- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2-303-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00351-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kaziukas“
- Trečiasis asmuo
- AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaziukas“ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kaziukas“, prašydama priteisti iš atsakovės 126 740,08 Eur dydžio nuostolius, 8 845,43 Eur dydžio netesybas, 21 811,24 Eur permoką, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Kaziukas“ nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių UAB „Kaziukas“ ir esančių pas UAB „Kaziukas“ ar trečiuosius asmenis, areštą bendrai 160 898,43 Eur sumai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu pagrindu. Ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina tai, kad ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas. Pažymėjo, kad ieškovei tapo žinoma, jog atsakovės finansinė padėtis žymiai pablogėjo, atsakovė galimai tyčia ir nesąžiningai vengia vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Jos finansinės padėties blogėjimas gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
4. Atsakovė yra linkusi elgtis nesąžiningai bandydama nuslėpti savo valdomą turtą ir realią turtinę padėtį. Atsakovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2022 metus, t. y. vėluoja vykdyti savo įstatyminę pareigą. Tokiu būdu atsakovė slepia savo realią turtinę padėtį nuo ieškovės bei kitų potencialių kreditorių. Realios turtinės padėties nuslėpimas yra nesąžiningas veikimas, siekiant nevykdyti prievolių kreditoriams.
5. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 27 d. įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tokio sprendimo atsakovė neginčijo, o ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
6. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad mažiausiai du kreditoriai kreipėsi į ieškovę atstovaujančius advokatus dėl atsakovės nesąžiningo ir piktybiško vengimo atsiskaityti bei jos be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
7. Atsakovės sudėtinga finansinė padėtis kelia realią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė turi didelį įsiskolinimą valstybei (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV)). Vertinant atsakovės finansinę padėtį esminės reikšmės taip pat turi tai, kad ji per vienerius metus atleido daugiau nei pusę įmonės darbuotojų. Toks staigus darbuotojų skaičiaus mažėjimas leidžia konstatuoti, kad atsakovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir negali laiku bei tinkamai vykdyti savo turimų prievolių. PreScore duomenimis atsakovė priskiriama aukščiausiai kreditavimo rizikai. Atsakovė neturi registruoto turto, kuris galėtų užtikrinti ieškovės reikalavimo įvykdymą. Atsakovės atžvilgiu vyksta kitų teisminių procesų dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo.
8. Ieškovės vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės atitiktų šalių interesų pusiausvyros principą bei nesukeltų neproporcingų neigiamų pasekmių atsakovei: apribojus atsakovės turtą būtų užtikrinta ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą, t. y. kad atsakovė ginčo eigoje nesudarys naujų ir (ar) papildomų turto perleidimo ar apsunkinimo sandorių, ir taip dar labiau neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų realios žalos atsakovei, nes atsakovės turtas būtų apribotas tik laikinai, bet išliktų atsakovės valdžioje. Iškilus poreikiui, atsakovė turėtų teisę reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeitimo, žalos užtikrinimo ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
10. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindinė ieškinio reikalavimus, dėl to konstatavo, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
11. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis atsakovei, taip pat jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškove ar kitais kreditoriais savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas būtent dėl atsakovės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių. Atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2022 metus, jog atsakovė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtintos pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, savaime nereiškia, jog atsakovė tokiu būdu siekė nuslėpti savo realią turtinę padėtį nuo ieškovės ar kitų atsakovės kreditorių. Be to, iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dieną jau yra pateikusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė įtraukė atsakovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, savaime iš anksto nepatvirtinta nei atsakovės nesąžiningumo, nei jos prievolių nevykdymo.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę ar elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to pripažino, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę. Teismas nusprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, padaręs išvadą, kad byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Ieškovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
15.2. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad vengimas pateikti finansines ataskaitas nėra laikomas nesąžiningu veikimu, nes atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė tik siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vėluodama net 8 mėnesius bei nenurodydama jokių objektyvių vėlavimo priežasčių. Be to, net pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus, teismui dokumentų turinys nebuvo atskleistas. Ieškovės įsitikinimu, finansinių dokumentų turinys teismui nebuvo pateiktas tikslingai, nes jie rodo kritinę atsakovės būklę. Atsakovė nesąžiningai slepia savo realią turtinę padėtį, mažina turtą ir galimai tyčia veda įmonę prie bankroto.
