- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-458-618/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, K. M. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. M. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-74-31446 dalį, kuria išieškojimas, viršijant įkeistas 3/8 pareiškėjui priklausančio turto dalis, nukreiptas ir į neįkeistą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kol įkeistas daiktas nėra realizuotas ir atitinkamai nėra nustatyta, kad sumos nepakanka hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti, išieškojimas iš kito skolininkui priklausančio turto negali būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju hipoteka įkeista tik 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , todėl antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visą nekilnojamąjį turtą.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui.
3. Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo J. M. skundo netenkino.
4.1. Teismas nurodė, kad CPK 664 straipsnyje nustatytas išieškojimo iš turto eiliškumas negali būti įgyvendintas, kadangi tiksli ir reali įkeisto turto dalis nėra nustatyta. Tiek pareiškėjas, tiek išieškotojas antstolės 2020 m. spalio 5 d. patvarkymo, kuriuo šalims buvo nustatytas terminas raštu nurodyti konkrečias sprendime dėl priverstinės hipotekos nurodytas 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kurios turi būti įvertintos, neįvykdė, duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti areštuoto turto dalį ir jo vertę, nepateikė. Vykdymo proceso šalims nebendradarbiaujant su antstole, ji neturi kitų galimybių bei būdų, t. y. neatlikdama viso areštuoto turto vertinimo, nustatyti 3/8 dalių įkeisto turto vertės.
4.2. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu patvarkymu yra nuspręsta tik nukreipti išieškojimą į visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau šis patvarkymas nereiškia, kad vykdymo proceso metu visas nurodytas turtas bus realizuojamas.
III. Atskirojo skundo it atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. M. (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog kol nebus realizuotas įkeistas daiktas ir tokiu būdu nustatyta, kad gautos sumos nepakanka hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti, išieškojimas iš kito skolininko turto negali būti vykdomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai, panaudojus visas CPK nustatytas įkeisto turto realizavimo priemones, paaiškėja, kad neįmanoma realizuoti hipoteka įkeisto turto, pereiti prie kito skolininko turto, kuris nėra įkeistas išieškotojo naudai, realizavimo galima tik atlikus CPK 723 straipsnyje nustatytą procedūrą. Taigi, antstolės argumentai, kad skundžiamu patvarkymu yra tik sprendžiamas klausimas dėl viso turto, kaip nedalomo daikto, įvertinimo, siekiant kuo tiksliau nustatyti įkeistos turto dalies vertę, o klausimas dėl viso turto realizavimo bus sprendžiamas tik nustačius, kad įkeistos turto vertės neužtenka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, yra vertintini kaip nepagrįsti. Antstolė iki varžytynių neturi pagrindo konstatuoti, jog įkeisto daikto vertės nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą tik areštuoti neįkeistą turtą, o ne nukreipti į jį išieškojimą.
5.2. Nors antstolė nurodo, kad ji skundžiamu patvarkymu išieškojimo į visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , nenukreipė, o tik siekia šį turtą įvertinti, tačiau skundžiamo patvarkymo pavadinimas yra „Patvarkymas dėl turto pardavimo“, o jo rezoliucinėje dalyje nurodyta „145 142,13 Eur skolos išieškojimą nukreipti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , priklausantį J. M. “. Patvarkymo motyvuojamojoje dalyje antstolė taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma yra didelė, priverstine hipoteka įkeista 3/8 dalis pastato, ko nepakaktų skolos išieškojimui, todėl, siekiant realaus sprendimo įvykdymo, skolos išieškojimas nukreiptinas į visą skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Taigi, skundžiamame patvarkyme antstolė aiškiai nurodė, kad nukreipia išieškojimą į visą turtą.
5.3. 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu taip pat pažeistos CPK 664 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš turto eilės. Vykdant hipoteka užtikrintą reikalavimą išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas būtent į hipoteka įkeistą turtą. Taigi, šiuo atveju išieškojimas, visų pirma, turi būti nukreiptas į 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) . Teismo nurodytos aplinkybės, kad minėtas eiliškumas negali būti įgyvendintas, vertintinos kaip nepagrįstos, kadangi įstatymas šios nuostatos galiojimo nesieja su vykdymo proceso šalių veiksmais ar neveikimu, nesuteikia antstoliui teisės savarankiškai spręsti dėl išieškojimo eilės keitimo.
