ir išsiaiškins visas įvykio aplinkybes.

14. ANK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Apygardos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad D. D. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 14 straipsnio nuostatas, nėra pagrįsti, nes D. D. veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo sąlygų.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kuomet A. B. būtų bandžiusi aktyviai išvengti sulaikymo. Nors D. D. veiksmai buvo nukreipti A. B., kaip galimai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, sulaikyti, tačiau nukentėjusioji A. B. nesiekė aktyviais veiksmais išvengti sulaikymo. Atvirkščiai, kai D. D. neleido A. B. išeiti pro bendro naudojimo kiemo vartelius ir informavo, jog dėl galimai jos padaryto teisės pažeidimo iškvietė policijos pareigūnus, A. B. niekur nebėgo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų prieš D. D., pati dar kartą iškvietė policijos pareigūnus dėl tokių D. D. jos atžvilgiu atliekamų veiksmų ir jų laukė konflikto vietoje. Nors minėtus D. D. veiksmus jo atstovas siekia pagrįsti kaip elgesį, kuris atitinka tiek geros moralės, tiek bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, tiek sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principus, tačiau apygardos teismas, remdamasis visuma bylos duomenų, su tokia D. D. atstovo pateikiama pozicija kategoriškai nesutinka ir konstatuoja, kad tiek vyriausioji tyrėja, tiek apylinkės teismas pagrįstai netaikė D. D. atžvilgiu ANK 14 straipsnio 1 dalies nuostatų.

16. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. D. 2021 m. liepos 7 d., informavęs policiją apie A. B. galimai padarytą teisės pažeidimą, kūno ir rankų jėga laikydamas vartelius ir nukentėjusiajai A. B. neleisdamas išeiti iš namo kiemo pro bendro naudojimo įėjimą (vartelius) iki kol į įvykio vietą atvyks iškviesti policijos pareigūnai, veikė savavališkai, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir įgyvendino savo tariamą, objektyvaus pagrindo neturinčią, teisę sulaikyti galimai teisės pažeidimą padariusį asmenį. D. D. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, D. D. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (tik patikslinama), o apeliacinis skundas atmestinas.

17. Apeliacinius skundu D. D. atstovas prašo priteisti D. D. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato advokato pagalbos išlaidas, kurių faktą bei dydį patvirtinantys duomenys pateikti apylinkės teisme.

18. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio (Advokato darbo apmokėjimas) 1 dalyje nurodyta, kad kai nuteistajam (nagrinėjamu atveju – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnis nenumato galimybės nuteistajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021). Procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas D. D. iniciatyva, ši administracinio nusižengimo byla apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apygardos teismas šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydamas jį nepagrįstu, o apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, D. D. atstovo prašymas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti D. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti negali būti patenkintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, nurodant, jog D. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.