15.3. Teismas nevertino, kad atsakovė savo prievolių nevykdo ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams. Ieškovė nurodo, kad į ją atstovaujančius advokatus kreipėsi net du atsakovės kreditoriai – vartotojai, kurie nurodė, jog atsakovė pasisavino pinigus, nesuteikdama jiems paslaugų. Ginant vartotojų interesus pateikti du savarankiški skundai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl piniginių lėšų priteisimo ir šių skundų pagrindu yra užvesti pažeidimų tyrimai. Aplinkybė, kad vartotojų skundai dar nėra išnagrinėti, nereiškia, jog jie nėra pagrįsti. Be to, atsakovės atžvilgiu pradėta daug teisminių procesų dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir ji iki šiol nėra padengusi įsiskolinimo VSDFV. Atsakovė savo prievolių nevykdo ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, nes po prašymo pateikimo paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-16-798/2024 tenkino pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „WEST OIL GROUP“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Voluinės srities ekonominio teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą, priimtą atsakovės atžvilgiu byloje Nr. 903/455/23.
15.4. Teismas be pagrindo nusprendė, kad atsakovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą nepatvirtina jos nesąžiningumo. Atsakovė pripažino, kad sutartis nėra tinkamai įvykdyta, o įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra pagrįstas. Atsakovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrodo, kad atsakovė yra linkusi nevykdyti savo prievolių perkančiosioms organizacijoms, t. y. daro žalą valstybei. Atsakovė laikytina nesąžininga ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš valstybę bei visuomenę. Dėl to aplinkybė kas iniciavo atsakovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą nekeičia šio sąrašo svarbos, nes atsakovė šių aplinkybių neginčija.
15.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kaziukas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškė ne ieškinio priėmimo stadijoje, o jau po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas. Dėl to esminę reikšmę turi tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo aplinkybės, jog ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui dėl 126 740,08 Eur nuostolių priteisimo byloje grindžiamas suklastotais įrodymais ir byloje nėra pagrįstų duomenų, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.
16.2. Tenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius atsakovei turto areštą, atsakovė prarastų galimybę tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio, sumokėti teisiniams patarėjams, specialistams (byloje pateiktos kelios specialistų išvados), nebebūtų pajėgi ir ginti savo interesus pradėtame ikiteisminiame tyrime, jeigu to reikės.
16.3. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą bando įrodinėti aplinkybėmis susijusiomis su finansinių ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimais ir atsakovės įtraukimu į nepatikimų tiekėjų sąrašą, t. y. ieškovė net nebando įrodinėti, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ar pan.
16.4. Ieškovė nepagrįstai skunde nurodo, kad atsakovė yra linkusi elgtis nesąžiningai bandydama nuslėpti savo valdomą turtą ir realią turtinę padėtį. Atsakovė yra maža įmonė, kurios apskaitą tvarko ir informaciją Juridinių asmenų registrui teikia buhalterinių paslaugų teikėjas pagal sutartį, sudarytą su atsakove. Paaiškėjus aplinkybei, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, atsakovė nedelsdama inicijavo jų pateikimą ir 2024 m. kovo 1 d. šie dokumentai buvo pateikti. Vėlavimas nevertintinas kaip nesąžiningas ketinimas nuslėpti savo valdomą turtą ir realią turtinę padėtį, nes kaip matyti iš Juridinių asmenų registro informacijos atsakovė ir anksčiau vėluodavo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ieškovė iki šiol tokio vėlavimo nevertino kaip atsakovės nesąžiningumo.
16.5. Atskirajame skunde ieškovės dėstomos prielaidos, kad atsakovė slėpė savo turtinę padėtį nuo teismo, nes teismui nepateikė 2022 metų ataskaitos turinio, yra nepagrįstos, nes Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų duomenys yra vieši. Be to, atsakovė neturėjo pagrindo teismui teikti finansinių ataskaitų, nes jos buvo nesusijusios su atsakovės atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentais, o ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė ataskaitų nepateikimo laiku faktu, kurio atsakovė neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepriėmė sprendimų dėl vartotojų skundų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių apie atsakovės piktybišką vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė neatlieka nesąžiningų veiksmų vengdama vykdyti prievoles kreditoriams, su dalimi kreditorių net yra atsiskaičiusi, o su kitais pasirašiusi skolų suderinimo aktus.