5.4. CPK 631 straipsnis numato, kad jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą, vykdomasis dokumentas yra grąžinamas. Išieškotojas nesikreipė į pareiškėją dėl antstolės įpareigojimo vykdymo, t. y. dėl 3/8 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , nustatymo, todėl abejotina, ar pareiškėjas gali šį reikalavimą įvykdyti vienasmeniškai.
5.5. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo būstas, kuriame jis nuolat gyvena, todėl išieškojimas iš šio turto gali būti vykdomas tik paskutiniąja eile, t. y. prieš tai išieškojimas turi būti nukreiptas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, vertybinius popierius, kitas pajamas arba kilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
5.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl skundo motyvų, susijusių su CK 4.193 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
6. Antstolė Reda Vizgaudienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas įkeisto turto – 3/8 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , tačiau sprendime dėl priverstinės hipotekos nustatymo nenurodyta tiksli ir reali įkeičiama namo dalis, nenustatyta naudojimosi šiomis gyvenamojo namo dalimis tvarka. Antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekdama nustatyti įkeistą realizuotiną turtą, antstolė priėmė 2010 m. spalio 5 d. patvarkymą, kuriuo vykdymo proceso šalys įpareigotos nurodyti, kokios patalpos sudaro įkeistas 3/8 gyvenamojo namo dalis, į kurias turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Šalims šio įpareigojimo neįvykdžius buvo priimtas 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į gyvenamąjį namą ir įpareigojamo skolininkui sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą. Šiuo patvarkymu tik sprendžiamas klausimas dėl viso turto, kaip nedalomo daikto, įvertinimo, siekiant kuo tiksliau nustatyti įkeistos turto dalies vertę.
6.2. Nagrinėjamu atveju CPK 664 straipsnyje nustatytas išieškojimo iš turto eiliškumas negali būti įgyvendintas, kadangi tiksli ir reali įkeisto turto dalis nėra nustatyta. Dėl šios priežasties tikslinga pavesti turto vertintojui atlikti viso turto vertinimą ir tik nustačius realią viso turto vertę, vertinti skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir atitinkamai nustatyti realizuojamo turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl antstolės veiksmų
10. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Žemesnės instancijos teismas
11. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalys; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.
13. Toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).
14. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0079/19/01198, vykdoma pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2019 m. liepos 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-4693 dėl 145 142,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo K. M. naudai (vykd. b. l. 3). Pareiškėjo prievolei kreditoriui K. M. užtikrinti hipoteka įkeistas turtas – 3/8 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) . Taigi, šiuo atveju išieškojimas, visų pirma, turėjo būti nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą.
15. 2020 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktu Nr. S-20-74-19962 antstolė areštavo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 11-12). 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-200001521 antstolė skyrė ekspertizę įkeisto turto – 3/8 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „Verslavitą“, ir įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas turto vertintojui atlikti turto, esančio (duomenys neskelbtini) , apžiūrą (vykd. b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, jog nors 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkyme antstolė nurodė, kad areštuotas įkeistas turtas – 3/8 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , tačiau 2020 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktu areštuotas visas minėtas nekilnojamasis turtas, o ne tik 3/8 dalis, kadangi skiltyje „Areštuojama dalis“ nurodyta „1/1“. 2020 m. spalio 5 d. patvarkymu dėl areštuotos įkeistos dalies nustatymo Nr. S-20001650 antstolė nustatė išieškotojui ir skolininkui terminą iki 2020 m. spalio 16 d. raštu pateikti konkrečias sprendime dėl priverstinės hipotekos nurodytas 3/8 dalis (patalpas) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kurios turi būti įvertintos (vykd. b. l. 27).
16. Kaip minėta nutarties 12 punkte, tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje duomenų apie hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (jo dalies) vertę nėra, todėl antstolė pagrįstai ėmėsi veiksmų šio turto (jo dalies) vertei nustatyti, t. y. skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ėmėsi veiksmų konkrečiai hipoteka įkeisto turto daliai (patalpoms) nustatyti. Pažymėtina, kad šių antstolės veiksmų šalys neskundė.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, sutiktina su antstole, kad išieškotojui ir skolininkui neįvykdžius 2020 m. spalio 5 d. patvarkyme nustatytų įpareigojimų, t. y. nenurodžius, kokios patalpos sudaro įkeistas 3/8 gyvenamojo namo dalis, į kurias turėtų būti nukreiptas išieškojimas, ji pagrįstai ėmėsi veiksmų šio turto vertei nustatyti, įskaitant įpareigojimą pareiškėjui sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vykdyti išieškojimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , t. y. viso šio turto, o ne hipoteka įkeistos jo dalies.
18. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl turto pardavimo Nr. S-20-74-31446 antstolė 145 142,13 Eur skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , įpareigojo pareiškėją sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti areštuotą turtą (vykd. b. l. 31). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtu patvarkymu yra nuspręsta tik nukreipti išieškojimą į visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau šis patvarkymas nereiškia, kad vykdymo proceso metu visas nurodytas turtas bus realizuojamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka.
19. Įvertinus 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymo turinį, matyti, kad jame sprendžiami dvejopo pobūdžio klausimai, t. y. dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertinimo atlikimo ir dėl išieškojimo į šį turtą nukreipimo. Visų pirma, minėtas patvarkymas įvardintas kaip „patvarkymas dėl turto pardavimo“. Antra, patvarkymo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma yra didelė, priverstine hipoteka įkeista 3/8 dalis pastato, ko nepakaktų skolos išieškojimui, todėl, siekiant realaus sprendimo įvykdymo, skolos išieškojimas nukreiptinas į visą skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Taigi, patvarkymu antstolė konstatuoja, kad iš hipoteka įkeisto turto (jo dalies) gautų lėšų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti nepakaks. Trečia, patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodyta 145 142,13 Eur skolos išieškojimą nukreipti į pareiškėjui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , t. y. nurodomi įpareigojimai (reikalavimai), susiję ne tik su turto vertinimu. Taigi, akivaizdu, kad antstolė skundžiamu patvarkymu ne tik siekia atlikti viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertinimą, tačiau ir nukreipia išieškojimą į visa šį turtą, t. y. nurodo, kad išieškojimas bus vykdomas ne tik iš hipoteka įkeistos turto dalies, tačiau ir iš viso turto.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju antstolė, siekdama nukreipti išieškojimą į hipoteka neįkeistą skolininko turtą, visų pirma, turi nustatyti, ar iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – 3/8 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , gautų lėšų pakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir tik po to teisės aktuose nustatyta tvarka gali nukreipti išieškojimą į hipoteka neįkeistą turtą (jo dalį). Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , iki turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo ir neatlikusi šios turto dalies pardavimo iš varžytinių. Skundžiamame patvarkyme antstolė taip pat nenurodė, kuo grindžia savo išvadą, kad priverstine hipoteka įkeistos 3/8 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , nepakaks skolai išieškoti. Be to, nustačiusi, kad hipoteka įkeistos turto dalies skolai ir vykdymo išlaidoms padengti nepakaks, antstolė, atlikdama tolimesnius išieškojimo veiksmus, turi laikytis CPK 664 straipsnio reikalavimų, t. y. antrąja eile išieškoti iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalys; ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog antstolė iki 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , būtų tikrinusi duomenis apie kitą pareiškėjo turtą, t. y. pinigines lėšas banko sąskaitose, darbo užmokestį, kilnojamąjį turtą ir kt., ir atitinkamai būtų nustačiusi, kad šio turto skolai ir vykdymo išlaidoms padengti nepakaks.
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl turto pardavimo Nr. S-20-74-31446 nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , o ne tik į hipoteka įkeistą šio turto dalį.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymo dėl turto pardavimo Nr. S-20-74-31446 dalį, kuria 145 142,13 Eur skolos išieškojimas nukreiptas į hipoteka neįkeistą pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti.
25. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
26. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atlikti veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą galėtų būti 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4). Taigi, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
29. Vis dėlto, įvertinus pateikto skundo turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 400 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atskiruoju skundu pareiškėjas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymo dėl turto pardavimo Nr. S-20-74-31446 dalį, kuria 145 142,13 Eur skolos išieškojimas nukreiptas į hipoteka neįkeistą pareiškėjui J. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį.
Priteisti iš antstolės Redos Vizgaudienės 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui J. M. .