16.7. Nors Lietuvos apeliacinis teismas tenkino pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „WEST OIL GROUP“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Voluinės srities ekonominio teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą, tačiau atsakovė su Ukrainos ribotos atsakomybės bendrove „WEST OIL GROUP“ susijusioms įmonėms turi didesnius priešpriešinius reikalavimus, o teismo sprendimas bei jo pripažinimas ir leidimas vykdyti sudaro galimybę juos įskaityti. Atsakovė neneigia, kad ieškovei atėmus iš atsakovės galimybę dalyvautis viešuosiuose pirkimuose, dėl statybų sektoriaus sulėtėjimo Lietuvoje ir karo Ukrainoje, kuris sutrikdė atsakovės užsakovų mokėjimus, atsakovė šiuo metu vėluoja sumokėti mokesčius VSDFV ir atsiskaityti su tiekėjais, tačiau atsakovė atlieka visus nuo jos priklausančius veiksmus, mažindama savo veiklos sąnaudas bei sąžiningai atsikaitydama su savo kreditoriais.
Šalies argumentai
16.8. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutylėjo aplinkybę, kad atsakovė į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta nuo 2022 m. gruodžio 23 d., pačios ieškovės ir dėl to paties pirkimo, dėl kurio kilę ginčai tarp šalių yra sprendžiami nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nuo pat ginčo su ieškove pradžios nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimai susiję su pirkimu yra nepagrįsti ir neteisėti, o juos reikšdama ieškovė pati elgiasi nesąžiningai. Dėl to tai, kad ieškovė įtraukė atsakovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, savaime iš anksto nepatvirtinta nei atsakovės nesąžiningumo, nei jos prievolių nevykdymo.
16.9. Be to, patenkinus ieškovės reikalavimą, jo įvykdymas gali būti nukreiptas į atsakovę civilinę atsakomybę vykdant darbus apdraudusią draudimo bendrovę. Byloje pateiktas draudimo liudijimas patvirtina, kad atsakovė apsidraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu 43 400 Eur sumai. Ieškovė, kerštaudama dėl atsakovės iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo ir žinodama, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, pareikštu prašymu siekia atsakovės veiklą nepagrįstai apriboti taip, kad atsakovė būtų priversta inicijuoti nemokumo procesą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė vykstant ginčui sudarė ar ketina sudaryti turto perleidimo ar suvaržymo sandorius, taip apsunkindama galimai jai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl nėra pagrindo neproporcingam atsakovės veiklos apribojimui, kuris sukels neigiamas pasekmes ir tolimesnius procesinius reikalavimus dėl arešto panaikinimo ar pakeitimo, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, užtikrinimo bei jų atlyginimo ir t.t.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
5. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 126 740,08 Eur dydžio nuostolius, 8 845,43 Eur dydžio netesybas, 21 811,24 Eur permoką. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Tačiau nagrinėjant atskirąjį skundą ir sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu šioje byloje ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ieškinys atsakovei buvo atmestas. Nors Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti dėl galimai ieškovei palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo gali būti tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-302/2019, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-577-516/2021 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje e2-673-910/2023 ir kt.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant pirmąją iš šios nutarties 18 punkte paminėtųjų sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
9. Grėsmės ieškovei palankaus sprendimo realiam įvykdymui egzistavimą apeliantė iš esmės įrodinėja prasta atsakovės UAB „Kaziukas“ turtine padėtimi, remdamasi 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais apie tais metais įmonės patirtus nuostolius ir turėtus įsipareigojimus. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, kai kurie yra pateikę skundus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, jos atžvilgiu yra pradėta daug teisminių ginčų, atsakovė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės teigimu, atsakovė buvo nesąžininga slėpdama tikrąją padėtį, vengdama pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus.
10. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės turtinė padėtis savaime negali būti laikoma grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ji taip pat savaime nepatvirtina atsakovės siekio nesąžiningai išvengti galimų prievolių ieškovei įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-516/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė.
11. Aplinkybė, jog atsakovė tinkamai nevykdo teisės aktų reikalavimų bei laiku Juridinių asmenų registrui nepateikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, nepatvirtina atsakovės nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu. Byloje nėra nagrinėjami reikalavimai dėl bendrovės valdymo organų ar bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų (ne)vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko ir ieškovės argumentus, kad atsakovė, pateikusi Juridinių asmenų registrui finansines ataskaitas, siekdama nuslėpti savo finansinę padėtį, nepateikė jų teismui. Pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog jos atžvilgiu Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje yra užvesti du tyrimai pagal fizinių asmenų (atsakovės kreditorių) skundus, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog minėti skundai išnagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašyme dėstomos aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningo ir piktybiško vengimo atsiskaityti su kreditoriais yra nepagrįstos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės nesąžiningo ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
13. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės atžvilgiu yra inicijuota daugybė teisminių procesų dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Akcentuoja, kad atsakovė turi įsiskolinimų ne tik privatiems subjektams, bet ir valstybei (VSDFV). Tai įrodinėdama ieškovė be kita ko remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-16-798/2024, kuria tenkintas pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „WEST OIL GROUP“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Voluinės srities ekonominio teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą, priimtą byloje Nr.903/455/23.
14. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu be šios civilinės bylos yra užvestos dar dvi civilinės bylos, t. y. Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2T-39-881/2024 dėl piniginių lėšų išieškojimo pagal pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „WEST OIL GROUP“ prašymą bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6083-608/2024 dėl negauto atsiskaitymo pagal ieškovų J. S. ir A. M. (A. M.) ieškinį. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, pripažįsta, kad šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, turi kreditorių, tačiau pažymi, jog stengiasi, kiek išgali, vykdyti turimus bei pagrįstus kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė taip pat nurodo, kad sudarinėja su kreditoriais skolų suderinimo aktus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priedai). Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną atsakovė nebeturi įsiskolinimo VSDFV.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie atsakovės prievoles kitiems kreditoriams, nors ir sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės patiriamus finansinius sunkumus, nepagrindžia jos nesąžiningų siekių nevykdyti būsimų prievolių ieškovei.
16. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą fakto reikšmę. Ieškovės teigimu, atsakovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrodo, jog atsakovė yra linkusi nevykdyti savo prievolių perkančiosioms organizacijoms, t. y. daro žalą valstybei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta ieškovės iniciatyva ir tarp šalių nesant baigtam ginčui dėl atsakovės pareigų (ne)tinkamo vykdymo ši aplinkybė savaime nepatvirtinta nei atsakovės nesąžiningumo, nei jos siekio nevykdyti neginčytinų prievolių.
17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo jų taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti atsakovei turtinius suvaržymus, konkrečių faktų apie atsakovės ketinus pabloginti savo turtinę padėtį bei kitų duomenų, pagrindžiančių tokį atsakovės nesąžiningumą, kuris keltų grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nepateikė, nors būtent jai teko tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo našta.
18. Ieškovė atskirajame skunde papildomai tvirtina, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės vertinimu, apribojus atsakovės turtą bus užtikrinama ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels realios žalos atsakovei, nes iškilus poreikiui atsakovė turės teisę reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeitimo, žalos užtikrinimo ir pan. Su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.
19. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-934/2023). Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo konkrečioje byloje teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai vertindamas susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes bei tikslus, kurių siekiama tiek ieškinio reikalavimu (reikalavimais), tiek prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, vadovaudamasis aptartais principais.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad šiuo metu ji susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau stengiasi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė pripažįsta, kad neturi nekilnojamojo turto, taigi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ji susidurtų su dar didesniu lėšų trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės varžytų atsakovės teises daugiau, nei būtina, neatitiktų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei nepadėtų išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyros.
21. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės reikalavimas nėra prima facie pagrįstas ir nenustatyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.